0b62f70f-e156-4084-b993-77968ef3697c · Kauno apygardos teismas

Teisėjas Rimantas Grigas                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-341-348/2015;Pranešėja Svetlana Jurgaitienė                          Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00269-2012-6;                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.;                                                    2.4.6.3.1.                                                                                           (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Albino Antanaičio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui J.

V., nuteistajam R. P., jo gynėjui advokatui Mariui Endzinui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. P. gynėjo advokato Mariaus Endzino apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d., 290 str. ir nuteisė jį: už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 1 d. - 20 (dvideÅ¡imties) MGL dydžio, t.y. 2600 (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų) Lt bauda; už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 290 str.

– 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) Lt bauda. PaskirtÄ sias bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrino jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę – 32 (trisdeÅ¡imt dviejų) MGL dydžio, t.y. 4160 (keturių tÅ«kstančių vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) Lt baudÄ . Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitė laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2012-03-10 13.20 val. iki 2012-03-11 10.40 val., t.y. 1 (vienÄ ) parÄ ir laikė, kad paskirtoji bausmė – 30 (trisdeÅ¡imties) MGL dydžio, t.y. 3900 (trijų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų) Lt bauda.

Taikė R. P. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis specialia teise, uždraudžiant jam vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Nukentėjusiojo T. D. civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ kaltinamojo 3500 (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus) Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo naudai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. P. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2012-03-10 apie 13.20 val. automobiliu „MB C300“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ties sankryža su (duomenys neskelbtini) kryptyje link (duomenys neskelbtini) nepaisė Kaziuko dienos prekybos mugės metu laikinai pastatyto kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“, ir uniformuotam tarnybos metu Kauno apskritis vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iojo bÅ«rio patruliui T. D. nurodžius, kad mugės dienÄ praleidžiami važiuoti tik vietiniai gyventojai ir subjektai, turintys nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ , ir reikalaujant Å¡iuo keliu nevažiuoti, o pastatyti automobilį (duomenys neskelbtini) laisvoje vietoje, pradėdamas važiuoti pažeidė KET 9, 106 punktų reikalavimus tuo, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir jis nekliudys kitiems eismo dalyviams, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, staigiai startavo priekin ir automobilio deÅ¡ine puse kliudė ir sužalojo patrulį T.

D., padarydamas jam kraujosruvas kairėje alkÅ«nėje su kairio alkÅ«nės sÄ nario minkÅ¡tųjų audinių patinimu ir jos funkcijos sutrikimu, o taip pat poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniajame kelyje, t.y. sukeldamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Be to, R. P. 2012-03-10 apie 13.20 val, vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini) sankirtoje, sustabdytas už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ R. P. vartojo necenzÅ«rinius, įžeidžiančius, garbę ir orumÄ Å¾eminančius žodžius jį sustabdžiusio policijos pareigÅ«no - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus bÅ«rio patrulio T.

D. atžvilgiu, tuo įžeidė valstybės tarnautojÄ . Nuteistojo R. P. gynėjas advokatas Marius Endzinas skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį ir praÅ¡o minėtÄ nuosprendį panaikinti ir R. P. iÅ¡teisinti; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. P. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria tenkintas T. D. civilinis ieÅ¡kinys ir civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Skunde gynėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į bylos medžiaga nustatytas aplinkybes, neteisingai nurodė, esÄ kaltinimÄ pagrindžiantys liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl nuosprendį pagrindė prielaidomis bei abejotinais duomenimis, dėl ko nepagrįstai konstatavo, esÄ kaltinamojo kaltė įrodyta.

Visi byloje sutrinkti duomenys bei liudytojų parodymai (kurių teismas detaliai nevertino) patvirtina prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ - byloje nėra nedviprasmiÅ¡kai nustatyta, kad R. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 290 str. Gynėjo teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmos instancijos teisme nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios nuosekliai patvirtintų, jog R. P. įžeidė pareigÅ«nÄ , kaip kad tai konstatuota nuosprendyje. Skunde teigiama, kad parodymai dėl įžeidimo fakto yra prieÅ¡taringi, dalies liudytojų (kurių parodymais teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį) parodymai yra nenuoseklÅ«s ir nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kito kelis kartus.

Apelianto įsitikinimu, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį vadovautis nukentėjusiojo parodymais kaip pagrindiniais kaltinimÄ pagrindžiančiais įrodymais negalima, kadangi Å¡ie parodymai nėra objektyvÅ«s ir dėl savaiminio nukentėjusiojo suinteresuotumo (Å¡iuo atveju - ir ekonominio, kÄ rodo baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti turtiniai civilinio ieÅ¡kinio reikalavimai) bylos baigtimi net ir nesÄ moningai gali bÅ«ti netikslÅ«s. Nukentėjusiuoju pripažintas asmuo dažnai linkęs pervertinti situacijÄ , linkęs nutylėti savo paties netinkamus veiksmus, galėjusius nulemti kitų asmenų elgesį.

Skunde taip pat pažymėta, kad vertindamas nukentėjusiojo parodymus teismas neįvertino, jog nukentėjusysis buvo suinteresuotas kaltinamojo nuteisimu, kadangi R. P. iÅ¡teisinimas suponuotų paties nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus to paties inkriminuojamo incidento sekoje sulaikant R. P. ir liudytojÄ S. B.. Gynėjas taip pat pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai kardinaliai prieÅ¡ingi tiek R. P., tiek S. B. parodymams.Gynėjo teigimu, liudytojo A. R. parodymai negali bÅ«ti laikomi patikimais, kadangi jie proceso metu ne kartÄ kito: ikiteisminio tyrimo metu A.

R. teigė, kad įžeidi frazė T. D. buvusi pasakyta jo pokalbio su automobilyje esančiais asmenimis metu, t.y. T. D. tebestovint ties dešiniuoju priekiniu automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) langu (t. 1 b. 1. 7). Tik vėlesnėje proceso eigoje atsiranda A. R. pozicija, jog tiek inkriminuojamas įžeidimas, tiek sveikatos sužalojimas įvyko T. D. atsitraukus link automobilio priekio (t. 1, b. 1. 30, t. 5, b. l. 31). Taigi, gynėjo teigimu, A. R. parodymai nebuvo nuoseklūs. Taip pat teigiama, kad nesutampa A.

R. bei paties nukentėjusiojo pozicija dėl pokalbio. Be to, skunde nurodoma, kad tai, jog A. R. negalėjo girdėti pokalbio taip tiksliai, kaip jis pats nurodo, patvirtina ir byloje surinkti duomenys apie buvusias oro sÄ lygas įvykio metu, t.y. pokalbio metu oras buvo vėsus, darganotas, „su pertraukomis silpnai lijo“ (t. 1, b.1.130).Skunde teigiama, kad tiek kaltinamojo, tiek liudytojo S. B. parodymai, jog paties įžeidimo fakto nebuvo ir pareigÅ«nui nebuvo pasakyta jokia įžeidžianti frazė, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio proceso metu buvo nuoseklÅ«s. Gynėjas taip pat teigia, kad Liudytojo S. B., kaip R.

P. draugo, parodymai turi bÅ«ti vertinami lygiaverčiai, kaip ir liudytojų A. R. ar D. R. parodymai (papildomai įvertinus byloje nustatytÄ aplinkybę, kad D. R., kaip ir nukentėjusysis, prisiekęs melavo teismui), kadangi Å¡ie asmenys yra susiję su nukentėjusiuoju iÅ¡ esmės tokiais pat santykiais, kaip kad liudytojas S. B. su R. P., t.y. Å¡iuos asmenis sieja draugystės ryÅ¡iai. Skunde taip pat teigiama, kad nėra nustatyta nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, gynėjo teigimu, neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė BK 290 str., kadangi nepagrįstai netyrė R.

P. motyvo savo iniciatyva sustoti prie policijos pareigÅ«nų, nors bÅ«tent motyvas tiesiogiai atspindi asmens psichinį santykį su veika (subjektyviÄ jÄ nusikalstamos veikos pusę). Gynėjo teigimu, kaltinamasis savo iniciatyva sustojo prie pareigÅ«nų ir nuvažiavo namų link suvokdamas, jog gavo tam leidimÄ . Tai, kad kaltinamasis sustojo savo iniciatyva prie policijos pareigÅ«nų, patvirtina ir patys pareigÅ«nai. Atsižvelgiant į tai, gynėjo nuomone, kitų priežasčių sustojimui, kaip tik praneÅ¡imas apie norėjimÄ pravažiuoti į namus, nebuvo.

Taigi, tuo atveju, jei kaltinamasis suvokė, kad pareigÅ«nas leidžia jam pravažiuoti namo, jam neliko jokio motyvo pykti ant pareigÅ«no ar tuo labiau jį įžeisti. Apie tai, koks galėjo bÅ«ti R. P. motyvas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 290 str., bei kÄ rodo jo elgesys savanoriÅ¡kai sustojant prie policijos pareigÅ«nų praneÅ¡ti apie norÄ pravažiuoti į namus, nuosprendyje nenurodyta ir nenagrinėta, nors tai ir yra vienas iÅ¡ bÅ«tinų nustatyti nusikalstamos veikos (subjektyviosios pusės) požymių.

Nuosprendyje taip pat nebuvo iÅ¡tirta bei nurodyta BK 290 str. numatytos veikos tyčios forma. Skunde teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas konstatavo tyčiÄ jÄ tiesiog preziumuodamas, ko nenumato nei BK, nei teismų praktika, ir neiÅ¡dėstydamas jokių motyvų dėl tyčios nustatymo. Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamasis suvokė, jog gavo leidimÄ pravažiuoti į namus, galima spręsti ir iÅ¡ to fakto, jog kaltinamasis, nuvažiuodamas nuo pareigÅ«nų, pasuko ne į Kęstučio gatvę, tačiau nuvažiavo toliau Maironio gatve (kuria dėl vykstančios mugės akivaizdžiai nebuvo įmanoma nuvažiuoti toliau nei Laisvės ai. ir taip pasprukti), sustojo prie įvažiavimo į savo kiemÄ (tuo pačiu adresu, kur prieÅ¡ tai ir nurodė gyvenantis), laukė kol atsidarys automatiniai kiemo vartai, tvarkingai pastatė automobilį stovėjimo aikÅ¡telėje.

Visi Å¡ie faktai patvirtina, jog kaltinamasis ne spruko nuo pareigÅ«nų, bet tvarkingai nuvažiavo suvokdamas tam gavęs leidimÄ , tačiau apkaltinamajame nuosprendyje nėra pasisakoma nei apie Å¡iuos R. P. veiksmus, nei apie jo paties iniciatyvÄ sustoti prie pareigÅ«nų ir praneÅ¡ti apie kelionės tikslÄ .Skunde gynėjas taip pat nurodo, kad byloje nustatytas faktas, kad net ir prisiekęs bei bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, nukentėjusysis T. D. (kaip ir liudytojas D. R.) teismui melavo. 2014 m. birželio 4 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T.

D. parodė nepažįstantis nei liudytojo D. R., nei J. R.: „R. man pažįstamas tik per šį posėdį. Aš su juo visiškai nebendrauju." (t. 5, b. l. 28). Kad nepažįsta D. R., nukentėjusysis buvo nurodęs ir 2013 m. kovo 26 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu: „Liudytojo R. nepažįstu" (t.2, b. l. 200). Tuo tarpu byloje (t.3 b. l.

39) esantis Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, jog abu Å¡ie asmenys, prisiekę nurodydami vienas kito nepažįstantys, teismui melavo, nes iÅ¡ tiesų yra draugai ir bendrauja Å¡eimomis. Paminėtina, kad Facebook socialinio tinklo duomenys Lietuvos teismų praktikoje yra laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais asmenų bendravimo faktÄ . Aplinkybė, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas D. R. melavo teismui (esÄ vienas kito nepažįsta) yra itin reikÅ¡minga, nes leidžia konstatuoti, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas sulaužė savo duotas priesaikas, o tai leidžia pagrįstai suabejoti ir Å¡ių asmenų parodymais apie visas kitas jų parodytas faktines bylos aplinkybes.

Tuo tarpu skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje apskritai neaptarė, iš kitos pusės, nepasisakė ir minėto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nelaikantis įrodymu - tačiau nukentėjusiojo parodymus patikimais laikė vien dėl jų davimo prisiekus.Gynėjo teigimu, priimtu nuosprendžiu duomenų patikrinimas buvo atliekamas tik vienu aspektu - subjektyviai (atsižvelgiant tik į nukentėjusiojo parodymus ir jais tikint, o kaltinamojo parodymus atmetant kaip suinteresuotus), o ne objektyviai, lyginant R.

P. ir T. D. parodymų turinį. Toks metodas yra vienpusiÅ¡kas ir neatskleidžia asmenų motyvacijos duoti vienokius ar kitokius parodymus, todėl nepakankamas ir neatkleidžiantis faktinių įvykio aplinkybių. Skunde gynėjas konstatuoja, jog teismo nuosprendis dėl R. P. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 290 str. yra paremtas prielaidomis, neiÅ¡tyrus bei nenustačius Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties ir tinkamai nemotyvavus tokio teismo sprendimo, ir todėl naikintinas. Skunde taip pat teigiama, kad nuosprendis paremtas tendencingai atrinktais duomenimis (pripažintais įrodymais): patikimais įrodymais pripažinti tik tie duomenys, kurie patvirtina nukentėjusiojo pozicijÄ ir be pagrįstų motyvų atsisakyta duomenis, pagrindžiančius kaltinamojo pozicijÄ , pripažinti patikimais įrodymais.

Gynėjas taip pat nurodo, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai nepasisakė dėl gynybos pateiktų įrodymų apie A. R. suinteresuotumÄ bylos baigtimi bei D. R. ir nukentėjusiojo melagingai teiktus parodymus ir rėmėsi Å¡ių liudytojų parodymais kaip įrodymais, patvirtinančiais R. P. kaltę. Skunde taip pat pažymėta, jog lygiagrečiai Å¡iai bylai vyko ikiteisminis tyrimas pareigÅ«no A. R. atžvilgiu dėl BK 228 str. numatytos nusikalstamos veikos, kuomet jis, virÅ¡ydamas įgaliojimus, ėmėsi neteisėtos prievartos prieÅ¡ S. B. bei R.

P.. S. B. Å¡iame ikiteisminiame tyrime buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Gynėjo teigimu, tai patvirtina, jog pareigÅ«nų elgesys nebuvo tinkamas ir buvo padaryta žala bÅ«tent S. B., o ne policijos pareigÅ«nams. Gynėjo teigimu, akivaizdu, jog liudytojas A. R., siekdamas iÅ¡vengti asmeninės drausminės atsakomybės, buvo suinteresuotas Å¡ios baudžiamosios bylos baigtimi ir, tikėtina, liudijo tendencingai.Advokatas skunde teigia, kad byloje nesurinkta įrodymu visuma, kuri neginčytinai patvirtintu visÄ nusikalstamos veikos sudėti, t.y. kad 2012 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini) R.

P. automobiliu kliudė T. D., kad T. D. sveikatos sutrikdymas kilo bÅ«tent minėto kontakto rezultate ir kad T. D. sveikata buvo sutrikdyta bÅ«tent baudžiamojo įstatymo numatytu mastu. Visus savo motyvus dėl R. P. kaltės padarius nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas grindė prielaidomis. Skunde pažymėta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek abu kartus nagrinėjant bylÄ teisme R. P. nuosekliai parodė, kad nukentėjusiojo savo vairuojamu automobiliu nekliudė. AnalogiÅ¡kai parodė ir tiesioginis įvykio liudytojas S. B..

Taip pat teigiama, kad teismas R. P. kaltei pagrįsti vadovavosi A. R. ir T. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolais, tačiau visiškai ignoravo kardinaliai priešingus kaltinamojo bei S. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolus. Gynėjo teigimu, teismas nuosprendyje nepaaiškino, kodėl jis atmeta liudytojo A. D. parodymus ir kodėl jis laiko šio liudytojo parodymus patvirtinančiais R. P. kaltę; pastarasis policijos pareigūnas kaip tik patvirtino, kad nesimatė jokio automobilio apgadinimo bei ratų vėžių, kas būtų neabejotinai atsiradę R.

P. vairuojamam automobiliui staigiai startuojant ir prasisukant ratams. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme pirmÄ jį kartÄ Å¡is liudytojas nurodė, jog nesimatė jokio automobilio apgadinimo bei ratų vėžių, kas bÅ«tų neabejotinai atsiradę prasisukus ratams ir staigiai startuojant. Pastarosios aplinkybės akivaizdžiai paneigia teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytus motyvus dėl eismo įvykio fakto, tačiau teismas tai paprasčiausiai ignoravo. Gynėjas taip pat teigia, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto - liko nepaneigtos abejonės, kad T.

D. nedarbingumo laikotarpis buvo tęsiamas nesant tam pakankamo pagrindo. Skunde pažymėta, kad byloje liudiję medikai parodė, kad paprastai T. D. atveju apraÅ¡yti sužalojimai (atitinkamo dydžio kraujosrÅ«va) lemia trumpesnį nei 10 dienų nedarbingumÄ . Skunde atkreipia dėmesį, kad nei specialisto tyrimas, nei ekspertizė nekvestionavo T. D. sveikatos istorijoje fiksuotų įrašų apie skausmÄ tikrumÄ , o tiesiog rėmėsi Å¡iais įraÅ¡ais preziumuodami juos teisingais ir tikrinant iÅ¡imtinai tik nedarbingumo trukmę.

Gynėjas taip pat teigia, kad byloje nėra neabejotinai nustatytas priežastinis ryšys tarp inkriminuojamo automobilio kontakto su T. D. ir T. D. nustatytu pasekmių. Ši abejonė dėl priežastinio ryšio išlieka (nors jos pašalinimui ir atlikti visi veiksmai - apklausti ekspertas, specialistė, liudytojai, atlikta ekspertizė) ir turėjo būti interpretuojama kaltinamojo naudai. Skunde taip pat pažymėta, kad byloje surinkti duomenys leidžia vienareikšmiškai teigti, kad hematomų spalvos ir išlikimo laikas kinta priklausomai nuo individualių asmens savybių ir yra aprašomas ne konkrečiomis dienomis, bet intervalais.

Tuo tarpu aptartos individualios asmens savybės, lemiančios hematomos rezorbcijos ir spalvos kitimo greičius, T. D. atveju nebuvo tirtos. Specialių žinių turinčių asmenų tyrimų išvados (nei specialisto išvada, nei ekspertizės aktas) vienareikšmiškai nepatvirtina, kad T. D. dokumentuoti sužalojimai (kraujosruva) yra būtent kontakto su T. P. vairuojamu automobiliu pasekmė ir apskritai atsirado būtent 2012 m. kovo 10 d. Skunde teigiama, kad iš specialistų parodymų seka vienareikšmė išvada, kad pagal byloje surinktus duomenis, T.

D. fiksuoti sužalojimai vienodai tikėtinai galėjo kilti ir visai kitu metu ir kitomis aplinkybėmis, nei inkriminuojama.Gynėjo teigimu, teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, teismas neiÅ¡analizavo visų byloje surinktų įrodymų, nenustatė visų aplinkybių, reikÅ¡mingų teisingam sprendimui priimti. Nuosprendis grindžiamas iÅ¡ esmės tik nukentėjusiojo ir kitų suinteresuotų asmenų parodymais bei tik kaltinimÄ pagrindžiančiais duomenimis, todėl, advokato teigimu, toks nuosprendis yra neteisėtas bei naikintinas.

Taip pat teigiama, kad teismas visiškai neįsigilino į byloje esančius įrodymus, kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus. Vertinant nuosekliai visų liudytojų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamųjų posėdžių metu užfiksuotus parodymus akivaizdu, jog jie nebuvo nuoseklūs bei vienodi, kaip kad tai nurodoma nuosprendyje. Skunde pažymėta, kad kitų asmenų (be su nukentėjusiuoju susijusio A. R. ir su kaltinamuoju susijusio S. B.), betarpiškai mačiusių inkriminuojamo įvykio aplinkybes, byloje nėra, o S. B., neabejotinai mačiusio inkriminuojamo įvykio aplinkybes, parodymai yra palankūs kaltinamajam, galima konstatuoti, kad, atmetus nepatikimo liudytojo D.

R. bei melavusio T. D. (pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu dar ir siekiančio byloje konkrečių materialių tikslų), jokių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių kaltinamajam inkriminuojamos veikos padarymÄ , byloje nebuvo. Skunde teigiama, kad dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių akivaizdu, jog teismas pažeidė BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Kaltinamojo R. P. ir liudytojo S. B., tiesiogiai dalyvavusių įvykyje, parodymais, nesivadovavo. Vadovavosi R. P. kaltę tariamai įrodančiais įrodymais ir aplinkybėmis, t. y. pripažino tik nukentėjusiojo T.

D. ir liudytojų A. R. bei D. R. duotus parodymus.Skunde pažymėta, kad nagrinėjamos bylos kontekste turėjo bÅ«ti įvertinta, kad R. P. inkriminuojama veika nėra įrodyta, jokių kitų veikų R. P. niekada nebuvo inkriminuojama, be to, nuo inkriminuojamo įvykio jau praėjo daugiau kaip 2,5 metų ir visÄ tÄ laikÄ R. P. teisę vairuoti automobilį turėjo neribotÄ ir ja naudojosi protingai bei atsakingai. R. P. charakterizuojamas teigiamai, turi pastovų darbÄ . Todėl tariama grėsmė, esÄ netaikius baudžiamojo poveikio priemonės, R.

P. gali daryti naujas nusikalstamas veikas yra absoliučiai nepagrįsta, jau nekalbant apie tai, kad teismas niekaip nemotyvavo, kodėl jis laiko tokiÄ (bÅ«tent „naujų“ ir „nusikalstamų“ veikų) grėsmę egzistuojant.Skunde taip pat pažymėta, jog nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, kadangi nukentėjusysis ieÅ¡kinyje taip ir nenurodė, kuo konkrečiai grindžia bÅ«tent savo praÅ¡oma atlyginti bÅ«tent jam padarytos neturtinės žalos dydį. Padarytos neturtinės žalos dydžio pagrindimas teismu praktika kitose bylose (pagal kitu procesu dalyvių patirta žala, nepatogumus ar iÅ¡gyvenimus) negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas, kadangi neturtinė žala - tai kiekvieno asmens vidiniai iÅ¡gyvenimai, kurie negali bÅ«ti identiÅ¡ki net ir įvykus analogiÅ¡kiems įvykiams.

Be to, skunde pažymėta, kad apklausiamas 2014 m. birželio 4 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paklaustas net neprisiminė, kokio dydžio yra pareikÅ¡tas jo civilinis ieÅ¡kinys. Tai rodo, jog nukentėjusysis pats negali paaiÅ¡kinti kokio dydžio jam yra padaryta neturtinė žala ir kokiais kriterijais jis žalÄ vertina. Skunde taip pat teigiama, jog nukentėjusiajam žala dėl patirto sveikatos sutrikdymo jau yra atlyginta. Byloje yra pateikti duomenys, jog nukentėjusiajam buvo iÅ¡mokėta 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija pagal LR Vidaus tvarkos tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 40 str. 3 d. normos nuostatas, t.y. pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso, iÅ¡mokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Gynėjas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos VRM Medicinos centro CMEK teismui atsiųstuose dokumentuose nurodyta, jog T. D. jokių sveikatos pakitimų neliko, tolesnei vidaus tarnybai nukentėjusysis tinkamas, pats T. D. nurodė laikantis save sveiku ir sveikatos problemų neturinčiu. Tai aktualu sprendžiant ir dėl T. D. reikalaujamos žalos pagrįstumo - bylos duomenys rodo, kad T. D. jokių ilgalaikių pasekmių nėra kilę.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė skundÄ atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nuteistojo R. P. gynėjo advokato Mariaus Endzino apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Å iame straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normaliÄ jų veiklÄ . Be to, Å¡ia BK norma saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant vieÅ¡ojo administravimo pareigas.

Straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. BK 290 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. kaip būtinas bei pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis joje nurodyta veika, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32/2013).Kaip nurodė nukentėjusysis T.

D., jam tik užėjus iÅ¡ automobilio priekio, vairuotojas riktelėjo keiksmažodį ir greitai pradėjo važiuoti bei užkabino jo kojÄ , bamperis trinktelėjo į kojos kelį. Tada jis sukosi Å¡onu, o veidrodėlis jam trinktelėjo per rankÄ . Įžeidžiantys žodžiai buvo dviejų žodžių junginys - „necenzÅ«riniai žodžiai“.Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojo A. R. parodymai, kad jo kolegai kaltinamasis pasakė, jog graužtų lytinį organÄ ir bandė pravažiuoti, kolegÄ sužeisdamas.

Tikrai buvo pasakyta frazė „necenzÅ«riniai žodžiai“ prieÅ¡ automobiliui pradedant važiuoti, jÄ pasakė automobilio vairuotojas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad įžeidimas buvo iÅ¡sakytas tik pareigÅ«nams, o kiti asmenys jo negirdėjo, neturi reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui pagal BK 290 straipsnį. Nors vieÅ¡as įžeidimas įžūliau ir Å¡iurkščiau pažeidžia nusikaltimo objektÄ , tačiau atsakomybė pagal šį straipsnį kyla nepriklausomai nuo to, ar įžeidimas pasireiÅ¡kia vieÅ¡u ar nevieÅ¡u valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo atitiktį BPK reikalavimams (BPK 20 straipsnio), pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl nuteistojo R.

P. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 290 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo veikoje yra nustatyti visi nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai: veika – įžeidžiant pareigÅ«nÄ Å¾odžiu, iÅ¡vadinus jį jo orumÄ Å¾eminančiais ir užgauliais žodžiais; kaltė – tiesioginė tyčia, nes R. P. suvokė, kad pareigÅ«nas atlieka teisėtus veiksmus – pareigÅ«nas prašė dokumentų, leidimo, o iÅ¡sakydamas pareigÅ«nui dėl jo teisėtų veiksmų atlikimo įžeidžiančius žodžius, norėjo taip elgtis ir siekė jį įžeisti; motyvas – siekis įskaudinti, įžeisti ir pakenkti savo pareigas atliekančio pareigÅ«nui autoritetui.

Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, T. D. ir liudytojo A. R. duoti parodymai yra iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s, neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, sutampa su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, todėl teismui jais netikėti nėra pagrindo. Pažymėtina, jog tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas prieÅ¡ duodami parodymus teisme, BPK 277 str. numatyta tvarka buvo įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ (BK 235 str.) ir atsakomybės pagal BPK 163 str. už atsisakymÄ ar vengimÄ duoti parodymus bei prisiekė duoti teisingus parodymus.

Taip pat pažymėtina, jog nukentėjusysis T. D. ir liudytojas A. R. yra policijos pareigūnai, valstybės tarnautojai, vykdę įstatymu jiems pavestas viešosios tvarkos užtikrinimo užduotis, veikę teisėtai ir savo įgaliojimų ribose, todėl jie nėra suinteresuoti nepagrįstai ir melagingai apkaltinti R. P.. Byloje taip pat nenustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo bei liudytojo anksčiau būtų buvę kokių nors konfliktų, todėl nėra pagrindo manyti, jog nukentėjusysis T.

D. ir liudytojas A. R., duodami teisme parodymus, turėtų pagrindÄ ir norėtų nepagrįstai apkalbėti ir apkaltinti R. P., norėtų pakenkti jam. Remiantis tuo kas iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesniosios instancijos teismas atmeta skundo argumentus, jog nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s ir negali bÅ«ti laikomi patikimais, atmetami kaip objektyviai nepagrįsti. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog remiantis socialinio tinklo ,,Facebook” duomenimis, matyti, kad liudytojai T. D. ir D.

R. yra draugai, tačiau toks skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų negalima nustatyti, ar minėto socialinio tinklo anketas administruoja liudytojai, taip pat remiantis socialinio tinklo anketos duomenimis negalima neabejotinai teigti, kad minėti liudytojai yra draugai ar iki įvykio bendravo. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Å i nusikalstamos veikos sudėtis yra blanketinė, t. y. kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės, kurių pažeidimas užtraukia ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę, yra įtvirtintos kituose teisės aktuose taip pat ir Vyriausybės patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, Å¡ioje byloje nustatyti padariniai - kito žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T.

D. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje alkÅ«nėje su kairio alkÅ«nės sÄ nario minkÅ¡tųjų audinių patinimu ir jos funkcijos sutrikimu, poodinė kraujosruva deÅ¡iniame kelyje. Poodinė kraujosruva kairėje alkÅ«nėje su kairio alkÅ«nės sÄ nario minkÅ¡tųjų audinių patinimu ir jos funkcijos sutrikimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (t.

1. b. l. 45, 46). Iš 2013-10-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-1955(13) (Kompleksinis teismo medicinos - eismo įvykio tyrimas) matyti, kad:

1) sužalojimų mechanizmas - automobiliui MB C300 pradėjus važiuoti buvo kliudytas T. D. deÅ¡inysis kelias, padarant kelio sÄ nario srities sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimais, automobiliui toliau judant, nukentėjusiojo kÅ«nas buvo sukamas laikrodžio rodyklės kryptimi, ir kaire alkÅ«ne kontaktavo su deÅ¡inės pusės automobilio veidrodėliu, padarant alkÅ«nės sÄ nario srities sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva ir minkÅ¡tųjų audinių patinimu - yra galimas (t. 3, b. l. 136-140).Apygardos teismas nesutinka su skundo argumentais, jog apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, patikimais įrodymais pripažino tik nukentėjusiojo parodymus, o kaltinamojo parodymus atmetė kaip suinteresuotus.

IÅ¡nagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , teismas pažymi, jog priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo remiamasi ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir kita bylos medžiaga, kuri minėtus parodymus patvirtino, t. y. kelių eismo įvykio vietos planu, transporto priemonės apžiÅ«ros protokolu, fotonuotraukomis (t.

1. b. l. 9-12), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t.

1. b. l. 45, 46), T. D. asmens sveikatos istorijos apžiūros protokolu (t.

2. b. l. 11-74), Valstybinė teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus pažyma (t.

2. b. l. 8), automobilio „MB C300“, v. n. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu (t.

1. b. l. 88-92), nukentėjusiojo T. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 2, b. l. 85-93), liudytojo A. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t.

2. b. l. 94-102), 2013-10-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 136-140).PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, aplinkybė, jog nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ vyko ikiteisminis tyrimas pareigÅ«no A. R. atžvilgiu, nepatvirtina, jog pareigÅ«nų elgesys buvo netinkamas ir žala padaryta S. B.. BPK 2 str. įpareigoja prokurorÄ bei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus reaguoti į kiekvienÄ informacijÄ apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika bÅ«tų atskleista.

Pažymėtina ir tai, kad tik apkaltinamasis teismo nuosprendis patvirtintų, jog A. R. elgesys buvo netinkamas. Apeliantas taip pat teigia, jog įvykio vietoje nesimatė jokių automobilio ratų vėžių ir tai paneigia teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl eismo įvykio fakto. Kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (Kompleksinis teismo medicinos - eismo įvykio tyrimo) matyti, kad ant šlapios asfaltuotos kelio dalies ratų praslydimo pėdsakai gali neišlikti.

Å ioje byloje specialisto iÅ¡vada bei ekspertizės aktas buvo įvertinta teismo tiek atskirai, tiek kartu su kitais įrodymais, dėl specialistės kompetencijos ar specialisto iÅ¡vados iÅ¡samumo bei atitikties baudžiamojo proceso įstatymų keliamiems reikalavimams abejonių teismui pagrįstai nekilo. Apeliaciniame skunde plačiai analizuojami byloje esantys įrodymai, jie atitinkamai vertinami, keliamos įvairios versijos, tačiau nagrinėjamu aspektu aukÅ¡tesnysis teismas akcentuoja tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesÄ apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) iÅ¡dėstytos motyvuotos iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi bÅ«ti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ , bet turi bÅ«ti atsakyta į apeliacinio skundo praÅ¡ymus ar esminius argumentus.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, iÅ¡ esmės su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl R. P. kaltės sutinka, jo kaltė yra įrodyta byloje esančių įrodomų visuma, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. įtvirtintų bendrųjų įrodomų vertinimo principų ir taisyklių. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva ir nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privalomos.

Vien tai, kad byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti kitaip, negu juos vertina nuteistasis ir jo gynėjas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino netinkamai. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės.Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi, vienintelė bÅ«tina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lyga yra tai, kad asmuo nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų bÅ«tinų Å¡ios priemonės taikymo sÄ lygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiÅ¡kia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamÄ veikÄ padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimÄ ir motyvuotai nuspręsti taikyti jÄ ar ne.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. P. buvo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Å ioje byloje nustatyta, kad R. P. anksčiau neteistas, neturi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, dirba, BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė bÅ«damas blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Be to, nuo nusikalstamos veikos padarymo jau praėjo daugiau kaip du metai.

Įvertinus šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti pakanka taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės, todėl Kauno apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl uždraudimo naudoti specialia teise keistinas. Dėl civilinio ieškinio.Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad civilinis ieškinys yra nepagrįstas, nes nukentėjusysis negali paaiškinti, kokio dydžio neturtinė žala jam yra padaryta, jokių ilgalaikių pasekmių jam nėra kilę.

Pažymėtina, kad nukentėjusysis T. D. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis kentė fizinį skausmÄ , buvo įžeistas ir pažemintas, po įvykio taip pat jautė psichologinį sukrėtimÄ , patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Jis buvo pažemintas vieÅ¡oje vietoje, kuomet atliko teisėtas valstybės tarnautojo pareigas, siekiant sumenkinti jo asmeninį ir profesinį autoritetÄ , jo garbę ir orumÄ . Dėl patirtų sužalojimų, psichologinio streso, ikiteisminio tyrimo eigos iÅ¡gyvena ir jo Å¡eima.IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad joje teismas aptarė padarytos neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, nuteistojo asmenybę, jos turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taikė sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Teismas į visus įstatyme nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus atsižvelgė tinkamai, pagrindinį dėmesį paskirdamas žalos pasekmėms.Patikrinusi skundžiamÄ procesinį sprendimÄ teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes aktualios teisės normos pritaikytos tinkamai. Kolegija pažymi, kad teismo nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , pagal kuriÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiama iki 2896 Eur (kas atitiko 10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010, 2K-280/2010 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį pakeisti: Panaikinti R. P. paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę - draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                    Svetlana Jurgaitienė Teisėjai:                                                                 Albinas Antanaitis                                                                                                        Jurgis KiÅ¡kis