Legislator Case Law & Legislation
0b651ade-d43f-4cab-8ceb-3219f0edf7b3 AI generated

0b651ade-d43f-4cab-8ceb-3219f0edf7b3 · Kauno apygardos teismas

Case Number 0b651ade-d43f-4cab-8ceb-3219f0edf7b3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

su R. S. pradėjo gyventi 1970 m. jai su broliui lygiomis dalimis priklausančiame gyvenamajame name, kurio ½ dalį broliui pardavė 1976 m. gruodžio 16 d. pirkimo–­­pardavimo sutartimi už 1000 rub. Už Å¡iuos pinigus ir R. S. gautÄ paskolÄ iÅ¡ Kėdainių raj. „Gegužės pirmosios“ kolÅ«kio 1977 m. nusipirko 1970 m. statybos gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ , kuris buvo įformintas R. S. vardu dėl kolÅ«kio jam suteiktos paskolos.

Legislator headnote

AI generated

0b651ade-d43f-4cab-8ceb-3219f0edf7b3 · Kauno apygardos teismas: Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų K. D. (pareiÅ¡kėjos brolienės) ir buvusio kolÅ«kio pirmininko V. G. parodymais, kurie prieÅ¡tarauja pateiktiems į bylÄ raÅ¡ytiniams įrodymams. Buvęs kolÅ«kio pirmininkas bandė įrodyti prieÅ¡ingus faktus nei užfiksuota jo vadovaujamo Å«kio oficialiuose dokumentuose. Teismas nepaÅ¡alinio prieÅ¡taravimų tarp byloje pateiktų įrodymų ir liudytojų parodymų. Nepagrįsti teismo argumentai, kad D. D. savarankiÅ¡kų reikalavimų nekėlė, buvo neaiÅ¡ku ko ji siekia, kad pateikti kvitai apie įmokas kolÅ«kiui nepatvirtina aplinkybės, jos R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-69-254/2018Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02558-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.15.2.; 3.3.1.14;3.3.1.18.4. Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens D. D. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos N. D. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims D.

D., VÄ® „Turto bankas“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė:Ginčo esmė Byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.PareiÅ¡kėja N. D. su patikslintu pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti faktÄ , kad ji pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), susidedantį iÅ¡ pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės plane pažymėto 1A1p, Å«kinių pastatų, vietovės plane pažymėtų 2I1p., 3I1p., 4I1m., 5I1m., 6I1m., 7I1p., bei kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (stoginės, lauko tualeto, Å¡ulinio).

Patikslintame pareiÅ¡kime nurodė, kad gyveno kartu su R. S. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, kuriÄ vėliau pardavė ir gautus pinigus panaudojo naujo gyvenamojo namo pirkimui. 1977 m. už pareiÅ¡kėjos gautus pinigus pardavus namo dalį (1000 rublių) ir R. S. paskolÄ iÅ¡ „Gegužės pirmosios“ kolÅ«kio iÅ¡ kolÅ«kio nusipirko gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ , 1970 m. statybos. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties neturi, Å¡io turto registracija po jo įsigijimo atlikta nebuvo.

R. S. iki mirties (2012 m. balandžio 24 d.) gyveno su apeliante 1977 m. nupirktame name. R. S. dukra D. D. kreipėsi į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, paveldėjimo byla užvesta, bet paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas, nes R. S. savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturėjo. Po R. S. mirties apeliantė pradėjo tvarkyti nuosavybės dokumentus ir paaiÅ¡kėjo, kad minėtas turtas neįteisintas nei apeliantės, nei R. S. vardu. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja daugiau kaip deÅ¡imt metų faktiÅ¡kai naudoja, valdo ir eksploatuoja ginčo objektus, kÄ patvirtina byloje pateikti įrodymai, prašė teismo pripažinti faktÄ , kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamuosius daiktus.

Suinteresuotas asmuo D. D. (R. S. dukra) atsiliepimu su pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius pastatus ir kiemo statinius adresu (duomenys neskelbtini), įgijo pareiÅ¡kėja ir jos tėvas R. S.. Jos tėvo R. S. indėlis įsigyjant namÄ buvo didesnis nei pareiÅ¡kėjos. Pažymėjo, kad tėvas dirbo Kėdainių rajono „Gegužės pirmosios“ kolÅ«kyje kombainininku, daug uždirbdavo, buvo paėmęs paskolÄ gyvenamajam namui įsigyti, mokėjo įnaÅ¡us už namÄ , kÄ patvirtina byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai.

GrÄ Å¾intos paskolos dydis virÅ¡ija pareiÅ¡kėjos nurodytÄ sumÄ 1000 rublių, kuria ji prisidėjo prie namo įgijimo. Tokiu bÅ«du D. D. nesutinka, kad tik pareiÅ¡kėjos vardu bÅ«tų įforminta nuosavybės teisė į pastatus, kadangi jos tėvo valia buvo, kad namÄ paveldėtų jo dukra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 7 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino – nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja N. D.

įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, liudytojų paaiÅ¡kinimus, darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja, įrodė savo reikalavimo pagrįstumÄ . Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja N. D. 1976 m. gruodžio 16 d. už 1000 rublių pardavė jai asmeninės nuosavybės priklausančiÄ Â½ namo dalį, (duomenys neskelbtini), o1977 metais asmeninėmis lėšomis iÅ¡ „Gegužės pirmosios“ kolÅ«kio nupirko namÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Pirkimo dokumentų pareiÅ¡kėja neturi, jų nėra ir archyvuose. IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų teismas nustatė, kad ginčo name nuo 1977 metų gyveno N. D., jos sÅ«nus A. D. ir sugyventinis R. S. (iki mirties 2012 m. balandžio 24 d.). Vadovaudamasis liudytojų K. D. ir V. G. parodymais, teismas konstatavo, kad ginčo namÄ su priklausiniais, įsigijo N. D., kuri statinius valdo sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai, jais naudojasi ir juos prižiÅ«ri daugiau kaip 10 metų. Ä® nekilnojamÄ jį turtÄ (statinius), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nėra niekam įregistruota.Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nors pareiÅ¡kėja nėra ginčo turto savininkė, tačiau yra sÄ Å¾iningai įgijusi minėtÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo daugiau kaip 10 metų.

Teismas nenustatė, kad per laikotarpį, kuomet pareiÅ¡kėja valdė ginčo turtÄ , kas nors bÅ«tų pareiÅ¡kęs pretenzijas į jį. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo D. D. nenuginčijo, kad ginčo minėtas namas su Å«kiniu pastatu, buvo parduotas pareiÅ¡kėjai. Suinteresuotas asmuo D. D. neįrodinėjo, kad objekto valdymÄ pareiÅ¡kėja yra pradėjusi nesÄ Å¾iningai ar valdo neteisėtai. Teismas vertino, kad D. D. pateikti kvitai apie įmokas kolÅ«kiui nepatvirtina aplinkybės, jog R.

S. mokėjo už ginčo statinius kaip už savo, tuo labiau, kad liudytojas V. G. paliudijo, kad bÅ«tent N. D., o ne R. S. kolÅ«kis skyrė ginčo namÄ . Teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, kad R. S. ir pareiÅ¡kėja gyveno viename name, buvo sugyventiniai, nesukuria R. S. nuosavybės teisių į ginčo namÄ . Tokiu bÅ«du teismas sprendė, kad byloje yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sÄ lygos pareiÅ¡kimui tenkinti, todėl pareiÅ¡kimÄ tenkino ir nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo D. D. praÅ¡o teismo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimÄ ir pareiÅ¡kimo netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai N. D. pripažino faktine gyvenamojo namo savininke, o R. S. – tik jos sugyventiniu. Byloje pateikti įrodymai įrodo prieÅ¡ingai: gyvenamasis namas pastatytas 1974 metais, sklypas ir paskola namo statybai suteikta R.

S., visuose dokumentuose jis įraÅ¡ytas kaip Å¡eimos galva, o N. D. tik kaip R. S. sugyventinė. Apeliantės nuomone, iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ „Gegužės pirmoji“ kolÅ«kio darbo stažo ir apskaitos knygos, kurį pavyko iÅ¡ archyvo gauti jau iÅ¡nagrinėjus bylÄ , tačiau dar iki sprendimo priėmimo (2017-06-27), patvirtina, kad R. S. dirbo traktorininku ir 1973 metais uždirbo 1996,96 rub., 1974 m – 1591,51 rub., 1975 m. – 3877,19 rub.,1976 m. – 2718 rub, kas rodo, kad jo uždarbis buvo žymiai didesnis nei vidutinis to meto Lietuvoje (apie 120 rub.).

Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų K. D. (pareiÅ¡kėjos brolienės) ir buvusio kolÅ«kio pirmininko V. G. parodymais, kurie prieÅ¡tarauja pateiktiems į bylÄ raÅ¡ytiniams įrodymams. Buvęs kolÅ«kio pirmininkas bandė įrodyti prieÅ¡ingus faktus nei užfiksuota jo vadovaujamo Å«kio oficialiuose dokumentuose. Teismas nepaÅ¡alinio prieÅ¡taravimų tarp byloje pateiktų įrodymų ir liudytojų parodymų. Nepagrįsti teismo argumentai, kad D. D. savarankiÅ¡kų reikalavimų nekėlė, buvo neaiÅ¡ku ko ji siekia, kad pateikti kvitai apie įmokas kolÅ«kiui nepatvirtina aplinkybės, jos R.

S. mokėjo už minėtus statinius kaip už savo; kad kolÅ«kis skyrė ginčo namÄ N. D., o ne R. S.. Pažymi, kad po tėvo R. S. mirties ji palikimÄ priėmė, sudarė turto apyraÅ¡Ä , tačiau dėl piktavaliÅ¡kų N. D. veiksmų, negali pasiekti, kad likęs turtas bÅ«tų įregistruotas R. S. vardu, o palikėja gautų paveldėjimo teisės liudijimÄ . Apeliantės nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina jos pretenzijas į ginčo (tėvo) turtÄ , kas užfiksuota įstatymo nustatyta tvarka.

Apeliantė praÅ¡o prie bylos prijungi raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ „Gegužės pirmoji“ kolÅ«kio darbo stažo ir apskaitos knygos iÅ¡raÅ¡Ä , kuris, jos teigimu, iÅ¡ archyvo pareikalautas dar 2017 m. kovo mėnesį, gautas jau iÅ¡nagrinėjus bylÄ , tačiau dar iki sprendimo priėmimo – 2017 m. birželio 27 d. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėja N. D. praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:PareiÅ¡kėjos nuomone, apeliaciniame skunde nurodytos klaidingos aplinkybės. Pažymi, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad R.

S. gavo paskolÄ gyvenamojo namo statybai. PrieÅ¡ingai, byloje pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad R. S. jam skirto žemės sklypo gyvenamojo namo statybai iÅ¡ kolÅ«kio nepaėmė ir jokių statybos darbų neatliko.PareiÅ¡kėjos nuomone, prie apeliacinio skundo pridėtos Apskaitos knygos Nr. 2 iÅ¡rašų kopijos neturi nieko bendro su Å¡ia civiline byla. Tuo pačiu pažymi, kad D. D. nėra pareiÅ¡kusi pretenzijų į nekilnojamÄ jį turtÄ , dėl kurio vyksta teisminis procesas, todėl teismas pagrįstai tenkino pareiÅ¡kimÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas, nurodęs, kad neturi jokių duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų apeliaciniame skunde aptartas aplinkybes, praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl naujų įrodymų priėmimo CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus.

Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

Apeliantė praÅ¡o priimti naujÄ Ä¯rodymÄ ­â€“ Kėdainių rajono „Gegužės pirmosios“ kolÅ«kio ((duomenys neskelbtini)) kolÅ«kiečių darbo stažo ir uždarbio apskaitos knygÄ Nr. 2, iÅ¡ kurios matyti, kad jos tėvas R. S. dirbo kolÅ«kyje nuo 1970 m. iki 1998 m. traktorininku ir gavo darbo užmokestį. Nurodo, kad archyvui praÅ¡ymÄ pateikė dar 2017 m. kovo mėn., tačiau duomenis gavo tik teismui išėjus priimti sprendimÄ byloje – 2017 m. birželio 27 d. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡is naujas įrodymas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, duomenys apie R.

S. darbÄ kolÅ«kyje traktorininku yra nurodyti ir kituose byloje esančiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, pvz. Å«kinių knygų asmeninėse sÄ skaitose ( 1 t. b. l. 6, 7, 12), todėl nauji įrodymai priimami. Dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir iÅ¡aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu.

Nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė nereiÅ¡kia pretenzijų į ginčo turtÄ . Ji tėvo R. S. palikimÄ priėmė pagal turto apyraÅ¡Ä , į kurį įtrauktas ginčo turtas, siekia šį turtÄ Ä¯registruoti tėvo vardu, kad bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Be to nurodo, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, kuris nespręstinas ypatingosios teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl netaikė materialinės teisės normų, kurias turėjo taikyti.

Pareiškėja faktiniu reikalavimo pagrindu nurodė tokias aplinkybes:

1) su R. S. pradėjo gyventi 1970 m. jai su broliui lygiomis dalimis priklausančiame gyvenamajame name, kurio ½ dalį broliui pardavė 1976 m. gruodžio 16 d. pirkimo–­­pardavimo sutartimi už 1000 rub. Už Å¡iuos pinigus ir R. S. gautÄ paskolÄ iÅ¡ Kėdainių raj. „Gegužės pirmosios“ kolÅ«kio 1977 m. nusipirko 1970 m. statybos gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ , kuris buvo įformintas R. S. vardu dėl kolÅ«kio jam suteiktos paskolos.

2) nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties archyvuose nepavyko rasti, teisinė registracija po turto įgijimo nebuvo atlikta.

3) pareiÅ¡kėja tiek pirminiame, tiek ir patikslintame pareiÅ¡kime konstatuoja, kad gyvenamajam namui įsigyti buvo panaudotos abiejų lėšos, todėl nekilnojamasis turtas turėtų bÅ«ti laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe. 4) 1988 m. kovo 10 d. buvo atlikti statinių kadastriniai matavimai ir R. S., kuris iki pat mirties (2012 m. balandžio 24 d.) gyveno 1977 m. nusipirktame name, nurodytas statinių naudotojas.

5) pareiÅ¡kėja rÅ«pinasi nekilnojamuoju turtu, jį draudžia nuo nelaimingų atsitikimų, niekas į šį turtÄ nuo 1977 m. iki Å¡iol nepretenduoja, todėl ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ , nes yra teisėta ginčo turto valdytoja, valdanti namÄ sÄ Å¾iningai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra įrodytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nurodytos sÄ lygos nustatyti, kad pareiÅ¡kėja nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijo pagal įgyjamÄ jÄ senatį, nes ji nėra turto savininkė (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta nesilaikant notarinės formos); pareiÅ¡kėja, pradėjusi turtÄ valdyti buvo įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į šį turtÄ ; nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuomet pareiÅ¡kėja valdė turtÄ , kas nors bÅ«tų pareiÅ¡kęs pretenzijas, tokių pretenzijų neatsirado ir apie bylos nagrinėjimÄ paskelbus vieÅ¡ai; suinteresuotas asmuo byloje reikalavimų nereiÅ¡kė, todėl neaiÅ¡ku ko ji siekia, o R.

S. iki savo mirties nepretendavo į nuosavybę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė turėjo pagrindo nesutikti su Å¡iais argumentais ir priimtÄ teismo sprendimÄ laikyti neteisėtu ir nepagrįstu, kuomet teismas nustatė juridinį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu į daiktÄ , kurio naudotoju nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas suinteresuoto asmens tėvas R. S. (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Ä®gyjamosios senaties, kaip savarankiÅ¡ko teisės įgijimo pagrindo (CK 4.47 straipsnio 11 punktas) reikalavimai ne kartÄ aptarti kasacinio teismo praktikoje ir apibendrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamÄ ja senatimi bÅ«tinas sÄ lygas:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ;

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis);

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas;

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Taigi asmuo, siekiantis, kad jo nuosavybės teisė į daiktÄ bÅ«tų pripažinta įgyta įgyjamosios senaties bÅ«du, inter alia, turi įrodyti, jog pats asmuo nėra (nebuvo) įgijęs daikto kitu CK 4.47 straipsnyje nustatytu bÅ«du, nėra kito daikto savininko ir daiktas nepriklauso valstybei ar savivaldybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų nurodomo nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo notarinės sutarties pareiÅ¡kėja neturi ir negali gauti. Kėdainių r. sav. administracijos Josvainių seniÅ«nijos 2016-05-18 raÅ¡te Nr. 3-74 (1 t. b. l.

11) nurodyta, kad pareiÅ¡kėja ir S. S. gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, tačiau duomenų apie turimo turto įsigijimo aplinkybes Josvainių seniÅ«nija neturi. Kasacinis teismas Å¡iuo aspektu yra nurodęs, kad asmuo, įgijęs nekilnojamÄ jį daiktÄ sandoriu, kuris atitiko sandorio Å¡alių valiÄ ir įstatymo reikalavimus, tačiau jo neįregistravęs ir dėl to sandoriui tapus negaliojančiam (1964 m. CK 255 straipsnis), savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Tačiau, kaip jau minėta, bÅ«tina įrodyti visas nuosavybės teisės įgijimui įgyjamÄ ja senatimi bÅ«tinas sÄ lygas, nagrinėjamu atveju esminis byloje spręstinas klausimas – nustatyti ginčo turto teisinį statusÄ , t. y. kam priklausė ginčo gyvenamasis namas su priklausiniais, kai pareiÅ¡kėja pradėjo jį valdyti, ar Å¡is turtas gali bÅ«ti nuosavybės teisės įgyjamosios senaties bÅ«du objektas. Byloje yra pateikta Kauno apskrities archyvo Pažyma dėl pastatų Nr. (010.6) V-10-364 (1 t. b. l. 10), kurioje nurodyta, kad Kėdainių raj.

Josvainių apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde 1980 – 1985 m (duomenys neskelbtini) k. ūkinėse knygose įrašytas S. R., A. ūkis, priklausantis kolūkiečių visuomeninei grupei. Jo šeimos nariai – N. D. (sugyventinė) ir D. A. – sūnus. Ūkinių knygų skiltyje „Ūkiui priklausantys pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1970 m.) ir ūkinis pastatas (1970 m.). Analogiško turinio žinios įrašytos ir 1986 –1990 m A. k. ūkinėse knygose. Kauno apskrities archyvo Pažymoje dėl informacijos pateikimo Nr. (010.6) V-10-1443 (1 t. b. l.

5) yra duomenys apie tai, apie kÄ savo pareiÅ¡kimuose teismui nurodė ir pati pareiÅ¡kėja, kad Kėdainių r. Josvainių apylinkės „Gegužės pirmosios“ kolÅ«kis 1976 m. gruodžio 29 d. R. S. nutarė suteikti paskolÄ gyvenamojo namo statybai. Dėl Å¡io fakto pareiÅ¡kėja patikslintame pareiÅ¡kime nurodė, kad ji su R. S. nutarė Å¡iÄ iÅ¡ kolÅ«kio gautÄ paskolÄ panaudoti gyvenamojo namo pirkimui. Pastarojoje pažymoje nurodyta, kad 1974 m. ir 1976 m. nėra kolÅ«kio valdybos ir visuotinių narių susirinkimų protokoluose žinių apie žemės sklypo skyrimÄ ar namo pardavimÄ N. D..

Sprendžiant dėl lėšų, kuriomis buvo įsigytas daiktas, pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, kad gyvenamÄ jį namÄ pirko 1977 m. už jos ir R. S. paskolÄ . Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo aplinkybių ir konstatavo, kad daiktÄ pareiÅ¡kėja įgijo tik savo lėšomis. Pažymėtina, kad byloje yra ir raÅ¡ytiniai įrodymai, kad paskolÄ R. S. kolÅ«kiui grÄ Å¾ino periodinėmis įmokomis (1 t. b. l. 36-43), tačiau teismas Å¡ių įrodymų net nevertino, nors jie tiesiogiai pagrindžia pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimuose nurodytas aplinkybes dėl pinigų panaudojimo.

PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimuose nurodė, kad ginčo daiktÄ Ä¯gijo 1977 m. iÅ¡ Kėdainių r. Josvainių apylinkės „Gegužės pirmosios“ kolÅ«kio, kas reiÅ¡kia, kad Å¡is turtas priklausė kolÅ«kiečių visuomeninei grupei. Tai patvirtina ir Å¡ios nutarties 21 punkte nurodyti duomenys iÅ¡ kolÅ«kio Å«kinių knygų. Tačiau teismas, spręsdamas dėl nuosavybės įgijimo pagrindo Å¡ias aplinkybes be pagrindo nelaikė svarbiomis ir netaikė Å¡iam klausimui iÅ¡nagrinėti aktualių materialinės teisės normų, reglamentuojančių kolÅ«kiečių kiemo nuosavybę. 1964 m.

Civiliniame kodekse buvo įtvirtinta kolÅ«kiečių kiemo bendroji jungtinė nuosavybė (1964 m.CK 132-141straipsniai); kolÅ«kiečių kiemo nuosavybės teisės objektu galėjo bÅ«ti gyvenamasis namas, pastatai, inventorius, gyvuliai ir kitoks turtas, reikalingas žemės Å«kio veiklai pagalbiniame Å«kyje (1964 m.CK 133straipsnis). Pagal bendrÄ jÄ kolÅ«kiečių kiemo nuosavybės taisyklę buvo preziumuojama, kad visų kiemo narių, įskaitant nepilnamečius ir nedarbingus asmenis, dalys yra lygios (1964 m.CK 136 straipsnis), Å¡i taisyklė buvo taikoma ir dalijant buvusio kolÅ«kiečių kiemo turtÄ jam pasibaigus (1964 m.CK 139 straipsnis).

KolÅ«kiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės institutas buvo panaikintas 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymu „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“, Å¡iuo įstatymu KolÅ«kiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės santykiai buvo transformuoti atitinkamai į bendrosios dalinės arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės santykius. Kasacinio teismo praktikoje dėl Å¡io įstatymo taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, KolÅ«kiečių kiemo nuosavybei transformavusis į privatinę bendrÄ jÄ nuosavybę, buvę KolÅ«kiečių kiemo nariai, nepasitraukę iÅ¡ buvusio kiemo, taip pat buvę KolÅ«kiečių kiemo nariai, pasitraukę iÅ¡ kiemo, tačiau tokio pasitraukimo (iÅ¡vykimo) metu buvę nedarbingi (dėl amžiaus, ligos), neprarado savo turėtos turto dalies, nors ir nebuvo kreipęsi dėl turto dalies nustatymo, padalijimo ar atsidalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2008).

Todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisės į daiktÄ Ä¯gyjimo įgyjamosios senaties pagrindu turėjo bÅ«ti vertinamas pagal kaimo vietovėse savininkų, turinčių namus, nuosavybės teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Kaip jau minėta pirmiau, Kauno apskrities archyvo Pažymoje dėl pastatų Nr. (010.6) V-10-364 (1 t. b. l. 10), yra duomenys apie tai, kad 1980-1985 m. ir 1986-1990 m. A.k. Å«kinėse knygose apie R. S. Å«kį, priklausantį kolÅ«kiečių visuomeninei grupei, skiltyje „Ūkiui priklausantys pastatai“ įraÅ¡yta: gyvenamasis namas (1970 m.) ir Å«kinis pastatas (1970).

Taigi, Å«kinėse knygose ginčo pastatų teisinė registracija buvo atlikta pagal tuo metu galiojančiÄ tvarkÄ kaimo vietovėse. PareiÅ¡kėja prie pareiÅ¡kimo pateikė iÅ¡ kolÅ«kio Å«kinių knygų asmeninę sÄ skaitÄ Nr. 505, pagal kuriÄ 1991 m. sausio 1 d. kolÅ«kiečių kiemÄ sudarė trys nariai: Å¡eimos galva R. S., pareiÅ¡kėja ir A. D.. Å ioje sÄ skaitoje pažymėta, kad 1995-01-01 A. D. sudarė atskirÄ Å¡eimÄ . R. S. ginčo gyvenamajame name gyveno iki pat savo mirties ir byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų iÅ¡vykęs iÅ¡ kolÅ«kiečių kiemo.

Taigi, bylos duomenų pagrindu galima spręsti, kad pareiÅ¡kėja galėjo daikto (jo dalies) savininke tapti kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais (CK 4.47 straipsnio 12 p.), t. y. pagal 1964 m. Civilinio kodekso 132 – 141 straipsnius, kaip kolÅ«kiečių kiemo narė, nes pagal bendrÄ jÄ kolÅ«kiečių kiemo nuosavybės taisyklę buvo preziumuojama, kad visų kiemo narių, įskaitant nepilnamečius ir nedarbingus asmenis, dalys kolÅ«kiniame kieme yra lygios (1964 m. CK 136 straipsnis). Byloje nustatyta, kad „Gegužės pirmosios“ kolÅ«kio Å«kinėse knygose ginčo turtas buvo įraÅ¡ytas Å¡eimos galvos R.

S. vardu, nuo 1988-03-10 Å¡ie duomenys buvo įraÅ¡yti ir turto registrų centro duomenyse. Pagal byloje esančiÄ VÄ® Registrų centro Kauno filialo informacijÄ (1 t. b. l.

15) ir NTR Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä (1 t. b. l. 67), gyvenamojo namo naudojimo faktas yra iÅ¡vieÅ¡intas R. S. vardu. Tačiau Å¡iuo aspektu pažymėtina, kad tiek registracija vieÅ¡ajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiÅ¡kia valdymo nebuvimo ir negali bÅ«ti vertinama taip, kad susidarytų kliÅ«tis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Bet Å¡i aplinkybė dėl naudojimo teisės įregistravimo vieÅ¡ame registre turėjo bÅ«ti įvertinta su kitais byloje surinktais įrodymais ir nustatyta kokiu pagrindu ji buvo įraÅ¡yta ir kokias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes Å¡is įraÅ¡as patvirtina.   Suinteresuoto asmens teisė į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, apimančios ir reikalavimus teismui paduodamiems procesiniams dokumentams, kuriais yra inicijuojama civilinė byla. Civiliniuose procesiniuose įstatymuose, be kita ko, nustatomas reikalavimas teismui pateikiamame procesiniame dokumente (ieÅ¡kinyje, pareiÅ¡kime, skunde ir kt.) nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ (faktinį pagrindÄ ) bei Å¡ias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tačiau nereikalaujama, kad besikreipiantis į teismÄ asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų bylos teisinius santykius.

Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylÄ nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kimÄ teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymÄ , kuriuo grindžia reikalavimus, negali bÅ«ti pagrindas pareikÅ¡tus reikalavimus atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjos procesinių dokumentų turinio matyti, kad ji kreipėsi į teismÄ ypatingosios teisenos tvarka, norėdama įgyti daiktines teises į turtÄ ir prašė nustatyti faktÄ , kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais ir valdo šį turtÄ . Kaip faktinį savo praÅ¡ymo pagrindÄ nurodė aplinkybes, kurias apeliacinės instancijos teismas koncentruotai iÅ¡dėstė Å¡ios nutarties 17 punkte, prie pareiÅ¡kimo pridėjo įrodymus, kurie apraÅ¡yti Å¡ios nutarties 21, 22, 24 ir 25 punktuose.

Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų iš esmės nenagrinėjo ir dėl jų įrodomosios reikšmės skundžiamame teismo sprendime nepasisakė. Šio procesinės teisės pažeidimo pasekmė yra tai, kad teismas tinkamai neįvykdė procesinės pareigos teisiškai kvalifikuoti nagrinėjamus teisinius santykius. Iš pareiškimo ir prie jo pridėtų dokumentų turinio matyti, kad ginčo turtas kolūkio ūkinėse knygose nuo 1976 metų yra registruotas kaip kolūkio kolūkiečių kiemas, kuriam priklausė tiek pareiškėja, tiek suinteresuoto asmens tėvas R.

S., tiek ir pareiÅ¡kėjos sÅ«nus A. D., todėl teismas ex officio turėjo nustatyti, kokie materialiniai įstatymai reglamentavo kaimo vietovėje turėjusių gyvenamuosius namus, buvusių kolÅ«kiečiais ir užsiėmusių žemės Å«kio veikla pasodybiniuose Å«kiuose asmenų nuosavybės santykius pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytu laiku, ir Å¡ios nutarties 23 punkte nurodytų įstatymų pagrindu pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl pastatų valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo įvertinti aptartų kolÅ«kiečių kiemo bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę reglamentavusių įstatymų ir teismų praktikos pagrindu.

Tačiau pirmosios instancijos teismas netaikė įstatymo, kurį turėjo taikyti ir dėl Å¡io materialinės teisės normų pažeidimo galėjo bÅ«ti priimtas neteisėtas sprendimas, nes nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tinkamam materialinių įstatymų pritaikymui byloje reikia tirti ir nustatyti papildomas faktines aplinkybes, susijusias su buvusio kolÅ«kiečių kiemo nuosavybės santykių raida, nes Å¡iuo aspektu byla nebuvo nagrinėjama, kas sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja ir toliau nurodomi argumentai dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių. Sutiktina su apeliante, kad dar iki pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo padavimo teismui dienos pareiÅ¡kėjai buvo žinoma, kad suinteresuotas asmuo D. D. po tėvo mirties 2012 m. gegužės 4 d. kreipėsi į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo. Ginčo nekilnojamasis turtas įtrauktas į palikėjo turto apyraÅ¡Ä , suinteresuotas asmuo siekia gauti nuosavybę teisę į jį paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad neaiÅ¡ku ko siekia pareiÅ¡kėja, yra neteisingi.

Be to, Å¡ios faktinės aplinkybės reiÅ¡kia buvus akivaizdų ginÄÄ dėl daikto valdymo nuosavybės teise dar iki pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo padavimo teismui. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjama byla pagal praÅ¡ymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tuo atveju, kai nėra ginčo dėl teisės. Kai iÅ¡ paduodamo pareiÅ¡kimo matyti, kad yra ginčas dėl teisės, toks praÅ¡ymas ypatingÄ ja teisena nenagrinėtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012).

Tai reiÅ¡kia, kad suinteresuoto asmens procesinis elgesys byloje, kai nebuvo reiÅ¡kiamas savarankiÅ¡kas reikalavimas dėl daikto (jo dalies) valdymo nuosavybės teise pripažinimo R. S. vardu, nereiÅ¡kia, kad nėra ginčo dėl teisės. PareiÅ¡kėja nurodė, kad R. S. iki jo mirties dėl statinių (jų dalies) valdymo nuosavybės teise ginčo nekėlė, tačiau pareiÅ¡kėja nesiekė patvirtinti daikto, turėjusio kolÅ«kinio kiemo statusÄ , valdymo teisės tik savo vardu, todėl kilęs ginčas nagrinėtinas ieÅ¡kinio teisenos tvarka, nustačius terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-793-836/2017 priimtu ir įsiteisėjusius 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu buvo patenkintas suinteresuoto asmens, kaip R. S. įstatyminės įpėdinės, ieÅ¡kinys, kuriuo pareiÅ¡kėja buvo įpareigota leisti atlikti ginčo turto kadastrinius matavimus, kurių atlikimo suinteresuotas asmuo reikalavo, kad galėtų turtÄ Ä¯registruoti palikėjo vardu. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja siekia daiktinių teisių į turtÄ , tačiau į bylÄ pateikė jo kadastrinius duomenis, kurie buvo nustatyti 1988 m. kovo 10 d., t. y. beveik prieÅ¡ trisdeÅ¡imt metų, todėl nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti pateikti nauji kadastriniai matavimai, kurie patvirtintų daikto bÅ«klę ginčo dėl daiktinių teisių nagrinėjimo metu.

Suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodė, kad kadastriniai matavimai neatlikti, nes įvykdyti teismo sprendimÄ pareiÅ¡kėja vengia. Å ios aplinkybės taip pat pagrindžia pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo trÅ«kumus, kurie Å¡alintini įstatymo nustatyta tvarka.  Dėl bylos procesinės baigties Apibendrinant nustatytas byloje faktines aplinkybes ir remiantis nurodytais teisiniais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir netaikė materialinės teisės normų, kurias turėjo taikyti, spręsdamas bylÄ dėl daiktinių teisių, todėl apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir perduodama byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

                              Kauno apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                                  Dalė Burdulienė