0b651ade-d43f-4cab-8ceb-3219f0edf7b3 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedsu R. S. pradÄjo gyventi 1970 m. jai su broliui lygiomis dalimis priklausanÄiame gyvenamajame name, kurio ½ dalį broliui pardavÄ 1976 m. gruodžio 16 d. pirkimoâpardavimo sutartimi už 1000 rub. Už Å¡iuos pinigus ir R. S. gautÄ paskolÄ iÅ¡ KÄdainių raj. âGegužÄs pirmosiosâ kolÅ«kio 1977 m. nusipirko 1970 m. statybos gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ , kuris buvo įformintas R. S. vardu dÄl kolÅ«kio jam suteiktos paskolos.
Legislator headnote
AI generated0b651ade-d43f-4cab-8ceb-3219f0edf7b3 · Kauno apygardos teismas: Teismas nepagrįstai rÄmÄsi liudytojų K. D. (pareiÅ¡kÄjos brolienÄs) ir buvusio kolÅ«kio pirmininko V. G. parodymais, kurie prieÅ¡tarauja pateiktiems į bylÄ raÅ¡ytiniams įrodymams. BuvÄs kolÅ«kio pirmininkas bandÄ Ä¯rodyti prieÅ¡ingus faktus nei užfiksuota jo vadovaujamo Å«kio oficialiuose dokumentuose. Teismas nepaÅ¡alinio prieÅ¡taravimų tarp byloje pateiktų įrodymų ir liudytojų parodymų. Nepagrįsti teismo argumentai, kad D. D. savarankiÅ¡kų reikalavimų nekÄlÄ, buvo neaiÅ¡ku ko ji siekia, kad pateikti kvitai apie įmokas kolÅ«kiui nepatvirtina aplinkybÄs, jos R.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-69-254/2018Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02558-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.15.2.; 3.3.1.14;3.3.1.18.4. Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja DalÄ BurdulienÄ, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo suinteresuoto asmens D. D. apeliacinį skundÄ dÄl KÄdainių rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjos N. D. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims D.
D., VÄ® âTurto bankasâ dÄl nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Teismas n u s t a t Ä:GinÄo esmÄ Byloje ginÄas kilo dÄl nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.PareiÅ¡kÄja N. D. su patikslintu pareiÅ¡kimu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti faktÄ , kad ji pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), susidedantį iÅ¡ pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovÄs plane pažymÄto 1A1p, Å«kinių pastatų, vietovÄs plane pažymÄtų 2I1p., 3I1p., 4I1m., 5I1m., 6I1m., 7I1p., bei kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (stoginÄs, lauko tualeto, Å¡ulinio).
Patikslintame pareiÅ¡kime nurodÄ, kad gyveno kartu su R. S. jai asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausanÄioje gyvenamojo namo dalyje, kuriÄ vÄliau pardavÄ ir gautus pinigus panaudojo naujo gyvenamojo namo pirkimui. 1977 m. už pareiÅ¡kÄjos gautus pinigus pardavus namo dalį (1000 rublių) ir R. S. paskolÄ iÅ¡ âGegužÄs pirmosiosâ kolÅ«kio iÅ¡ kolÅ«kio nusipirko gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ , 1970 m. statybos. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties neturi, Å¡io turto registracija po jo įsigijimo atlikta nebuvo.
R. S. iki mirties (2012 m. balandžio 24 d.) gyveno su apeliante 1977 m. nupirktame name. R. S. dukra D. D. kreipÄsi į notarų biurÄ dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo, paveldÄjimo byla užvesta, bet paveldÄjimo teisÄs liudijimas neiÅ¡duotas, nes R. S. savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturÄjo. Po R. S. mirties apeliantÄ pradÄjo tvarkyti nuosavybÄs dokumentus ir paaiÅ¡kÄjo, kad minÄtas turtas neįteisintas nei apeliantÄs, nei R. S. vardu. TodÄl atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kÄja daugiau kaip deÅ¡imt metų faktiÅ¡kai naudoja, valdo ir eksploatuoja ginÄo objektus, kÄ patvirtina byloje pateikti įrodymai, praÅ¡Ä teismo pripažinti faktÄ , kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ginÄo nekilnojamuosius daiktus.
Suinteresuotas asmuo D. D. (R. S. dukra) atsiliepimu su pareiÅ¡kimu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti. NurodÄ, kad gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius pastatus ir kiemo statinius adresu (duomenys neskelbtini), įgijo pareiÅ¡kÄja ir jos tÄvas R. S.. Jos tÄvo R. S. indÄlis įsigyjant namÄ buvo didesnis nei pareiÅ¡kÄjos. PažymÄjo, kad tÄvas dirbo KÄdainių rajono âGegužÄs pirmosiosâ kolÅ«kyje kombainininku, daug uždirbdavo, buvo paÄmÄs paskolÄ gyvenamajam namui įsigyti, mokÄjo įnaÅ¡us už namÄ , kÄ patvirtina byloje pateikti pinigų priÄmimo kvitai.
GrÄ Å¾intos paskolos dydis virÅ¡ija pareiÅ¡kÄjos nurodytÄ sumÄ 1000 rublių, kuria ji prisidÄjo prie namo įgijimo. Tokiu bÅ«du D. D. nesutinka, kad tik pareiÅ¡kÄjos vardu bÅ«tų įforminta nuosavybÄs teisÄ Ä¯ pastatus, kadangi jos tÄvo valia buvo, kad namÄ paveldÄtų jo dukra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ KÄdainių rajono apylinkÄs teismas 2017 m. liepos 7 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino â nustatÄ nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄja N. D.
įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinÄs byloje pateiktus įrodymus, liudytojų paaiÅ¡kinimus, darÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄja, įrodÄ savo reikalavimo pagrįstumÄ . Bylos duomenimis teismas nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄja N. D. 1976 m. gruodžio 16 d. už 1000 rublių pardavÄ jai asmeninÄs nuosavybÄs priklausanÄiÄ Â½ namo dalį, (duomenys neskelbtini), o1977 metais asmeninÄmis lÄÅ¡omis iÅ¡ âGegužÄs pirmosiosâ kolÅ«kio nupirko namÄ , esantį (duomenys neskelbtini).
Pirkimo dokumentų pareiÅ¡kÄja neturi, jų nÄra ir archyvuose. IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų teismas nustatÄ, kad ginÄo name nuo 1977 metų gyveno N. D., jos sÅ«nus A. D. ir sugyventinis R. S. (iki mirties 2012 m. balandžio 24 d.). Vadovaudamasis liudytojų K. D. ir V. G. parodymais, teismas konstatavo, kad ginÄo namÄ su priklausiniais, įsigijo N. D., kuri statinius valdo sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai, jais naudojasi ir juos prižiÅ«ri daugiau kaip 10 metų. Ä® nekilnojamÄ jį turtÄ (statinius), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybÄs teisÄ nÄra niekam įregistruota.Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybÄmis, teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad nors pareiÅ¡kÄja nÄra ginÄo turto savininkÄ, taÄiau yra sÄ Å¾iningai įgijusi minÄtÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisÄtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo daugiau kaip 10 metų.
Teismas nenustatÄ, kad per laikotarpį, kuomet pareiÅ¡kÄja valdÄ ginÄo turtÄ , kas nors bÅ«tų pareiÅ¡kÄs pretenzijas į jį. Teismas pažymÄjo, kad suinteresuotas asmuo D. D. nenuginÄijo, kad ginÄo minÄtas namas su Å«kiniu pastatu, buvo parduotas pareiÅ¡kÄjai. Suinteresuotas asmuo D. D. neįrodinÄjo, kad objekto valdymÄ pareiÅ¡kÄja yra pradÄjusi nesÄ Å¾iningai ar valdo neteisÄtai. Teismas vertino, kad D. D. pateikti kvitai apie įmokas kolÅ«kiui nepatvirtina aplinkybÄs, jog R.
S. mokÄjo už ginÄo statinius kaip už savo, tuo labiau, kad liudytojas V. G. paliudijo, kad bÅ«tent N. D., o ne R. S. kolÅ«kis skyrÄ ginÄo namÄ . Teismas pažymÄjo, kad vien aplinkybÄ, kad R. S. ir pareiÅ¡kÄja gyveno viename name, buvo sugyventiniai, nesukuria R. S. nuosavybÄs teisių į ginÄo namÄ . Tokiu bÅ«du teismas sprendÄ, kad byloje yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sÄ lygos pareiÅ¡kimui tenkinti, todÄl pareiÅ¡kimÄ tenkino ir nustatÄ nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄja įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo D. D. praÅ¡o teismo panaikinti KÄdainių rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimÄ ir pareiÅ¡kimo netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:ApeliantÄs nuomone, teismas nepagrįstai N. D. pripažino faktine gyvenamojo namo savininke, o R. S. â tik jos sugyventiniu. Byloje pateikti įrodymai įrodo prieÅ¡ingai: gyvenamasis namas pastatytas 1974 metais, sklypas ir paskola namo statybai suteikta R.
S., visuose dokumentuose jis įraÅ¡ytas kaip Å¡eimos galva, o N. D. tik kaip R. S. sugyventinÄ. ApeliantÄs nuomone, iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ âGegužÄs pirmojiâ kolÅ«kio darbo stažo ir apskaitos knygos, kurį pavyko iÅ¡ archyvo gauti jau iÅ¡nagrinÄjus bylÄ , taÄiau dar iki sprendimo priÄmimo (2017-06-27), patvirtina, kad R. S. dirbo traktorininku ir 1973 metais uždirbo 1996,96 rub., 1974 m â 1591,51 rub., 1975 m. â 3877,19 rub.,1976 m. â 2718 rub, kas rodo, kad jo uždarbis buvo žymiai didesnis nei vidutinis to meto Lietuvoje (apie 120 rub.).
Teismas nepagrįstai rÄmÄsi liudytojų K. D. (pareiÅ¡kÄjos brolienÄs) ir buvusio kolÅ«kio pirmininko V. G. parodymais, kurie prieÅ¡tarauja pateiktiems į bylÄ raÅ¡ytiniams įrodymams. BuvÄs kolÅ«kio pirmininkas bandÄ Ä¯rodyti prieÅ¡ingus faktus nei užfiksuota jo vadovaujamo Å«kio oficialiuose dokumentuose. Teismas nepaÅ¡alinio prieÅ¡taravimų tarp byloje pateiktų įrodymų ir liudytojų parodymų. Nepagrįsti teismo argumentai, kad D. D. savarankiÅ¡kų reikalavimų nekÄlÄ, buvo neaiÅ¡ku ko ji siekia, kad pateikti kvitai apie įmokas kolÅ«kiui nepatvirtina aplinkybÄs, jos R.
S. mokÄjo už minÄtus statinius kaip už savo; kad kolÅ«kis skyrÄ ginÄo namÄ N. D., o ne R. S.. Pažymi, kad po tÄvo R. S. mirties ji palikimÄ priÄmÄ, sudarÄ turto apyraÅ¡Ä , taÄiau dÄl piktavaliÅ¡kų N. D. veiksmų, negali pasiekti, kad likÄs turtas bÅ«tų įregistruotas R. S. vardu, o palikÄja gautų paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ . ApeliantÄs nuomone, minÄtos aplinkybÄs patvirtina jos pretenzijas į ginÄo (tÄvo) turtÄ , kas užfiksuota įstatymo nustatyta tvarka.
ApeliantÄ praÅ¡o prie bylos prijungi raÅ¡ytinį įrodymÄ â âGegužÄs pirmojiâ kolÅ«kio darbo stažo ir apskaitos knygos iÅ¡raÅ¡Ä , kuris, jos teigimu, iÅ¡ archyvo pareikalautas dar 2017 m. kovo mÄnesį, gautas jau iÅ¡nagrinÄjus bylÄ , taÄiau dar iki sprendimo priÄmimo â 2017 m. birželio 27 d. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kÄja N. D. praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:PareiÅ¡kÄjos nuomone, apeliaciniame skunde nurodytos klaidingos aplinkybÄs. Pažymi, kad byloje nÄra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad R.
S. gavo paskolÄ gyvenamojo namo statybai. PrieÅ¡ingai, byloje pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad R. S. jam skirto žemÄs sklypo gyvenamojo namo statybai iÅ¡ kolÅ«kio nepaÄmÄ ir jokių statybos darbų neatliko.PareiÅ¡kÄjos nuomone, prie apeliacinio skundo pridÄtos Apskaitos knygos Nr. 2 iÅ¡rašų kopijos neturi nieko bendro su Å¡ia civiline byla. Tuo paÄiu pažymi, kad D. D. nÄra pareiÅ¡kusi pretenzijų į nekilnojamÄ jį turtÄ , dÄl kurio vyksta teisminis procesas, todÄl teismas pagrįstai tenkino pareiÅ¡kimÄ .
Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas, nurodÄs, kad neturi jokių duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų apeliaciniame skunde aptartas aplinkybes, praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ nagrinÄti teismo nuožiÅ«ra. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisÄtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.
Tai atliekama nagrinÄjant faktinÄ ir teisinÄ bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms taikÄ materialines teisÄs normas. ApeliacinÄs instancijos teismas bylÄ nagrinÄja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ. DÄl naujų įrodymų priÄmimo CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakÄ priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinÄs instancijos teismui draudimas nÄra absoliutus.
Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinÄjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje. ApeliacinÄs instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galÄjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vÄlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinÄjimo, bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. rugsÄjo 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-347/2014; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
ApeliantÄ praÅ¡o priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â KÄdainių rajono âGegužÄs pirmosiosâ kolÅ«kio ((duomenys neskelbtini)) kolÅ«kieÄių darbo stažo ir uždarbio apskaitos knygÄ Nr. 2, iÅ¡ kurios matyti, kad jos tÄvas R. S. dirbo kolÅ«kyje nuo 1970 m. iki 1998 m. traktorininku ir gavo darbo užmokestį. Nurodo, kad archyvui praÅ¡ymÄ pateikÄ dar 2017 m. kovo mÄn., taÄiau duomenis gavo tik teismui iÅ¡Äjus priimti sprendimÄ byloje â 2017 m. birželio 27 d. ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad Å¡is naujas įrodymas neužvilkins bylos nagrinÄjimo, be to, duomenys apie R.
S. darbÄ kolÅ«kyje traktorininku yra nurodyti ir kituose byloje esanÄiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, pvz. Å«kinių knygų asmeninÄse sÄ skaitose ( 1 t. b. l. 6, 7, 12), todÄl nauji įrodymai priimami. DÄl nuosavybÄs teisÄs pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo ApeliantÄ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatÄ ir iÅ¡aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes, todÄl netinkamai pritaikÄ materialinÄs teisÄs normas, reglamentuojanÄias nuosavybÄs teisÄs įgijimÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu.
Nepagrįstai konstatavo, kad apeliantÄ nereiÅ¡kia pretenzijų į ginÄo turtÄ . Ji tÄvo R. S. palikimÄ priÄmÄ pagal turto apyraÅ¡Ä , į kurį įtrauktas ginÄo turtas, siekia šį turtÄ Ä¯registruoti tÄvo vardu, kad bÅ«tų iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs liudijimas. Be to nurodo, kad yra kilÄs ginÄas dÄl teisÄs, kuris nesprÄstinas ypatingosios teisenos tvarka. ApeliacinÄs instancijos teismas turi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatÄ faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todÄl netaikÄ materialinÄs teisÄs normų, kurias turÄjo taikyti.
PareiÅ¡kÄja faktiniu reikalavimo pagrindu nurodÄ tokias aplinkybes:
1) su R. S. pradÄjo gyventi 1970 m. jai su broliui lygiomis dalimis priklausanÄiame gyvenamajame name, kurio ½ dalį broliui pardavÄ 1976 m. gruodžio 16 d. pirkimoâpardavimo sutartimi už 1000 rub. Už Å¡iuos pinigus ir R. S. gautÄ paskolÄ iÅ¡ KÄdainių raj. âGegužÄs pirmosiosâ kolÅ«kio 1977 m. nusipirko 1970 m. statybos gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ , kuris buvo įformintas R. S. vardu dÄl kolÅ«kio jam suteiktos paskolos.
2) nekilnojamojo turto pirkimoâpardavimo sutarties archyvuose nepavyko rasti, teisinÄ registracija po turto įgijimo nebuvo atlikta.
3) pareiÅ¡kÄja tiek pirminiame, tiek ir patikslintame pareiÅ¡kime konstatuoja, kad gyvenamajam namui įsigyti buvo panaudotos abiejų lÄÅ¡os, todÄl nekilnojamasis turtas turÄtų bÅ«ti laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe. 4) 1988 m. kovo 10 d. buvo atlikti statinių kadastriniai matavimai ir R. S., kuris iki pat mirties (2012 m. balandžio 24 d.) gyveno 1977 m. nusipirktame name, nurodytas statinių naudotojas.
5) pareiÅ¡kÄja rÅ«pinasi nekilnojamuoju turtu, jį draudžia nuo nelaimingų atsitikimų, niekas į šį turtÄ nuo 1977 m. iki Å¡iol nepretenduoja, todÄl ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ , nes yra teisÄta ginÄo turto valdytoja, valdanti namÄ sÄ Å¾iningai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad yra įrodytos visos CK 4.68 â 4.71 straipsniuose nurodytos sÄ lygos nustatyti, kad pareiÅ¡kÄja nuosavybÄs teisÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijo pagal įgyjamÄ jÄ senatį, nes ji nÄra turto savininkÄ (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta nesilaikant notarinÄs formos); pareiÅ¡kÄja, pradÄjusi turtÄ valdyti buvo įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į šį turtÄ ; nÄra duomenų, kad per laikotarpį, kuomet pareiÅ¡kÄja valdÄ turtÄ , kas nors bÅ«tų pareiÅ¡kÄs pretenzijas, tokių pretenzijų neatsirado ir apie bylos nagrinÄjimÄ paskelbus vieÅ¡ai; suinteresuotas asmuo byloje reikalavimų nereiÅ¡kÄ, todÄl neaiÅ¡ku ko ji siekia, o R.
S. iki savo mirties nepretendavo į nuosavybÄ. ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad apeliantÄ turÄjo pagrindo nesutikti su Å¡iais argumentais ir priimtÄ teismo sprendimÄ laikyti neteisÄtu ir nepagrįstu, kuomet teismas nustatÄ juridinį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄja įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu į daiktÄ , kurio naudotoju nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas suinteresuoto asmens tÄvas R. S. (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Ä®gyjamosios senaties, kaip savarankiÅ¡ko teisÄs įgijimo pagrindo (CK 4.47 straipsnio 11 punktas) reikalavimai ne kartÄ aptarti kasacinio teismo praktikoje ir apibendrinti Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-7-67/2011, nurodant tokias nuosavybÄs teisÄs įgijimui įgyjamÄ ja senatimi bÅ«tinas sÄ lygas:
1) pareiÅ¡kÄjas nÄra ir nebuvo įgijÄs nuosavybÄs teisÄs į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nÄra daikto savininkas;
2) daiktas nÄra valstybÄs ar savivaldybÄs nuosavybÄ; nÄra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);
3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijÄs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ;
4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisÄtai;
5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis);
6) daiktas valdomas nepertraukiamai;
7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas;
8) valdymas tÄsÄsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Taigi asmuo, siekiantis, kad jo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ daiktÄ bÅ«tų pripažinta įgyta įgyjamosios senaties bÅ«du, inter alia, turi įrodyti, jog pats asmuo nÄra (nebuvo) įgijÄs daikto kitu CK 4.47 straipsnyje nustatytu bÅ«du, nÄra kito daikto savininko ir daiktas nepriklauso valstybei ar savivaldybei (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjos ir suinteresuotų asmenų nurodomo nekilnojamojo turto â gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pirkimoâpardavimo notarinÄs sutarties pareiÅ¡kÄja neturi ir negali gauti. KÄdainių r. sav. administracijos Josvainių seniÅ«nijos 2016-05-18 raÅ¡te Nr. 3-74 (1 t. b. l.
11) nurodyta, kad pareiÅ¡kÄja ir S. S. gyveno kartu ir vedÄ bendrÄ Å«kį, taÄiau duomenų apie turimo turto įsigijimo aplinkybes Josvainių seniÅ«nija neturi. Kasacinis teismas Å¡iuo aspektu yra nurodÄs, kad asmuo, įgijÄs nekilnojamÄ jį daiktÄ sandoriu, kuris atitiko sandorio Å¡alių valiÄ ir įstatymo reikalavimus, taÄiau jo neįregistravÄs ir dÄl to sandoriui tapus negaliojanÄiam (1964 m. CK 255 straipsnis), savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
TaÄiau, kaip jau minÄta, bÅ«tina įrodyti visas nuosavybÄs teisÄs įgijimui įgyjamÄ ja senatimi bÅ«tinas sÄ lygas, nagrinÄjamu atveju esminis byloje sprÄstinas klausimas â nustatyti ginÄo turto teisinį statusÄ , t. y. kam priklausÄ ginÄo gyvenamasis namas su priklausiniais, kai pareiÅ¡kÄja pradÄjo jį valdyti, ar Å¡is turtas gali bÅ«ti nuosavybÄs teisÄs įgyjamosios senaties bÅ«du objektas. Byloje yra pateikta Kauno apskrities archyvo Pažyma dÄl pastatų Nr. (010.6) V-10-364 (1 t. b. l. 10), kurioje nurodyta, kad KÄdainių raj.
Josvainių apylinkÄs LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde 1980 â 1985 m (duomenys neskelbtini) k. Å«kinÄse knygose įraÅ¡ytas S. R., A. Å«kis, priklausantis kolÅ«kieÄių visuomeninei grupei. Jo Å¡eimos nariai â N. D. (sugyventinÄ) ir D. A. â sÅ«nus. Ūkinių knygų skiltyje âŪkiui priklausantys pastataiâ įraÅ¡yta: gyvenamasis namas (1970 m.) ir Å«kinis pastatas (1970 m.). AnalogiÅ¡ko turinio žinios įraÅ¡ytos ir 1986 â1990 m A. k. Å«kinÄse knygose. Kauno apskrities archyvo Pažymoje dÄl informacijos pateikimo Nr. (010.6) V-10-1443 (1 t. b. l.
5) yra duomenys apie tai, apie kÄ savo pareiÅ¡kimuose teismui nurodÄ ir pati pareiÅ¡kÄja, kad KÄdainių r. Josvainių apylinkÄs âGegužÄs pirmosiosâ kolÅ«kis 1976 m. gruodžio 29 d. R. S. nutarÄ suteikti paskolÄ gyvenamojo namo statybai. DÄl Å¡io fakto pareiÅ¡kÄja patikslintame pareiÅ¡kime nurodÄ, kad ji su R. S. nutarÄ Å¡iÄ iÅ¡ kolÅ«kio gautÄ paskolÄ panaudoti gyvenamojo namo pirkimui. Pastarojoje pažymoje nurodyta, kad 1974 m. ir 1976 m. nÄra kolÅ«kio valdybos ir visuotinių narių susirinkimų protokoluose žinių apie žemÄs sklypo skyrimÄ ar namo pardavimÄ N. D..
Sprendžiant dÄl lÄšų, kuriomis buvo įsigytas daiktas, pareiÅ¡kÄja pareiÅ¡kime nurodÄ, kad gyvenamÄ jį namÄ pirko 1977 m. už jos ir R. S. paskolÄ . Pirmosios instancijos teismas nepasisakÄ dÄl Å¡ių pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kimo aplinkybių ir konstatavo, kad daiktÄ pareiÅ¡kÄja įgijo tik savo lÄÅ¡omis. PažymÄtina, kad byloje yra ir raÅ¡ytiniai įrodymai, kad paskolÄ R. S. kolÅ«kiui grÄ Å¾ino periodinÄmis įmokomis (1 t. b. l. 36-43), taÄiau teismas Å¡ių įrodymų net nevertino, nors jie tiesiogiai pagrindžia pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kimuose nurodytas aplinkybes dÄl pinigų panaudojimo.
PareiÅ¡kÄja pareiÅ¡kimuose nurodÄ, kad ginÄo daiktÄ Ä¯gijo 1977 m. iÅ¡ KÄdainių r. Josvainių apylinkÄs âGegužÄs pirmosiosâ kolÅ«kio, kas reiÅ¡kia, kad Å¡is turtas priklausÄ kolÅ«kieÄių visuomeninei grupei. Tai patvirtina ir Å¡ios nutarties 21 punkte nurodyti duomenys iÅ¡ kolÅ«kio Å«kinių knygų. TaÄiau teismas, sprÄsdamas dÄl nuosavybÄs įgijimo pagrindo Å¡ias aplinkybes be pagrindo nelaikÄ svarbiomis ir netaikÄ Å¡iam klausimui iÅ¡nagrinÄti aktualių materialinÄs teisÄs normų, reglamentuojanÄių kolÅ«kieÄių kiemo nuosavybÄ. 1964 m.
Civiliniame kodekse buvo įtvirtinta kolÅ«kieÄių kiemo bendroji jungtinÄ nuosavybÄ (1964 m.CK 132-141straipsniai); kolÅ«kieÄių kiemo nuosavybÄs teisÄs objektu galÄjo bÅ«ti gyvenamasis namas, pastatai, inventorius, gyvuliai ir kitoks turtas, reikalingas žemÄs Å«kio veiklai pagalbiniame Å«kyje (1964 m.CK 133straipsnis). Pagal bendrÄ jÄ kolÅ«kieÄių kiemo nuosavybÄs taisyklÄ buvo preziumuojama, kad visų kiemo narių, įskaitant nepilnameÄius ir nedarbingus asmenis, dalys yra lygios (1964 m.CK 136 straipsnis), Å¡i taisyklÄ buvo taikoma ir dalijant buvusio kolÅ«kieÄių kiemo turtÄ jam pasibaigus (1964 m.CK 139 straipsnis).
KolÅ«kieÄių kiemo bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs institutas buvo panaikintas 1990 m. lapkriÄio 27 d. įstatymu âDÄl kaimo vietovÄje nuosavybÄs teise turinÄių namus savininkų žemÄnaudos ir bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teisÄsâ, Å¡iuo įstatymu KolÅ«kieÄių kiemo bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs santykiai buvo transformuoti atitinkamai į bendrosios dalinÄs arba sutuoktinių bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs santykius. Kasacinio teismo praktikoje dÄl Å¡io įstatymo taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, KolÅ«kieÄių kiemo nuosavybei transformavusis į privatinÄ bendrÄ jÄ nuosavybÄ, buvÄ KolÅ«kieÄių kiemo nariai, nepasitraukÄ iÅ¡ buvusio kiemo, taip pat buvÄ KolÅ«kieÄių kiemo nariai, pasitraukÄ iÅ¡ kiemo, taÄiau tokio pasitraukimo (iÅ¡vykimo) metu buvÄ nedarbingi (dÄl amžiaus, ligos), neprarado savo turÄtos turto dalies, nors ir nebuvo kreipÄsi dÄl turto dalies nustatymo, padalijimo ar atsidalijimo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-463/2008).
TodÄl pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymas dÄl nuosavybÄs teisÄs į daiktÄ Ä¯gyjimo įgyjamosios senaties pagrindu turÄjo bÅ«ti vertinamas pagal kaimo vietovÄse savininkų, turinÄių namus, nuosavybÄs teisinius santykius reglamentuojanÄias teisÄs normas. Kaip jau minÄta pirmiau, Kauno apskrities archyvo Pažymoje dÄl pastatų Nr. (010.6) V-10-364 (1 t. b. l. 10), yra duomenys apie tai, kad 1980-1985 m. ir 1986-1990 m. A.k. Å«kinÄse knygose apie R. S. Å«kį, priklausantį kolÅ«kieÄių visuomeninei grupei, skiltyje âŪkiui priklausantys pastataiâ įraÅ¡yta: gyvenamasis namas (1970 m.) ir Å«kinis pastatas (1970).
Taigi, Å«kinÄse knygose ginÄo pastatų teisinÄ registracija buvo atlikta pagal tuo metu galiojanÄiÄ tvarkÄ kaimo vietovÄse. PareiÅ¡kÄja prie pareiÅ¡kimo pateikÄ iÅ¡ kolÅ«kio Å«kinių knygų asmeninÄ sÄ skaitÄ Nr. 505, pagal kuriÄ 1991 m. sausio 1 d. kolÅ«kieÄių kiemÄ sudarÄ trys nariai: Å¡eimos galva R. S., pareiÅ¡kÄja ir A. D.. Å ioje sÄ skaitoje pažymÄta, kad 1995-01-01 A. D. sudarÄ atskirÄ Å¡eimÄ . R. S. ginÄo gyvenamajame name gyveno iki pat savo mirties ir byloje nÄra duomenų, kad jis bÅ«tų iÅ¡vykÄs iÅ¡ kolÅ«kieÄių kiemo.
Taigi, bylos duomenų pagrindu galima sprÄsti, kad pareiÅ¡kÄja galÄjo daikto (jo dalies) savininke tapti kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais (CK 4.47 straipsnio 12 p.), t. y. pagal 1964 m. Civilinio kodekso 132 â 141 straipsnius, kaip kolÅ«kieÄių kiemo narÄ, nes pagal bendrÄ jÄ kolÅ«kieÄių kiemo nuosavybÄs taisyklÄ buvo preziumuojama, kad visų kiemo narių, įskaitant nepilnameÄius ir nedarbingus asmenis, dalys kolÅ«kiniame kieme yra lygios (1964 m. CK 136 straipsnis). Byloje nustatyta, kad âGegužÄs pirmosiosâ kolÅ«kio Å«kinÄse knygose ginÄo turtas buvo įraÅ¡ytas Å¡eimos galvos R.
S. vardu, nuo 1988-03-10 Å¡ie duomenys buvo įraÅ¡yti ir turto registrų centro duomenyse. Pagal byloje esanÄiÄ VÄ® Registrų centro Kauno filialo informacijÄ (1 t. b. l.
15) ir NTR Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä (1 t. b. l. 67), gyvenamojo namo naudojimo faktas yra iÅ¡vieÅ¡intas R. S. vardu. TaÄiau Å¡iuo aspektu pažymÄtina, kad tiek registracija vieÅ¡ajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiÅ¡kia valdymo nebuvimo ir negali bÅ«ti vertinama taip, kad susidarytų kliÅ«tis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisÄ. Asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybÄ Ä¯rodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti pripažįstama jo nuosavybÄs teisÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Bet Å¡i aplinkybÄ dÄl naudojimo teisÄs įregistravimo vieÅ¡ame registre turÄjo bÅ«ti įvertinta su kitais byloje surinktais įrodymais ir nustatyta kokiu pagrindu ji buvo įraÅ¡yta ir kokias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes Å¡is įraÅ¡as patvirtina.   Suinteresuoto asmens teisÄ Ä¯ teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, apimanÄios ir reikalavimus teismui paduodamiems procesiniams dokumentams, kuriais yra inicijuojama civilinÄ byla. Civiliniuose procesiniuose įstatymuose, be kita ko, nustatomas reikalavimas teismui pateikiamame procesiniame dokumente (ieÅ¡kinyje, pareiÅ¡kime, skunde ir kt.) nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžianÄias reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ (faktinį pagrindÄ ) bei Å¡ias aplinkybes pagrindžianÄius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas), taÄiau nereikalaujama, kad besikreipiantis į teismÄ asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų bylos teisinius santykius.
Nepaisant to, ar besikreipianÄio teisminÄs gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylÄ nagrinÄjantis teismas ex officio privalo nusprÄsti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vien ta aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kimÄ teismui pateikÄs asmuo neteisingai nurodo įstatymÄ , kuriuo grindžia reikalavimus, negali bÅ«ti pagrindas pareikÅ¡tus reikalavimus atmesti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-176/2009).
NagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos procesinių dokumentų turinio matyti, kad ji kreipÄsi į teismÄ ypatingosios teisenos tvarka, norÄdama įgyti daiktines teises į turtÄ ir praÅ¡Ä nustatyti faktÄ , kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais ir valdo šį turtÄ . Kaip faktinį savo praÅ¡ymo pagrindÄ nurodÄ aplinkybes, kurias apeliacinÄs instancijos teismas koncentruotai iÅ¡dÄstÄ Å¡ios nutarties 17 punkte, prie pareiÅ¡kimo pridÄjo įrodymus, kurie apraÅ¡yti Å¡ios nutarties 21, 22, 24 ir 25 punktuose.
Pirmosios instancijos teismas Å¡ių įrodymų iÅ¡ esmÄs nenagrinÄjo ir dÄl jų įrodomosios reikÅ¡mÄs skundžiamame teismo sprendime nepasisakÄ. Å io procesinÄs teisÄs pažeidimo pasekmÄ yra tai, kad teismas tinkamai neįvykdÄ procesinÄs pareigos teisiÅ¡kai kvalifikuoti nagrinÄjamus teisinius santykius. IÅ¡ pareiÅ¡kimo ir prie jo pridÄtų dokumentų turinio matyti, kad ginÄo turtas kolÅ«kio Å«kinÄse knygose nuo 1976 metų yra registruotas kaip kolÅ«kio kolÅ«kieÄių kiemas, kuriam priklausÄ tiek pareiÅ¡kÄja, tiek suinteresuoto asmens tÄvas R.
S., tiek ir pareiÅ¡kÄjos sÅ«nus A. D., todÄl teismas ex officio turÄjo nustatyti, kokie materialiniai įstatymai reglamentavo kaimo vietovÄje turÄjusių gyvenamuosius namus, buvusių kolÅ«kieÄiais ir užsiÄmusių žemÄs Å«kio veikla pasodybiniuose Å«kiuose asmenų nuosavybÄs santykius pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kime nurodytu laiku, ir Å¡ios nutarties 23 punkte nurodytų įstatymų pagrindu pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kimÄ dÄl pastatų valdymo nuosavybÄs teise fakto nustatymo įvertinti aptartų kolÅ«kieÄių kiemo bendrÄ jÄ jungtinÄ nuosavybÄ reglamentavusių įstatymų ir teismų praktikos pagrindu.
TaÄiau pirmosios instancijos teismas netaikÄ Ä¯statymo, kurį turÄjo taikyti ir dÄl Å¡io materialinÄs teisÄs normų pažeidimo galÄjo bÅ«ti priimtas neteisÄtas sprendimas, nes nebuvo atskleista bylos esmÄ (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tinkamam materialinių įstatymų pritaikymui byloje reikia tirti ir nustatyti papildomas faktines aplinkybes, susijusias su buvusio kolÅ«kieÄių kiemo nuosavybÄs santykių raida, nes Å¡iuo aspektu byla nebuvo nagrinÄjama, kas sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.
TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja ir toliau nurodomi argumentai dÄl apeliantÄs apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių. Sutiktina su apeliante, kad dar iki pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kimo padavimo teismui dienos pareiÅ¡kÄjai buvo žinoma, kad suinteresuotas asmuo D. D. po tÄvo mirties 2012 m. gegužÄs 4 d. kreipÄsi į notaro biurÄ dÄl palikimo priÄmimo. GinÄo nekilnojamasis turtas įtrauktas į palikÄjo turto apyraÅ¡Ä , suinteresuotas asmuo siekia gauti nuosavybÄ teisÄ Ä¯ jį paveldÄjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todÄl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad neaiÅ¡ku ko siekia pareiÅ¡kÄja, yra neteisingi.
Be to, Å¡ios faktinÄs aplinkybÄs reiÅ¡kia buvus akivaizdų ginÄÄ dÄl daikto valdymo nuosavybÄs teise dar iki pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kimo padavimo teismui. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinÄjama byla pagal praÅ¡ymÄ nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ tuo atveju, kai nÄra ginÄo dÄl teisÄs. Kai iÅ¡ paduodamo pareiÅ¡kimo matyti, kad yra ginÄas dÄl teisÄs, toks praÅ¡ymas ypatingÄ ja teisena nenagrinÄtinas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-443/2012).
Tai reiÅ¡kia, kad suinteresuoto asmens procesinis elgesys byloje, kai nebuvo reiÅ¡kiamas savarankiÅ¡kas reikalavimas dÄl daikto (jo dalies) valdymo nuosavybÄs teise pripažinimo R. S. vardu, nereiÅ¡kia, kad nÄra ginÄo dÄl teisÄs. PareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad R. S. iki jo mirties dÄl statinių (jų dalies) valdymo nuosavybÄs teise ginÄo nekÄlÄ, taÄiau pareiÅ¡kÄja nesiekÄ patvirtinti daikto, turÄjusio kolÅ«kinio kiemo statusÄ , valdymo teisÄs tik savo vardu, todÄl kilÄs ginÄas nagrinÄtinas ieÅ¡kinio teisenos tvarka, nustaÄius terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismas taip pat pažymi, kad KÄdainių rajono apylinkÄs teismo civilinÄje byloje Nr. 2-793-836/2017 priimtu ir įsiteisÄjusius 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu buvo patenkintas suinteresuoto asmens, kaip R. S. įstatyminÄs įpÄdinÄs, ieÅ¡kinys, kuriuo pareiÅ¡kÄja buvo įpareigota leisti atlikti ginÄo turto kadastrinius matavimus, kurių atlikimo suinteresuotas asmuo reikalavo, kad galÄtų turtÄ Ä¯registruoti palikÄjo vardu. PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄja siekia daiktinių teisių į turtÄ , taÄiau į bylÄ pateikÄ jo kadastrinius duomenis, kurie buvo nustatyti 1988 m. kovo 10 d., t. y. beveik prieÅ¡ trisdeÅ¡imt metų, todÄl nagrinÄjamoje byloje turi bÅ«ti pateikti nauji kadastriniai matavimai, kurie patvirtintų daikto bÅ«klÄ ginÄo dÄl daiktinių teisių nagrinÄjimo metu.
Suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodÄ, kad kadastriniai matavimai neatlikti, nes įvykdyti teismo sprendimÄ pareiÅ¡kÄja vengia. Å ios aplinkybÄs taip pat pagrindžia pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kimo trÅ«kumus, kurie Å¡alintini įstatymo nustatyta tvarka.  DÄl bylos procesinÄs baigties Apibendrinant nustatytas byloje faktines aplinkybes ir remiantis nurodytais teisiniais argumentais, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidÄ procesinÄs teisÄs normas ir netaikÄ materialinÄs teisÄs normų, kurias turÄjo taikyti, sprÄsdamas bylÄ dÄl daiktinių teisių, todÄl apeliantÄs apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir perduodama byla pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
                              Kauno apygardos teismo teisÄja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : panaikinti KÄdainių rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄja                                                                                                  DalÄ BurdulienÄ