0b6498d0-db2d-418f-923d-2bf76923e66a · Plungės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-421-1142/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44002-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.2 (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 22 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas, sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Gedžiuvienei, kaltinamiesiems E. B., J. P., jų gynėjai advokatei Aušrinei Zaburienei, nukentėjusiesiems A.

M., O. M., jų atstovei advokatei Kristinai Marčienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, J.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teista, teistumas išnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : E. B. sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo: 2020 m. spalio 28 d., apie 15.30 val., namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su mama J.

P., tyčia nutempė nukentėjusįjį A. M. nuo laiptų ir Å¡iam, gulinčiam ant žemės, E. B. koja spyrė ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kÅ«no vietas bei J. P. koja spyrė ne mažiau kaip 2 kartus nukentėjusiajam A. M. į įvairias kÅ«no vietas ir Å¡iais bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. M. padarė odos nubrozdinimus galvos pakauÅ¡inėje ir momeninėje srityse, poodines kraujosruvas deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inėje juosmeninėje srityje, žaizdÄ virÅ¡ugalvio srityje ir kairės pusės XI Å¡onkaulio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiais tyčiniais veiksmais nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A.

M.. J. P. sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo: 2020 m. spalio 28 d., apie 15.30 val., namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, J. P., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, veikdama kartu su sūnumi E. B., sūnui E. B. nutempus nukentėjusįjį A. M. nuo laiptų ir šiam, gulinčiam ant žemės, J. P. tyčia koja spyrė ne mažiau kaip 2 kartus į įvairias kūno vietas bei E. B. koja spyrė ne mažiau 5 kartų nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir šiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A.

M. odos nubrozdinimus galvos pakauÅ¡inėje ir momeninėje srityse, poodines kraujosruvas deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inėje juosmeninėje srityje, žaizdÄ virÅ¡ugalvio srityje, kairės pusės XI Å¡onkaulio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiais tyčiniais veiksmais nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. M.. Be to, J. P. smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų: 2020 m. spalio 28 d., apie 15.30 val., namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, J. P., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia, ne mažiau kaip 3 kartus suduodama rankomis O.

A. į krÅ«tinės sritį bei rankomis griebdama už kaklo ir tokiu bÅ«du užkliÅ«dama jai krÅ«tinės sritį bei nutraukdama ant kaklo buvusius karolius padarė nukentėjusiajai O. A. poodines kraujosruvas krÅ«tinės deÅ¡inėje, deÅ¡inėje ir kairėje krÅ«tyse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. B. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad spalio 28 dienÄ iÅ¡ ryto, adresu (duomenys neskelbtini), 6 butų name, jis trečiame bute pas kaimynÄ gėrė alų.

Po to iÅ¡ kaimynų jis nuėjo namo pakrauti telefonÄ ir pro langÄ pamatė pareinant A. M.. Matė kaip A. M. įvirto į gėlynÄ , esantį po langais, į šį gėlynÄ jis nukrito kniÅ«bsčias. Remdamasis kojomis ir rankomis jis iÅ¡ gėlyno atsistojo. A. M. buvo iÅ¡gėręs, nes svirduliavo. Po to iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ koridoriuje, jo buto durys tuo metu buvo praviros. Girdėjo, kaip A. M. Å¡aukė necenzÅ«riniais žodžiais ant jo mamos, išėjęs pamatė, kaip A. M. koridoriuje barasi su jo mama, necenzÅ«rinius žodžius vartojo abu.

Nežino, kieno iniciatyva kilo barnis. Pridaręs laukines duris, jis pastÅ«mė A. M. iÅ¡ nugaros į viršų, kad Å¡is apsiramintų. A. M. jis stÅ«mė iÅ¡ nugaros abiem rankomis, o A. M. tuo metu užlipo į viršų, užsidarė duris ir po to jis vėl nuėjo į trečiÄ butÄ . Nematė, kad lipdamas laiptais A. M. nuvirstų. Jis A. M. tik stÅ«mė, tačiau smurto prieÅ¡ jį nenaudojo. Gal tuo metu A. M. ir kliuvo rankomis, kai jis stÅ«mė jį į viršų, nes ranka galėjo nuslysti.

Nuslydus rankai, galėjo klÅ«ti A. M. į galvÄ . Tuo metu jis buvo iÅ¡gėręs, alkoholį vartojo iki įvykio ir kol atvyko policija. Kai A. M. lipo į viršų, jo mama stovėjo prie durų. Nematė, kad mama naudotų smurtÄ prieÅ¡ A. M.. Su O. jų santykiai nėra blogi, o A. M., kai bÅ«na iÅ¡gėręs, kabinėjasi. Kai jis stÅ«mė A. M., O. stovėjo virÅ¡uje. Nematė, kad bÅ«tų kilęs konfliktas tarp mamos ir O. Po A. M. stÅ«mimo, su mama jis nekalbėjo, nes nuėjo tiesiai pas kaimynÄ .

Nežino, ar įvykio metu mama buvo neblaivi, kartu alkoholio jie nevartojo. Su civiliniais ieÅ¡kiniais nesutinka. Jis yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna paÅ¡alpÄ . Uždarbiauja nelegaliai iÅ¡ atsitiktinių darbų, turto neturi. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. P. kalta neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad buvo apie 5 val. vakaro, kai ji grįžo iÅ¡ lauko ir norėjo įeiti į savo butÄ , o A. M. tuo metu įėjo į koridorių. Jis buvo iÅ¡gėręs, tai jautėsi iÅ¡ kvapo. A.

M. pradėjo Å¡aukti, vadino jÄ â€žubage“, grasino iÅ¡keldinti. Tada iÅ¡ buto išėjo sÅ«nus ir jį pastÅ«mė. StÅ«mė iÅ¡ nugaros du kartus laiptais į viršų, tada uždarė duris. Po to sÅ«nus nuėjo pas kaimynÄ Ä¯ trečiÄ butÄ , o ji nuėjo namo. Daugiau jo nematė, taip pat nematė, jog A. M. bÅ«tų kritęs. Nematė, kad sÅ«nus suduotų smÅ«gius. Ji tuo metu stovėjo prie savo buto durų. Po to ji nuėjo namo. O. A. konflikto metu ji nematė ir tÄ dienÄ jos apskritai nebuvo sutikusi, jokio konflikto su ja tÄ dienÄ neįvyko.

Po konflikto, iki atvykstant policijos pareigÅ«nams, ji nebuvo susitikusi su Minca. Kol atvyko pareigÅ«nai, ji buvo savo bute. Buvo truputį iÅ¡gėrusi, blaivumÄ tikrino policija. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes nieko nukentėjusiesiems nepadarė, todėl neprivalo mokėti. Ji yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, gauna paÅ¡alpÄ . Užsidirba megzdama „tapkes“, kojines, finansiÅ¡kai padeda vaikai. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2020 m. spalio 28 d. dirbo lauke prie sandėliuko.

Paskambino O. ir pakvietė grįžti kavos. Įėjus į laiptinę, iÅ¡gėrusi J. P. jam pasakė, kad čia jos koridorius. Kad J. iÅ¡gėrusi, jis suprato iÅ¡ jos elgesio ir judesių. Jis nekreipdamas dėmesio ėjo toliau, o ji ėjo jam iÅ¡ paskos. Taip jie užlipo laiptais iki virÅ¡uje esančios laiptinės aikÅ¡telės. Tuo metu O. atidarė duris. J. pradėjo Å¡aukti E. ir sakyti, kad jÄ muÅ¡a. Atbėgo E. ir čiupo jam už rÅ«bų iÅ¡ nugaros ir nutempė į apačiÄ , jis nukrito ant žemės. Krisdamas bandė laikytis už turėklų, bet jį nuvilko ir jis krito „aukÅ¡tielninkas“ ant žemės. Tada jį pradėjo spardyti, saugodamasis jis iÅ¡ karto apsivertė ant Å¡ono ir rankomis užsidengė veidÄ , kad apsisaugotų nuo smÅ«gių.

SmÅ«gius jautė Å¡ono srityse, į galvÄ , rankas. Pirmus smÅ«gius, kurie buvo stiprÅ«s, jam sudavė E.. Matė, kaip J. P. naudojo smurtÄ prieÅ¡ jo žmonÄ , trenkė jai iÅ¡ rankos. Kai O. bėgo skambinti policijai, J. P. atbėgusi keletÄ kartų jam spyrė iÅ¡ kojos. Nematė, kiek smÅ«gių jam sudavė J., nes tuo metu buvo užsidengęs veidÄ , tačiau suprato, kad ji yra Å¡alia iÅ¡ jos Å¡aukimo. P. Å¡aukė: „duok, duok, E.“. IÅ¡ viso smÅ«gių buvo apie 10. Kai O. iÅ¡kvietė policijÄ , jie abu pabėgo į savo kambarį, tada O. nusileido į apačiÄ ir parvedė jį namo.

Atvyko policija, greitoji. Jis buvo visas kruvinas, daugiausiai kraujavo galva, kuri buvo praskelta. Po įvykio iÅ¡ karto greitoji jį iÅ¡vežė, perÅ¡vietė ir grįžo namo. KitÄ dienÄ pasijuto blogai ir vėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Jam buvo nustatyti Å¡onkaulių lūžiai ir sumuÅ¡imai. Po įvykio ilgai gulėjo lovoje, apie pusantro mėnesio, nes skaudėjo ir negalėjo atsikelti. Å onÄ jam skauda iki Å¡iol, nieko negali pakelti. Geria raminamuosius, kuriuos paskyrė gydytojas. Iki įvykio negerdavo raminamųjų, gerdavo tik kraujÄ skystinančius vaistus.

Po įvykio sutriko miegas, negali sunkiai kelti, nes skauda Å¡onkaulius. Bijo eiti į laukÄ , kai žino, kad E. B. ar J. P. yra namuose. Ä®vykio dienÄ kitų traumų jis nepatyrė, niekur nebuvo nugriuvęs. Kitų konfliktų su kaltinamaisiais įvykio dienÄ nebuvo, E. B. ar J. P. smÅ«gių jis nebuvo sudavęs. Kai kaltinamieji iÅ¡geria, kabinėjasi ir daužo duris. Jie buvo sugadinę laiptinės durų spynÄ . Konfliktai su kaltinamaisiais yra kilę dėl sugadintų laiptinės durų spynos, laikomų dviračių laiptinėje.

Jis yra kvietęs policijÄ dėl sugadintų durų. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji O. M. (ankstesnė pavardė – A.) parodė, kad santykiai su kaltinamaisiais yra blogi, kasdien su jais vyksta konfliktai. Jie gyvena viename name su kaltinamaisiais, t. y. kaltinamieji gyvena pirmame aukÅ¡te, o jie – antrame. Ä®vykio dienÄ ji buvo namuose ir laukė iÅ¡ lauko grįžtančio vyro A. M.. Pamatė pareinantį A., o jam iÅ¡ paskos laiptais lipo J. P.. Ji pradėjo stumdytis, kviesti E. B.. E. B. atėjo, nutempė nuo laiptų jos vyrÄ ir pradėjo jį spardyti.

Tempiant laiptais, A. buvo virÅ¡uje, o B. apačioje. Ji nusileido laiptais iki aikÅ¡telės, tada J. P. pradėjo jÄ muÅ¡ti. J. P. sudavė jai į kairį petį, į krÅ«tinę ir veidÄ . Sudavė du, tris ar keturis kartus. Ä®vykio metu J. P. nuplėšė jai nuo kaklo karolius, jai buvo sužalota krÅ«tinė ir veidas. E. B. jos nemušė. Kol jos su J. P. stumdėsi laiptinės aikÅ¡telėje, ji matė, kaip E. B. apačioje spardo jos vyrÄ . Matė, kaip spyrė jam į pilvÄ ir galvÄ . Tiksliai negali pasakyti, kiek kartų spyrė, bet smÅ«gių buvo daug, galėjo bÅ«ti penki, Å¡eÅ¡i, o gal septyni smÅ«giai.

SmÅ«gių ji neskaičiavo. Vyras tuo metu buvo nukritęs ant Å¡ono ant grindų. Spardydamas E. B. buvo ties vyro galva ir pilvu. Kai J. P. jÄ paleido, ji bėgo skambinti policijai. Kai bėgo kviesti policijos, J. P. nusileido laiptais į apačiÄ ir spyrė jos vyrui į „klynÄ â€œ ir dar kartÄ Ä¯ pilvÄ . Matė kaip J. P. vyrui sudavė du kartus. Tuo metu E. B. stovėjo Å¡alia. Policijai skambino bÅ«dama savo bute, tačiau kol nuėjo iki kambario kviesti policijos, ji matė, kas vyksta apačioje.

Po to, kai paskambino policijai, vėl išėjo į laiptinę ir pasitiko pareinantį A. Vyras sunkiai lipo laiptais, lyg bÅ«tų po „pritrenkimo“. IÅ¡kvietus policijÄ , kaltinamieji pasislėpė namuose. Atvyko policija ir rado „tapkę“ antrame aukÅ¡te bei A. kepurę pirmame aukÅ¡te. Praėjus 3 ar 4 dienoms po įvykio jie kreipėsi į medicinos ekspertus dėl sužalojimų. Po įvykio lankosi pas neuropatologÄ , vartoja vaistus nuo nervų, raminančius, nuo galvos skausmo. Iki įvykio neturėjo tokių sveikatos problemų.

Ä®vykio metu vyrui buvo sulaužyti Å¡onkauliai. Po įvykio vyras pusantro mėnesio gulėjo lovoje, vartojo vaistus nuo skausmo. Vyras negalėjo bÅ«ti sužalotas kitais bÅ«dais, kaip tik įvykio metu. Ä®vykio dienÄ daugiau konfliktų su kaltinamaisiais nebuvo. Konfliktai su kaltinamaisiais kyla dažnai. Konfliktai kyla, kai jie „prigeria“. Tuomet jie daužo jų duris, sakydami, kad nori kaminÄ iÅ¡valyti. Policija važiuoja pas juos kas antrÄ dienÄ . PolicijÄ kviečia ir jie, ir kaltinamieji. Abu su vyru gyvena iÅ¡ pensijos, turi tik butÄ ir senÄ automobilį.

Teisiamajame posėdyje liudytoja P. Ž. parodė, kad tiksliai nepamena, kada viskas įvyko. Tuo metu ji gyveno pas pusseserę O. M.. Jos su O. buvo kambaryje ir iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . O. išėjo iÅ¡ buto į laiptinę, iÅ¡eidama durų neuždarė. Ji tuo metu buvo pas pusseserę namuose ir pro atidarytas buto duris matė, kaip O. su J. P. buvo „susikibusios“, P. laikė O. už krÅ«tinės. SmÅ«gių ji nematė. Neprisimena, kÄ jos kalbėjo. IÅ¡ buto ji nebuvo išėjusi. O. grįžo į namus skambinti policijai.

Ji neklausė, kodėl skambina policijai. O. krÅ«tinė buvo perbrėžta. O. iÅ¡einant į laiptinę jos krÅ«tinė dar nebuvo sužalota. Netrukus parėjo A. M., jis buvo kruvinas. Neatsimena, iÅ¡ kur pas M. buvo kraujas. Kitų sužalojimų ant jo nematė. Buvo atvažiavusi policija ir greitoji. Greitoji iÅ¡sivežė M.. IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti, kad įtariamasis E. B. parodė, jog bÅ«damas savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje bei bandydamas pajungti telefonÄ krautis, pro ten esantį langÄ matė, kaip lauke kaimynas A.

M. griuvo tiesiai į gėlynÄ . Tada jis paėmė manekenÄ , išėjo į laukÄ ir paguldęs manekenÄ ant kieme esančių gėlyno akmenų paaiÅ¡kino, jog matė, kad bÅ«tent taip A. M. griuvo kieme, t. y. griuvo priekine kÅ«no dalimi kniÅ«bsčias ant akmenų. Kad griÅ«damas A. M. bÅ«tų bandęs apsisaugoti ranka atsiremdamas į žemę, jis nematė, Å¡is griuvo visu Å«giu ir svoriu. Tada jis už kelių minučių iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ laiptinėje ir išėjo pažiÅ«rėti, kas vyksta.

Paėmęs manekenÄ pastatė jį prieÅ¡ais savo buto duris ir paaiÅ¡kino, kad toje vietoje jis pamatė stovinčiÄ savo mamÄ J. P., o ties laiptais, vedančiais į antrÄ aukÅ¡tÄ , jau buvo A. M.. Tada E. B. manekenÄ pastatė prie laiptų ir paaiÅ¡kino, kad toje vietoje buvusį A. M. jis stumtelėjo viena ranka per nugarÄ (ties nugaros viduriu), kad Å¡is greičiau paliptų. Nuo stÅ«mimo, kuris buvo nestiprus, A. M. negriuvo. A. M. palipus keliais laiptais į viršų, jis uždarė ten esančias duris ties laiptais į antrÄ aukÅ¡tÄ (t. 2, b.l. 141-147).

IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti, kad įtariamoji J. P. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), atidariusi savo buto duris, pamatė laiptinėje einantį A. M. ir parodė į vietÄ laiptinėje, nuo jos buto durų apie 1,5 metro atstumu link laukinių durų, kad apytiksliai toje vietoje ji pamatė einantį A. M.. J. P. paaiÅ¡kino, kad praeidamas pro jos butÄ A. M. stumtelėjo jos buto duris, kurios jÄ kliudė, todėl ji pradėjo kviesti savo sÅ«nų E. B.. Tada ji atsistojo į vietÄ laiptinėje prie pirmų laiptų į antrÄ aukÅ¡tÄ ir paaiÅ¡kino, kad toje vietoje ji stovėjo, kai sÅ«nus E., stovėdamas prieÅ¡ais jÄ , stumtelėjo A.

M. iÅ¡ nugaros, kad Å¡is liptų laiptais į viršų. Taip pat paaiÅ¡kino, kad nepamena ties kuria vieta E. stumtelėjo A. M. – ar ties sėdmenimis, ar ties nugaros sritimi, bet pastÅ«mimas buvo nestiprus, tai buvo labiau panaÅ¡u į padėjimÄ , kad liptų į viršų. Taip pat J. P. manekeno pagalba parodė ir paaiÅ¡kino, kad bÅ«tent toje vietoje ant pirmų laiptų, vedančių į antrÄ aukÅ¡tÄ , prie ten esančių durų buvo A. M., kai jį iÅ¡ nugaros stumtelėjo E. B.. A. M. nuo minėto stumtelėjimo nenuvirto (t. 2, b.l. 94-100).

IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti, kad nukentėjusysis A. M. atsistojo laiptinėje ant laiptų, esančių nuo pirmos aikÅ¡telės iki antros aikÅ¡telės ir paaiÅ¡kino, kad iki nurodytos vietos jis užlipo, o J. P. visÄ tÄ laikÄ , t. y. tiek lipant pirmais laiptais, tiek antrais, rankomis sugriebdama iÅ¡ nugaros už rÅ«bų stengėsi neleisti jam lipti, bandydama sustabdyti. Nuo minėtos vietos Å¡i nutempė jį iki pirmos aikÅ¡telės, kur nusileido ir jo sugyventinė O.

A.. A. M. matė, kad toje vietoje J. griebė už rÅ«bų O. ties krÅ«tine, kas toliau vyko tarp J. ir O., jis nematė. Tada A. M. atsistojo į vietÄ pirmoje aikÅ¡telėje ir paaiÅ¡kino, kad toje vietoje jam stovint jį iÅ¡ nugaros, kažkas griebė už rÅ«bų, vėliau suprato, kad tai – E. B., J. sÅ«nus, nes Å¡i visÄ laikÄ Å¡aukdama jį kvietė. Tada A. M. parodė, kad nuo pirmos aikÅ¡telės iki pirmo aukÅ¡to jį E. B. nutempė už rÅ«bų atbulomis, o jis rankomis bandė kibtis į laiptų turėklus, laikytis, kad nenukristų.

Tačiau nuo paskutinių laiptų E. B. vis tiek jį numetė ant žemės ir manekeno pagalba parodė pirmame aukÅ¡te, kur jį numetė E. B.. Jį gulintį ant žemės E. B. spardė. E. B. stovėjo jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės. E. B. spardant, jis keitė gulėjimo padėtį, buvo, kad pasisuko kažkokiu Å¡onu, muistėsi, dengėsi rankomis, taip bandydamas apsisaugoti nuo suduodamų smÅ«gių. E. B. spardė visÄ kÅ«nÄ , sudavė ne mažiau kaip 5-6 smÅ«gius koja. Nusileidusi J. taip pat jam gulinčiam sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius koja (t. 1, b. l. 163-171).

IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti, kad nukentėjusioji O. A. parodė į vietÄ , esančiÄ laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), ant laiptų, esančių nuo pirmos aikÅ¡telės iki antros aikÅ¡telės, ir paaiÅ¡kino, kad išėjusi iÅ¡ savo buto toje vietoje ji pamatė parlipantį į viršų A. M. bei parodė į vietÄ ant laiptų, esančių nuo pirmo aukÅ¡to iki pirmos aikÅ¡telės, bei paaiÅ¡kino, kad tuo pat metu, kai pamatė parlipantį A. M., toje vietoje pamatė parbėgančiÄ Ä¯ viršų J.

P., kuri pasivijusi A. M., viena ar abiem rankomis sugriebė A. M. iÅ¡ nugaros už rÅ«bų ir nusitempė į pirmÄ aikÅ¡telę. Tada O. A. atsistojo pirmoje aikÅ¡telėje ir pasakė, kad ji nulipo iki tos vietos, kur buvo J. ir A., ir stovėdama minėtoje vietoje, ji pamatė, kaip atbėgęs iÅ¡ apačios,J. P. sÅ«nus E. čiupo jos vyrÄ už rÅ«bų iÅ¡ nugaros ir nutempė į pirmÄ aukÅ¡tÄ . Tada paėmusi manekenÄ ji jį pastatė prie sienos prieÅ¡ais save ir paaiÅ¡kino, kad toje vietoje stovėjo J.

P., o ji buvo prieÅ¡ais jÄ . Toje vietoje J. bandė griebti jai už kaklo, o ji bandė J. atstumti nuo savęs gindamasi. O. A. paaiÅ¡kino, kad J. P. savo veiksmais rankomis, kurių buvo ne mažiau kaip trys ir kurių pobÅ«džio negali įvardinti, bet tai buvo bandymai rankomis sugriebti už kaklo ar suduoti, rankų nagais subraižė odÄ ties krÅ«tine, nutraukė ant kaklo buvusius gintarinius karolius, taip pat po to liko ant deÅ¡iniojo skruosto paraudimas. Tada O. A. parodė ranka į pirmÄ aukÅ¡tÄ ir paaiÅ¡kino, kad matė, kaip toje vietoje, ant Å¡ono gulinčiam A., kuris keitė gulėjimo padėtį, E. sudavė ne mažiau kaip 6 smÅ«gius koja.

J. taip pat nubėgo prie vyrų ir sudavė ne mažiau kaip 4-5 smÅ«gius koja gulinčiam A. J. spyrė į tarpkojį ir į kitas kÅ«no vietas (t. 1, b.l. 15-21). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-11-06 – 2021-02-15 specialisto iÅ¡vados Nr. G1901/2020(03) matyti, jog A. M. nustatyta: 1.1. odos nubrozdinimai galvos pakauÅ¡inėje ir momeninėje srityse, poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inėje juosmeninėje srityje, pagal makroskopinį vaizdÄ ir lokalizacijÄ , padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais), 5-10 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiÅ«ros, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 1.2.

Žaizda virÅ¡ugalvio srityje, remiantis VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinė ligoninė skubios pagalbos skyriaus paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapo Nr. A-3901191 duomenimis, padaryta prieÅ¡ kreipiantis pagalbos į VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinę ligoninę (2020-10-28, 16:22 val.), kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Žaizdos padarymo mechanizmo nurodyti nėra galimybės, nes tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose neapraÅ¡ytas žaizdos makromorfologinis vaizdas; 1.3. Kairės pusės XI Å¡onkaulio lūžis, remiantis VÅ¡Ä® Kretingos ligoninės medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo Nr. LA 20201029-513615/44701-2020-20006 nepatvirtinta kopija, padarytas paveikus kietu buku daiktu (-ais), prieÅ¡ kreipiantis pagalbos į VÅ¡Ä® Kretingos ligoninę (2020-10-29, 12:57 val.), kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Neatmetama galimybė, kad A. M. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. A. M. nustatyti sužalojimai padaryti penkiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 105-108). IÅ¡ papildomos 2021-05-31 – 2021-06-16 specialisto iÅ¡vados Nr. pG 675/2021(03) matyti, kad odos nubrozdinimai galvos pakauÅ¡inėje ir momeninėje srityse, žaizda virÅ¡ugalvio srityje, kairės pusės XI Å¡onkaulio lūžis, atsižvelgiant į sužalojimų anatominę lokalizacijÄ , negalėjo bÅ«ti padaryti E. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėje nurodytomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į sužalojimo anatominę lokalizacijÄ ir žmogaus kÅ«no biomechanikÄ , t. y. tai, kad griÅ«damas žmogus su pagrindu paprastai, kontaktuoja priekiniais plaÅ¡takų pavirÅ¡iais, mažai tikėtina, kad poodinė kraujosruva deÅ¡inės plaÅ¡takos užpakaliniame pavirÅ¡iuje buvo padaryta E. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėje nurodytomis aplinkybėmis. Neatmetama galimybė, kad poodinė kraujosruva deÅ¡inėje juosmeninėje srityje buvo padaryta parodymų patikrinimo vietoje nurodytomis aplinkybėmis.

A. M. nustatytas kairės pusės XI Å¡onkaulio lūžis padarytas paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), esant trauminiam kontaktui į užpakalinį arba kairį Å¡oninį kÅ«no pavirÅ¡ių (t. 1, b.l. 114-116). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 6 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G1900/2020(03) matyti, jog O. A. nustatyta: poodinės kraujosruvos krÅ«tinės deÅ¡inėje, deÅ¡inėje ir kairėje krÅ«tyse, pagal makroskopinį vaizdÄ ir lokalizacijÄ , padarytos paveikus kietu buku daiktu (-ais), kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Neatmetama galimybė, kad O. A. sužalojimai buvo padaryti tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. O. A. nustatyti sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 137-138). IÅ¡ 2020 m. spalio 28 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo su fotolentele matyti, jog buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta – dviejų aukÅ¡tų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinė bei prie Å¡io namo esantis kiemas. Ä® kiemÄ patekimas – laisvas. Prie įėjimo durų, kurios yra pietinėje pastato dalyje, kairėje pusėje, nuo pastato atitolus apie du metrus, stebimas lauko gėlynas, aplink kurį sudėti akmenys.

ApžiÅ«rėjus gėlynÄ , namo kiemÄ , iÅ¡ kiemo pusės link įėjimo durų esantį Å¡aligatvį bei namo prieigas, reikÅ¡mingų pėdsakų ar kitų reikÅ¡mingų nusikalstamai veikai požymių nerasta ir nepaimta. Įėjus į pirmo aukÅ¡to laiptinę, Å¡iaurės kryptimi deÅ¡inėje pusėje stebimi mediniai laiptai į antrÄ aukÅ¡tÄ , laiptuose įrengtos medinės durys, atidarytos. Ant pirmos laiptų pakopos į antrÄ aukÅ¡tÄ , kairėje pusėje matoma Å¡lapia dėmė.

Ant trečios laiptų pakopos, deÅ¡inėje pusėje stebima juodos spalvos su pilku vidpadžiu Å¡lepetė. Lipant laiptais aukÅ¡tyn, ant devintos laiptų pakopos, kairėje pusėje stebima tamsiai pilkos spalvos kepurė, kuri paimta ir supakuota į popierinį vokÄ Nr.

1. Tarp pirmo ir antro aukÅ¡to laiptų įrengtoje aikÅ¡telėje stebimi iÅ¡mėtyti tamsios spalvos galimai gintaro gabaliukai, kurie paimti ir supakuoti į popierinį vokÄ Nr. 2 (t. 1, b. l. 45-59). IÅ¡ 2021 m. gegužės 20 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo su fotolentele matyti, kad buvo apžiÅ«rėta kepurė bei Å¡eÅ¡i Å¡viesiai gelsvos spalvos ir vienas tamsiai rusvos spalvos akmenukai, panaÅ¡Å«s į gintarÄ su viduryje iÅ¡gręžta skylute (t. 1, b. l. 61-65). IÅ¡ 2021 m. gegužės 20 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad O.

A. pateikė maiÅ¡elį su jame esančiais akmenukais bei virvele (t. 1, b. l. 70). IÅ¡ 2021 m. gegužės 20 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo su fotolentele matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas plastikinis maiÅ¡elis su jame esančiais akmenukais bei virvele. Ant virvutės yra suverti įvairių formų Å¡viesiai gelsvos spalvos bei tamsesnės rusvos spalvos akmenukai (21 vnt.), panaÅ¡Å«s į gintarÄ , kiti įvairių formų akmenėliai (78 vnt.), su skylute viduryje, yra palaidi. Akmenukai įvairių dydžių ir netaisyklingų formų (t. 1, b.l. 73-78).

IÅ¡ 2021 m. balandžio 2 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas garso įraÅ¡as Nr. 2020_10_28_15-30-13_37064548963.mp3, kurį 2021 m. kovo 16 d. pateikė Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius. IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo bei paties garso įraÅ¡o matyti ir girdėti, kad pagalbÄ kviečia moteris, kuri iÅ¡sigandusi ir susijaudinusi praÅ¡o greičiau atvažiuoti, kelis kartus pakartoja, jog užmuÅ¡, nes koridoriuje spardo jos vyrÄ , vis praÅ¡o, kad greičiau atvažiuotų (t. 1, b. l. 93-94).

IÅ¡ 2021 m. balandžio 2 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėti 2020 m. spalio 28 d. „Body“ kameros vaizdo įraÅ¡ai Nr. 2020_1028_154121_012, Nr. 2020_1028_154621_013, Nr. 2020_1028_155120_014, Nr. 2020_1028_161116_018, padaryti laikotarpiu nuo 15:40:51 iki 16:15:59. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o Nr. 2020_1028_154121_012 matyti, kad pareigÅ«nams užėjus į A. M. ir O. A. butÄ , A. M. nurodo, kad parėjo iÅ¡ kaimyno ir iÅ¡ karto, kai puolė ant jo J. su sÅ«numi tuo, kuris su mėlyne.

Puolė muÅ¡ti abudu, sudavė į kaktÄ , protezo pusę nuskėlė. PareigÅ«nui paklausus, ar jam sukėlė fizinį skausmÄ , jis atsakė, kad labai sukėlė. Toliau apie įvykį pasakoja O. A., kuri išėjusi iÅ¡ buto į laiptinę nurodo, kad čia jį nutempė į apačiÄ , kai jis lipo į viršų, parvertė vyresnysis sÅ«nus ir nutempęs į apačiÄ , pradėjo spardyti. Apačioje suspardė, prakirto galvÄ . IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o Nr. 2020_1028_154621_013 matyti, kad pareigÅ«nui I.

G. išėjus su E. B. iÅ¡ kaimynų buto, laiptinėje E. B., parodęs į laiptus, sako, kad čia jo „tapkė“ ir sako, kad Å¡is čia užpuolė, buvo parėjęs girtas. PareigÅ«nui paklausus, kodėl jis šį nutempė nuo laiptų, E. B. atsako, jog Å¡is ėjo ant mamos ir jis šį patraukė ten. Su E. B. priėjus prie pareigÅ«nų tarnybinio automobilio, ten su kitu pareigÅ«nu stovėjusi J. P. nurodė, kad M. parėjo, įgriuvo čia į gėlynÄ ir trenkėsi galva. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o Nr. 2020_1028_155120_014 matyti, kad veiksmas vyksta A.

M. ir O. A. bute, medikai apžiÅ«ri A. M., pareigÅ«nai tikrina girtumÄ , o O. A. dar kartÄ pakartojo kaip A. M. nusitempė ir jį spardė, kad Å¡is ir apsisisiojo. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o Nr. 2020_1028_161116_018 matyti kaip O. A. nurodo, kad jai mėlynę „užstatė“ (rodo į krÅ«tinę) ir karolius nutraukė (t. 1, b.l. 82-86). IÅ¡ 2020 m. spalio 28 d. Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo I. G. tarnybinio praneÅ¡imo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad 2020 m. spalio 28 d., apie 15.32 val., dirbat kartu su Reagavimo skyriaus tyrėju P. V., gautas Klaipėdos AVPK OVS budėtojo praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas spardo pranešėjos vyrÄ .

Pranešėja panikoje Å¡aukia, daugiau informacijos nesuteikė. Atvykus, prie įėjimo į namÄ juos pasitiko J. P., kuri paaiÅ¡kino, kad grįžęs neblaivus kaimynas iÅ¡ ketvirto buto griuvo kieme ant gėlyno, kurio borteliai dengti akmenimis ir galva trenkėsi į juos, taip susižalodamas, po to pradėjo grasinti jai ir nuėjo į savo butÄ . Nuo J. P. sklido alkoholio kvapas, iÅ¡ judesių buvo galima suprasti, kad ji yra neblaivi. Alkoholio matuokliu nustatyta 1,71 promilės. Užėjus į ketvirtÄ butÄ , A.

M. paaiÅ¡kino, kad grįžo nuo kaimyno ir įėjus į laiptinę jį užsipuolė kaimynė J. P., tai yra pradėjo stumdyti. Jam lipant laiptais į antrÄ aukÅ¡tÄ , prie jo pribėgo E. B., nutempė jį nuo laiptų į pirmÄ aukÅ¡tÄ ir pradėjo muÅ¡ti. Sudavė keletÄ smÅ«gių į veidÄ , kitas kÅ«no vietas, taip sukeldamas fizinį skausmÄ , jam yra sužalota galva, gali bÅ«ti sulaužytas dantų protezas. Jam alkoholio matuokliu nustatyta 1,46 promilės. Atvykusi greitoji medicinos pagalba A.

M. iÅ¡vežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę. VirÅ¡ugalvyje buvo stebima kraujuojanti žaizda. A. M. sugyventinė O. A., kuriai nustatyta 0,00 promilės, paaiÅ¡kino, kad laiptinėje iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , išėjo pažiÅ«rėti ir pastebėjo, kad kaimynas iÅ¡ pirmo buto, tas kuris yra pamėlusiomis akimis, kaip vėliau nustatyta E. B., kuriam alkoholio matuokliu nustatyta 2,51 promilės, palipęs laiptais griebė ranka jos sugyventiniui A. M. už plaukų, nutempė laiptais į pirmÄ aukÅ¡tÄ ir pradėjo spardyti į įvairias kÅ«no vietas.

Taip pat A. M. spyrė ir J. P.. J. P. griebė ranka ir jai už krÅ«tinės, sutraukė gintarinius kaklo karolius bei nagais nubrėžė krÅ«tinę. Tada ji paskambino 112. A. M. ir O. A. paaiÅ¡kino, kad kaimynai iÅ¡ pirmo buto pastoviai juos užkliudinėja ir su jais vyksta konfliktai. E. B. neneigė keletÄ kartų sudavęs kaimynui iÅ¡ ketvirto buto, nes Å¡is užsipuolė jo mamÄ (t. 1, b. l. 9-10). IÅ¡ prie tarnybinio praneÅ¡imo pridėtų fotonuotraukų matyti ant O. A. kÅ«no, nuo kaklo deÅ¡inės pusės link krÅ«tinės deÅ¡inės pusės, einanti pailga, nutrÅ«kstanti kraujosruva bei nufotografuoti nutrÅ«kę karoliai (t. 1, b. l. 21-23).

Iš alkotesterio duomenų registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2020 m. spalio 28 d. 15.46 val. J. P. buvo nustatytas 1,71 prom. girtumas, 15.50 val. E. B. – 2,51 prom. girtumas (t. 1, b. l. 19), 15.52 val. nukentėjusiajam A. M. nustatytas 1,49 prom. girtumas, 15.56 val. nukentėjusiajai O. A. nustatytas 0,00 prom. girtumas (t. 1, b. l. 20). Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. M. BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas objektyviai gali pasireikšti tiek žmogaus susargdinimu, tiek žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Veikai pagal BK 138 straipsnį kvalifikuoti, be kita ko, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Kaltininko veika, t. y. atitinkamas poveikis nukentėjusiajam, turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi.

BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali bÅ«ti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Vadinasi, nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , be bendrųjų BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, papildomai bÅ«tina nustatyti motyvÄ â€“ kaltininko chuliganiÅ¡kas paskatas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji E. B. ir J. P. apskritai neigia smurtavę prieÅ¡ nukentėjusįjį A. M. ir tvirtina, kad jie neatliko jokių smurtinio pobÅ«džio veiksmų, t. y. neigia kaltinime nurodytų smÅ«gių sudavimÄ nukentėjusiajam. Tiek E. B., tiek J. P. nurodė, kad namo koridoriuje įvykus J. P. ir A. M. apsižodžiavimui, E. B. iÅ¡ nugaros tik stumtelėjo A. M. laiptais į viršų, tuo padėdamas Å¡iam užlipti į antrÄ namo aukÅ¡tÄ , o J. P. tuo metu stovėjo Å¡alia savo buto durų ir jokio smurto nenaudojo.

Ä®vertinęs byloje surinktus ir įrodymais pripažintinus duomenis, teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų veiksmuose esant pavojingÄ veikÄ , kaip bÅ«tinÄ jį BK 138 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymį. Teisiamajame posėdyje apklausiamas nukentėjusysis A. M. nurodė, kad jam stovint daugiabučio namo laiptinėje, konkrečiai – ant pirmosios aikÅ¡telės, esančios laiptinėje tarp pirmojo ir antrojo namo aukÅ¡to, prie jo atbėgo J.

P. pakviestas jos sÅ«nus E. B., kuris sugriebęs nukentėjusįjį iÅ¡ nugaros, nutempė jį į apačiÄ , dėl ko jis nukrito ant žemės. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jam nukritus ant žemės, E. B. jį pradėjo spardyti, smÅ«gius jis jautė galvos, Å¡ono, rankų srityse. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad jo sugyventinei O. A. nubėgus kviesti policijos, prie jo, vis dar gulinčio ant žemės, atbėgo J. P., kuri taip pat keletÄ kartų jam spyrė iÅ¡ kojos.

Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nurodė, kad iš viso jam galėjo būti suduota apie 10 smūgių, šiuos smūgius jam sudavė E. B. ir J. P.. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusysis A. M. nurodė 2020 m. lapkričio 3 d. protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 3-35), taip pat apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas (2020 m. lapkričio 3 d. apklausos protokolas, t. 1, b. l. 141), tokia A. M. įvykio versija yra užfiksuota ir 2021 m. balandžio 1 d. A. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 1, b. l. 163-164).

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji O. A. nurodė, kad A. M. lipant laiptais, jam iÅ¡ paskos lipo J. P., kuri pradėjo stumdytis, kvietė E. B., kuris atbėgęs nutempė nuo laiptų jos vyrÄ ir pradėjo jį spardyti. Nukentėjusioji teigė, kad jai besistumdant su J. P. laiptinės aikÅ¡telėje, ji matė, kaip E. B. apačioje spardo jos vyrÄ , matė smÅ«giuojant jam į pilvÄ ir galvÄ , smÅ«gių buvo daug, galėjo bÅ«ti penki, Å¡eÅ¡i, o gal septyni smÅ«giai. Nukentėjusioji teigė, kad jai bėgant kviesti policijos, J.

P. taip pat nusileido laiptais į apačiÄ ir spyrė jos vyrui į tarpukojį ir dar kartÄ Ä¯ pilvÄ , nukentėjusioji patvirtino mačiusi, kaip J. P. vyrui sudavė du kartus. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos įvykio aplinkybės yra užfikuostos ir ikiteisminio tyrimo atliktos O. A. apklausos metu (2020 m. lapkričio 3 d. apklausos protokolas, t. 1, b. l. 175), tokia O. A. įvykio versija yra užfiksuota ir 2021 m. balandžio 1 d. O. A. parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 2, b. l. 15-16). Be to, iÅ¡ policijos pareigÅ«nų „Body“ kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų (vaizdo įraÅ¡as Nr. 2020_1028_154121_012) matyti, kad A.

M. pareigÅ«nui nurodo, jog ant jo puolė Jolanta su sÅ«numi, tuo, kuris su mėlyne, puolė muÅ¡ti abudu, sudavė į kaktÄ , protezo pusę nuskėlė, visa tai jam sukėlė fizinį skausmÄ . O. A., išėjusi iÅ¡ buto į laiptinę, taip pat nurodo, kad jos vyrÄ nutempė į apačiÄ , kai jis lipo į viršų, parvertė vyresnysis sÅ«nus ir nutempęs į apačiÄ , pradėjo spardyti. Apačioje suspardė, prakirto galvÄ (t. 1, b.l. 82-86). Ä®vertinus nukentėjusiųjų A. M. ir O.

A. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, juos sugretinus su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat jų paaiÅ¡kinimais, duotais iÅ¡ karto po įvykio atvykusiems policijos pareigÅ«nams bei užfiksuotais atliekant jų parodymų patikrinimÄ vietoje, matyti, kad nukentėjusiųjų parodymai apie esmines įvykio aplinkybes sutampa, Å¡ie parodymai buvo nuoseklÅ«s tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusiųjų nurodytas A. M. sužalojimo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti ir įrodymais pripažintini duomenys. 2020 m. spalio 28 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokole su fotolentele užfiksuota įvykio vietos apžiÅ«ra, kurios metu ant pirmos laiptų pakopos į antrÄ aukÅ¡tÄ , kairėje pusėje buvo matoma Å¡lapia dėmė, ant trečios laiptų pakopos, deÅ¡inėje pusėje buvo stebima juodos spalvos su pilku vidpadžiu Å¡lepetė, lipant laiptais aukÅ¡tyn, ant devintos laiptų pakopos, kairėje pusėje buvo stebima tamsiai pilkos spalvos kepurė, tarp pirmo ir antro aukÅ¡to laiptų įrengtoje aikÅ¡telėje buvo stebimi iÅ¡mėtyti tamsios spalvos galimai gintaro gabaliukai (t. 1, b. l. 45-59).

ApžiÅ«rėjus į įvykio vietÄ atvykusio pareigÅ«no „Body“ kameros vaizdo įraÅ¡Ä Nr. 2020_1028_154621_013 matyti, kad pareigÅ«nui su E. B. išėjus iÅ¡ kaimynų buto, laiptinėje E. B., parodęs į laiptus, sako, kad čia jo „tapkė“, taip pat nurodo, kad M. čia užpuolė, buvo parėjęs girtas. PareigÅ«nui paklausus, kodėl jis jį nutempė nuo laiptų, E. B. atsako, jog Å¡is ėjo ant mamos ir jis šį patraukė ten. 2020 m. spalio 28 d. Klaipėdos AVPK Kretingos r.

PK Reagavimo skyriaus tyrėjo I. G. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo užfiksuota, kad atvykus policijos pareigÅ«nams, E. B. neneigė keletÄ kartų sudavęs kaimynui iÅ¡ ketvirto buto, nes Å¡is užsipuolė jo mamÄ . Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu Å¡iÄ aplinkybę netiesiogiai pripažino ir pats kaltinamasis E. B., paaiÅ¡kindamas, kad stumiant A. M. laiptais į viršų, jo ranka galėjo nuslysti ir kliÅ«ti A. M. į galvÄ . 2021 m. balandžio 2 d. daiktų apžiÅ«ros protokole yra užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įraÅ¡o Nr. 2020_10_28_15-30-13_37064548963.mp3 apžiÅ«ros rezultatai, kuriuose fiksuojama, kaip pagalbÄ kviečia moteris, kuri iÅ¡sigandusi ir susijaudinusi praÅ¡o greičiau atvažiuoti, kelis kartus pakartoja, jog užmuÅ¡, nes koridoriuje spardo jos vyrÄ , vis praÅ¡o, kad greičiau atvažiuotų (t. 1, b. l. 93-94).

Teisiamajame posėdyje liudytoja P. Ž. nurodė, kad joms su O. A. bÅ«nant kambaryje, jos iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , tai iÅ¡girdusi O. A. išėjo iÅ¡ buto į laiptinę, durų neuždarė. Liudytoja patvirtino, kad grįžusi į butÄ , O. A. skambino policijai, o vėliau į butÄ grįžęs A. M. buvo kruvina galva. Aptarti įvykio vietos apžiÅ«ros duomenys patvirtina namo laiptinėje vykus grumtynes, pareigÅ«no „Body“ kameros vaizdo įraÅ¡o, Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybinio praneÅ¡imo duomenys, iÅ¡ dalies liudytojos P. Ž. parodymai patvirtina Å¡iose grumtynėse dalyvavus E. B., J.

P., kurie panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. M.. Fizinio smurto panaudojimo faktÄ prieÅ¡ A. M. patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro pateikti duomenys (garso įraÅ¡as), kai įvykio metu nukentėjusioji kvietė moteris, kuri iÅ¡sigandusi ir susijaudinusi prašė greičiau atvažiuoti, kelis kartus pakartojo, jog užmuÅ¡, nes koridoriuje spardo jos vyrÄ . Tokia emocinė nukentėjusiosios O. A. reakcija kviečiant policijos pareigÅ«nus, įvertinus kitus byloje surinktus duomenis, neleidžia abejoti, jog įvykis buvo realus.

Nors kaltinamieji E. B. ir J. P. neigia padarę jiems inkriminuojamos nusiklastamos veikos faktÄ ir nurodo, kad prieÅ¡ A. M. jie nesmurtavo, o pastarasis galėjo susižaloti griÅ«damas į greta namo esantį gėlynÄ , tačiau Å¡iuos kaltinamųjų parodymus paneigia byloje surinkti ir anksčiau aptarti įrodymai, t. y. nukentėjusiųjų A. M. ir O. A. parodymai, nukentėjusiųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolai su fotolentelėmis, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo su fotolentele duomenys, policijos pareigÅ«nų „Body“ kamerų vaizdo įraÅ¡ai, policjos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo duomenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos 2021-05-31 – 2021-06-16 specialisto iÅ¡vada Nr. pG 675/2021(03), iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro gautas garso įraÅ¡as.

Visų pirma, teismas atsižvelgia į tai, kad nors kaltinamasis E. B. teigia per savo buto langÄ matęs, kaip A. M. virto į greta namo esantį gėlynÄ , tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 675/2021(03) nurodoma, kad odos nubrozdinimai galvos pakauÅ¡inėje ir momeninėje srityse, žaizda virÅ¡ugalvio srityje, kairės pusės XI Å¡onkaulio lūžis, atsižvelgiant į sužalojimų anatominę lokalizacijÄ , negalėjo bÅ«ti padaryti E. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėje nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 114-116).

Antra, iÅ¡ 2020 m. spalio 28 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo su fotolentele matyti, jog, be kita ko, buvo apžiÅ«rėtas prie įėjimo į namÄ durų, kurios yra pietinėje pastato dalyje, kairėje pusėje, nuo pastato atitolus apie du metrus, lauko gėlynas, aplink kurį sudėti akmenys. ApžiÅ«rėjus gėlynÄ , namo kiemÄ , iÅ¡ kiemo pusės link įėjimo durų esantį Å¡aligatvį bei namo prieigas, reikÅ¡mingų pėdsakų ar kitų reikÅ¡mingų nusikalstamai veikai požymių nerasta ir nepaimta.

Trečia, nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji teigė, kad jokio smurto prieÅ¡ A. M. nenaudojo, tačiau Å¡ie jų parodymai prieÅ¡tarauja E. B. paaiÅ¡kinimams, kuriuos jis nurodė iÅ¡ karto po įvykio atvykusiems policijos pareigÅ«nams bei kurie yra užfiksuoti policijos pareigÅ«nų „Body“ kameromis, t. y. kaltinamasis neneigė laiptinėje sudavęs keletÄ smÅ«gių A. M., aiÅ¡kino pareigÅ«nui priežastis, dėl kurių A. M. buvo nutemptas nuo laiptų. Be to, nors E. B. nurodė, kad matė A.

M. krentantį į gėlynÄ pro savo buto langÄ , kai buvo parėjęs pajungti savo telefonÄ krautis, tačiau iÅ¡ policijos pareigÅ«nų „Body“ kamerų vaizdo įrašų matyti, jog aplinkybę apie A. M. kritimÄ Ä¯ gėlynÄ pareigÅ«nams nurodo J. P.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji teigė, kad su sÅ«numi nebuvo susitikusi iki atvykstant policijos pareigÅ«nams. Vadinasi, jeigu, kaip nurodo pati kaltinamoji, ji iÅ¡ tiesų nebuvo susitikusi su sÅ«numi E. B. iki kol atvyko policijos pareigÅ«nai, pastarasis negalėjo jai papasakoti matęs A.

M. kritimÄ Ä¯ gėlynÄ . Visa tai neleidžia kaltinamųjų parodymus vertinti kaip logiÅ¡kus ir nuoseklius. Atsižvelgiant į tai, teismas kaltinamųjų parodymus apie tai, kad jie nesmurtavo prieÅ¡ A. M., lipantį laiptais jį tik nestipriai pastÅ«mė iÅ¡ nugaros, o pastarasis galėjo susižeisti griÅ«damas į greta namo esantį gėlynÄ , vertina kaip bylos duomenimis nepatvirtintÄ jų gynybinę versijÄ siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ veikÄ . Ä®vertinus anksčiau aptartų byloje surinktų ir įrodymais pripažintinų duomenų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad 2020 m. spalio 28 d., apie 15.30 val., namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, kaltinamasis E. B., veikdamas kartu su kaltinamÄ ja J.

P., tyčia nutempė nukentėjusįjį A. M. nuo laiptų ir Å¡iam, gulinčiam ant žemės, E. B. koja spyrė ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kÅ«no vietas, J. P. koja spyrė ne mažiau kaip 2 kartus į įvairias kÅ«no vietas. Visa tai patvirtina kaltinamųjų veiksmuose esant pavojingÄ veikÄ , kaip bÅ«tinÄ jį inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį. IÅ¡ byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G1901/2020(03) matyti, jog A.

M. buvo nustatyti odos nubrozdinimai galvos pakauÅ¡inėje ir momeninėje srityse, poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inėje juosmeninėje srityje, pagal makroskopinį vaizdÄ ir lokalizacijÄ , padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais), 5-10 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiÅ«ros, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Jam taip pat nustatyta žaizda virÅ¡ugalvio srityje, remiantis VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinė ligoninė skubios pagalbos skyriaus paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapo Nr. A-3901191 duomenimis, padaryta prieÅ¡ kreipiantis pagalbos į VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinę ligoninę (2020 m. spalio 28 d., 16:22 val.), kuri kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

A. M. taip pat nustatytas kairės pusės XI šonkaulio lūžis, remiantis VšĮ Kretingos ligoninės medicinos dokumentų išrašo/siuntimo Nr. LA 20201029-513615/44701-2020-20006 nepatvirtinta kopija, padarytas paveikus kietu buku daiktu (-ais), prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Kretingos ligoninę (2020 m. spalio 29 d., 12:57 val.), kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Specialisto išvadoje nurodoma, kad neatmetama galimybė, jog A.

M. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, A. M. nustatyti sužalojimai padaryti penkiais trauminiais poveikiais. Taigi aptarta specialisto iÅ¡vada ir kiti byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina BK 138 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimÄ â€“ A. M. sužalojimÄ , dėl kurio jis ilgai (ilgiau nei 10 dienų), sirgo, t. y. nesunkų A. M. sveikatos sutrikdymÄ . Ä®vertinus specialisto iÅ¡vadoje, taip pat byloje esančioje medicininėje dokumentacijoje nurodytų A.

M. padarytų sužalojimų, sukėlusių jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pobÅ«dį ir jų lokalizacijÄ , taip pat įvertinus nukentėjusiųjų A. M., O. A. duotus parodymus apie tai, kad nutempus nukentėjusįjį A. M. nuo laiptų ir Å¡iam, gulinčiam ant žemės, E. B. koja spyrė ne mažiau kaip 5 kartus, J. P. koja spyrė ne mažiau kaip 2 kartus, kaltinamųjų smÅ«giai kojomis buvo suduoti į įvairias nukentėjusiojo kÅ«no vietas (Å¡onus, galvos, rankų sritį), darytina iÅ¡vada, jog byloje nustatyti pavojingi padariniai, t. y. nesunkus A.

M. sveikatos sutrikdymas, atsirado dėl kaltinamųjų E. B. ir J. P. bendrų veiksmų, todėl tai patvirtina priežastinį pavojingos veikos ir atsiradusių padarinių ryšį. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami vienodai pagal tÄ patį BK straipsnį, dalį ar punktÄ nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra sudavęs padarinius sukėlusius smÅ«gius. Apie kiekvieno iÅ¡ bendrininkų tyčiÄ gali bÅ«ti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimÄ dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-580/2011, 2K-482-139/2015, 2K-292-693/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis E. B. į laiptinę išėjo iÅ¡girdęs laiptinėje triukÅ¡mÄ , prasidėjus konfliktui tarp J. P. ir A. M.. Nukentėjusieji nurodė, kad bÅ«dama laiptinėje, J. P. Å¡aukė ir kvietė savo sÅ«nų, Å¡aukdama rėkė, kad jÄ muÅ¡a. Kaltinamajam E. B. laiptais nutempus nukentėjusįjį A. M. nuo laiptinėje esančios aikÅ¡telės į pirmÄ aukÅ¡tÄ ir Å¡iam gulint ant žemės, pradėjus kojomis spardyti nukentėjusįjį, netrukus prie E. B. prisijungė ir J.

P., suduodama ne mažiau kaip du smÅ«gius gulinčiam ir gulėjimo padėtį bandant apsisaugoti nuo smÅ«gių keičiančiam A. M. į pilvo sritį, taip pat tarpukojį. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad E. B. ir J. P. veikė kartu, savo veiksmais pritardami vienas kito smurtiniams veiksmams, t. y. veikė bendra tyčia. Pažymėtina, kad tiek patys suduodami smÅ«gius nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas, tiek matydami vienas kito smurtÄ ir veiksmus, jie pritarė tokiems veiksmams, jų nestabdė, nesistengė suteikti nukentėjusiajam pagalbos.

PrieÅ¡ingai, teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. M. tvirtino girdėjęs, kaip Å¡alia jo stovinti J. P. Å¡aukė: „duok, duok, E.“. Pažymėtina ir tai, kad abu kaltinamieji nukentėjusiajam smÅ«giavo į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, abiejų kaltinamųjų smÅ«giai buvo suduoti kojomis, t. y. pagal nukentėjusiųjų parodymus matyti, kad E. B. kojomis smÅ«giavo A. M. į galvÄ , Å¡onus, rankas, J. P. kojomis spyrė nukentėjusiajam į pilvo sritį, tarpukojį. Vadinasi, abu kaltinamieji suvokė bendrais veiksmais daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl to kils padariniai, bet jų nedetalizavo.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji veikė netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamųjų bendrai atliktų tyčinių veiksmų ir kilusių padarinių, t. y. A. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl darytina iÅ¡vada, jog abu kaltinamieji yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo bendravykdytojai. Kadangi smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo tiek E. B., tiek J. P., abu jie veikė netiesiogine tyčia, pagal specialisto iÅ¡vadÄ A. M. nustatyti sužalojimai padaryti penkiais trauminiais poveikiais, darytina iÅ¡vada, kad už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ atsako abu kaltinamieji, nepriklausomai nuo to, kuris iÅ¡ jų ir kokio pobÅ«džio smurtinius veiksmus atliko.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad įvykio metu abu kaltinamieji buvo apsvaigę nuo alkoholio. IÅ¡ alkotesterio duomenų registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2020 m. spalio 28 d. 15.46 val. J. P. buvo nustatytas 1,71 prom. girtumas, 15.50 val. E. B. – 2,51 prom. girtumas (t. 1, b. l. 19). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji neneigė, jog įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, byloje surinkti duomenys yra pakankami konstatuoti, kad nusikalstamÄ veikÄ abu kaltinamieji padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo Å ioje byloje kaltinimas yra pareikÅ¡tas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kaltinamiesiems yra inkriminuojamas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis – chuliganiÅ¡kos paskatos. Vadinasi, byloje turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas ir dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos motyvo, t. y. vertinama, ar kaltinamieji veikė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad chuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020).

ChuliganiÅ¡kos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiÅ¡kinančios priežastys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, 2K-113-303/2019 ir kt.). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji E. B., J. P. ir nukentėjusieji A.

M., O. A. yra kaimynai, gyvenantys tame pačiame daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusys A. M. paaiÅ¡kino, kad santykiai su kaltinamaisiais yra konfliktiÅ¡ki, kai kaltinamieji iÅ¡geria, kabinėjasi ir daužo duris, konfliktų anksčiau yra kilę dėl sugadintų laiptinės durų spynos, laikomų dviračių laiptinėje, jis pats dėl to yra kvietęs policijÄ . Nukentėjusioji O. A. taip pat nurodė, kad konfliktai su kaltinamaisiais kyla dažnai, ypač kai pastarieji vartoja alkoholį.

Dėl konfliktinių santykių dažnai yra kviečiama policija. Konfliktinio kaimynų santykių pobÅ«džio neneigė ir patys kaltinamieji. Teisiamajame posėdyje E. B. nurodė, kad su nukentėjusiÄ ja O. A. jų santykiai nėra blogi, tačiau A. M. kabinėjasi, kai bÅ«na iÅ¡gėręs. Duodamas parodymus dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamo įvykio E. B. teigė, kad į laiptinę jis iÅ¡bėgo joje iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ ir apsižodžiavusiÄ savo mamÄ J. P. su kaimynu A. M.. Ä® įvykio vietÄ atvykusiam policijos pareigÅ«nui E. B. savo veiksmus aiÅ¡kino tuo, jog siekė apginti mamÄ .

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nors ir neigė padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau tvirtino, jog A. M. laiptais į viršų stÅ«mė dėl to, kad Å¡is nekonfliktuotų su jo mama. J. P. nurodė, kad žodinis konfliktas su A. M. kilo dėl to, jog jis pavadino jÄ â€žubage“ ir grasino iÅ¡keldinti. A. M. nurodė, kad jam įėjus į laiptinę, J. P. jam pasakė, kad čia jos koridorius ir ėmė sekti laiptais iÅ¡ paskos. IÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų taip pat matyti, kad J.

P. Å¡aukė savo sÅ«nų E. B. teigdama, jog yra muÅ¡ama. Ä®vertinus aptartus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad laiptinėje įvykęs J. P. apsižodžiavimas su A. M., vėliau virtęs smurtinių veiksmų panaudojimu prieÅ¡ nukentėjusįjį, padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , vertintinas ne kaip atsitiktinis J. P. siekis pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius ar iÅ¡reikÅ¡ti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, o kaip įsisenėjusių kaimynų konfliktinių santykių pasekmė, nulemta asmeninių tarpusavio santykių ir siekiu juos aiÅ¡kintis panaudojant smurtinio pobÅ«džio veiksmus.

Savo ruožtu byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad kaltinamojo E. B. nusikalstamus veiksmus lėmė jo deklaruojamas siekis apginti mamÄ J. P. nuo tariamo kaimyno kėsinimosi, o ne jo noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius ar iÅ¡reikÅ¡ti niekinamÄ požiÅ«rį į juos. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nėra pakankami konstatuoti, kad J. P. ir E. B. nusikalstamus veiksmus lėmė chuliganiÅ¡kos paskatos, o ne asmeninio ir konfliktinio pobÅ«džio jų santykiai su nukentėjusiuoju A.

M.. Ä®vertinus nurodytus argumentus, iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinamos aplinkybės apie tai, kad E. B. ir J. P. nusikalstamÄ veikÄ padarė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, demonstruodami nepagarbÄ nukentėjusiajam, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamiesi ypatingai įžūliai. Byloje nustačius, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamieji E. B. ir J. P., veikdami kartu ir atlikdami kaltinime nurodytus veiksmus, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau nenustačius bÅ«tinojo nusikaltimo sudėties požymio, t. y. motyvo – chuliganiÅ¡kų paskatų, nusikalstama veika iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuotina į BK 138 straipsnio 1 dalį, nes atitinka Å¡iame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad faktinėmis aplinkybėmis panaÅ¡ioje byloje tokios pozicijos veikos kvalifikavimo klausimu laikėsi ir kasacinis teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-113-303/2019). Teismo vertinimu, nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojančio požymio paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo ir Å¡iuo pagrindu atliktas veikos perkvalifikavimas iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį kaltinamųjų gynybos teisių nesuvaržė. Visų pirma, veikÄ kvalifikuojančio požymio paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo susiaurina kaltinimÄ ir lengvina kaltinamųjų teisinę padėtį, tačiau kaltinimo esmė lieka nepakitusi, t. y. tiek BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, tiek BK 138 straipsnio 1 dalies inkriminavimo atveju kaltinimas pareikÅ¡tas dėl nesunkaus A.

M. sveikatos sutrikdymo, jokios naujos veikos aplinkybės, apie kurias kaltinamiesiems nebÅ«tų žinoma, byloje nėra nustatomos. Antra, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu kaltinamųjų gynyba buvo grindžiama tuo, kad kaltinamieji apskritai nepadarė nusikalstamos veikos ir neatliko jokių smurtinio pobÅ«džio veiksmų prieÅ¡ A. M., t. y. kaltinamieji nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nusikalstamos veikos jie nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamųjų veikos motyvas, neigiant pačios veikos padarymÄ , nebuvo esminis gynybos argumentas.

Be to, baigiamojoje kalboje kaltinamųjų gynėja prašė juos iÅ¡teisinti nesant jų veikoje inkriminuojamo nusikaltimo požymių, o tuo atveju, jeigu teismas ir manytų, kad kaltinamieji padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuria jie yra kaltinami, gynėjos teigimu, Å¡i veika negali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Taigi patys kaltinamieji (jų gynėja) teisiamojo posėdžio metu kėlė veikos kvalifikavimo tinkamumo klausimÄ tuo atveju, jeigu kaltinamųjų veikoje bÅ«tų nustatyti kiti nusikalstamos veikos požymiai.

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo O. A. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji J. P. neigia smurtavusi prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ O. A. ir tvirtino, jog kaltinime nurodytÄ dienÄ apskritai nematė O. A. ir su ja nebendravo, jokio smurto prieÅ¡ jÄ nenaudojo. Nors kaltinamoji neigia jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymÄ , tačiau byloje surinkti ir BPK nustatyta tvarka teisme iÅ¡tirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad J.

P. nežymiai sužalojo O. A.. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. A. nurodė, kad išėjusi iÅ¡ buto laiptinėje pamatė pareinantį A. M., o jam iÅ¡ paskos laiptais lipo J. P., kuri pradėjo stumdytis, kviesti E. B.. Nukentėjusioji nurodė, kad kai atėjo E. B., nutempė nuo laiptų jos vyrÄ ir pradėjo jį spardyti, ji stovėjo laiptinės aikÅ¡telėje, tada J. P. pradėjo jÄ muÅ¡ti, sudavė jai į kairį petį, į krÅ«tinę ir veidÄ . Nukentėjusiosios teigimu, J.

P. sudavė du, tris ar keturis kartus. Be to, įvykio metu J. P. nuplėšė jai nuo kaklo karolius, jai buvo sužalota krÅ«tinė ir veidas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės dėl J. P. prieÅ¡ jÄ panaudoto smurto užfiksuotos ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos O. A. papildomos apklausos metu (2020 m. lapkričio 4 d. apklausos protokolas, t. 1, b. l. 180-181), tokia O. A. įvykio versija yra užfiksuota ir 2021 m. balandžio 1 d. O. A. parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 2, b. l. 15-16). IÅ¡ policijos pareigÅ«no „Body“ kameros vaizdo įraÅ¡o Nr. 2020_1028_161116_018 matyti kaip O.

A. nurodo, kad jai mėlynę „užstatė“ (rodo į krÅ«tinę) ir karolius nutraukė (t. 1, b.l. 82-86). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. taip pat patvirtino matęs, kaip J. P. naudojo smurtÄ prieÅ¡ jo žmonÄ , trenkė jai iÅ¡ rankos. Liudytoja P. Ž. nurodė, kad jai bÅ«nant pas pusseserę O. A. namuose, ji pro paliktas atidarytas buto duris matė, kaip O. A. su J. P. buvo „susikibusios“, J. P. laikė O. už krÅ«tinės. Liudytoja taip pat nurodė mačiusi, kad O.

A. grįžus į butÄ kviesti policijos, jos krÅ«tinė buvo perbrėžta, nors iÅ¡einant į laiptinę, jos krÅ«tinė nebuvo sužalota. Laiptinėje vykusių grumtynių pėdsakai yra fiksuoti ir 2020 m. spalio 28 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir prie jo esančioje fotolentelėje, iÅ¡ kurių matyti, jog apžiÅ«rint įvykio vietÄ , tarp pirmo ir antro aukÅ¡to laiptų įrengtoje aikÅ¡telėje buvo stebimi iÅ¡mėtyti tamsios spalvos galimai gintaro gabaliukai. IÅ¡ prie policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo pridėtų fotonuotraukų matyti ant O.

A. kÅ«no, nuo kaklo deÅ¡inės pusės link krÅ«tinės deÅ¡inės pusės, einanti pailga, nutrÅ«kstanti kraujosruva bei nufotografuoti nutrÅ«kę karoliai (t. 1, b. l. 21-23). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 6 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G1900/2020(03) matyti, jog O. A. nustatyta poodinės kraujosruvos krÅ«tinės deÅ¡inėje, deÅ¡inėje ir kairėje krÅ«tyse, pagal makroskopinį vaizdÄ ir lokalizacijÄ , padarytos paveikus kietu buku daiktu (-ais), kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Neatmetama galimybė, kad O. A. sužalojimai buvo padaryti tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. O. A. nustatyti sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 137-138). Anksčiau aptarti duomenys paneigia kaltinamosios J. P. nurodytas aplinkybes, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ ji apskritai nematė O. A. ir su ja nebendravo. Å iÄ kaltinamosios versijÄ , be jau anksčiau aptartų duomenų, paneigia ir kaltinamojo E. B. parodymai, kuris teisiamojo posėdžio metu teigė, jog A. M. lipant laiptais į viršų, jo mama stovėjo koridoriuje prie savo buto, o virÅ¡uje buvo O.

A.. Atsižvelgiant į tai, teismas kaltinamosios parodymus, kuriuos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, teismas vertina kaip jos gynybinę versijÄ ir bandymÄ iÅ¡vengti atsakomybės dėl padarytos veikos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2020 m. spalio 28 d., apie 15.30 val., namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, J. P., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia, ne mažiau kaip 3 kartus suduodama rankomis O. A. į krÅ«tinės sritį bei rankomis griebdama už kaklo ir tokiu bÅ«du užkliÅ«dama jai krÅ«tinės sritį bei nutraukdama ant kaklo buvusius karolius, padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas krÅ«tinės deÅ¡inėje, deÅ¡inėje ir kairėje krÅ«tyse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog kaltinamosios J. P. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl bausmės skyrimo BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ asmuo gali bÅ«ti nubaustas laisvės apribojimu arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ asmuo gali bÅ«ti nubaustas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo E. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis E. B. padarė tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu E. B. nepripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , neiÅ¡reiÅ¡kė gailesčio dėl jos padarymo, nukentėjusiojo neatsiprašė, jam padarytos žalos (jos dalies) neatlygino. Kaltinamasis E. B. anksčiau teistas už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos padarymÄ , tačiau teistumas iÅ¡nykęs, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų.

Kaltinamasis Å¡iuo metu nedirba, teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę paÅ¡alpÄ , taip pat verčiasi atsitiktiniais darbais. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bus pasiekti E. B. paskyrus griežčiausiÄ BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ (BK 50 straipsnis). Nustatant laisvės atėmimo terminÄ , atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, padarytos veikos pobÅ«dį.

Atsižvelgiant į tai, E. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas didesnis nei BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis – dveji metai. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju E. B. yra nuteisiamas dvejų metų laisvės atėmimo bausme už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ . Nors anksčiau E. B. yra teistas, tačiau jo teistumas yra iÅ¡nykęs, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus nėra. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog E. B. skiriamos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, intensyvi priežiÅ«ra ir teismo skiriamos pareigos sudarys sÄ lygas kaltinamÄ jį drausminti ir sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei bus adekvati, proporcinga ir teisinga priemonė bausmės paskirčiai įgyvendinti.

Kartu tai sudarys nuteistajam galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, skiriant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas (BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalys). Kaltinamosios J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios J. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ji padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, abi nusikalstamas veikas ji padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamoji J. P. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos baigtos. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu J. P. nepripažino padariusi nusikalstamų veikų, neišreiškė gailesčio dėl jų padarymo, nukentėjusiųjų neatsiprašė, jiems padarytos žalos (jos dalies) neatlygino. Kaltinamoji J. P. anksčiau teista, tačiau teistumas išnykęs, yra bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų.

Kaltinamoji Å¡iuo metu nedirba, teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę paÅ¡alpÄ . Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytas nusikalstamas veikas bus pasiekti J. P. paskyrus griežčiausiÄ BK 138 straipsnio 1 dalies ir BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ (BK 50 straipsnis). Nustatant laisvės atėmimo terminÄ dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgtina į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir dvi jos atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jos asmenybę, padarytos veikos pobÅ«dį, taip pat į tai, kad padaryta žala, kuri iki Å¡iol nėra atlyginta.

Atsižvelgiant į tai, J. P. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas didesnis nei BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis – dveji metai. Nustatant laisvės atėmimo terminÄ dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgtina į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir vienÄ jos atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kaltinamosios asmenybę, padarytos veikos pobÅ«dį.

Atsižvelgiant į tai, J. P. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas didesnis nei BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis – 8 mėnesiai. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė J. P. nustatytina 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Nagrinėjamu atveju J. P. yra nuteisiama 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme už nesunkių nusikaltimų padarymÄ .

Nors anksčiau J. P. yra teista, tačiau jos teistumas yra iÅ¡nykęs, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus nėra. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog J. P. skiriamos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. J. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, intensyvi priežiÅ«ra ir teismo skiriamos pareigos sudarys sÄ lygas kaltinamÄ jÄ drausminti ir sulaikyti jÄ nuo nusikalstamų veikų darymo bei bus adekvati, proporcinga ir teisinga priemonė bausmės paskirčiai įgyvendinti.

Kartu tai sudarys nuteistajai galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, skiriant jai intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas (BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalys). Dėl civilinių ieÅ¡kinių BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Å ioje byloje yra pareikÅ¡tas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 188,67 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 50-51), nukentėjusiojo A. M. civilinis ieÅ¡kinys dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 28-31) ir nukentėjusiosios O. A. civilinis ieÅ¡kinys dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 24-27). Dėl kaltinamųjų E. B. ir J. P. veiksmais padarytų sužalojimų nukentėjusiajam A.

M. buvo suteiktos skubiosios medicinos pagalbos, kompiuterinės tomografijos, neurochirurgo, radiologo sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų kaina – 188,67 Eur. Atsižvelgiant į tai, kaltinamuosius pripažinus kaltais dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai solidariai iš kaltinamųjų E. B. ir J.

P. priteistina 188,67 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis A. M. civiliniu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų E. B. ir J. P. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusioji O. A. (M.) prašo priteisti iš J. P. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vertinant civilinio ieÅ¡kovo A.

M. reikalavimo pagrįstumÄ , atsižvelgtina į tai, kad kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta žala vienai svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių, t. y. žmogaus sveikatai, nukentėjusiajam A. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo suduoti ne mažiau kaip 5 smÅ«giai kojomis į įvairias kÅ«no vietas, Å¡iais veiksmais nukentėjusiajam padaryta odos nubrozdinimai galvos pakauÅ¡inėje ir momeninėje srityse, poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inėje juosmeninėje srityje, žaizda virÅ¡ugalvio srityje, taip pat nustatytas kairės pusės XI Å¡onkaulio lūžis.

SmÅ«giai suduoti į įvairias kÅ«no vietas, įskaitant ir gyvybei pavojingas bei vizualiai matomas kÅ«no sritis, po smÅ«gio nukentėjusiojo galva kraujavo, nukentėjusysis buvo iÅ¡vežtas greitosios pagalbos medikų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad dėl sužalojimų ilgai gulėjo, iki Å¡iol jaučia skausmus, nerimÄ , vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Nurodytos aplinkybės teismui nekelia abejonių, jog dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , neigiamas emocijas, iÅ¡gÄ stį, psichologinį diskomfortÄ , t. y. patyrė neturtinę žalÄ .

Spręsdamas klausimÄ dėl A. M. padarytos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina tai, kad kaltinamieji Å¡iuo metu oficialiai nedirba, teisiamojo posėdžio metu teigė, jog turto neturi, gauna socialines iÅ¡mokas. Teismas taip pat atsižvelgia į Å¡ios kategorijos bylose teismų formuojamÄ praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus ir jų pobÅ«dį, tokio pobÅ«džio bylose formuojamÄ teismų praktikÄ dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, kaltinamųjų turtinę padėtį, atsižvelgdamas į proporcingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamųjų J.

P. ir E. B. civiliniam ieÅ¡kovui A. M. solidariai priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, Å¡i suma užtikrins protingÄ balansÄ tarp kompensacijos už nukentėjusiojo patirtÄ fizinį skausmÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus ir žalÄ padariusių asmenų interesų. Spręsdamas klausimÄ dėl nukentėjusiajai O. A. padarytos neturtinės žalos, teismas atsižvelgia į tai, kad Å¡iai nukentėjusiajai nusikalstamais J. P. veiksmais taip pat buvo padaryta žala vienai svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių, t. y.

žmogaus sveikatai, jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai nustatytos poodinės kraujosruvos krÅ«tinės deÅ¡inėje, deÅ¡inėje ir kairėje krÅ«tyse. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio lankosi pas neuropatologÄ , vartoja vaistus nuo nervų, raminamuosius vaistus, taip pat vaistus nuo galvos skausmo, nors iki įvykio neturėjo tokių sveikatos problemų. Aptartos aplinkybės teismui taip pat nekelia abejonių, jog dėl kaltinamosios J.

P. veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , neigiamas emocijas, iÅ¡gÄ stį, psichologinį diskomfortÄ , t. y. patyrė neturtinę žalÄ . Spręsdamas klausimÄ dėl O. A. (M.) priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į anksčiau aptartus nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jų pobÅ«dį, Å¡ios kategorijos bylose teismų formuojamÄ praktikÄ . Kartu teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai bÅ«tų atsiradę kokių nors iÅ¡skirtinai sunkių neigiamų pasekmių.

Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, tokio pobÅ«džio bylose formuojamÄ teismų praktikÄ dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgdamas į kaltinamosios J. P. turtinę padėtį, proporcingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamosios J. P. civilinei ieÅ¡kovei O. A. (M.) priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, Å¡i suma užtikrins protingÄ balansÄ tarp kompensacijos už nukentėjusiosios patirtÄ fizinį skausmÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus ir žalÄ padariusio asmens interesų.

Dėl proceso iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju į bylÄ yra pateikti duomenys apie nukentėjusiojo A. M. patirtas 600 Eur dydžio iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, nukentėjusiosios O. A. iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 200 Eur (t. 3, b. l. 12-13). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji naudojosi advokatės Kristinos Marčienės pagalba. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad advokatė Kristina Marčienė atstovavo nukentėjusiesiems ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisiamuosiuose posėdžiuose, kurių metu vyko bylos nagrinėjimas, jų vardu parengė ir pateikė civilinius ieÅ¡kinius.

Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nukentėjusiųjų patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso iÅ¡laidomis. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartÄ nukentėjusiųjų atstovės veiksmų atstovaujant juos ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme apimtį, byloje esančius duomenis apie patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydį, remdamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas nukentėjusiųjų patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti priteisti iÅ¡ kaltinamųjų, t. y. iÅ¡ kaltinamųjų E. B. ir J.

P. nukentėjusiajam A. M. priteisti po 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš kaltinamosios J. P. nukentėjusiajai O. M. priteistina 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Dėl kitų klausimų Kaltinamajam E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Kaltinamajai J. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina Kompaktiniai diskai (3 vnt.) paliktini saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : kaltinamųjų E. B. ir J. P. veikÄ dėl nesunkaus A. M. sveikatos sutrikdymo perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje dėl nesunkaus A.

M. sveikatos sutrikdymo ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam 6 mėnesių intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6.00 val. ir Å¡ias pareigas: - per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; - per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; - per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichikÄ veikiančių medžiagų; - per vienÄ mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; - 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

J. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje dėl nesunkaus A. M. sveikatos sutrikdymo ir paskirti jai 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. J. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje dėl nežymaus O. M. sužalojimo ir paskirti jai 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirti J.

P. galutinę subendrintÄ 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, J. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant jai 6 mėnesių intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jos gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6.00 val. ir Å¡ias pareigas: - per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; - per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; - per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichikÄ veikiančių medžiagų; - per vienÄ mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; - 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nuteistiesiems E. B. ir J. P. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai solidariai iÅ¡ E. B. ir J. P. 188,67 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti A.

M. solidariai iÅ¡ E. B. ir J. P. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. Nukentėjusiosios O. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti O. M. iÅ¡ J. P. 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti nukentėjusiajam A. M. iÅ¡ nuteistųjų E. B. ir J. P. po 300 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Priteisti nukentėjusiajai O. M. iÅ¡ J. P. 200 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Kompaktinius diskus, pridėtus prie bylos (3 vnt.), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus. Teisėjas Žilvinas Jaraminas