2019-04-10 Nr. AB-9041-3-61-3-00420-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-279-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00420-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. sausio 26 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 4-01; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo ištirti pareiškėjos 2018 m. gruodžio 18 d. pranešimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. K. skundą.

Teismas nustatė, kad skundžiamame atsakovo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendime Nr. 4-01 pasisakoma dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjos prašymu, kuriuo ji į atsakovą kreipėsi dėl nusikalstamų Vilniaus apylinkės teismo teisėjų veiksmų vykdant teisingumą, t. y. dėl aplinkybių, kurios nėra siejamos su viešojo administravimo sritimi, o siejamos su siekiu pradėti ikiteisminį tyrimą (pareiškėja nesutinka, kad atsakovas sprendimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad pareiškėjos pranešime nėra konkrečių duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikaltimus). Tokio ginčo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjai išaiškintina, kad ji turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėja R. K. atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 4-01; 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo ištirti pareiškėjos 2018 m. gruodžio 18 d. pranešimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 3) atlyginti materialinius ir nematerialinius nuostolius, patirtus dėl Tarnybos darbuotojų nekompetencijos ir nesąžiningumo.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su teismo išvada, jog jos reikalavimas ištirti, jos teigimu, į korupciją įsivėlusių Lietuvos teisėsaugos pareigūnų veiklą yra nepagrįstas, nepriskirtinas atsakovo kompetencijai, bei apžvelgia atsakovo kompetencijos ribas, korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos apibrėžimą ir elementus, išvardija asmenis, jos nuomone, padariusius nusikalstamas veikas, tvirtina, kad jos 2018 m. vasario 18 d. skundas buvo sunaikintas, dėl to ji nesulaukė nei atsiprašymo, nei nuostolių atlyginimo. Pareiškėjos nuomone, atsakovo vengimas pradėti tyrimą turėtų būti vertinamas kaip vengimas atlikti tiesiogines valstybės tarnautojo pareigas ir prisidėjimas prie korupcijos Lietuvos teisėsaugos institucijoje bujojimo. Teismas pareiškėjos skundą išnagrinėjo formaliai ir paviršutiniškai, todėl skundžiama teismo nutartis turėtų būti panaikinta.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. įskaitant) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-418/2014, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad būtų panaikintas Tarnybos 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 4-01 (b. l. 10), kuriuo atsakyta į pareiškėjos 2018 m. gruodžio 18 d. skundą dėl teisėjų veiksmų ir sprendimų bei nurodyta, jog nesant konkrečių duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nėra pagrindo priimti sprendimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) dėl tokių veikų; Tarnybai nesuteikta kompetencija vertini ar revizuoti teismų priimtus sprendimus, duoti teismams nurodymus dėl jų ar kitaip kištis į teismų darbą. Pareiškėja kartu su skundu taip pat pateikė, be kita ko, kompiuterio ekrano nuotrauką (b. l. 11), kurioje matyti, kad pareiškėja 2018 m. gruodžio 12 d. Tarnybos interneto svetainėje užpildė pranešimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką formą, kurioje pateikė informaciją apie jos atžvilgiu už akių priimtus teismo sprendimus. Iš pareiškėjos skunde ir atskirajame skunde išdėstytų argumentų darytina išvada, jog ji iš esmės siekia, kad jos nurodytų asmenų atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo aplinkybes ir pareiškėjos argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja skundu siekia įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus, susijusius ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, todėl tokio ginčo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tai sudaro pakankamą ir savarankišką pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjos skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.). Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia aplinkybė, kad ginčijamame rašte nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl tokio pobūdžio Tarnybos raštų yra akcentavęs, jog juose pateikiama tik bendro pobūdžio informacija ir nėra priimtas joks valinis sprendimas, pats savaime sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes (žr., pvz., 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-86-602/2018). Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-140-629/2019).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju teismo procesinis sprendimas pareiškėjai nėra palankus, jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Milda Vainienė