2022-04-27 Nr. AB-15602-3-61-3-04987-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2030-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04987-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. A. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 21S35175 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 6K-2209 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nesaugu kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), nes jis priklauso socialiniai grupei asmenų, kurie susilaukė grasinimų ir išpuolių dėl savo (duomenys neskelbtini) įsitikinimų, be to, valstybėje aktyviai veikia kelios teroristinės organizacijos, kurios yra įvykdžiusios daugybę teroristinių išpuolių prieš civilius ir net prisidėjo prie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), teroristinės organizacijos aktyviai plečia savo įtaką regione. Pareiškėjas teigė, jog jis detaliai nurodė faktines situacijos aplinkybes, objektyvias ir pagrįstas išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, o atsakovas nepagrįstai jo paaiškinimus pripažino abstrakčiais ir miglotais. Sprendimas nesuteikti jam termino savanoriškai išvykti taip pat yra nepagrįstas, o nustatytas draudimo atvykti terminas – neproporcingas, nes pareiškėjas bendradarbiavo su valstybės institucijomis, nėra padaręs jokių pažeidimų, buvo geranoriškas, o iš kilmės valstybės išvyko siekdamas apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus. Be to, pareiškėjas manė, kad skundo išnagrinėjimas Komisijoje rašytinio proceso tvarka pažeidė jo teisę būti išklausytam. Komisija nepasisakė dėl kai kurių jo argumentų, pavyzdžiui, dėl išsiuntimo ir draudimo atvykti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas apžvelgė Sprendime nustatytas aplinkybes. Manė, kad skundo išnagrinėjimas Komisijoje rašytinio proceso tvarka atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių žodinis nagrinėjimas buvo būtinas. Teigė, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti. Pareiškėjo pasakojimas nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais. Tam tikros pasakojimo detalės keitėsi per apklausas, pavyzdžiui, pirminėje apklausoje pareiškėjas nurodė, kad yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) jėgos struktūrų, nes yra organizacijos (duomenys neskelbtini) narys. Dėl nustatytų pasakojimo trūkumų jis savaime nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB; nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) gairėse nurodyta, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas tinkamai įvertino tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tiek kilmės valstybės informaciją. Atsakovas palaikė savo sprendimus išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, tvirtino, kad pastarojo draudimo terminas atitinka teisės aktų reikalavimus. Akcentavo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio paprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų, neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti valstybės sieną, nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo būdamas (duomenys neskelbtini), o toks pareiškėjo elgesys nelaikytinas sąžiningu.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 15 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo M. A. A. skundą, t. y. pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 21S35175 3 ir 4 punktus bei juos išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. A. (M. A. A.) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. A. (M. A. A.) pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 6K-2209 dalį.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo sulaikytas pasienio pareigūnų, kai nelegaliai kirto valstybės sieną, jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį.

7. Pareiškėjas 2021 m. spalio 21 d. apklausoje nurodė, kad savo kilmės šalį paliko dėl dviejų priežasčių, t. y. pirmoji yra susijusi su šeima, antroji – su (duomenys neskelbtini). Jo šeima labai griežta, dažnai jį mušdavo dėl religiškai neprideramų įpročių (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 4 d. jis buvo išmestas iš namų. Po to jis iš (duomenys neskelbtini) rajono persikėlė į (duomenys neskelbtini) rajoną, o tėvai paprašė (duomenys neskelbtini) grupės, kad jam pagrasintų. Pareiškėjui pradėjo grasinti, daug grasinimų jis sulaukė birželio ir liepos mėnesiais, todėl nusprendė išvykti iš šalies vos tik sužinojęs apie tokią galimybę. Paklaustas, kaip jam buvo grasinama ir kokia jam iškilo grėsmė kilmės valstybėje, atsakė, jog jis buvo spaudžiamas grįžti į savo rajoną, liautis daręs neprideramus dalykus – (duomenys neskelbtini). Pasiteiravus, kaip atrodė grasinimai, nurodė, jog grupuotė įsiveržė į jo namus, paėmė pinigus ((duomenys neskelbtini)), sulaužė dvi kėdes ir paliko mirtimi grasinantį laišką. (duomenys neskelbtini). Paklaustas, kaip sužinojo, kad grasinantieji yra iš šios grupės, atsakė, jog laiške buvo jų inicialai. Pareiškėjui buvo grasinta pirmiausiai dėl to, kad paprašė šeima, tačiau ši grupė kišasi į viską (duomenys neskelbtini). Grasinimai buvo pagrindinė priežastis šaliai palikti, į Lietuvą atvyko ieškodamas laisvės, pabėgdamas nuo mirties.

8. Pareiškėjas apklausoje taip pat teigė, kad su šeima nebendrauja, kadangi viskas, kas su jo gyvenimu atsitiko, yra jų kaltė. Šeimos santykiai nebuvo geri, kadangi (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis jau yra linkęs tikėti (duomenys neskelbtini) religija. (duomenys neskelbtini) susijęs su melu, propaganda, o žmonės, išpažįstantys (duomenys neskelbtini) , nėra sąžiningi, apgaudinėja kitus. Paklaustas, kaip atvyko į Lietuvą, nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenori grįžti namo, Lietuvoje būtų išgelbėta jo gyvybė, nes kilmės šalyje nėra jokio teisingumo.

9. Departamentas ginčijamu 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 21S35175 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metus nuo išsiuntimo iš dienos. Komisija ginčijamu 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 6K-2209 atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Pareiškėjo išvykimas iš kilmės valstybės nėra nulemtas konvencinių priežasčių, jo persekiotojai (šeimos nariai ir galbūt įtakingi asmenys iš teroristinių organizacijų) nėra valstybiniai subjektai.

Pareiškėjas nenurodo jokių dėl jo individualių savybių ar priklausymo tam tikrai grupei atsirandančių aplinkybių, dėl kurių būtų persekiojamas. Nesutiktina su skundo argumentais, kad pareiškėjas priskirtinas socialinei grupei, kuri yra persekiojama. Pats pareiškėjas teigia, jog jam kilmės šalyje grasino (duomenys neskelbtini). Paklaustas, kaip sužinojo, kad grasinantieji yra iš šios grupės, jis atsakė, jog jam paliktas grasinantis laiškas, kuriame buvo jų inicialai. Pareiškėjas tik mano, jog jam buvo grasinta, pirmiausiai dėl to, kad su juo susidoroti paprašė jo šeima, tačiau iš pareiškėjo pasakojimo nėra galimybės identifikuoti galimą persekiotoją.

Pareiškėjas nenurodo, kad sulaukė konkrečiai jam skirtų grasinimų (tik gautas laiškas, tačiau pats pareiškėjas nepaaiškino, ar jis buvo susitikęs su grasintojais, ar jis juos matė ir ar jam buvo grasinta gyvai). Pareiškėjo pasakojimai apie grasinimus nėra nei detalūs, nei nuoseklūs. Nors apklausoje Departamente pareiškėjas neužsiminė apie tai, kad kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą, teismo posėdyje jis iš pradžių teigė, kad grasinimai prasidėjo po to, kai jis kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą, t. y. 2021 m. birželio 28 d.

Vėliau aiškino, kad jo butas bent 3 kartus buvo apvogtas dar 2021 m. gegužę ir tai padarė (duomenys neskelbtini), paprašyti jo tėvo, tačiau jis to nematė, o daro tokią prielaidą. Pasakojimas nėra visiškai racionalus tuo aspektu, kad pareiškėjas teigė, kad jį tėvas išvarė iš namų, o po to, pasitelkdamas (duomenys neskelbtini), reikalavo, kad jis sugrįžtų namo. Pareiškėjo pasakojimas apie jo šeimos tikslą jį nubausti už (duomenys neskelbtini) (t. y. šeimoje kilęs konfliktas), nepatvirtina būtinybės palikti savo šalį dėl asmeninės grėsmės, juolab kad pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, jog jis nesikreipė į policiją dėl kilusių konfliktų (grasinimų) ir nebandė spręsti šios situacijos kitu būdu.

Pareiškėjas aiškino, kad policijai daro įtaką (duomenys neskelbtini) ir ji vis vien nepadėtų, tačiau anksčiau jis buvo nurodęs, kad kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą, t. y. šiuo aspektu pasakojimas nėra nuoseklus. Sprendime aptarta kilmės valstybės informacija rodo, kad (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje pateikti papildomi įrodymai (grasinančio turinio laiškas ir ranka surašytas raštas, kaip nurodoma, iš vaiko teisių apsaugos tarnybos) neįtikino teismo savo autentiškumu ir nepanaikino pasakojimo detalumo trūkumų.

Apklausoje pareiškėjas Departamentui neužsiminė, kad turi tokius dokumentus. Be to, pagal pirminės apklausos duomenis, pareiškėjas buvo nurodęs, kad yra (duomenys neskelbtini) narys ir dėl to persekiojamas. Vėlesnėje apklausoje apie šią aplinkybę pareiškėjas net neužsiminė, prašymą suteikti prieglobstį grindė visiškai kitomis aplinkybėmis. Pareiškėjas nepateikė nei Departamentui, nei teismui jokių rašytinių ar kitų įrodymų apie šiuos grasinimus. Taigi Departamento išvada dėl pareiškėjo pasakojimo nenuoseklumo yra pagrįsta, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas (jo nedetalumas) neleidžia identifikuoti, kad pareiškėją persekiojo asmenys, nuo kurių gali būti suteikiama tarptautinė apsauga.

11. Teismas atkreipė dėmesį į kilmės šalies informaciją, jog pareiškėjo įvardyta teroristinė organizacija (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjo baimė dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės grasinimų yra mažai tikėtina, kadangi byloje nėra duomenų, jog šios grupuotės taikiniais būtų pavieniai (duomenys neskelbtini) piliečiai. Be to, EPPB 2021 metų ataskaitoje nurodyta, jog šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

12. Teismas pažymėjo, kad nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė. Šiuo atveju pastebėta ir tai, kad pareiškėjas nekliudomai paliko (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini), pats savo noru nusprendė neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, pripažino, kad jo kelionės tikslas buvo Europa. Taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

13. Teismas konstatavo, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei jo pasakojime nurodytas aplinkybes. Sprendime nurodyta, kokia informacija surinkta ir iš kokių šaltinių. Surinkta informacija aktuali nagrinėjamai bylai, o pareiškėjas nepateikė nei argumentų, nei faktų, kad informacija nustatyta neteisingai. Taigi, skundo argumentas, kad atsakovas tyrimą dėl baimės patirti grasinimus iš esmės atliko paviršutiniškai, atmestinas.

14. Teismas nepritarė pareiškėjo pozicijai, jog jo skundas Komisijoje turėjo būti nagrinėjamas žodine tvarka. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 222 punkte įtvirtinta bendra taisyklė, jog sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas skunde nenurodė ir atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad žodinis skundo nagrinėjimas buvo būtinas, juolab kad teisme vyko žodinis bylos nagrinėjimas ir pareiškėjas turėjo teisę išsakyti savo paaiškinimus. Šiuo atveju pareiškėjo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista.

15. Teismas sutiko su atsakovo sprendimu išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Teismas vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Akcentavo, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį pagrįstai atmestas dėl aptartų argumentų, atsižvelgė į pareiškėjo atvykimo aplinkybes (laisvai išvyko iš (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad vyks į Europos Sąjungą nelegaliai, neteisėtai kirsdamas (duomenys neskelbtini), be dokumentų), tai, kad prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas skubos tvarka. Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis, ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

16. Teismas akcentavo, kad Departamentas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, ypač pareiškėjo keliamą nelegalios migracijos grėsmę, bei vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punktu, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjui maksimalų draudimo atvykti terminą – 5 metai. Teismo vertinimu, toks terminas nėra proporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas anksčiau pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje arba kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padarė kokių nors teisės pažeidimų. Taigi, Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti 5 metus nuo jo išsiuntimo, keistina, nustatant, jog jam uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo dienos. Atsižvelgiant į šį pakeitimą, atitinkamai keistina ir Sprendimo dalis dėl perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, nurodant įvesti perspėjimą 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 17. Pareiškėjas M. A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai pritarė atsakovo išvadoms. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, apsiribojo bendru, abstrakčiu situacijos vertinimu, neanalizavo asmeninių pareiškėjo savybių ir pan. Teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, rėmėsi išimtinai tik atsakovo argumentais ir jo surinkta informacija apie kilmės šalį. Teismas nepagrįstai nesirėmė pareiškėjo pasakojimu ir pateiktais įrodymais apie (duomenys neskelbtini) grupuotės grasinimus ir persekiojimą. Ši grupuotė kaltinama šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais ir galbūt karo nusikaltimais, todėl visai realu, jog ji galėjo grasinti pareiškėjui. Neturint daugiau duomenų apie minėtą grupuotę, jos taikinius, negalima teigti, jog ši grupuotė taikosi tik į (duomenys neskelbtini). Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija nebuvo iš įvairių šaltinių, neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Be to, sprendimais išsiųsti ir uždrausti atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

19. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

20. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad jis, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko bei įvertino aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, o apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, deklaratyvūs ir atmestini. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją kilmės valstybėje, kuri turėtų būti papildomai įvertinta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.

22. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį ir byloje keliamus klausimus, atsižvelgdama į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka (2022 m. kovo 8 d. teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas), o apeliaciniame skunde nenurodytos jokios priežastys, dėl kurių byla ir apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (nurodyta tik tai, kad jis norėtų ir turėtų būti išklausytas tiesiogiai), ar kliūtys, dėl kurių pareiškėjas negali savo paaiškinimų, argumentų išdėstyti raštu, konstatuoja, jog minėtas prašymas yra atmestinas.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

24. Bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos, taip pat tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės aktai. Pirmiausiai paminėtina 1951 m. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. sausio 21 d. įstatymu Nr. VIII-85. Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad terminas „pabėgėlis“ nusako asmenį, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba. Šios konvencijos 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nė viena Susitariančioji valstybė jokiu būdu neišsiunčia ir negrąžina pabėgėlio į šalį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų.

25. Europos Sąjungos teisės kontekste visų pirma atkreiptinas dėmesys į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnį, kuriame nurodyta, jog teisė į prieglobstį garantuojama pagal Ženevos konvenciją ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolą dėl pabėgėlių statuso bei Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo. Taigi, Europos Sąjungos teisės požiūriu teisė į prieglobstį yra fundamentali asmens teisė.

26. Ginčui taip pat reikšmingos 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva) nuostatos. Pagrindinis šios direktyvos tikslas – užtikrinti, kad valstybės narės taikytų bendrus asmenų, kuriems tikrai reikia tarptautinės apsaugos, identifikavimo kriterijus, ir užtikrinti, kad tiems asmenims visose valstybėse narėse būtų suteiktos būtiniausios lengvatos (Kvalifikavimo direktyvos Preambulės 12 konstatuojamoji dalis).

27. Kvalifikavimo direktyvos 2 straipsnio d) dalis nurodo, kad pabėgėlis, tai trečiosios šalies pilietis, kuris dėl visiškai pagrįstos persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės baimės yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba dėl tokios baimės nepageidauja naudotis tos šalies apsauga, arba asmuo be pilietybės, kuris dėl minėtų priežasčių būdamas už šalies, kurioje yra jo ankstesnė įprastinė gyvenamoji vieta, ribų negali ar dėl tokios baimės nepageidauja į ją grįžti ir kuriam netaikomas 12 straipsnis. Kvalifikavimo direktyvos 2 straipsnio f) straipsnis nurodo, kad papildomą apsaugą galintis gauti asmuo – trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris negali būti laikomas pabėgėliu, tačiau apie kurį pagrįstai galima manyti, kad jei jis būtų grąžintas į savo kilmės šalį arba – asmens be pilietybės atveju – į šalį, kurioje yra jos ankstesnė įprastinė gyvenamoji vieta, jam kiltų realus pavojus patirti 15 straipsnyje apibrėžtą didelę žalą, kuriam netaikomos 17 straipsnio 1 bei 2 dalys ir kuris negali arba dėl tokio pavojaus nepageidauja naudotis tos šalies apsauga.

28. Kiek tai susiję su persekiojimo veiksmų apibrėžimu kilmės valstybėje, Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tam, kad veiksmas būtų laikomas persekiojimo veiksmu pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnį, jis turi būti a) pakankamai rimtas pagal savo pobūdį ar dažnumą, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kuri yra pakankamai sunki, kad veiktų asmenį panašiai kaip nurodyta a punkte.

29. Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad persekiojimo veiksmai pagal 1 dalį gali, inter alia, pasireikšti tokiomis formomis: a) fizinio ar psichologinio smurto veiksmai, įskaitant seksualinį smurtą; b) teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant; c) neproporcingas ir diskriminuojantis persekiojimas ar baudimas; d) atsisakymas teismine tvarka atlyginti žalą, kuris yra neproporcingas ar diskriminuojantis baudimas; e) persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą konflikto metu, kai atliekant tokią tarnybą reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, kuriems taikomi 12 straipsnio 2 dalyje nustatyti nesuteikimo pagrindai; f) veiksmai, pagal pobūdį tiesiogiai susiję su asmens lytimi arba su tuo, kad asmuo yra vaikas. Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagal 2 straipsnio d) punktą turi būti ryšys tarp 10 straipsnyje nurodytų priežasčių ir persekiojimo veiksmų apibrėžtų pagal šio straipsnio 1 dalį arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimo. Kvalifikavimo direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vertinant, ar prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar prašytojas iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, su sąlyga, kad tokią savybę prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas.

30. Kiek tai susiję su sprendimo, ar pareiškėjas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų, priėmimu, Kvalifikavimo direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija.

31. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Kvalifikavimo direktyvos 4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė; e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas.

32. Įstatymo nuostatos yra pagrįstos Ženevos konvencija, jos taip pat įgyvendina Kvalifikavimo direktyvą. Įstatymo 86 straipsnyje numatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (1 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (2 dalis).

33. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pirmiau nurodytose Įstatymo nuostatose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį žodžiu nurodyta, kad apklausiamas asmuo teigė, jog jam nuolat gresia pavojus gyvybei, nes jį persekioja (duomenys neskelbtini) valstybinių institucijų jėgos struktūros dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini) organizacijos narys. Per apklausą Departamente pareiškėjas teigė kilmės valstybę palikęs dėl dviejų priežasčių: pirmoji – jo šeima, antroji – milicija, kažkokia grupė, kuri kontroliuoja (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad jo šeima buvo labai griežta, dažnai jį mušdavo, išmetė iš namų.

Pareiškėjui išvykus, jo tėvai paprašė (duomenys neskelbtini), kad jam pagrasintų. Grasinimus gavo birželio ir liepos mėn. Grasinimais buvo siekiama, kad pareiškėjas grįžtų į tą vietovę (rajoną), iš kurios pabėgo, ir nutrauktų netinkamą savo elgesį, t. y. (duomenys neskelbtini). Grasintojai atėjo į pareiškėjo namus, ten viską sulaužė, pagrobė daiktų, pinigus, paliko laišką, kuriame buvo pareiškėjo vardas ir pavardė, reikalavimas nutraukti netinkamą elgesį ir grasinimas nužudyti, grupuotės (duomenys neskelbtini) antspaudas.

Skunde teismui pareiškėjas tvirtino sulaukęs grasinimų dėl savo (duomenys neskelbtini) įsitikinimų, akcentavo (duomenys neskelbtini) veikiančių grupuočių išpuolius. Teismo posėdyje pareiškėjas teigė, kad konfliktai su tėvu prasidėjo prieš 1,5–2 metus. Tėvas pareiškėją mušdavo, atimdavo jo atlyginimą už darbą ir pan. Pareiškėjas buvo išmestas iš namų (2021 m. balandžio 4 d.) dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Tėvas nuolat siųsdavo žmones pas pareiškėją, jie gadino jo daiktus, apvogė (2021 m. gegužės–birželio mėn.; 3 kartus atėjo ir sulaužė daiktus, 4 kartą apvogė; ateidavo (duomenys neskelbtini) nariai, pareiškėjas neturi problemų su kitais žmonėmis ir tik jie galėjo tai padaryti).

Jis įspėjimų, grasinimų susilaukė po to, kai pateikė pareiškimą dėl tėvo smurtavimo (2021 m. birželio 28 d.). Jis grasinimus iš (duomenys neskelbtini) gavo per tėvą, jo tėvas susijęs su (duomenys neskelbtini). Vėliau pareiškėjas nurodė, jog pirmąjį grasinimą gavo būdamas darbe, antrąjį grasinimą rado prie durų, antrajame voke buvo kulkų. Iš esmės pareiškėją nori nužudyti tėvas, pareiškėjas neturi problemų su jokiais kitais žmonėmis. Pareiškėjas išvyko iš kilmės valstybės, nes nebegalėjo gyventi tokiomis sąlygomis, negalėjo reikšti savo pažiūrų.

Pareiškėjas nesikreipė į policiją, nes ji priklausoma nuo (duomenys neskelbtini) grupuotės ir nebūtų padėjusi, dėl pareiškimo pateikimo policijai jo situacija būtų tik pablogėjusi. Pareiškėjas tvirtino nieko neminėjęs apie (duomenys neskelbtini); Departamento sprendimuose yra daug dalykų, kurių pareiškėjas nebuvo nurodęs.

36. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar 2021 m. rugpjūčio 25 d., teikdamas žodinį prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškino, kad yra persekiojamas dėl buvimo (duomenys neskelbtini) organizacijos nariu, atitinka tikrovę, yra svarbi, kadangi sudarė pagrindą atsakovui konstatuoti pareiškėjo paaiškinimo nenuoseklumą. Byloje nėra tos dienos apklausos garso įrašo, todėl nėra galimybės jį palyginti su transkripcija, ši aplinkybė nesiaiškinta ir pareiškėjo apklausos, vykdytos Departamento tarnautojo, metu.

37. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad Sprendime nėra duomenų apie elgesį su (duomenys neskelbtini) kilmės šalyje, nors pareiškėjas būtent tai įvardijo kaip pirminę tėvo smurto prieš jį priežastį. Pirmosios instancijos teismo posėdyje Departamento atstovė patvirtino, kad nebuvo tirtos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teiginiais apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde nuo pat pradžių pabrėžė, jog jis priklauso socialinei grupei asmenų, kurie kilmės šalyje susilaukia grasinimų ir išpuolių dėl savo (duomenys neskelbtini) įsitikinimų, teismo posėdyje ne kartą pabrėžė, jog kilmės šalyje negali laisvai reikštis, patiria grasinimus, smurtą, turto sunaikinimą ir atėmimą dėl elgesio, nesuderinamo su (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisakė. Atsakovas Sprendime apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais apie (duomenys neskelbtini) veiklą, pažymėjo, kad nėra duomenų, jog šios grupuotės taikiniai būtų pavieniai (duomenys neskelbtini) piliečiai. Nors atsakovas akcentavo tai, jog pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo tėvus, jų padėtį, galimą ryšį su minėta grupuote, tačiau iš 2022 m. sausio 6 d. apklausos transkripcijos matyti, kad nebuvo teirautasi apie jo šeimą. Iš bylos duomenų nematyti, kad atsakovas siekė nustatyti pareiškėjo tėvo tapatybę, patikrinti jo ryšius (kiek tai įmanoma pagal prieinamą informaciją).

38. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas nepriklauso nė vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Nors atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas apklausoje nurodė esąs (duomenys neskelbtini), tačiau nemotyvavo, kodėl pareiškėjas nepriskirtinas tokiems rizikos profiliams kaip (duomenys neskelbtini).

39. Šiame kontekste akcentuotina, kad, kaip yra pažymėjęs EPPB (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, atsakovas Sprendime nepateikė šiuo metu aktualių duomenų apie elgesį su asmenimis, (duomenys neskelbtini), todėl nėra galimybės patikimai nustatyti, ar pareiškėjas galėjo pasinaudoti kilmės valstybės apsauga. Be to, teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesikreipė į policiją dėl kilusių konfliktų (gautų grasinimų) ir nebandė spręsti šios situacijos kitu būdu, tačiau kitame sakinyje jau pripažino, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į tarnybą, sprendžiančią vaiko teisių apsaugos ir šeimos klausimus. Teismas atmetė pareiškėjo paaiškinimus, jog (duomenys neskelbtini) daro įtaką policijai ir dėl kreipimosi į pastarąją jam būtų buvę tik blogiau, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas kreipėsi į kitą valstybės instituciją, tačiau byloje nėra jokios analizės apie (duomenys neskelbtini), kuri Sprendime apibūdinama kaip viena galingiausių ir įtakingiausių (duomenys neskelbtini) kovojančių grupuočių (duomenys neskelbtini), įtaką valstybės institucijoms. Taip pat iš bylos duomenų nėra aišku, koks buvo pareiškėjo kreipimosi į minėtą tarnybą rezultatas.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas ir, atitinkamai, Komisijos sprendimas neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Pažymėtina, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-311-525/2016). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta pareiga administraciniame sprendime pateikti jo motyvus reiškia, jog sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Dėl anksčiau aptartų priežasčių konstatuotina, jog yra pagrindas panaikinti Sprendimą ir Komisijos sprendimą bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 ir 3 p.).

41. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. A. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo M. A. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 21S35175, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 6K-2209 ir įpareigoti Migracijos departamentą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Neringa Švedienė