0b60cdf6-1595-476d-ad2f-97adeca616a9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                          Administracinė byla Nr. I-3709-426/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03687-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.16.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, dalyvaujant V. S. (V. S.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

S. (V. S.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K priteisti 30 000 Eur kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3, 4-5).Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiÅ¡kino, jog jo laisvė nuo 2013-09-09 iki 2015-03-30 buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus.

Nurodė, kad Lietuvos higienos normose HN 76:1999; HN 76:2010 numatyta, jog vienam kaliniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto, tačiau Å¡iuo metu LukiÅ¡kių TI-K kameros yra perpildytos ir higienos normų Å¡iai dienai neatitinka. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad, bÅ«damas mažesnėje erdvėje, nei numato reikalavimai, patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais, dėl to pareiÅ¡kėjui yra sutrikęs miegas, jaučia nuolatinę depresijÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose yra tik 2 kėdės, o suimtųjų 4, taip pat kamerose veisėsi tarakonai, patalpose neužtikrinamas tinkamas apÅ¡vietimas, kamerose įrengtas tualetas buvo atviras, jame nebuvo įrengtos atskiros ventiliacijos sistemos, kas mėnesį gaudavo tik vienÄ ritinėlį tualetinio popieriaus, kurio užtekdavo tik trims dienoms, kamerų sienos ir lubos padengtos pelėsiu. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, kad skalbti rÅ«bus reikėjo rankomis Å¡altu vandeniu, o dėl kameroje buvusios drėgmės rÅ«bai nedžiÅ«davo, taip pat nusiprausti duÅ¡e buvo galima tik kartÄ per savaitę 10 minučių, o dėl blogos dušų bÅ«klės, to padaryti kartais nepavykdavo.LukiÅ¡kių TI-K, atstovaujantis Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 11-18) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pagrįsdamas savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia netekusia galios Lietuvos higienos norma. 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) (toliau – ir Higienos norma), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

Atsiliepime teismui pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas nuo 2013-09-09 iki 2014-12-11 – kamerų plotus, kartu laikomų asmenų skaičių. Taip pat buvo pažymėta, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ . Maksimaliai leistina tardymo izoliatoriuje laikyti 625 asmenis. Pabrėžė, jog leistina norma virÅ¡ijama, dažniausiai laikoma iki 1 000 asmenų. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o, vykdydama teismų nuosprendžius ir nutartis, jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo. Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublik?s suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų suimtųjų ir nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.Pažymi, kad dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos, ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau siekiama, kad tokiomis sÄ lygomis asmenys bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras.

Pabrėžė, jog administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose.LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat naikindavo vabzdžius ir graužikus, prižiÅ«rėdavo patalpas, vykdydavo profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , turimus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto. Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.Kameroje pagal Lietuvos higienos normas įrengtas sanitarinis mazgas, Å¡alto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.Atkreipė dėmesį, kad skundžiamuoju laikotarpiu Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, taip pat tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo nebuvo įstaigoje.

LukiÅ¡kių TI-K teigimu, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad atsakovo įgaliotos institucijos pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo nurodytos žalos atsiradimÄ . Tvirtina, kad ginčo atveju nėra visų įstatyme numatytų sÄ lygų, kurioms esant kyla valstybės civilinė atsakomybė. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje spręstinas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.IÅ¡ skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad nuo 2013-09-09 iki 2015-03-30 LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų, kadangi vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė normatyvinių reikÅ¡mių, kameroje trÅ«ko kėdžių, veisėsi tarakonai, patalpose nebuvo užtikrinamas tinkamas apÅ¡vietimas, kamerose įrengtas tualetas buvo atviras, tualete nebuvo įrengtos atskiros ventiliacijos sistemos, kas mėnesį gaudavo tik vienÄ ritinėlį tualetinio popieriaus, kurio užtekdavo tik trims dienoms, kamerų sienos ir lubos padengtos pelėsiu.

Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, kad skalbti rÅ«bus reikėjo rankomis Å¡altu vandeniu, o dėl kameroje buvusios drėgmės rÅ«bai nedžiÅ«davo, taip pat nusiprausti duÅ¡e buvo galima tik kartÄ per savaitę 10 minučių, o dėl blogos dušų bÅ«klės, to padaryti kartais nepavykdavo. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl tokių neteisėtų veiksmų patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, stresu, pažeminimu, dėl to sutriko miegas, jaučia nuolatinę depresijÄ .Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 str.:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taigi, sprendžiant ginÄÄ , bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo nurodytu atveju.Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, procesiniuose sprendimuose ne kartÄ nurodė, jog aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiÅ¡kai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Ä®sakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.Byloje nėra ginčo dėl LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime teismui pateiktų duomenų (b. l. 11-18) apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas nuo 2013-09-09 iki 2014-12-11 teisingumo bei iÅ¡samumo.

Matyti, kad 2013-09-09, 2013-10-15, 2013-11-13, 2013-11-30, 2013-12-02, 2013-12-11, 2014-01-06, 2014-03-06, 2014-03-20, 2014-03-26, 2014-04-17, 2014-05-05, 2014-05-08, 2014-05-14 puse dienos, 2014-05-15 – 2014-05-19, 2014-06-05, 2014-06-07 – 2014-06-09, 2014-06-15, 2014-06-17, 2014-08-28, 2014-08-28, 2014-08-31 – 2014-09-04, 2014-11-27, 2014-12-01 - 2014-12-02 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.Kitu įkalinimo laikotarpiu (291 su puse dienos) pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 m2, t. y. neatitiko Įsakymo 1.3.1. p. nurodytos minimalios normos.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kamerose nebuvo užtikrintos higienos sÄ lygos ir tuo buvo pažeistos jo teisės, iÅ¡ esmės yra pagrįsti. Toks, analogiÅ¡kos aptartai, teisinės situacijos vertinimas ir aiÅ¡kinimas ne kartÄ pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013-07-09 nutartis adm. b. Nr. A822-1427/2013; 2013-02-11 nutartis adm. b. Nr. A662-410/2013 ir kt.).Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmę ir mastÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad jie negali bÅ«ti vertinami kaip vienkartiniai ar trumpalaikiai, t. y. tokio pobÅ«džio, iÅ¡ kurių negali bÅ«ti kildinama neturtinė žala.

Be to, aplinkybė, kad nepriimtinomis sÄ lygomis kalinamas asmuo patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., ne kartÄ konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje V. S. prieÅ¡ LietuvÄ ). Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose kalintiems (sulaikytiems) asmenims buvo skiriama mažiau nei 3 m2 asmeninės erdvės, yra pripažinęs, kad kamerų perpildymas buvo toks rimtas, kad Å¡ios aplinkybės konstatavimas savaime reiÅ¡kia Konvencijos 3 str. pažeidimÄ (2009-17-16 sprendimas byloje Sulejmanovic prieÅ¡ ItalijÄ ; 2007-12-06 sprendimas byloje Lind prieÅ¡ RusijÄ ; 2007-06-21 sprendimas byloje Kantyrev prieÅ¡ RusijÄ ).

Tokiu atveju, nebÅ«tina nustatinėti kitų pareiÅ¡kėjo skundo aspektų, susijusių su nepriimtinomis kalinimo sÄ lygomis.Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų, t. y. pažeidžiant normatyvines vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas, iÅ¡ esmės yra pagrįstas. Dėl kitų pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų Dėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginio, kad kameroje yra tik dvi kėdės, o kalinių bÅ«davo 4 teismas pasisako, kad Å¡iuos nepatogumus pareiÅ¡kėjas sieja su gyvenamųjų kamerų ploto trÅ«kumu, todėl jo nurodytos aplinkybės nevertinamos kaip atskiri žalos padarymo pagrindai ir vertintinos kaip kamerų ploto reikalavimo pažeidimo dalis.PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose buvo parazitų.

Atsakovės atstovas nurodė, kad, siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Pagrįsdamas teiginius, atsakovės atstovas pateikė su UAB „Dezinfa“ sudarytÄ 2013-12-30 sutartį Nr. VLN-P-2013/255, iÅ¡ kurios matyti, kad UAB „Dezinfa“ įpareigojo du kartus per mėnesį atlikti parazitų kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 88-91). Be to, su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudaryta 2015-01-02 paslaugų teikimo sutartis Nr. 575/18, iÅ¡ kurios matyti, kad UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ įsipareigojo keturis kartus per mėnesį atlikti parazitų kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 92–94).

Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K yra sudarytos kenkėjų priežiūros ir naikinimo darbų sutartys, tai, kad byloje nenustatyta minėtų sutarčių pažeidimų, duomenų, kad pareiškėjas dėl nurodytų pažeidimų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administracija ar kitas įstaigas taip pat nėra, pareiškėjo argumentai, dėl parazitų atmestini kaip nepadrįsti.Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas. Higienos normos 76:2010 22 punkte nustatyta, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, o 23 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė nei 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.

VVSC 2013-09-24 patikrinimo akte (patikrinimas pradėtas 2013-09-09, baigtas 2013-09-09 ir 2013-09-24) (b. l. 34-35) nustatyta, kad kameroje Nr. 145 naktinė dirbtinė apšvieta buvo 21 lx, tai neatitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas kameroje Nr. 145 buvo kalinamas nuo 2013-09-10 iki 2013-09-23. Darytina išvada, kad jam kalint kameroje Nr. 145 nuo 2013-09-10 iki 2013-09-23 buvo pažeisti HN 76:2010 23 punkto reikalavimas.Pareiškėjas teigia, kad patalpose įrengtas tualetas buvo atvirtas, todėl juo naudotis buvo priverstas visų akivaizdoje, taip pat nurodė, kad tualete nebuvo atskiros ventiliacijos sistemos.

Pagal HN 76:2010 21 punktÄ pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa, kuri turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Tačiau atsakovas atsiliepime nepaneigė pareiÅ¡kėjo argumento, kad sanitariniame mazge nėra atskiros oro Å¡alinimo sistemos. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti HN 76:2010 21 punkto pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kas mėnesį gaudavo tik vienÄ rulonÄ tualetinio popieriaus, kurio užtekdavo tik trims dienoms.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas vyrams per mėnesį iÅ¡duodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus. Tai, kad pareiÅ¡kėjui minėtos higienos priemonės nepakanka, negali bÅ«ti traktuojama kaip LukiÅ¡kių TI-K administracijos netesėti veiksmai.PareiÅ¡kėjas skundžiasi tuo, kad į duÅ¡Ä vedamas tik vienÄ kartÄ per savaitę, ir juo galėdavo naudotis 10 minučių.

Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Higienos normos 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę ir į tai, kad ginčo byloje pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, dėl jam suteikiamo trumpesnio laiko nusiprausti, nei numatyta minėtame įsakyme, konstatuojama, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų nėra.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad skalbti rÅ«bus reikėjo rankomis Å¡altu vandeniu, o dėl kameroje buvusios drėgmės rÅ«bai nedžiÅ«davo.

LukiÅ¡kių TI-K turi pareigÄ užtikrinti Higienos normos 64 punkte nustatytÄ reikalavimÄ , kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Minėta nuostata imperatyviai nustato, kad atsakovas veikiančiose skalbyklose privalo sudaryti sÄ lygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-236-858/2015).

Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K nepateikė jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjui sudarytas galimybes skalbti ir džiovinti drabužius. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintos tinkamos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius ir taip LukiÅ¡kių TI-K pažeidė Higienos normos 64 punkto reikalavimus.PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerų sienos ir lubos buvo padengtos pelėsiu. Ginčo laikotarpiu galiojusioje Higienos normoje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas);

Å¡iltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 proc., oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; Å¡altuoju metų periodu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 punktas); gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių (56 punktas). Ä® bylÄ pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 22-87) nepatvirtina pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių – pelėsių ant lubų ir sienų pareiÅ¡kėjo buvimo atitinkamose LukiÅ¡kių TI-K kamerose metu.

Remiantis į bylÄ pateiktais duomenimis ir pareiÅ¡kėjui nepateikus jo teiginius patvirtinančių įrodymų, LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų nėra pagrindo konstatuoti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl nurodytų aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į kalinimo įstaigos administracijÄ ar kitas institucijas, atsakingas dėl higienos normų reikalavimų laikymosi.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo kalinimo minėtomis sÄ lygomis trukmę (291,5 dienos), konstatuotina, kad dėl kalinimo perpildytose kamerose kilę nepatogumui užsitęsė pernelyg ilgai, jų intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias (Konvencijos 3 str.), todėl pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kurie negali bÅ«ti kompensuojami vien tik jo teisių pažeidimo pripažinimu.Ä®vertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas iÅ¡ esmės yra pagrįstas.

Tačiau, teismo vertinimu, jo praÅ¡oma priteisti 30 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, neadekvati patirtiems iÅ¡gyvenimams. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo neturtinės žalos dydį.Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų mastÄ bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 2 500 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 4p., 127 str.,n u s p r e n d ž i a:             PareiÅ¡kėjo V. S. (V. S.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V. S. (V. S.) naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 2 500 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų) kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                 Rūta Miliuvienė