0b5ce06e-ff68-4b73-b375-52a69a088adc · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=6770D51B-E873-47FA-AA07-CEED5E393458">Nr. 2A-135-777/2017</a> Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00487-2016-0 Civilinė byla Nr. e2A-166-513/2021 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00572-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.1.2.7; 3.2.4.12; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės ir Erikos MisiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L.

M. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. M. ieÅ¡kinį atsakovei L. V., tretiesiems asmenims A. B., notarei D. B., notarei A. B. dėl sandorių Å¡alies pakeitimo ir be pagrindo įgytų lėšų grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė L. M. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia 2011 m. spalio 13 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VB7-7901 dalį dėl sandorio Å¡alies – pirkėjos L.

B. (dabar V.) ir nustatyti, jog žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkėjai (įgijėjai) pagal Å¡iÄ sutartį yra Å . M. ir L. M.; pripažinti negaliojančia 2017 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3272 dalį dėl sandorio Å¡alies – pardavėjos L. V. ir nustatyti, jog žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavėja pagal Å¡iÄ sutartį yra L. M.; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ L. V. 8 750 Eur be pagrindo įgytų lėšų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinys atmestas.

3. Teismas nustatė, jog kad 2011 m. spalio 13 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi pirkėja L. B. (atsakovė Å¡ioje civilinėje byloje) įsigijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas), už 30 384 Lt. Atsakovė 2017 m. birželio 22 d. šį turtÄ pardavė už 8 750 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis Å . M. bendro Å«kio nevedė ir kartu negyveno nuo tos dienos, kai sutuoktiniai 2011 m. rugsėjo 5 d. pardavė Å¡eimos bÅ«stÄ , buvusį (duomenys neskelbtini), Å . M. iÅ¡ karto po to iÅ¡vyko gyventi į savo gimtinę (duomenys neskelbtini). Å . M. mirė (duomenys neskelbtini).

4. Teismas nurodė, jog byloje sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas pripažinti ginčijamus sandorius apsimestiniais dėl sandorio Å¡alies – pirkėjo, t. y. konstatuoti, kad ginčo turtÄ iÅ¡ tikrųjų įgijo ne atsakovė, o Å . M. ir L. M.

5. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė nenurodė ir neįrodinėjo, ko ginčo turto įsigijimo sandoriu siekė atsakovė ir jos tėvas trečiasis asmuo A. B., o atsakovė, prieÅ¡ingai, nurodė, jog turto įsigijimas buvo jos investicija, juo labiau kad sodyboje gyveno, jÄ prižiÅ«rėjo ir iÅ¡laikė tėvo draugas Å . M. Teismas pripažino nepagrįstais ieÅ¡kovės teiginius, kad jos sutuoktinis ginčo turtÄ kito asmens vardu įsigijo siekdamas ateityje iÅ¡vengti galimo pakartotinio savo gyvenamojo bÅ«sto praradimo dėl skolų, nes bÅ«tent dėl to buvo parduotas Å¡eimos gyvenamasis bÅ«stas (duomenys neskelbtini), taip pat galbÅ«t siekdamas, kad ginčo turtas nepatektų į dalytino turto balansÄ jų skyrybų atveju.

Teismas nustatė, jog iÅ¡vykęs gyventi į (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės sutuoktinis versle nebedalyvavo ir neturėjo pagrindo baimintis kreditorių, pati ieÅ¡kovė nurodė, jog skolų, iÅ¡skyrus bankams, jie (kaip sutuoktiniai) neturėjo, o su bankais atsiskaitė pardavę bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini), buvus kitų kreditorių ieÅ¡kovė neįrodinėjo. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai ketino skirtis, o skyrybų atveju, net jeigu ginčo turtas bÅ«tų priklausęs Å .

M. ir būtų dalijamas, jam atitenkančio turto vertė butų buvusi daug didesnė nei ginčo turto vertė, nes ieškovė disponavo daug didesnės vertės turtu.

6. IeÅ¡kovė argumentavo, kad atsakovės pozicija nenuosekli, nes atsiliepime nurodyta, kad ginčo turtÄ atsakovė pirko už savo pinigus, nors trečiasis asmuo atsakovės tėvas teisme paaiÅ¡kino, kad atsakovė turėjo tik dalį pinigų – 10 000 Lt, o likusiÄ sumÄ jis pats jai davė. Teismas Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus vertino kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus ir pažymėjo, jog ieÅ¡kovei neįrodžius, kad ginčo turto įsigijimo sandoris buvo apsimestinis, neturi reikÅ¡mės, ar atsakovė turtÄ pirko už savo asmeninius, ar už tėvo dovanotus pinigus.

7. Teismas pažymėjo, jog sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrÄ ja Å¡alimi konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė Å¡alis ne tik rÅ«pinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sÄ lygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai Å¡aliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji Å¡alis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamÄ sandorį (sutarties objektÄ priėmė, jį valdė, juo naudojosi).

Teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kad Å . M. bÅ«tų sprendęs ginčo turto įsigijimo, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo klausimus, sumokėjęs už turtÄ , o aplinkybė, kad jis prieÅ¡ aptariamÄ sandorį iÅ¡ savo sÄ skaitos iÅ¡grynino apie 75 000 Lt, nesant kitų įrodymų, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bÅ«tent už Å¡iuos pinigus buvo įgytas ginčo turtas. Taip pat teismas laikė neįrodytomis aplinkybes, kad Å . M. turtu rÅ«pinosi kaip savu, juo labiau kad nepaneigta, jog atsakovė į ginčo turte įrengė vandentiekį.

Teismas laikė neįtikėtinu, kad Å . M. bÅ«tų perdavęs atsakovei pinigus be jokio paskolos raÅ¡telio, vekselio ar kito dokumento, ypač įvertinus aplinkybę, kad jis turėjo verslo patirties, Å¡eima finansų krizės metu patyrė nuostolių ir buvo priversta parduoti prabangų bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini), o jokių įrodymų, kad A. B. bÅ«tų apgavęs Å . M. ar sudaręs pagrindÄ juo nepasitikėti, byloje nėra. Teismas vertino kaip neįtikėtinÄ ieÅ¡kovės versijÄ , kad A. B.

įtikino jos sutuoktinį turtÄ užraÅ¡yti jo dukters (atsakovės) vardu. Taip pat teismas nurodė, jog mažai tikėtini ieÅ¡kovės teiginiai, kad sutuoktiniai ir gyvendami atskirai visus klausimus sprendė bendrai, tačiau žinodama, kad sutuoktinis labai iÅ¡gyvena dėl verslo nesėkmių ir sunkiai serga, ji nesirÅ«pino ir nesidomėjo, kieno vardu nupirktas turtas, ir pasitenkino tik abstrakčiais sutuoktinio paaiÅ¡kinimais, kad visi dokumentai yra seife, tačiau po Å . M. mirties jų nerasta.

8. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti objektyvios tiesos, Š. M. yra miręs, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovės teiginių. Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad visos ieškovės keliamos versijos yra grįstos tik prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais ir yra per daug nutolusios nuo byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų. Teismas vertino, jog vien aplinkybė, kad nėra įrodymų, kur Š. M. panaudojo išgrynintus pinigus, ir tai, kad jam nebuvo poreikio gyventi draugo name, nes turėjo pakankamai pinigų savo būstui įsigyti, nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo turto įsigijimo tikroji šalis yra Š.

M., o ne atsakovė. Teismas pažymėjo, jog tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis buvo aktyvūs verslininkai, todėl, sutuoktiniui išvykus gyventi atskirai ir nebevedant bendro ūkio, ieškovė galėjo nežinoti visų jo sandorių, kreditorių ir galima kelti tik versijas, kur buvo panaudoti išgryninti pinigai. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad būtent ieškovės versija yra labiausiai tikėtina ir teismas ja turėtų vadovautis spręsdamas, jog ginčo turto įsigijimo sandoris buvo apsimestinis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 9. IeÅ¡kovė L. M. (apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

10. Argumentuoja, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas teismui neįsigilinus į bylos esmę, iškraipius bylai reikšmingas aplinkybes, grindžiamas tik niekuo nepagrįstomis prielaidomis, jokiais įrodymais nepagrįstais prieštaringais atsakovės atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimais.

11. Apeliantė nurodo, jog su sutuoktiniu Å . M. santuokos metu nuo 2000 m. vystė verslÄ , įkÅ«rė grožio salonus įvairiuose Lietuvos miestuose, tačiau dėl 2008 m. prasidėjusios ekonominės krizės verslas patyrė didžiulių nuostolių. Siekdami atsiskaityti su kreditoriais 2011 m. rugsėjo 5 d. už 1 350 000 Lt pardavė Å¡eimos turtÄ â€“ žemės sklypÄ su namu (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitė su kreditorėmis AB DnB NORD banku ir AB „Swedbank“, sutuoktinis Å . M. už parduotÄ bendrÄ sutuoktinių turtÄ gavo 260 614 Lt (75 479,02 Eur) ir iÅ¡vyko gyventi pas savo motinÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), tačiau jau 2011 m. spalio mėn. apsigyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki savo mirties.

Po sutuoktinio mirties ji paveldėjo visÄ jo turtÄ ir tik po mirties sužinojo, kad namas, kuriame gyveno sutuoktinis, buvo registruotas kito asmens (atsakovės L. V.) vardu, nors iÅ¡ tikrųjų šį ginčo turtÄ 2011 m. spalio 13 d. už lėšas, gautas pardavus Å¡eimos turtÄ , pirko Å . M.

12. Apeliantė argumentuoja, jog pati atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ginčo turtÄ surado Å . M., o atsakovės teiginiai, kad turtÄ Ä¯sigijo norėdama investuoti, absurdiÅ¡ki. Akivaizdu, kad jauno amžiaus (24 metų) (duomenys neskelbtini) visÄ gyvenimÄ gyvenantis asmuo, norintis investuoti į nekilnojamÄ jį turtÄ , nedarys to mieste, kuriame net nėra buvęs ir su kuriuo neturi jokio ryÅ¡io, net po ginčo turto įgijimo iki pat jo pardavimo atsakovė taip ir nebuvo atvykusi į (duomenys neskelbtini).

Teigia, jog svarbi aplinkybė, kad ginčo turtas įgytas praėjus vos daugiau nei vienam mėnesiui nuo Å¡eimos bÅ«sto (duomenys neskelbtini) pardavimo ir mažiau kaip mėnesiui nuo pinigų (260 613,97 Lt) už jį gavimo, be to, sutuoktinis laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2011 m. spalio 10 d., t. y. iki 2011 m. spalio 13 d. ginčo sandorio sudarymo, iÅ¡ savo banko sÄ skaitos iÅ¡grynino apie 75 000 Lt, nes turėjo aiÅ¡kų tikslÄ â€“ atsiskaityti su ginčo turto pardavėju (30 384 Lt). Pažymi, kad jokio kito nekilnojamojo turto Å .

M. tuo laikotarpiu neįgijo ir daugiau didesnių sumų iki pat mirties iÅ¡ banko sÄ skaitos nepaėmė. Nei atsakovė, teigianti, jog ginčo turtui įgyti buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, nei trečiasis asmuo, teigiantis, jog jis sumokėjo didžiÄ jÄ dalį ginčo turto kainos, nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo sandorio sudarymo laikotarpiu jie disponavo tokiomis didelėmis grynųjų pinigų sumomis. Teigia, jog bÅ«tent Å . M. priėmė, valdė ir naudojosi ginčo turtu daugiau kaip penkerius metus iki pat savo mirties, o atsakovė tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos Å¡alis, tačiau iÅ¡ tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų pagal jÄ .

Teigia, kad sutuoktinis jai ne kartÄ minėjo, kad ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ jis pirko, tačiau dėl verslo nesėkmių antrÄ kartÄ namų nepraras. Mano, kad sutuoktinis galėjo įgyti ginčo turtÄ kito asmens (atsakovės) vardu veikiausiai patartas jos tėvo (trečiojo asmens A. B.) ir siekdamas ateityje iÅ¡vengti galimo pakartotinio savo gyvenamojo bÅ«sto praradimo dėl skolų arba siekdamas, kad įgytas ginčo turtas nepatektų į bendro dalytino turto balansÄ santuokos nutraukimo atveju. Pripažįsta, kad visa tai tik prielaidos, nes tikrosios tokio sandorio sudarymo priežastys žinomos tik jos mirusiam sutuoktiniui ir trečiajam asmeniui A.

B., kurie bendravo tarpusavyje prieÅ¡ ginčo turto įgijimÄ . Mano, kad aplinkybė, jog ginčo turtas parduotas netrukus po jos sutuoktinio mirties ir net už mažesnę kainÄ , nei buvo pirktas, nors buvo pagerintas (įrengta nuotekų sistema, vandentiekis), taip pat patvirtina, kad ginčo turtas buvo skirtas vieninteliam tikslui – Å . M. gyventi, o atsakovė turtu niekada nesinaudojo. Be to, atsakovės versijÄ , kad ginčo turtas buvo parduotas neradus asmenų, kurie galėtų jį prižiÅ«rėti, paneigė trečiojo asmens 2020 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai, jog tokių asmenų net nebuvo ieÅ¡koma.

Pažymi, jog aplinkybės, kad Tauragės apskrities VPK 2017 m. kovo 27 d. nutarime kaip ginčo turto Å¡eimininkas įvardytas trečiasis asmuo, kuris taip pat atvežė raktus, kad ji galėtų patekti į patalpas, veikęs kaip atsakovės įgaliotas asmuo parduodant turtÄ , patvirtina, kad atsakovė tebuvo statytinė, padėjusi realizuoti Å . M. ir trečiojo asmens A. B. susitarimÄ dėl ginčo turto įgijimo kito asmens – atsakovės vardu.

13. Argumentuoja, jog, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, taip pat logikos dėsniais, faktinių aplinkybių, teisinių argumentų bei kartu su ieÅ¡kiniu pateiktų įrodymų pagrindu galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , jog tikrasis ginčo turto pirkėjas (įgijėjas) buvo Å . M. (jis surado ginčo turtÄ ir iÅ¡sigrynino pinigus prieÅ¡ ginčo sandorio sudarymÄ ), o atsakovė L. V. (iki santuokos – B.) tebuvo statytinė. Pripažinus negaliojančia 2011 m. spalio 13 d. sutartį dėl sandorio Å¡alies – pirkėjos, turi bÅ«ti sprendžiamas ir 2017 m. birželio 26 d. jos per atstovÄ A.

B. sudarytos sutarties neteisėtumo klausimas. Nesant duomenų, kad 2017 m. birželio 26 d. sutarties Å¡alis – pirkėja V. J. D. bÅ«tų buvusi nesÄ Å¾ininga, jai taikytina CK 1.87 straipsnio 3 dalyje ir 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sÄ Å¾iningo asmens (turto įgijėjo) teisių apsauga. Dėl to praÅ¡o pripažinti negaliojančia ir 2017 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl sandorio Å¡alies – pardavėjos L. V. ir nustatyti, jog ginčo turto pardavėja yra apeliantė; pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį jai priteisti 8 750 Eur už parduotÄ turtÄ , kuriuos atsakovė gavo be teisinio pagrindo.

14. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jos sutuoktiniui nereikėjo vengti kreditorių ir baimintis turto dalijimo skyrybų atveju. Teigia, jog net ir pardavus Å¡eimos turtÄ (duomenys neskelbtini) liko didelių įsiskolinimų bankams, kurie egzistavo ir ginčo turto įgijimo metu, todėl buvo grėsmė, kad bankai gali pareikÅ¡ti reikalavimus. Pažymi, kad tarp jos ir sutuoktinio niekada nebuvo jokio susitarimo dėl turto pasidalijimo ar skolų dengimo, o ar sutuoktinis, palikęs jÄ krizių centre ir iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini), negalvojo apie skyrybas, ji nežino. Tokiu atveju jam bÅ«tų buvę parankiau į dalytino turto balansÄ neįtraukti naujai įsigyto turto.

15. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai vertino, jog ginčo turtas buvo įgytas už atsakovės ir jos tėvo – trečiojo asmens – lėšas, o atsakovės atstovui negalint paaiÅ¡kinti daugumos faktinių aplinkybių, teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ pripažinti atsakovės dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu. Teigia, jog trečiojo asmens, atsakovės tėvo, paaiÅ¡kinimai prieÅ¡taravo atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytiems argumentams, trečiasis asmuo aiÅ¡kino, kad didesnę dalį pinigų už ginčo turtÄ sumokėjo jis, o atsakovė teigė, kad sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, tačiau nei atsakovė, nei jos tėvas nepateikė jokių įrodymų, kad disponavo tokiomis didelėmis pinigų sumomis, o pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad didelių sumų iÅ¡gryninimas iÅ¡ jos sutuoktinio banko sÄ skaitos prasidėjo tik (duomenys neskelbtini).

Pažymi, kad į sutuoktinio gyvenamÄ sias patalpas pateko tik pradėjus dviem mėnesiams po jo mirties, seifas buvo atidarytas ir tuščias, jame nerado nei ginklo, nei pinigų ar dokumentų. Dėl to nepagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad nerasta jokių dokumentų, paskolos raÅ¡telių, vekselių ar pan., nes atsakovės tėvas (trečiasis asmuo) turėjo visas sÄ lygas paimti ir nuslėpti Å¡iuos dokumentus. Teigia, jog bankomatų kvitus, kurių pagrindu pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, rado atsitiktinai tik po trejų metų, atsakovė ir trečiasis asmuo nesunaikino jų, nes nežinojo apie jų egzistavimÄ , o ne dėl to, kad buvo sÄ Å¾iningi, kaip nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas.

16. Atsakovė L. V. atsiliepimu apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ , ginčijamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o apeliacinio skundo motyvai yra deklaratyvÅ«s, ieÅ¡kovė reikalavimus grindžia prielaidomis, o ne įrodymais.

17. Teigia, jog nepagrįsti apeliantės samprotavimai apie tai, kad ji negalėjo įsigyti turto, kuriame neketino gyventi. PrieÅ¡ingai, jos tėvas užsiima nekilnojamojo turto pardavimu, todėl, tėvui pasiÅ«lius investuoti, ji nesuabejojo investicijos tikslingumu, be to, jai patiko vieta, nes namas prie upės, parke, netoli Baltijos jÅ«ros. Pripažįsta, kad neketino ten gyventi, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad negalėjo investuoti į turtÄ , juo labiau kad už turimÄ pinigų sumÄ (30 000 Lt) (duomenys neskelbtini) nieko nebÅ«tų įsigijusi.

Be to, jai tiko sÄ lyga, kad namÄ ir teritorijÄ prižiÅ«rės, už komunalines paslaugas mokės tėvo draugas Å . M. už suteiktÄ teisę name gyventi neatlygintinai. Sutinka su apeliante, kad turtÄ pirkti jos tėvui pasiÅ«lė Å . M., atvykęs gyventi į miestelį, dėl to sutampa sandorio sudarymo laikas, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad turtÄ Å . M. susirado norėdamas įsigyti jį sau. Å . M. pinigų iÅ¡gryninimas nesusijęs su Å¡iuo sandoriu, juo labiau kad, kaip nurodė apeliantė, iÅ¡gryninta apie 75 000 Lt, o turtas kainavo 30 384 Lt.

Pažymi, kad jos tėvas tikrai turėjo pinigų ir disponavo 20 000 Lt suma, nes jo verslas buvo pelningas, be to, tėvas buvo pardavęs nekilnojamojo turto už daugiau nei 100 000 Lt. Atsiliepimo į ieškinį ir jos tėvo duoti paaiškinimai nėra prieštaringi, nes tėvo duoti pinigai jai, kaip dukrai, ir yra jos asmeninės lėšos, kaip ir turėtos santaupos, kurias panaudojo ginčo turtui įsigyti.

18. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė yra patyrusi verslininkė, todėl neįmanoma patikėti, kad sužinojusi, jog sutuoktinis įsigijo turtÄ iÅ¡ bendrų lėšų, nereikalavo jokių dokumentų, patvirtinančių nuosavybę. Taip pat mažai tikėtina, kad, sudarydamas apsimestinį sandorį, ieÅ¡kovės sutuoktinis sandorio Å¡alimi bÅ«tų pasirinkęs jÄ , suaugusiÄ draugo dukterį, svetimÄ Å¾mogų, o ne savo artimÄ giminaitį, motinÄ ar seserį. Dėl turto pardavimo nurodo, jog mirus Å .

M. namas liko tuščias, ji buvo sukÅ«rusi Å¡eimÄ ir gyveno (duomenys neskelbtini), todėl prižiÅ«rėti namÄ jai neapsimokėjo ir jį pardavė tik 50 Eur pigiau nei įgijo, pagal tuometines rinkos kainas, atgavo investuotus pinigus. Aplinkybė, kad policijos nutarime kaio savininkas įvardytas jos tėvas, o ne ji, reiÅ¡kia tik netinkamÄ policijos pareigÅ«nų darbÄ nustatant savininkÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 19.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl naujų įrodymų ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų 21. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo. Tačiau nagrinėjantis ginÄÄ teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines ir teisines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį.

22. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Taip pat, pagal CPK 323 straipsnio nuostatas, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. Ä®statyme nėra numatyta galimybė pateikti raÅ¡ytinus paaiÅ¡kinimus dėl atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytų aplinkybių.

23. Nagrinėjamu atveju apeliantė su atsiliepimu teikia naujus įrodymus – AB DNB banko 2011 m. rugsėjo 15 d., 2012 m. liepos 27 d. ir 2013 m. birželio 11 d. raÅ¡tus, jos teigimu, įrodančius aplinkybę, kad ginčo turto įsigijo metu Å¡eima dar turėjo kreditorių ir skolinių įsipareigojimų. Dėl Å¡ių naujai teikiamų įrodymų atsakovė iÅ¡dėstė savo pozicijÄ atsiliepime į apeliacinį skundÄ ir taip pat pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2010 m. birželio 28 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį, jos teigimu, įrodančiÄ , kad jos tėvas turėjo pinigų ir galėjo jai duoti ginčo turtui įsigyti.

Dėl atsakovės pateikto naujo įrodymo apeliantė pasisakė 2021 m. vasario 8 d. pateiktais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais. Nors pagal bendrÄ sias taisykles naujus įrodymus ir raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus reikėtų atsisakyti priimti, nes jie galėjo bÅ«ti pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu, yra reikÅ¡mingi sprendžiant dėl bylos baigties, Å¡ių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų pridėjimas prie bylos jos nagrinėjimo neužvilkins, todėl darytina iÅ¡vada, jog yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.

Dėl ginčo esmės 24. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kelia klausimus dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo apsimestinius sandorius ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo nustatant tikrÄ jÄ apsimestinio sandorio Å¡alį.

25. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: iÅ¡orinis, neatspindintis tikrųjų Å¡alių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , tačiau nevieÅ¡inamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). 26.

Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį.

Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-1075/2019). Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2015).

27. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant klausimÄ dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto yra svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iÅ¡ tikrųjų ketino įgyti iÅ¡ jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, prieÅ¡ingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos Å¡alis, tačiau iÅ¡ tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iÅ¡ tikrųjų naudojosi. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrÄ ja Å¡alimi konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė Å¡alis (statytinis) ne tik rÅ«pinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sÄ lygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai Å¡aliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji Å¡alis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamÄ sandorį (sutarties objektÄ priėmė, jį valdė, juo naudojosi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012). Taigi, statytinis apsimestiniame sandoryje veikia tik kaip formali jo Å¡alis ir faktiÅ¡kai jo pagrindu neįgyja jokių teisių ir pareigų.

Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įrodyti aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-686/2015; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015; 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019).

28. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimÄ ar nebuvimÄ . Faktai, kuriais pagrįsti Å¡alių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias bÅ«tina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nėra nustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. 29. IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matyti, jog ieÅ¡kovė ir jos jau miręs sutuoktinis Å . M. buvo įkÅ«rę grožio salonų verslÄ , tačiau dėl finansų krizės ir didelių įsiskolinimų kreditoriams 2011 m. rugsėjo 5 d. už 1 350 000 Lt pardavė Å¡eimos turtÄ â€“ žemės sklypÄ su namu (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitė su kreditorėmis AB DnB NORD banku ir AB „Swedbank“, likusius pinigus pasidalijo po 260 000 Lt ir Å .

M. iÅ¡vyko gyventi į savo motinos namus (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pateiktų Å . M. AB SEB banko sÄ skaitų iÅ¡rašų nustatyta, kad, 2011 m. rugsėjo 16 d. už parduotÄ turtÄ gavęs 260 613,97 Lt, iÅ¡ jų atskirais pavedimais 2011 m. rugsėjo 19 d. pervedė U. I. M. (greičiausiai, motinai) 220 000 Lt ir 10 500 Lt, pavedimai įvardyti kaip paskola, 30 000 Lt pervedė R. S., pavedimo paskirtyje nurodyta – skolos grÄ Å¾inimas. U. I. M. laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2011 m. spalio 5 d. grÄ Å¾ino Å .

M. iÅ¡ viso 76 000 Lt, o Å . M. laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2011 m. spalio 10 d. gavęs pinigus iÅ¡ karto juos iÅ¡grynino, iÅ¡ viso 75 890 Lt. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kam galėjo bÅ«ti panaudota tokia didelė pinigų suma, kokie paskolos santykiai Å . M. siejo su U. I. M. ir R. S. 30. 2011 m. spalio 13 d. atsakovė už 30 384 Lt nusipirko ginčo turtÄ už jį sumokėdama grynaisiais pinigais iki sandorio sudarymo. Pažymėtina, jog atsakovė procesiniuose dokumentuose ir trečiasis asmuo jos tėvas A.

B., kuris, kaip nurodė ieÅ¡kovė, buvo jų kaimynas, verslo partneris ir vyro draugas, vertęsis nekilnojamojo turto pardavimu, pirmosios instancijos teismo posėdžiuose pripažino, kad ginčo turtÄ surado ir jiems pirkti pasiÅ«lė pats Å . M., kuris Å¡iame nekilnojamajame turte ir gyveno, rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius nuo pat jo įgijimo iki mirties. Atsakovė pripažino, kad dar prieÅ¡ perkant šį turtÄ jai buvo žinoma, kad jame gyvens, jį prižiÅ«rės, rÅ«pinsis ir iÅ¡laikys bÅ«tent Å .

M. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė gyveno ir studijavo (duomenys neskelbtini) ir pripažino, kad gyventi įsigytame name neketino, o poreikį ir finansines galimybes įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ bÅ«stÄ â€“ turėjo Å . M.

31. Teismas nenustatė, kuo pasireiÅ¡kė atsakovės interesas ir investicija pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ , kuriame pati nėra buvusi ir su kuriuo neturėjo jokių ryÅ¡ių ir kodėl turtas buvo parduotas praėjus penkiems mėnesiams po Å . M. mirties, kai teoriÅ¡kai turėjo bÅ«ti iÅ¡spęsti su paveldėjimu susiję klausimai, ir dar už mažesnę kainÄ , kodėl nebuvo siekiama turtÄ toliau valdyti, rÅ«pintis juo nuoma ir priežiÅ«ra, ypač įvertinus aplinkybę, kad trečiasis asmuo, atsakovės tėvas, buvo profesionalus verslininkas nekilnojamojo turto srityje.

Trečiasis asmuo taip pat parodė, kad sodyboje pas Å . M. buvo apsistojęs tik vienÄ kartÄ , nors argumentavo, kad sodybÄ dukra įsigijo kaip investicijÄ , nes ir jis pats dažnai važiuodavo žvejoti į tuos kraÅ¡tus. Byloje nustatyta, kad ginčo turto įgijimo ir pardavimo laikas sutapo su Å . M. atvykimu gyventi į (duomenys neskelbtini), kad jis turėjo poreikį ir pinigų įsigyti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , pats jį susirado, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, ar Å . M. ginčo turte gyveno, jį valdė, prižiÅ«rėjo, rÅ«pinosi kaip savininkas ar kaip nuomininkas, kokie buvo jo ir atsakovės santykiai ir susitarimas, kaip jis įformintas, t. y. teismas nesiaiÅ¡kino, kas pagal ginčijamÄ sandorį įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas (priėmė sutarties objektÄ , jį valdė, juo naudojosi ir rÅ«pinosi).

Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybės, ar pati atsakovė galėjo turėti pinigų nekilnojamajam turtui įsigyti, nesiaiškino jos pajamų šaltinio ir dydžio, ar galėjo būti pajėgi susitaupyti 10 000 Lt būdama studentė, ar tėvai galėjo jai duoti 20 000 Eur ir kaip tai buvo įforminta ir deklaruota, jeigu galėjo duoti, tai kaip, kam ir kada piniginės lėšos buvo perduotos, kodėl patys tėvai nepirko turto norėdami užtikrinti dukters gerovę ir investicijas.

32. Trečiasis asmuo atsakovės tėvas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose patvirtino aktyviai dalyvavęs tiek ginčo turto pirkime, tiek pardavime, parduodant turtÄ jis veikė kaip dukters įgaliotinis ir už jÄ pasirašė 2017 m. birželio 22 d. turto pardavimo sutartį. Pažymėtina, jog 2011 m. spalio 13 d. turto pirkimo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini), ir nors Å¡i aplinkybė pati savaime ir įrodo tik sutarties sudarymo vietÄ , teismas turėjo jÄ Ä¯vertinti nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, nes ieÅ¡kovė argumentuoja, kad sandorio sudarymo vieta patvirtina, kad atsakovė nebuvo atvykusi apžiÅ«rėti perkamo turto, juo nesidomėjo, iÅ¡ esmės pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose dalyvavo jos tėvas trečiasis asmuo, galbÅ«t susitaręs taip veikti su Å . M. ir žinojęs apie jo verslo finansinius sunkumus.

33. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog objektyvios tiesos nustatymas nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės neįmanomas, tačiau kolegija su tokia iÅ¡vada nesutinka. Å ioje byloje tiesioginiais įrodymais neįmanoma nustatyti Å . M., kurį ieÅ¡kovė įrodinėja esant tikruoju ginčo turto įgijėju ir 2011 m. spalio 13 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alimi (pirkėju), valiÄ , nes yra miręs. Tačiau pažymėtina, jog Å¡io sandorio Å¡alis, kuriÄ ieÅ¡kovė įvardija kaip statytinę (apsimestinę Å¡alį), t. y. atsakovė L.

V., galėtų ir turėtų bÅ«ti apklausta teismui aiÅ¡kinantis sandorio sudarymo aplinkybes ir pateikti savo paaiÅ¡kinimus bei argumentus tam, kad tiesiogiai bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta tikroji sandorio Å¡alių valia. Tuo tarpu atsakovė teismo posėdžiuose nedalyvavo, o pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo pripažinti atsakovės dalyvavimÄ bÅ«tinu, nors atsakovės atstovas advokatas iÅ¡ esmės jokių su sandorio sudarymu ir Å¡alių valios susiformavimu susijusių faktinių aplinkybių teismui paaiÅ¡kinti negalėjo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tikslinga apklausti ir kitas ginčijamų sandorių Å¡alis, t. y. ginčo turto pardavėjÄ J. D., ir iÅ¡siaiÅ¡kinti jam žinomas 2011 m. spalio 13 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, ypač apie tai, kas su juo bendravo ir derino sutarties sÄ lygas, mokėjo pinigus ir pan., taip pat turto įgijėjus pagal 2017 m. birželio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. R. D. ir V. J.-D., iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip jie surado ginÄÄ turtÄ , ar patys kreipėsi į pardavėjÄ ar trečiÄ jį asmenį, ar jiems buvo pasiÅ«lyta turtÄ pirkti, kodėl pardavėja norėjo parduoti turtÄ ir pan., t. y. nurodytų asmenų parodymai galėtų padėti atskleisti tikrÄ jÄ atsakovės valiÄ Ä¯sigyjant ir parduodant ginčo turtÄ , taip pat atsirtastų papidomų faktinių duomenų vertinti, apsimestinis buvo sandoris ar ne.

Pažymėtina ir tai, jog, ieÅ¡kovei iÅ¡ dalies ginčijant turto tiek pirkimo, tiek pardavimo sandorius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimas gali turėti įtakos nurodytų sandorių Å¡alių teisėms ir pareigoms, todėl siÅ«lytina svarstyti apie Å¡ių asmenų įtraukimÄ Ä¯ bylÄ trečiaisiais asmenimis (CPK 47 straipsnis).

34. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad po iÅ¡vykimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Å . M. versle aktyviai nebedalyvavo ir neturėjo pagrindo baimintis kreditorių, taip pat kad pardavus Å¡eimos bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini) buvo atsiskaityta su kreditoriais, ieÅ¡kovės su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad net ir po Å¡eimos turto pardavimo bei dalinio atsiskaitymo su kreditore AB DnB NORD bankui liko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 90 392,23 Eur (312 106,29 Lt) skola, bankas su abiem sutuoktiniais ketino sudaryti susitarimÄ dėl Å¡ios skolos iÅ¡dėstymo, tačiau Å .

M. neatvyko į bankÄ jo pasiraÅ¡yti. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl kreditorių ir įsiskolinimų nebuvimo ne tik nepagrįstos, bet ir prieÅ¡taringos, nes pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Å¡eima kreditorių nebeturėjo, taip pat pats iÅ¡kėlė versijÄ , kad ieÅ¡kovė galėjo nežinoti visų savo sutuoktinio kreditorių. Taigi, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pripažino, kad kreditorių mirusysis galėjo turėti, todėl nepakanka įrodymų sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl sandorio simuliacijos poreikio neegzistavimo.

TokiÄ apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir faktas, kad Å . M. 2011 m. rugsėjo 19 d. 30 000 Lt pervedė R. S., pavedime nurodęs, jog grÄ Å¾ina skolÄ , tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino mirusiojo santykių su nurodytu asmeniu, taip pat nesiaiÅ¡kino, kokie santykiai ir kokios paskolos siejo Å . M. su motina, kuriai jis 2011 m. rugsėjo 19 d. pervedė 220 000 Lt ir 10 500 Lt, pavedimus įvarijęs kaip paskolÄ . Be to, iÅ¡ 2017 m. gegužės 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo matyti, jog Å .

M. nuosavybės teise iki mirties priklausė 1/2 dalis negyvenamosios patalpos – grožio salono, kurio patalpų pardavimÄ varžytynėse grasino inicijuoti AB DnB NORD bankas 2013 m. birželio 11 d. raÅ¡tu po to, kai Å . M. neatvyko pasiraÅ¡yti minėto susitarimo dėl skolos iÅ¡dėstymo, taip pat jam priklausė 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir 40 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurias paveldėjo ieÅ¡kovė.

Šių aplinkybių kontekste nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Š. M. nebedalyvavo versle ir nebeturėjo pagrindo baimintis kreditorių.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės neleidžia daryti vienareikÅ¡mės ar bent labiau tikėtinos iÅ¡vados dėl ginčijamų sandorių Å¡alių tikrųjų ketinimų ir valios, o kadangi nagrinėjamu atveju tiesioginių įrodymų mažai, pirmosios instancijos teismas turėjo daryti iÅ¡vadas remdamasis netiesioginiais įrodymais ir patikrinti Å¡alių iÅ¡keltas versijas, o ne pats jas kelti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų ir abejonių ir atmesdamas ieÅ¡kinį nesiėmė priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti pagrindinius sandorių elementus – tikrÄ jÄ valiÄ , ketinimus ir sandorių sudarymo faktines aplinkybes (CPK 179 straipsnis 1 dalis).

36. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas yra mažame miestelyje, kurio gyventojai dažniausiai vieni kitus pažįsta, ginčo sodyba, kurioje gyveno Š. M., buvo šalia jo motinos namų, manytina, kad miestelio gyventojai pažinojo mirusįjį, su juo bendravo ir galėjo žinoti kai kuriuos jo gyvenimo faktus, galbūt apsigyvenimo ginčo turte ir jo įsigijimo aplinkybes, juo labiau kad ieškovė nurodė, jog visas miestelis žinojo, kad ginčo sodyba yra Š. M., todėl tikslinga kaip liudytojus apklausti jį pažinojusius ir su juo bendravusius asmenis bei šeimos narius.

Dėl procesinės bylos baigties 37. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino sandorių sudarymo aplinkybių, atsižvelgiant į bylos specifikÄ , t. y. tai, kad tiesioginių įrodymų Å¡ioje byloje mažai, nesiėmė priemonių surinkti ir įvertinti visus įmanomus netiesioginius įrodymus, patikrinti Å¡alių keliamas versijas, iÅ¡siaiÅ¡kinti sandorių Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ ir ketinimus, neiÅ¡tyrė esminių bylos aplinkybių, t. y. neiÅ¡aiÅ¡kino visų įrodinėjimo dalykÄ byloje sudarančių aplinkybių, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Dėl nurodytų neiÅ¡tirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobÅ«džio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikÅ¡tų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkcijÄ ir pakeičia pirmosios instancijos teismÄ , o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo iÅ¡vadomis dėl iki Å¡iol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę Å¡ias iÅ¡vadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. bÅ«tų apribota Å¡alių teisė į apeliacijÄ .

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , jeigu dėl tirtinų aplinkybių, reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio yra pagrindas iÅ¡vadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiÅ¡kia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010). 38.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos iÅ¡ esmės negalima iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

39. GrÄ Å¾inant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakytina. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 40. Atsižvelgiant į tai, kad byla grÄ Å¾inama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nespręstinas. Visos bylinėjimosi iÅ¡laidos, įskaitant ir Å¡alių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, turės bÅ«ti paskirstytos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį ginčo iÅ¡sprendimo rezultatÄ (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ ir civilinę bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjos Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Erika MisiÅ«nienė