2015-12-10 Nr. AB-23942-3-61-3-04620-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1431-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04620-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „INFORMO“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „INFORMO“ skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „KIV“) dėl pažymos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „INFORMO“ (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2014 m. rugsėjo 26 d. pažymą Nr. PASS-00-140926-00865 (pareiškėjo skunde nurodytas Nr. PASS-00-1-140926-00865 laikytinas rašymo apsirikimu) „Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“ (toliau – ir Pažyma) ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Pažymos galiojimą, padarant apie tai įrašą viešajame registre.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pagal kurį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kurioje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu.

Teismo vertinimu, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-29872 pareiškėjas, be kita ko, buvo informuotas, kad nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas 2A4/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre 2014 m. rugsėjo 29 d. įregistruotas Pažymos bei UAB „Planai“ 2014 m. rugpjūčio 25 d. parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas apie Pažymą vėliausiai sužinojo gavęs valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. VILIN(12.5.13.)-29872, tačiau skundą teismui pateikė tik 2015 m. rugsėjo 22 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Kadangi pareiškėjas neprašė praleisto termino atnaujinti, teismas pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsisakė jo skundą priimti. Dėl pareiškėjo prašytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo teismas sprendė, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo spręstinas tik priėmus skundą, todėl, atsisakius priimti skundą, nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimą.

II. Pareiškėjas UAB „INFORMO“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas apie skundžiamą Pažymą sužinojo vėliausiai 2014 m. lapkričio 4 d. ir skundą teismui 2015 m. rugsėjo 22 d. pateikė praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą mėnesio terminą. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju skundo padavimo administraciniam teismui terminą nustato specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir TPSVPĮ), kurio 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas metų terminas. Todėl skundas dėl 2014 m. rugsėjo 26 d. išduotos Pažymos panaikinimo galėjo būti paduotas iki 2015 m. rugsėjo 26 d. Pareiškėjo nuomone, kadangi jis skundą padavė 2015 m. rugsėjo 22 d., tai skundas yra paduotas nepraleidus specialiame įstatyme nustatyto jo padavimo termino, t. y. nėra pagrindo prašyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu, bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši teisė yra pažeista, teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentai gali nesutapti, sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeistas. Be to, nustatant sužinojimo momentą turi būti atsižvelgta į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas pažymi, kad vien tik pareiškėjo gauta iš valstybės įmonės Registrų centro 2014 m. lapkričio 4 d. informacija, kad nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas 2A4/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre 2014 m. rugsėjo 29 d. įregistruotas Pažymos bei UAB „Planai“ 2014 m. rugpjūčio 25 d. parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, nesudarė pagrindo pareiškėjui sužinoti ir suvokti apie savo teisės ir tuo pačiu įstatymo saugomo intereso pažeidimą, nes galbūt UAB „KIV“ gavo Pažymą teisėtais būdais. O jeigu Pažyma būtų išduota teisėtai, tai ji pareiškėjo teisių ir įstatymo saugomų interesų nepažeistų.

Pareiškėjo teigimu, apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik gavęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2015 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo medžiagą Nr. 2D-13328(7.9) „Dėl pažymos Nr. PASS-00-1-140926-00865“, iš kurios sužinojo, kad UAB „KIV“ Pažymai gauti pateikė privalomą, tačiau negaliojantį statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-140916-01068, 2012 metais parengtą daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projektą Nr. 417/12-1026, kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, 2014 m. rugsėjo 25 d. UAB „KIV“ pažymą apie projekto sprendinius, kurioje pažymima, kad „projekto sprendiniai keisti nebuvo“, o prie minėtos patikrinimo medžiagos pridėtoje Pažymoje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys, kad statytojas yra UAB „KIV“, o ne pareiškėjas, kuris turi statybos projektą ir galiojantį statybą leidžiantį dokumentą Nr. 16/13-0451. Tik tada pareiškėjas galėjo suvokti ir sužinoti, kad Pažyma pažeidė jo teises ir įstatymo saugomus interesus, kadangi Pažyma suteikė teisę UAB „KIV“ pasisavinti ne tik pareiškėjui priklausantį statybos projektą, bet ir pareiškėjui priklausančią statytojo teisę, o Pažymoje yra įrašyti akivaizdžiai neteisingi duomenys, kad UAB „KIV“, o ne pareiškėjas yra statytojas, nors tik pareiškėjas turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ir tik pareiškėjas gali įgyvendinti statytojo teises.

Pareiškėjas nurodo, kad jis skundą teismui 2015 m. rugsėjo 22 d. padavė nepraleidęs pirmosios instancijos teismo nurodyto mėnesio termino, nes savo teisių pažeidimą suvokė, t. y. apie jį sužinojo, tik 2015 m. rugsėjo 8 d., kai gavo Inspekcijos patikrinimo medžiagą kartu su Pažyma. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo senaties terminą pradėti skaičiuoti nuo tada, kai pareiškėjas sužinojo (suvokė) apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. Pareiškėjo teigimu, jo teises pažeidęs ir neteisėtai Pažymą gavęs UAB „KIV“, o taip pat ją išdavęs atsakovas tyčia labai apsunkino pareiškėjo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui būtinas aplinkybes, t. y. siekdami, kad pareiškėjas kuo vėliau sužinotų ir suvoktų savo teisių pažeidimą, pateikė ir į Pažymą įrašė aiškiai suklastotus ir neteisingus duomenis: Pažymai gauti pateikė tik pirmą negaliojančio statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-01-140916-01068 lapą, o antro lapo, kuriame turėjo būti išdavusių asmenų parašai, nepateikė; UAB „Planai“ 2014 m. rugpjūčio 25 d. parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytas statybos objekto adresas (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas vykdė statybos darbus; Pažymoje taip pat įrašytas statybos objekto adresas (duomenys neskelbtini), nors pažymima, kad statinys statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto (duomenys neskelbtini) sprendinių. Tokie atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens suderinti neteisėti veiksmai aiškiai apsunkino pareiškėjo galimybes tinkamai įvertinti situaciją ir suprasti, kad Pažyma pažeidė jo teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „INFORMO“ skundą nustačius, kad praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (ABTĮ 34 str. 1 d.). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas panaikinti atsakovo 2014 m. rugsėjo 26 d. išduotą Pažymą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas skundą teismui dėl Pažymos panaikinimo turėjo paduoti per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą mėnesio terminą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas apie Pažymą vėliausiai sužinojo gavęs valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. VILIN(12.5.13.)-29872, todėl skundą teismui 2015 m. rugsėjo 22 d. pateikė praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos pozicija nesutinka, nes, pareiškėjo nuomone, jis nėra praleidęs skundo padavimo teismui termino, todėl neturėjo pagrindo prašyti jį atnaujinti. Pareiškėjas šį savo argumentą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą mėnesio terminą ir neteisingai nustatė minėto termino eigos pradžią. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju taikytinas skundo padavimo teismui terminas nustatytas ne ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, o specialiame įstatyme – TPSVPĮ, kurio 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas metų terminas. Be to, pareiškėjas pažymi, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo gavęs ne valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. VILIN(12.5.13.)-29872, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o Inspekcijos 2015 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo medžiagą Nr. 2D-13328(7.9) „Dėl pažymos Nr. PASS-00-1-140926-00865“.

Taigi šioje byloje svarbu nustatyti, koks skundo padavimo terminas taikytinas ir nuo kada jis skaičiuotinas, nes nuo minėtų klausimų išsprendimo priklauso teisiškai reikšminga aplinkybė, ar pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs skundo teismui padavimo terminą.

Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis TPSVPĮ 23 straipsnio 6 dalimi, tačiau cituoja minėto įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Kadangi TPSVPĮ 23 straipsnis pareiškėjo nurodytos 6 dalies neturi, atsižvelgęs į pareiškėjo atskirajame skunde cituojamą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas iš tiesų savo atskirąjį skundą grindžia ne minėto įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, o 25 straipsnio 6 dalimi.

Skundai ar pranešimai dėl statybos užbaigimo aktų ar pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu: 1) nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas; 2) akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo klausimas dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjamas arba išnagrinėtas teisme (TPSVPĮ 25 str. 6 d.).

Statybos valstybinė priežiūra, kurią atlieka Inspekcija, be kita ko, apima asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą (TPSVPĮ 8 str. 1 d. ir 2 d. 9 p.). Jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundai ir pranešimai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos; skundai ir pranešimai, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas, nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (TPSVPĮ 25 str. 1 d.). TPSVPĮ 2–6 ir 8 dalyse įtvirtinti atvejai, kada skundai ar pranešimai nenagrinėjami. TPSVPĮ 10 dalyje nustatyta, kad skundas dėl Inspekcijos padalinių priimtų administracinių sprendimų teikiamas teismui, o Inspekcijos viršininko nustatytais atvejais skundas gali būti teikiamas Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui.

Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi TPSVPĮ, įskaitant jo 25 straipsnyje, įtvirtintą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad minėtame straipsnyje yra įtvirtintos pagrindinės asmenų skundų ar pranešimų nagrinėjimo Inspekcijoje (jos padaliniuose) taisyklės, tačiau jame nėra nustatytas palyginti su ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi specialus skundo padavimo administraciniam teismui terminas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo atskirojo skundo teiginys, jog šiuo atveju jis į teismą galėjo kreiptis per metų terminą, yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą mėnesio kreipimosi į teismą terminą.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo. Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Nagrinėjamu atveju iš Pažymos matyti, kad šis aktas nebuvo viešai skelbtas ir neturėjo būti įteiktas pareiškėjui. Todėl darytina išvada, kad skundo dėl šio akto padavimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo pareiškėjo sužinojimo apie Pažymos priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apie Pažymą pareiškėjas sužinojo iš valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. lapkričio 4 d. rašto Nr. VILIN(12.5.13.)-29872. Byloje nėra ginčo, kad Pažyma kartu su valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-29872 pareiškėjui nebuvo pateikta, tačiau iš minėto rašto turinio matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas 2A4/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre 2014 m. rugsėjo 29 d. įregistruotas Pažymos bei UAB „Planai“ 2014 m. rugpjūčio 25 d. parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu.

Pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimas yra reglamentuotas TPSVPĮ 17 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnai pagal asmenų prašymus išduoda pažymas apie ypatingų ir neypatingų statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Teisėjų kolegija pažymi, kad Pažymos išdavimas yra susijęs su nebaigto statinio registravimu, nes pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d.) nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Inspekcijos išduotos pažymos apie tai, kad statinys statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pagrindu. Pažymos paskirtis yra patvirtinti, kad tam tikrame statybos etape statinys yra statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Inspekcijos viršininkas 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 1V-194 1 punktu patvirtino Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuris nustato pažymos apie ypatingo ir neypatingo statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarką (Aprašo 1 p.). Aprašo 2 priede yra pateikti pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių rekvizitai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. VILIN(12.5.13.)-29872 buvo nurodytas Pažymą išdavęs subjektas, Pažymos išdavimo data. Be to, pareiškėjas, atsižvelgęs į Pažymos išdavimo tvarką bei Apraše patvirtintus rekvizitus, įvertinęs valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. VILIN(12.5.13.)-29872 nurodytą informaciją apie ginčo statinio suformavimą ir įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, turėjo ir galėjo suvokti Pažymos turinį, t. y. aplinkybę, kad Pažyma patvirtina, jog ginčo statinys yra statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Nors pareiškėjas akcentuoja ginčo statinio adreso galbūt netikslų nurodymą įvairiuose dokumentuose (vartojami (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) adresai), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šios aplinkybės skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nes ginčo gyvenamasis namas dokumentuose yra aprašomas ne tik pagal jo adresą, bet naudojant ir kitus jį tiksliai identifikuoti leidžiančius duomenis, t. y. pastato unikalų numerį, žemės sklypo, kuriame jis yra statomas, kadastrinį numerį, ginčo statinio statybą leidžiančio dokumento duomenis (b. l. 5–8).

Atsižvelgusi į minėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas apie esminius Pažymos turinį sudarančius elementus sužinojo gavęs valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. VILIN(12.5.13.)-29872. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui tapo žinoma apie Pažymos priėmimą (apie administracinio akto esmę) susipažinus su valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. VILIN(12.5.13.)-29872 pateikta informacija, todėl pareiškėjas nepagrįstai prašo skundo padavimo teismui terminą skaičiuoti nuo kartu su atskiruoju skundu pateikto Inspekcijos 2015 m. rugsėjo 8 d. rašto Nr. 2D-13328(7.9) „Dėl pažymos Nr. PASS-00-1-140926-00865“ gavimo dienos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, gavęs valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. VILIN(12.5.13.)-29872, pareiškėjas turėjo suprasti, ar kitam subjektui išduota Pažyma pažeidžia jo teises, nes pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad jis yra statytojas. Todėl siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises, pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą dėl Pažymos panaikinimo. Aplinkybę, kad pareiškėjas dar iki Inspekcijos 2015 m. rugsėjo 8 d. rašto Nr. 2D-13328(7.9) „Dėl pažymos Nr. PASS-00-1-140926-00865“ priėmimo, nuo kurio prašo skaičiuoti skundo padavimo terminą, galėjo ir turėjo suprasti Pažymos teisinę reikšmę ir pasekmes jo teisėms bei teisėtiems interesams, patvirtina pareiškėjo skunde nurodoma Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-7859-643/2015, kurioje pareiškėjo skundas gautas 2015 m. kovo 18 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Pareiškėjas skunde nurodė, kad minėtoje byloje jis prašo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, kuriuo Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 44/1441103) buvo įregistruotas nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas 2A4/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir UAB „KIV“ nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą. Pats pareiškėjas skunde teigė, jog minėta teisinė registracija UAB „KIV“ vardu buvo atlikta išskirtinai Pažymos pagrindu. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, sužinojęs apie Pažymą, nebuvo aktyvus siekdamas ją gauti, t. y. pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis į atitinkamus subjektus dėl Pažymos gavimo.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog terminas skundui dėl Pažymos panaikinimo paduoti yra praleistas, nes skundas paduotas praėjus daugiau nei mėnesiui nuo dienos, kai pareiškėjui tapo žinoma apie Pažymą išdavusią instituciją, priėmimo datą, Pažymos turinį. Kaip jau minėta, pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti pareiškėjo prašymu. Tačiau pareiškėjas tokio prašymo nepateikė.

Apibendrindama nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kadangi pareiškėjas, paduodamas skundą, pirmosios instancijos teismo neprašė atnaujinti praleisto termino skundui paduoti, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „INFORMO“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė