2017-05-16 Nr. BB-2755-1-85-1-01081-2010-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-131-511/2017

Teisminio proceso Nr. 1-85-1-01081-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.5.2;

2.1.7.1; 2.1.7.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Onai Rojūtei,

išteisintajam L. S.,

išteisintajam M. P., jo gynėjui advokatui Piotrui Orlovui

išteisintajam G. M., jo gynėjui advokatui Stanislavai Jarudienei

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio (Jevgenij Michailovskij) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendis ir L. S., M. P., G. M. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jie dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintųjų ir jų gynėjų, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. L. S., M. P. ir G. M. išteisinti dėl kaltinimo tuo, kad jie 2010 m. lapkričio 14 d., apie 14.01 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdami tikslą realizuoti, degalinėje „Lukoil“, esančioje Kauno r., Kumpių k., įgijo 0,5 l talpos 1200 butelių su etiketėmis „Uno Estonian Vodka 40 proc. 0,5 l“ techninio etilo alkoholio skiedinių, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 39,4–39,8 proc., o butelių bendra talpa – 600 litrų. Po to neteisėtai įgytas ir laikomas techninio etilo alkoholio skiedinys buvo pakrautas į automobilį „Ford Transit“ (duomenys neskelbtini) ir gabenamas Tauragės miesto kryptimi, tačiau kelio Ryga–Šiauliai–Kaliningradas 123 kilometre nurodytą techninio etilo alkoholio skiedinio kiekį sulaikė ir paėmė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. Michailovskis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 14 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

2.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnį), nes panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį L. S., M. P. ir G. M., esant jų kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje, įrodymams, taip kaltų asmenų nepatraukė baudžiamojon atsakomybėn.

2.2. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – įrodymus įvertino atskirai ir selektyviai, nesusiejo ir neanalizavo įrodymų visumos, nepakankamai atsižvelgė į jų tarpusavio santykį, taip padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3–5 dalių, 305 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punkto pažeidimų, kurie sukliudė šiam teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas fragmentiškai nagrinėjo nuteistųjų ir liudytojų parodymus, neatsižvelgė į ankstesniuose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose išnagrinėtus įrodymus, šių teismų išvadų nepaneigė, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad nenustatyta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog L. S., M. P. ir G. M. padarė BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Kasatorius, aptardamas išteisintųjų, liudytojų parodymus ir kitus bylos įrodymus, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog liudytojo V. Š. parodymus dėl L. S., M. P. ir G. M. dalyvavimo darant BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina liudytojo R. R. parodymai, vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas 2010 m. lapkričio 14 d. įvykęs G. M., V. Š., M. P. ir L. S. susitikimas degalinėje „Lukoil“, esančioje Kauno r., Giraitės k., apžiūros protokolo duomenys, telefoninių pokalbių išklotinės ir jų analizės duomenys, tuo tarpu L. S., M. P. ir G. M. parodymus ir pateiktą įvykių versiją paneigia liudytojų V. J., E. parodymai, taip pat užfiksuotas 2010 m. lapkričio 13 d. M. P. skambutis V. Š.. Anot kasatoriaus, išteisintųjų telefoninius pokalbius kontroliavęs policijos pareigūnas E. J. teisme patvirtino, kad užfiksuotų pokalbių metu šie asmenys tarėsi dėl alkoholinių gėrimų įsigijimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio liudytojo parodymų kompleksiškai kartu su kitais baudžiamosios bylos įrodymais neįvertino. Kasatorius pažymi ir tai, kad išteisintieji daug kartų keitė parodymus, stengdamiesi juos priderinti prie naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl to pirmosios instancijos teismas, taip pat pirmąjį kartą šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas, teisingai tokį išteisintųjų parodymų neatitikimą vertino kaip pasirinktą gynybos poziciją.

2.3. Kasatorius nurodo, kad kasacinės instancijos teismas šioje byloje 2016 m. vasario 2 d. nutartyje konstatavo, kad bylos duomenys, gauti atliekant slaptą M. P. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, buvo išskirti iš kitos bylos, tačiau nėra duomenų apie tai, kokiu pagrindu ir būdu šie kitos bylos duomenys, gauti operatyvinio tyrimo metu, buvo panaudoti nagrinėjamoje byloje. Nors apeliacinės instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą konstatavo, kad telefoninių pokalbių kontrolė operatyvinio tyrimo metu buvo vykdoma teisėtai, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad šių pokalbių negalima naudoti kaip įrodymų šioje byloje, nes buvo pažeista BPK 162 straipsnyje numatyta tokių duomenų panaudojimo tvarka. Kasatorius nurodo, kad įvykių metu galiojusi BPK 162 straipsnio (2002 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. IX-785) redakcija nustatė, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant BPK numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą galėjo būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sutikimu. Be to, pagal šiuo metu galiojantį BPK 162 straipsnį, jeigu baudžiamoji byla yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu prokuroras prašė teismo priimti nutartį leisti panaudoti šioje byloje telefoninius pokalbius, kurie buvo teisėtai gauti, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl tokio prašymo nepriėmė jokio procesinio sprendimo, taip nevykdė minėtoje kasacinės instancijos teismo nutartyje suformuluoto įpareigojimo ištaisyti nustatytą esminį BPK pažeidimą. Kartu tai sutrukdė apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą visapusiškai įvertinti visus teisėtai surinktus bylos duomenis.

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. Michailovskio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio nagrinėjimo ribų ir BPK 20 straipsnio reikalavimų laikymosi

4. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, fragmentiškai nagrinėjo nuteistųjų ir liudytojų parodymus, neatsižvelgė į ankstesniuose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose išnagrinėtus įrodymus, šių teismų išvadų nepaneigė, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad nenustatyta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog L. S., M. P. ir G. M. padarė BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog liudytojo V. Š. parodymus dėl L. S., M. P. ir G. M. dalyvavimo darant BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina kiti bylos įrodymai, be to, nepagrįstai rėmėsi prieštaringais ir nenuosekliais išteisintųjų L. S., M. P. ir G. M. parodymais. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio nuostatas, nes nepagrįstai kaltų asmenų nepatraukė baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas iš esmės grindžiamas nesutikimu su teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu. Taigi šiuo atveju iš esmės yra ginčijamas apeliacinės instancijos teismo atliktas byloje esančių duomenų vertinimas, o tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Šiuos klausimus, nagrinėdamas bylą, galutinai išsprendžia apeliacinės instancijos teismas. Bylos duomenų įrodomojo turinio pakankamumo klausimas, pripažįstant veiką įrodyta, taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje Nr. 2K-7/2014). Teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir išvados. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Dėl to prokuroro kasacinio skundo argumentus kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

5. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014).

6. Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl operatyviniame tyrime vykdytos slaptos M. P. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės metu gautos informacijos, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 162 straipsniu, turėjo leisti tokią informaciją panaudoti šioje byloje, be to teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino išteisintųjų telefoninius pokalbius kontroliavęs policijos pareigūno E. J. parodymų.

6. 1. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teisme pirmąjį kartą, šis teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartyje nustatė, kad pirmosios instancijos teismas L. S., M. P. ir G. M. pripažinimą kaltais dėl BK 201 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo nuosprendyje daugiausia grindė operatyvinio tyrimo metu gautais duomenimis – L. S., M. P. ir G. M. telefoninių pokalbių išklotinėmis ir kad apeliacinės instancijos teismas tokiam įrodymų vertinimui pritarė. M. P., G. M. ir L. S. telefoninių pokalbių įrašai buvo daromi atliekant kitą operatyvinį tyrimą, nesusijusį su minėtų asmenų nusikalstama veika, už kurią jie buvo nuteisti šioje byloje ir kuri nepateko į sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių galimas operatyvinis tyrimas. Be to, kasacinės instancijos teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartyje pasisakė ir dėl šių įrodymų neleistinumo bei nurodė, kad abiejų instancijų teismai, pripažindami įrodymais šiuos duomenis, gautus vykdant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą atliekant operatyvinį tyrimą dėl kitų nusikalstamų veikų, neužtikrino teisingos pusiausvyros tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo, pažeidė proporcingumo principą ir BPK 20 straipsnio nuostatas. Dėl to kasacinės instancijos teismas nurodė, kad iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas turi įvertinti, ar pakanka kitų įrodymų konstatuoti, kad L. S., M. P. ir G. M. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.

6.2. Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus dėl duomenų, gautų taikant neviešo pobūdžio tyrimo priemones, panaudojimo kaip įrodymų baudžiamajame procese, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad M. P., G. M. ir L. S. telefoninių pokalbių įrašų kaip įrodymų šioje byloje naudoti negalima. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pripažinus neleistinu įrodymu duomenis apie L. S., M. P. ir G. M. telefoninius pokalbius, gautus kitoje byloje operatyvinio tyrimo metu atliekant slaptą M. P. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, tokiais duomenims laikytini ir liudytojo policijos pareigūno E. J. parodymai apie klausantis šių pokalbių išgirstą informaciją. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, šio liudytojo parodymais nesivadovavo pagrįstai.

7. Siekdamas įvertinti kitų L. S., M. P. ir G. M. kaltės padarius BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodymų pakankamumą, apeliacinės instancijos teismas atliko papildomą įrodymų tyrimą, kurio metu apklausė liudytoją E. J., dar kartą išanalizavo visus bylos duomenis – išteisintųjų L. S., M. P. ir G. M., liudytojų K. L., R. R., V. J., V. Š., E. J. parodymus, duomenis, užfiksuotus transporto priemonės, daiktų apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje, taip pat ir liudytojo V. Š., liudytojų R. R., K. L. parodymų ir degalinės vaizdo įrašų duomenų turinį, tačiau konstatavo, kad bylos įrodymų visuma nepakankama L. S., M. P. ir G. M. kaltei dėl jiems inkriminuojamos veikos pagrįsti bei paneigti jų pateiktos įvykio versijos, kad jie su sulaikytu techninio etilo alkoholio skiedinio kroviniu nesusiję. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 331 straipsnio 2 dalyje išdėstytus reikalavimus.

8. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus itin svarbiu pripažįstamas nuoseklus nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų laikymasis. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014, 2K-98-895/2015).

9. Įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai bei jų visumą ir nustatęs, kad nėra pakankamai neabejotinų L. S., M. P. ir G. M. kaltės įrodymų, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad L. S., M. P. ir G. M. išteisintini, nenustačius, jog jie dalyvavo darant jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Skundžiamame nuosprendyje motyvuotai išdėstyti tokio sprendimo motyvai.

10. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Aurelijus Gutauskas

Eligijus Gladutis