0b59121f-b950-4792-b994-e204c12f2a8b · Kauno apygardos teismas

Teisėja Birutė Drozdienė                                                              Baudž. byla Nr. 1A-422-593-2014Pranešėja Daiva Jankauskienė                                                   (Proceso Nr. 1-20-2-00341-2012-8)                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                                                                 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2014 m. birželio 5 d.                                                                         Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Gyčio Večersko, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, iÅ¡teisintajam S. S., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios J.

K. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pagal BK 294 str. 1 d. iÅ¡teisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p).Taip pat J. K. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :S. S. buvo kaltinamas pagal BK 294 str. 1 d. tuo, kad 2010 m. vasarÄ , ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė savo tariamÄ teisę – iÅ¡ J.

K. gavęs apmokėjimÄ už atliktus rangos darbus, t. y. kapinių tvorelės pamatų iÅ¡liejimÄ ir kapinių tvorelės apdailos plokščių sumontavimÄ (duomenys neskelbtini) kapinėse, Kaune, ir esant ginčui su J. K. dėl apmokėjimo ir atliktų darbų kokybės, savavaliÅ¡kai iÅ¡montavo kapinių tvorelės, esančios Romainių kapinėse, apdailos plokÅ¡tes, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. K. 1500 Lt turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J. K. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, arba perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, arba perduoti bylÄ prokurorui.

Skunde teigiama, kad priimdamas sprendimÄ iÅ¡teisinti S. S. apylinkės teismas nurodė, kad nepadaryta didelė žala, nes turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui praÅ¡oma nedidelė pinigų suma. Tačiau, nukentėjusiosios nuomone, tai nėra patirtos neturtinės žalos dydžio ekvivalentas, kuriuo vieninteliu vadovaujantis gali nuspręsti, kad padaryta žala nėra didelė. Ji teigia, kad dėl pažeistos konstitucinės teisės į nuosavybę, jai buvo padaryta didelė neturtinio pobÅ«džio žala.

S. S. savo parodymais patvirtino, kad suvokė, jog pasiimdamas 600 Lt vertės tvorelę nuo J. K. vyro kapo, savavaliÅ¡kai vykdo savo teisę, o ne įstatymo nustatyta tvarka, t. y. nesikreipdamas į teismÄ ir numatė, kad tokiais veiksmais bus padaryta didelė žala kito žmogaus teisėms ir teisėtiems interesams, tokiu bÅ«du jis veikė tyčia. Be to, nustatydamas, kad padaryta žala nėra didelė, apylinkės teismas neatsižvelgė į nuolatinio pobÅ«džio nuo 2010 m. vasaros besitęsiančius nepatogumus, pažeminimus, iÅ¡gyvenimus dėl nuniokoto kapo, tokiu bÅ«du neiÅ¡samiai iÅ¡tirdamas bylÄ .

Gamindamas cementinį pagrindÄ kapo tvorelei, S. S. nesuderino su J. K., koks jis bus pagamintas ir kokio aukščio, todėl pagamino jį savo nuožiÅ«ra pernelyg žemÄ , tvorelės prie cemento pagrindo nepritvirtino, todėl apeliantė mano, kad jis darbus atliko labai nekokybiÅ¡kai. S. S. už darbÄ buvo sumokėta 1500 Lt, o dėl perdarymo teks kreiptis į kitus meistrus ir mokėti iÅ¡ naujo tiek už tvorelės tiek už cemento pagrindo pagaminimÄ , todėl ji mano, kad teismo vertinta tik iÅ¡montuoto ir iÅ¡vežto turto vertė - 600 Lt, yra nepagrįsta.

J. K. mano, jog jai buvo padaryta 1500 Lt turtinė žala ir S. S. turėtų demontuoti ir pasiimti netinkamai pagamintÄ tvorelės cementinį pagrindÄ ir atlyginti visÄ turtinę žalÄ , t. y. visÄ jam sumokėtÄ 1500 Lt piniginę sumÄ . Apeliantė teigia, kad ji yra pensininkė, turi neįgalumo grupę, todėl įmokėtos piniginės sumos praradimas jai sukelia sunkius padarinius. J. K. nurodo, kad J. I. rekomendavo S. S. iki iÅ¡aiÅ¡kėjant darbų trÅ«kumams, o tai, jos manymu, neįrodo, kad rangos darbai buvo atlikti kokybiÅ¡kai.

Be to, S. S. teismui pateiktos sÄ matos J. K. nebuvo patvirtinusi, todėl ji nebuvo tapusi rangos sutarties dalimi ir teismas neturėjo pagrindo ja remtis, spręsdamas apie žalos dydį, kas rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Skunde teigiama, kad apylinkės teismo pateiktos nuorodos į kasacines bylas yra nekonkrečios, nenurodytas jų ryÅ¡ys su Å¡ia byla. Teismas konstatavo, kad S. S. veikė savavaliÅ¡kai, t. y. peržengiant civilinių santykių ribas, todėl apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai pateikia tokiÄ veikÄ kaip iÅ¡imtinai civilinius teisinius santykius, nors S. S. buhalterinės apskaitos ar kitais įmonės dokumentais neįformino duomenų apie sutarties sÄ lygas, užsakovo užduotį, sutartÄ sumÄ , apmokėtÄ sumÄ .

Apeliantė nurodo, kad atliktų darbų priėmimo aktas nebuvo suraÅ¡ytas, t. y. darbai nebuvo priimti teisės aktų nustatyta tvarka, o kol darbai nepriimti, jų nebuvo privaloma apmokėti, todėl teismo teiginys „ženkliai vėluojant atsiskaityti“ yra nepagrįstas. Skunde teigiama, kad savo teises J. K. bandė ginti susitarimo bÅ«du, nes kreipėsi į S. S. su praÅ¡ymu iÅ¡taisyti trÅ«kumus. J. K. teigia, kad 2013-12-06 teismui ji buvo pateikusi praÅ¡ymÄ , kuris nebuvo nagrinėjamas, kad Kauno apylinkės teismo 2013-09-19 nutartimi buvo konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo metu neatsakyta, ar S. S. veikoje, nuniokojant kapavietę ir sugadinant jos apdailÄ , nėra nusikaltimo, numatyto BK 187 str. požymių.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad buvo nesilaikoma įstatymų nustatytos tvarkos, pažeisti BPK 181 str. 1 d. reikalavimai. Tačiau byla buvo perduota teismui neįvykdžius teismo 2013-09-19 nutarties. Todėl tokie esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai yra pagrindas perduoti bylÄ prokurorui, o nagrinėjant bylÄ teisme nebuvo aiÅ¡kinamasi, ar S. S. veiksmuose nėra kitų nusikaltimų požymių, numatytų BK 182 str. 1 d., 178 str. 1 d., 222 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. Todėl apeliantė mano, kad byla iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, su esminiais baudžiamojo proceso (BPK 20 str., 232 str. 3 p., 234 str. 2 d.) pažeidimais, kurie sukliudė priimti teisingÄ nuosprendį.Apeliaciniu skundu prokurorė praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , kuriuo S. S. nuteisti pagal BK 294 str. 1 d. - 2 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymÄ , vadovaujantis BK 75 str., atidėti 1 metams, įpareigojant S. S. atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios J.

K., taip pat nukentėjusiosios pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ S. S. 1500 Lt turtinei žalai atlyginti ir 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Skunde prokurorė nurodo, kad tarp S. S., veikiančio, kaip IÄ® savininko ir J. K. atsirado civiliniai turtiniai santykiai (vartojimo rangos sutarties santykiai) dėl kapinių tvorelės sumontavimo kartu iÅ¡liejant pamatus, kurie reikalingi, kad galima bÅ«tų sumontuoti tvorelę. Pareiga įforminti tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius tenka S. S., kaip verslo subjektui.

Å io sandorio S. S. neįformino raÅ¡ytine sutartimi, todėl nėra aiÅ¡ku, dėl kokių sÄ lygų Å¡ia sutartimi buvo susitarta. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad S. S. nurodė, jog su J. K. sutarė dėl 2 000 Lt kainos, J. K. nurodo, kad sutarta kaina buvo 1 400 Lt. Todėl Å¡iuo atveju nesant raÅ¡ytinės sutarties bei sudarytos sÄ matos nėra aiÅ¡ku, kokia buvo tikroji kaina ir jos nustatymo tvarka. Prokurorė teigia, kad teismas nevertino, jog esminis žodinio susitarimo sudaryto tarp J. K. ir S. S. dalykas buvo tvorelės sumontavimas ant J.

K. vyro kapo. Tvorelė negali bÅ«ti sumontuojama kitaip, nei prieÅ¡ tai iÅ¡liejant pamatÄ . Todėl pamatas buvo tik Å¡alutinis dalykas, lyginant su pačia tvorele, kuri buvo esminis Å¡io sandorio tikslas. S. S. savavaliÅ¡kai ir neteisėtai vykdant savo ginčijamÄ teisę, t. y. konkrečiai iÅ¡montuojant ir nuvežant kapo tvorelę, kaip pagrindinį Å¡ios sutarties dalykÄ , J. K. buvo padaryta didesnė žala nei tik 600 Lt. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad IÄ® savininkas S. S. buhalterinės apskaitos dokumentais neužfiksavo įmonės kasoje gautų 1400 Lt iÅ¡ J.

K.. Todėl tokie S. S. veiksmai buvo įvertinti 2011-05-18 prokuroro nutarime perduodant medžiagÄ Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl administracinės atsakomybės taikymo S. S., ko pagrindu S. S. buvo suraÅ¡yti trys administracinės teisės protokolai. Prokurorė daro iÅ¡vadÄ , kad IÄ® savininkas S. S., ignoruodamas teisės normas, kurias jis turėjo žinoti, kaip verslininkas, ėmėsi savavaliÅ¡kų ir neteisėtų veiksmų – nuardė kapo tvorelę, kuriÄ buvo sumontavęs ir taip tariamai kompensavo J.

K. nesumokėtÄ sumÄ jam, nors Å¡ios skolos neįrodė jokiais raÅ¡ytiniais dokumentais. Be to, teismas neįvertino ir nemotyvavo, kodėl nustatė, jog 600 Lt padaryta turtinė žala nėra didelė J. K.. Kapo tvorelė buvo montuojama ant J. K. mirusio vyro kapo, todėl jai Å¡is kapas turėjo iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę, o neteisėtai ir savavaliÅ¡kai suniokotas kapas, prieÅ¡ tai apie savo ketinimus neinformavus J. K., nesuteikus jai galimybės spęsti iÅ¡kilusį konfliktÄ , vertinamas kaip didelė žala jos teisėms bei teisėtiems interesams.

Nuolatos lankantis kapinėse ir matant suniokotÄ jos vyro kapÄ , J. K. patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, taip pat nuo 2010 metų rangos darbais sukurtu rezultatu iki Å¡iol negali naudotis, nes S. S., neturėdamas tam teisės, neteisėtai pasisavino tvorelę. Prokurorė teigia, kad vertindamas tik turtinę žalÄ , teismas ignoravo teismų praktikÄ , kadangi vertinant, ar žala didelė, kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgta ne tik į turtinę jos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet ir nukentėjusio asmens pažeistų teisių bei teisėtų interesų svarbÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį, dėl to patirtus iÅ¡gyvenimus ir kt. (Nr. 2K-441/2009).

Skunde teigiama, kad J. K. yra pensinio amžiaus, jos nurodoma patirta neturtinė žala yra beveik keturis kartus didesnė nei vidutinė senatvės pensija, ji yra naÅ¡lė bei silpnoji Å¡io sandorio pusė. Be to, S. S. ignoravo ir visuomenės pripažintas paprotines elgesio normas, kurios taikomos kapinėse. Todėl, prokurorės nuomone, J. K. padaryta žala vertintina kaip didelė, padaryta teisėtiems jos interesams. Tačiau teismas vienpusiÅ¡kai iÅ¡tyrė faktines veikos padarymo aplinkybes ir vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 str. 5 d.Atsiliepimu į prokurorės apeliacinį skundÄ nukentėjusioji J.

K. praÅ¡o prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratÅ«ros ir nukentėjusiosios J. K. apeliacinius skundus tenkinti, o iÅ¡teisintasis S. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.J. K. ir prokurorės apeliaciniai skundai atmetami.Tiek nukentėjusioji J. K., tiek prokurorė savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu S. S. pagal BK 294 str. 1 d. iÅ¡teisintas nepagrįstai, nes pasiimdamas tvorelės apdailos plokÅ¡tes nuo J.

K. vyro kapo, S. S. tyčia savavaliÅ¡kai vykdė savo teisę ir tokiais veiksmais padarė didelės žalos kito žmogaus teisėms ir teisėtiems interesams, kas jo veiksmus kvalifikuoja kaip nusikaltimÄ , numatytÄ BK 294 str. 1 d. Todėl nukentėjusioji ir prokurorė savo apeliaciniuose skunduose praÅ¡o S. S. nuteisti už Å¡io nusikaltimo padarymÄ . Tačiau su tokiais nukentėjusiosios ir prokurorės apeliacinių skundų reikalavimais ir tokius reikalavimus pagrindžiančiais motyvai sutikti negalima.Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesÄ apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dyje (nu­tar­tyje) iÅ¡­dės­ty­tos mo­ty­vuo­tos iÅ¡­va­dos dėl ape­lia­ci­nio skun­do es­mės neturi bÅ«ti su­prantamos kaip rei­ka­la­vi­mas pa­teik­ti de­ta­lų atsaky­mÄ Ä¯ kiek­vie­nÄ ar­gu­men­tÄ , bet turi bÅ«ti atsakyta į apeliacinio skundo praÅ¡ymus ar es­mi­nius ar­gu­men­tus.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog S. S. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 1 d. ir dėl Å¡ios veikos pastarasis iÅ¡teisintas pagrįstai.Pagal BK 294 straipsnio dispozicijÄ savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdo savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę, numatytÄ CK 1.136 straipsnyje, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama.

Kad neteisėtas kaltininko elgesys bÅ«tų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra bÅ«tinos visos įstatymų leidėjo BK 294 straipsnyje numatytos sÄ lygos (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryÅ¡ys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas). Esminis nusikalstamos veikos numatytos BK 294 str. 1 d. požymis yra didelė žala. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji J. K. nurodė, jog jai padaryta 1500 litų turtinė žala – 900 Lt už tvorelę, o 600 Lt – už cementinį pamatÄ , tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad cementinis pamatas ant kapo yra likęs, kas paneigia nukentėjusiosios parodymus Å¡ioje dalyje.

Tuo tarpu S. S. nurodė, kad nuo kapo tvorelės paimtos apdailos plokÅ¡tės, kurių vertė 600 Lt, nes bÅ«tent tokios sumos nukentėjusioji buvo nesumokėjusi S. S. už sutartus ir atliktus jos vyro kapo tvorelės pamato iÅ¡liejimo ir tvorelės apdailos plokščių sumontavimo darbus. Todėl padaryta turtinė žala, remiantis teismų praktika, nelaikytina didele ir teigti, jog S. S. padarė didelės žalos nukentėjusiosios J. K. teisėms ar teisėtiems reikalavimams, kas yra bÅ«tina sÄ lyga atsakomybei pagal BK 294 str. 1 d. kilti – nėra pagrindo.

Pagal teismų praktikÄ sudarant sutartis tarp sutarties dalyvių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali peraugti į baudžiamuosius tik esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms, susijusioms su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, t. y. kai asmuo ne tik neketina vykdyti savo prievolės, bet ir sÄ moningais veiksmais sumenkina nukentėjusiojo galimybes apginti savo teisę civilinio proceso priemonėmis, užkerta keliÄ vykdyti sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011).Ä®vertinus byloje esančius duomenis matyti, kad tarp J.

K. ir S. S. individualios įmonės atsirado civiliniai turtiniai santykiai, susiklostę S. S. individualiai įmonei atlikus kapų tvorelės pastatymo darbus pagal J. K. užsakymÄ . Pretenzijas S. S. J. K. pareiÅ¡kė dėl to, kad ji nesumokėjo visos už atliktus darbus sutartos sumos, t. y. 600 Lt iÅ¡ sutartų 2000 Lt. Nors nukentėjusioji teigia, kad sutarta suma už darbus buvo 1400 Lt ir Å¡iÄ sumÄ ji S. S. atlikus darbus sumokėjo iÅ¡ karto, tačiau iÅ¡ S. S. parodymų matyti, kad J. K. paprašė pratęsti atsiskaitymo laikÄ , sumokėjo tik 1000 Lt, vėliau jam atvykus ji atidavė dar 400 Lt.

Tai, kad nukentėjusioji S. S. mokėjo dalimis, patvirtina ir J. K. brolis liudytojas J. I., kuris nurodė, kad J. K. jam buvo minėjusi, kad už atliktÄ darbÄ mokėjo dalimis. Minėtas prieÅ¡taravimas tarp nukentėjusiosios ir S. S. bei liudytojo J. I. parodymų kelia pagrįstas abejones J. K. parodymų teisingumu. Pažymėtina, jog S. S. veiksmai nuo iÅ¡betonuotos kapo tvorelės iÅ¡montuojant apdailos plokÅ¡tes, kuomet jis, suprato, kad J. K. neketina sumokėti likusios sumos už sutartus ir atlikus darbus, negali bÅ«ti vertinami jo tikslingu veikimu prieÅ¡ nukentėjusiosios interesus, t. y. nėra pagrindo teigti, jog S. S. numatė neigiamus padarinius (didelę žalÄ nukentėjusiosios teisėms ir teisėtiems interesams) ir tokių padarinių norėjo.

Todėl daroma iÅ¡vada, kad tokie S. S. veiksmai nelaikomi tiek pavojingi, kad bÅ«tų galima konstatuoti nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 1 d. požymius. Be to, skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas teisingai nurodė, kad nors nukentėjusioji teigia patyrusi didelę moralinę žalÄ , kuriÄ vertina 3500 Lt suma, nurodo patyrusi dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl nuniokoto kapo, o turtinę žalÄ vertina 1500 Lt, nes darbai buvo atlikti netinkamai, tačiau objektyviai gali bÅ«ti vertinama tik iÅ¡montuoto ir iÅ¡vežto turto vertė – 600 Lt.

Tokio dydžio žala nelaikytina S. S. savavaliÅ¡ko teisės vykdymu padaryta didele žala kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, kas bÅ«tų pagrindas taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę už savavaldžiavimÄ . Todėl nukentėjusiosios ir prokurorės skundų motyvai, kad J. K. patyrė didelės turtinės žalos, yra atmetami.Darydamas iÅ¡vadÄ dėl S. S. kaltės nebuvimo pagal BK 294 str. 1 d., apylinkės teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir raÅ¡ytine bylos medžiaga, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus.

Nukentėjusiosios ir prokurorės apeliaciniuose skunduose nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamÄ nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir tas iÅ¡vadas pagrindžiančiais motyvais, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio pagrįstumui. Tuo pagrindu nukentėjusiosios ir prokurorės skundų argumentai, kad S. S. veikė savavaliÅ¡kai, t. y. peržengdamas civilinių santykių ribas, tuo J.

K. teisėtiems interesams padarydamas didelę žalÄ ir tai, kad teismas nevienpusiÅ¡kai iÅ¡tyrė faktines veikos padarymo aplinkybes, o vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 str. 5 d., atmetami kaip nepagrįsti.Nukentėjusioji ir prokurorė skunduose teigia, kad nukentėjusiajai buvo padaryta didelė neturtinio pobÅ«džio žala, tačiau nors didelė žala apima turtinę ir neturtinę žalÄ , bet Å¡iuo atveju iÅ¡ kaltinimo S. S. matyti, kad jis buvo kaltinamas savo veiksmais padaręs tik 1500 Lt turtinę žalÄ , o neturtinė žala jam kaltinime nebuvo inkriminuojama.

Todėl vertinant nukentėjusiajai galimai padarytÄ neturtinę žalÄ , bÅ«tų iÅ¡eita iÅ¡ kaltinimo ribų, kuo bÅ«tų pažeista S. S. teisė į gynybÄ , t. y. padarytas esminis BPK pažeidimas. Nukentėjusiosios skundo motyvÄ , kad S. S. sutartus darbus atliko nekokybiÅ¡kai, paneigia nukentėjusios brolio liudytojo J. I. parodymai, kad jam sesuo S. S. rekomendavo kaip gerÄ meistrÄ .Nukentėjusioji skunde nurodo, kad S. S. teismui pateiktos sÄ matos J. K. nebuvo patvirtinusi, todėl ji nebuvo tapusi rangos sutarties dalimi ir teismas neturėjo pagrindo ja remtis, spręsdamas apie žalos dydį, kas rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad rangos sutartį apylinkės teismas vertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste, todėl tik Å¡io dokumento buvimas ar nebuvimas esminės įtakos apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai dėl S. S. kaltės nebuvimo neturi. Taip pat tai jokiu bÅ«du nerodo apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumo, o kitų aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniuose skunduose minimi S. S. įmonės buhalterinės apskaitos ir dokumentų įforminimo pažeidimai nevertinami, nes dėl jų Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros iniciatyva (2011-05-18 nutarimu) S. S., kaip įmonės savininkas, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1731 str. 1 d. už apskaitos taisyklių pažeidimÄ , ko pagrindu Kauno apskrities VMI, po S. S. įmonės patikrinimo, jam, kaip įmonės savininkui, surašė administracinės teisės protokolus pagal ATPK 1733 str. 1 d., 1729 str. 1 d., 413 str. 1 d.

Nukentėjusioji skunde teigia, kad nagrinėjant bylÄ teisme nebuvo aiÅ¡kinamasi, ar S. S. veiksmuose nėra kitų nusikaltimų požymių. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2013-11-21 nutartimi Å¡i byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinant S. S. pagal BK 294 str. 1 d., todėl vadovaujantis BPK 255 str., (byla be kita ko teisme nagrinėta tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje), Å¡iuo atveju pagrįstai buvo vertinama S. S. kaltė tik dėl nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d., padarymo.

Nukentėjusioji skunde taip pat nurodo, kad byla buvo perduota teismui neįvykdžius teismo 2013-09-19 nutarties, kuria buvo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu neatsakyta, ar S. S. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 187 str. požymių. Tačiau po minėtos teismo nutarties priėmimo, ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas, atliekami tyrimo veiksmai ir 2013-11-14 suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, kuriuo S. S. kaltintas pagal BK 294 str. 1 d. Todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad byla buvo perduota teismui neįvykdžius teismo 2013-09-19 nutarties ir tai neleidžia teigti, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kas sudarytų pagrindÄ perduoti bylÄ prokurorui.Apeliaciniame skunde nukentėjusioji teigia, jog teismas nesiaiÅ¡kino, ar S. S. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d., 178 str. 1 d., 222 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. sudėties.

Tačiau bylos medžiaga nustatyta, jog kokių nors duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog S. S. savo veiksmais apgaule įgijo svetimÄ turtÄ ar iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino (LR BK 182 str. 1 d.), pavogė svetimÄ turtÄ (BK 178 str.), tyčia sugadino ar sunaikino svetimÄ turtÄ (187 str.) ar prievartavo nukentėjusiosios turtÄ (BK 181 str.) – nėra. Ä®vertinus tai, jog apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo ir su tuo kolegija sutinka, kad J. K. buvo nesumokėjusi už S. S. padarytÄ antkapio pamatų tvorelę, laikyti tvorelę S. S. svetimu turtu ir S. S. veiksmus vertinti kaip pažeidžiančius J.

K. nuosavybės teises – nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo S. S. veiksmus vertinti pavojingais finansų sistemai (BK 222 str.), kadangi tokie jo veiksmai jau įvertinti Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, suraÅ¡ant jam administracinės teisės pažeidimo protokolus pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso 1733 str. 1 d. (prekių pardavimas be dokumentų ir dokumentų suklastojimas), 1729 str. 1 d. (mokesčio mokėtojo registravimo duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas).Ä®vertinus paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad skundžiamas nuosprendis, kuriuo S. S. iÅ¡teisintas pagal BK 294 str. 1 d., kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo S. S. nuteisti pagal BK 294 str. 1 d., taip pat patenkinti nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, arba perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, ar perduoti bylÄ prokurorui, pagrindo nėra.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : nukentėjusiosios J.

K. ir prokurorės apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė teisėja                                        Daiva Jankauskienė Teisėjai:             Gytis Večerskas              Kęstutis Dargužis