0b658fc2-d6ab-4635-a6dc-30de89d94553 · Alytaus apylinkės teismas

?Byla Nr. TS-50-878/2022 Teisminio proceso numeris 1-01-1-11436-2022-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. gruodžio 20 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Inga Liubinienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. B. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teismas n u s t a t ė : E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas: - Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį, 64¹ straipsnį, 66 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – 2 300 Eur bauda (įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)). - Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, taikant BK 64 straipsnio 1, 2 dalis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 46 MGL (2 300 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)); - Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių 5 dienoms ir 46 MGL (2300 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams (įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)); - Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų (duomenys neskelbtini) nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti galutinės bausmės - laisvės atėmimo 11 mėnesių 5 dienoms, jÄ atliekant pataisos įstaigoje (įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)); - Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, areÅ¡tu 20 parų (įsiteisėjimo data (duomenys neskelbtini)); - Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų (duomenys neskelbtini) nutartimi, Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių 25 dienoms ir 46 MGL dydžio bauda (įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)).

Nuteistojo E. B. bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini) bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini). Atliko įstatymu numatytÄ 1/3 bausmės dalį. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini). Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinančiose programose.

Nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas (duomenys neskelbtini) , Å¡iuo metu yra atlikęs (duomenys neskelbtini) bausmės dalį. Anksčiau teistas (duomenys neskelbtini) kartus. Lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbÄ , yra stebima teigiama linkme pakitusi jo darbinė motyvacija, socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais Å¡ilti, palaikantys, tačiau vertintinos ir kitos aplinkybės. Nuteistasis įgijęs (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimÄ , tačiau (duomenys neskelbtini) neturi, oficiali darbinė patirtis apie (duomenys neskelbtini).

Turi (duomenys neskelbtini), laisvėje pajamos buvo (duomenys neskelbtini), paskutiniu metu iki laisvės atėmimo bausmės nuteistasis (duomenys neskelbtini) . Komisija Nutarime pažymi, jog nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, jei nebus koreguojami, gali apsunkinti jo tolesnį integracijos į visuomenę procesÄ . Analizuojant nuteistojo gyvenimo ypatumus laisvėje, pastebima, jog nuteistasis laisvėje stokojo motyvacijos bei vidinių resursų tinkamais bÅ«dais ir priemonėmis realizuoti save visuomenėje.

Jis nuolat dalyvauja veiklose, kurios skatina nusikalstamumÄ , bendrauja su asmenimis, su kuriais vartoja alkoholį, todėl, įvertinus gautÄ informacijÄ , galima manyti, jog nuteistasis bÅ«damas laisvėje nuolat pasirinkdavo situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , taip pat pasiduodavo neigiamai kriminalinių kompanionų įtakai. Nurodė, kad nuteistajam bÅ«dingos (duomenys neskelbtini) problemos. (Duomenys neskelbtini) yra pagrindinis veiksnys, lėmęs nuteistojo nusikalstamas veikas, ir gali bÅ«ti vertinamas kaip kriminogeninis veiksnys, skatinantis nusikalsti pakartotinai.

Nors nuteistasis supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, tačiau kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes. Stokoja įgÅ«džių atpažįstant veiksnius bei problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, negeba jų visų įvardinti, kartoja tas pačias klaidas. Nuteistojo emocinis fonas nėra visiÅ¡kai stabilus, emocijos labilios, nerimo lygis ganėtinai aukÅ¡tas, savęs vertinimas pažemėjęs. Nuteistojo streso tolerancija iÅ¡ugdyta silpnai, dažnai linkęs pasielgti neapgalvotai, linkęs pateisinti save kaltindamas aplinkÄ , aplinkybes bei aplinkinius.

Nuteistasis yra gana spontaniÅ¡kas bei impulsyvus, negeba pasimokyti iÅ¡ klaidų, pernelyg pasitiki savimi ir savo tiesioginiu patyrimu. Nuteistajam bÅ«dinga žema tolerancija frustracijai. Nuteistasis žino problemines sritis, tačiau vengia imtis aktyvių veiksmų, kreiptis į specialistus ir jas spręsti, neįvertina visų savo elgesio pasekmių, tačiau susikoncentruoja tik į teigiamas, ignoruodamas galimas neigiamas. Nors nuteistasis įvardina kelis ateities tikslus, tačiau jiems trÅ«ksta konkretumo. Stebimos nuteistojo nuostatos, palaikančios nusikalstamÄ elgesį.

Nors nuteistasis pasisako, jog visuotinas, socialiai priimtinas vertybes linkęs pripažinti, tačiau, vertinant nuteistojo nusižengiamÄ patyrimÄ , manytina, jog nuteistasis nematė prasmės suvaržyti savo elgesio dėl kitų. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iÅ¡ dalies. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas (duomenys neskelbtini), skatintas (duomenys neskelbtini). Nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė, stebimos nusikalstamo elgesio rizikos didėjimo tendencijos.

IÅ¡lieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai tokie kaip: turi skolų, ieÅ¡kinių, piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumų, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumÄ , buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, bÅ«dingas rizikingas, pavojingas, impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, ambivalentiÅ¡ka motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimÄ , savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgÅ«džių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitų požiÅ«rį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, stokoja empatijos, priežiÅ«ros, apribojimų pažeidimai, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamÄ elgesį, stebimas kriminalinių nuostatų palaikymas.

Komisija pažymėjo, jog, įvertinus visas aplinkybes, konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, Å¡iuo metu negalima. Taip pat visos iÅ¡vardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mÄ styme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis E. B., nesutikdamas su Komisijos Nutarimu, pateikė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Komisijos (duomenys neskelbtini) NutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Skunde nurodė, jog atliko (duomenys neskelbtini) bausmės laiko, todėl turi bÅ«ti vertinama viena iÅ¡ alternatyvų – arba nusikalstamo elgesio rizikos lygis, arba pažangos mažinant Å¡iÄ rizikÄ padarymas. Padaryta jo pažanga mažinant rizikÄ yra tai, jog paskutinis ir vienintelis jo vidaus tvarkos pažeidimas buvo (duomenys neskelbtini), po to suvokė savo veiksmus ir nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių, nenusikalto. Jis (duomenys neskelbtini) buvo paskatintas, yra gavęs (duomenys neskelbtini) padėkas už aktyvumÄ pataisos namuose.

Atvykęs į pataisos namus, po (duomenys neskelbtini) įsidarbino, o nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), moka pagal vykdomuosius raštus jam paskirtas baudas, todėl nevengia finansinių įsipareigojimų. Kitas gautas lėšas panaudoja šeimos išlaikymui – turi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog Nutarime jam yra rekomenduojama dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikų mažinimo programose. Šių rekomendacijų įgyvendinimo terminas 6 mėnesiai, taigi praktiškai kai jau baigsis jo bausmės atlikimo terminas, todėl mano, jog šie reikalavimai yra formalūs, iš esmės nedarantys poveikio jo elgesiui. (Duomenys neskelbtini), organizuoja renginius, į kuriuos įtraukia ir kitus nuteistuosius, todėl neteisinga teigti, jog nepilnai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose.

Jis yra ne tik pasyvus dalyvis, bet ir nuteistųjų pozityvios veiklos organizatorius. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendime byloje Harakchiev ir Tolumov prieÅ¡ BulgarijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15018/11 ir 61199/12) yra pasisakęs, kad bausmės Å¡velninimas turi bÅ«ti ne tik de jure, bet ir de facto. Taikant Å¡iÄ analogijÄ , turi bÅ«ti nustatomi realÅ«s ir pagrįsti reikalavimai, kurie keistų nuteistojo elgesį bei kurie bÅ«tų realiai įvykdomi tam, jog lygtinis paleidimas egzistuotų ne tik de jure, bet ir de facto.

Formalus įpareigojimų nustatymas iÅ¡ principo neteisingas, kadangi įveda daug subjektyvumo bei pažeidžia teisėtų lÅ«kesčių principÄ , kadangi nuteistasis nuo pat bausmės atlikimo pradžios turi žinoti, kaip elgtis, kad jis atitiktų tam tikrus kriterijus. Jei nesilaikoma Å¡ių kriterijų, jis suponuoja teisinį neapibrėžtumÄ ir netikrumÄ , dėl to krenta pasitikėjimas teisinės valstybės principu bei neskatina nuteistojo pasitaisyti ir laikytis visuotinai priimtų taisyklių.

Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo bausmės, o bausmės vykdymo dalis, kuri ruoÅ¡ia asmenį, kuris atliko tam tikrÄ dalį laisvės atėmimo bausmės, integruotis į visuomenę. E. B. atliko (duomenys neskelbtini) paskirtos bausmės, polinkis nusikalsti yra vidutinis, tačiau nuobaudų neturi, dengia piniginius įsipareigojimus, nusikalstamos elgesio kultÅ«ros netoleruoja, agresyvus elgesys nepasireiÅ¡kia, tai rodo jo elgesio teigiamus pokyčius ir atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnyje nustatytas sÄ lygas.

PrieÅ¡ingai, yra pats nukentėjęs nuo kitų asmenų agresyvaus elgesio, gyvena (duomenys neskelbtini) , į darbÄ (duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du yra dvigubai įkalintas ir dvigubai apribota jo laisvė. Leidimas atlikti likusiÄ bausmės dalį ne pataisos įstaigoje bÅ«tų viena iÅ¡ prisitaikymo gyventi visuomenėje priemonių bei tai atitiktų probacijos sampratÄ â€“ sÄ lyginė alternatyva paskirtai areÅ¡to ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiÅ«ra.

Lygtinis paleidimas vertintinas kaip teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo forma. Be to, tai patvirtino ir Europos Žmogaus Teisių Teismas D. G. byloje prieÅ¡ LietuvÄ , kurioje nurodė, kad laisvės atėmimÄ apimančiÄ bausmę, kuriÄ nuteistasis turi atlikti teismo sprendime nurodytÄ laikÄ , iÅ¡ pat pradžių pateisina pradinis nuosprendis ir apeliacinis procesas. Sprendimas taikyti lygtinį paleidimÄ niekaip nepaveikia bylÄ nagrinėjusio teismo nuosprendžio ir po to vykusio apeliacinio proceso, kuriais asmuo nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, galiojimo.

BVK 157 straipsnyje numatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygos, tačiau Å¡is kodeksas nepateikia Å¡io instituto sÄ vokos. AiÅ¡kinant lingvistiÅ¡kai, žodis „lygtinis“ reiÅ¡kia „daromas su sÄ lyga“, o paleidimas - „suteikti laisvę“. SÄ lyginis pobÅ«dis doktrinoje siejamas su tam tikiu bandomuoju laikotarpiu, kuriuo laikytina neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis. Pažymėtina, kad pritaikius lygtinį paleidimÄ , bausmė nepasikeičia, tačiau kinta jos atlikimo sÄ lygos.

Po lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos neatliktos bausmės dalis vykdoma, tačiau neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas baigiasi paskutinę jo dienÄ . Taigi lygtinis paleidimas pritaikomas asmeniui, kuris jau patyrė atitinkamos trukmės realų laisvės atėmimÄ Ä¯kalinimo įstaigoje, bausmė nepanaikinama, todėl negali suponuoti nebaudžiamumo atmosferos, kuri turėtų bÅ«ti sietina su atsakomybės iÅ¡vengimu. Komisija turėjo daugiau akcentuoti asmens daromÄ pažangÄ , polinkį nusikalsti bei socialinius ryÅ¡ius.

IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, jog jis palaiko socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , į kuriÄ gali sugrįžti po bausmės atlikimo, taip pat ir veiklos, kuri duos pajamas, garantijÄ , todėl darytina iÅ¡vada, jog jis turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius, kurie neleis grįžti į kriminalinį pasaulį. Taip pat nuteistasis nurodo, jog yra patyręs (duomenys neskelbtini), daryta (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu yra atlikta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) užtruks, gali prireikti daryti (duomenys neskelbtini), todėl yra dvigubai pažeidžiamas, tai sukelia papildomÄ nesaugumo jausmÄ .

Supranta, kad turi patirti apribojimus ir nepatogumus, tačiau jie negali virÅ¡yti įprastinių apribojimų. Komisija nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių iki Å¡iol jis iÅ¡lieka pavojingas visuomenei, o Nutarime nurodyti motyvai vertintini kaip formalÅ«s ir deklaratyvÅ«s, todėl negali paneigti jo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus, juo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis naujuoju BVK 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , likusi neatliktos bausmės dalis gali bÅ«ti vertinama tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos tikslais.

PrieÅ¡ingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Nuteisto asmens lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra visiÅ¡kas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiÅ«rimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo panaikinimÄ ir asmens grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pataisos įstaigÄ likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ra atsiliepimo į nuteistojo skundÄ nepateikė. Nuteistojo E. B. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį:

1) vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo;

2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;

3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali bÅ«ti lygtinai paleisti pagal BVK 157 straipsnio 1 ir 2 dalis iki Å¡eÅ¡ių mėnesių anksčiau, negu nustatyta Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iÅ¡ Å¡ių įstatyminių nuostatų aiÅ¡kiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sÄ lygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos.

Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ padarymas. Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiÅ«ris į izoliacijos sÄ lygas ir nustatytos tvarkos laikymÄ si, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai iÅ¡imtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimÄ , priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrÄ bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems privalomÄ dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

E. B. vykdo kai kurias individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, pateikė pažymas apie deklaruotÄ bei gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namų Atvirojoje kolonijoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) iki Å¡iol (duomenys neskelbtini), dalyvauja (duomenys neskelbtini), tačiau Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metu dar nėra (duomenys neskelbtini), dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse ir padėjo jas organizuoti, (duomenys neskelbtini) kreipėsi su praÅ¡ymais dėl dalyvavimo pykčio ir agresijos valdymo programoje, kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų mažinimo programoje ir ,,Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“ programoje. (duomenys neskelbtini) nubaustas drausmine tvarka, tačiau Å¡i nuobauda (duomenys neskelbtini) panaikinta kaip paskatinimas už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį.

Å ios aplinkybės teigiamai apibÅ«dina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, rodo jo norÄ pasitaisyti. Tačiau jos savaime negali bÅ«ti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu. Teismas konstatuoja, jog Å¡iuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius, todėl nuteistojo lankytos socialinės reabilitacijos programos, pozityvaus užimtumo priemonės, dalyvavimas sporto renginiuose ir jose pasiekti rezultatai nėra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui.

IÅ¡ Komisijos (duomenys neskelbtini) posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ir Komisija sprendimÄ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos priėmė penkiems Komisijos nariams balsuojant prieÅ¡ nuteistojo lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos ir tik dviem Komisijos nariams balsuojant už nuteistojo lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis E. B. yra atlikęs privalomÄ BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali bÅ«ti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, tačiau tai sudaro tik formalųjį pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl Å¡io nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Kaip jau minėta, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui bÅ«tina ir materialioji sÄ lyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ ir lemiamu veiksniu turi bÅ«ti nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga jÄ mažinant. Å iuo metu nuteistojo E. B. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė.

Pažymėtina ir tai, jog Alytaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo iÅ¡vada) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nuteistajam E. B. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ taikant OASys metodikÄ (pirmasis buvo atliktas (duomenys neskelbtini) ir nustatyta vidutinė rizika), vis dar nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, be to, stebimos nusikalstamo elgesio rizikos didėjimo, o ne mažėjimo tendencijos.

Aplinkybė, jog ir Å¡iuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, neleidžia teigti, jog jis jau padarė akivaizdžiÄ pažangÄ . Pažymėtina ir tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir paskirta vykdyti laisvės atėmimo 11 mėnesių 5 dienoms bausmė jÄ atliekant pataisos namuose.

Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog nemato jokios nuteistojo elgesio korekcijos, kad probacija jo atžvilgiu yra sėkminga, kadangi nuteistasis netinkamai vykdė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, padarė (duomenys neskelbtini) administracinių nusižengimų, jo atžvilgiu buvo (duomenys neskelbtini). Toks priešingas teismo nuosprendžiu nustatytoms pareigoms elgesys rodo tai, jog E. B. jokios teigiamos įtakos nepadarė nei priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nei tai, jog teisme jau (duomenys neskelbtini) buvo svarstyti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimai dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, ir šie klausimai išspręsti nuteistajam palankiai, suteikiant jam galimybę pakeisti elgesį ir įrodyti, jog jis gali pasitaisyti neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymėtina, jog kaskart teikimo nagrinėjimo metu nuteistasis teismui pasižadėdavo keisti elgesį, tačiau aplinkybių visuma nerodė net mažiausių nuteistojo pastangų savo elgesį koreguoti teigiama linkme.

Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog, vertinant nuteistojo pažangÄ atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistojo pastangas mažinant savo nusikalstamumo galimybes. Teismas vertina, jog praeityje nuteistajam nekart suteiktos galimybės koreguoti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės rodo, jog jam galėjo susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ , tai galėjo tapti prielaida nusikalsti ateityje, o ne aplinkybe, skatinančia nuosekliai laikytis įstatymų.

Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad Å¡ie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog, paties nuteistojo E. B. teigimu, jis bÅ«damas (duomenys neskelbtini) pradėjo vartoti (duomenys neskelbtini), daugumÄ teisės pažeidimų įvykdė (duomenys neskelbtini).

BÅ«damas laisvėje į specialistus dėl (duomenys neskelbtini) problemos nesikreipė, tačiau mano, jog vertėtų. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) yra pagrindinis veiksnys, lėmęs teisės pažeidėjo nusikalstamas veikas, ir, kad Å¡i problema iÅ¡lieka aktualia ir dabar, todėl tai gali bÅ«ti vertinama kaip kriminogeninis veiksnys, skatinantis nusikalsti pakartotinai. Pažymėtina ir tai, jog (duomenys neskelbtini) drausminė nuobauda nuteistajam E. B. paskirta dėl to, jog jis (duomenys neskelbtini) padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ â€“ sugrįžus jam iÅ¡ trumpalaikės iÅ¡vykos ir patikrinus jo (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas (duomenys neskelbtini).

Å i aplinkybė leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog net ir trumpalaikių iÅ¡vykų už Alytaus pataisos namų ribų metu E. B. nesugeba laikytis nustatytų bausmės atlikimo režimo reikalavimų. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, o tai, įvertinus drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybes, dar nėra tikėtinas.

Taip pat svarbu atsižvelgti ir įvertinti nuteistojo darbinę motyvacijÄ , kadangi teigiama darbinė motyvacija yra vienas iÅ¡ aspektų, mažinančių nusikalstamumo rizikÄ . Pastebėtina, jog, Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nuteistasis E. B. turi įgijęs (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimÄ , tačiau (duomenys neskelbtini) neįgijęs. Kaip teigia pats nuteistasis, bÅ«damas laisvėje buvo iÅ¡vykęs gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), ten dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, jo oficialus darbo stažas apie (duomenys neskelbtini), taip pat nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vykdė (duomenys neskelbtini). Alytaus pataisos namuose nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Šios darbovietės direktoriaus D. P. yra charakterizuojamas kaip darbštus ir pareigingas darbuotojas, laiku ir atsakingai atliekantis pavestas užduotis.

Nuteistasis pateikė (duomenys neskelbtini) direktoriaus I. K. pasiraÅ¡ytÄ praneÅ¡imÄ , kuriama nurodoma, jog Å¡i įmonė priimtų jį dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose. Tačiau, teismo vertinimu, praneÅ¡imas dėl galimo asmens įdarbinimo negali bÅ«ti iÅ¡skirtinai sureikÅ¡mintas, kadangi jis yra absoliučiai neįpareigojančio pobÅ«džio ir nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, Å¡is nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtÄ darbÄ , gaus bei disponuos vien tik teisėtu bÅ«du įgytomis piniginėmis lėšomis ir nesieks įgyti pajamų neteisėtais bÅ«dais.

Apeliacinės instancijos teismas ne kartÄ pasisakė dėl tokio pobÅ«džio praneÅ¡imų apie nuteistųjų įdarbinimÄ deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-658/2016; 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017). Pažymėtina ir tai, jog bÅ«damas laisvėje nuteistasis ne visada turėjo (duomenys neskelbtini), be to, tarp įvykdytų nusikalstamų veikų yra ir susijusių su materialinės naudos siekimu, tai leidžia manyti, jog finansines problemas jis linkęs spręsti nusikalstamomis priemonėmis.

Vadovaujantis Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateikiama informacija, jam paskirtų ir nesumokėtų baudų suma už administracinius nusižengimus yra net (duomenys neskelbtini) Eur, Alytaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis 2022 m. spalio 1 d. nuteistojo vardu gautų vykdomųjų raÅ¡tų suma yra (duomenys neskelbtini) Eur, iÅ¡ jų nieko nėra sumokėjęs. Teismo vertinimu, nors nuteistasis ir bando spręsti savo finansinius įsipareigojimus – pradėjo dirbti, kaip pats teigia, dalį atlyginimo skiria skolų grÄ Å¾inimui, tačiau Å¡is kriminogeninis veiksnys yra labai reikÅ¡mingas sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymo kontekste.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismui pagrįstai kyla abejonių, ar E. B., išėjęs į laisvę ir susidÅ«ręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais bÅ«dais. Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisija įvertino ne visas aplinkybes, o kai kurias aplinkybes įvertino klaidingai, prieÅ¡ingai nei nurodyta Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje. Å iuo aspektu pažymėtina, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , vertinami visi tokio asmens byloje esantys duomenys, tai yra jų visuma, taip pat ir Socialinio tyrimo iÅ¡vada.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija, priimdama nutarimÄ , rėmėsi ir Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, kurie nėra niekaip iÅ¡kraipyti. Komisija skundžiamame Nutarime nurodė, jog konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, Å¡iuo metu negalima. Taip pat visos iÅ¡vardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mÄ styme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas mano, jog vien tai, kad nuteistojo netenkina Komisijos Nutarimo motyvai, paremti objektyviais Å¡io nuteistojo asmens bylos bei Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytais duomenimis, nesuteikia pagrindo laikyti skundžiamÄ Komisijos NutarimÄ nepagrįstu ir neteisėtu. Kaip jau minėta, abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kelia tai, jog atlikus didžiÄ jÄ paskirtos bausmės dalį, nuteistojo atžvilgiu vis dar nustatoma daugiau negu deÅ¡imt kriminogeninių dinaminių veiksnių – skolos, ieÅ¡kiniai, piniginės baudos ir menkos jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnas užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumÄ ; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; bÅ«dingas rizikingas, pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu; ambivalentiÅ¡ka motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimÄ ; bÅ«dingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negebėjimas atpažinti problemų; stokojimas tinkamų problemų sprendimo įgÅ«džių; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkus kitų požiÅ«rio supratimas ir dažnas klaidingas interpretavimas kitų veiksmų ir ketinimų; empatijos stokojimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiÅ«ros, apribojimų pažeidimai; motyvacijos stokojimas keisti savo nusikalstamÄ elgesį.

Visa tai neleidžia spręsti apie daromÄ akivaizdžiÄ nuteistojo elgesio ir mÄ stymo pažangÄ . Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau, vertinant Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateikiamÄ informacijÄ , nuteistasis vykdo tik kai kurias individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tai leidžia teismui manyti, jog nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Ä®vertinus nuteistojo E. B. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mÄ stymo pasikeitimÄ , teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra, atvirkščiai – kaip nurodyta Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, stebimos nusikalstamo elgesio rizikos didėjimo tendencijos. Nuteistasis E. B. bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini), ir nors jis yra vėliau (duomenys neskelbtini), tačiau tai, jog nuteistasis, net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, charakterizuoja jį neigiamai ir neleidžia Å¡io nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaiÅ¡tingu ir pavyzdingu. (Duomenys neskelbtini) panaikinimas niekaip neeliminuoja fakto, jog nuteistajam ji (duomenys neskelbtini).

Å i aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ reikÅ¡minga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindÄ spręsti, ar nuteistasis, bÅ«damas struktÅ«ruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukÅ¡tesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). Aplinkybės, jog nuteistasis turi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , negali bÅ«ti iÅ¡skirtinai sureikÅ¡mintos, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų elgtis nepriekaiÅ¡tingai, bÅ«ti paskatintas, nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, stengtis dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse bei bendradarbiauti tokio pobÅ«džio priemones įgyvendinant.

Nuteistojo(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvimas tik rodo nuteistojo požiÅ«rį į jam paskirtÄ bausmę, laipsniÅ¡kÄ jos tikslų siekimÄ bei teigiamÄ elgesio korekcijÄ , kuri, teismo vertinimu, vis dar nėra pakankama. Nuteistasis skunde analizuoja lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo bÅ«tinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikÅ¡me, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, dėsto iÅ¡ esmės bendrojo pobÅ«džio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingos bÅ«tent E. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimui spręsti.

Å iuo atveju Komisija Nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikÅ¡mę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui bÅ«ti paleistam lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti teikiamas prioritetas prieÅ¡ visuomenės saugumÄ bei interesÄ , kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad E. B. bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik faktiÅ¡kai atliekant terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jos atlikimo sÄ lygų pakeitimas jas Å¡velninant galimas tik nustačius tokiÄ asmens pažangÄ pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimÄ struktÅ«ruotoje aplinkoje bÅ«tinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Å iuo atveju aptartos aplinkybės ir tai, kad nuteistasis iki Å¡iol pakankamai kritiÅ¡kai nevertina jo teisei prieÅ¡ingÄ elgesį sÄ lygojančių veiksnių, sudaro pagrindÄ spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas. Taigi teismas, įvertinęs nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis E. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslÄ , laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Dėl iÅ¡dėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog Komisijos (duomenys neskelbtini) Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti nėra pagrindo, todėl E. B. skundas atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo E. B. skundÄ atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus.

Teisėja Inga Liubinienė