0b4e6bf2-3a2e-46a9-b13b-ee7685addd54 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedVilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, praneÅ¡Äjas), Irenos PaulauskienÄs ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Daivai Aranauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjai D. J., atsakovÄs atstovei Aliftinai KutyÅ¡, treÄiojo suinteresuoto asmens atstovei G. J., vieÅ¡ame
Legislator headnote
AI generated0b4e6bf2-3a2e-46a9-b13b-ee7685addd54 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: sprendimÄ Nr. l1-17-25745; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių paskirti pareiÅ¡kÄjai kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas (b. l. 1-2, 28-30).
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla Nr
AdministracinÄ byla Nr. I-2318-365/2010
(Proceso Nr. 3-61-3-01477-2010-5)
Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1
 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, praneÅ¡Äjas), Irenos PaulauskienÄs ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Daivai Aranauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjai D. J., atsakovÄs atstovei Aliftinai KutyÅ¡, treÄiojo suinteresuoto asmens atstovei G. J., vieÅ¡ame
teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos D. J. skundÄ atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos Vilniaus skyriaus 1-ajam pensijų skyriui, treÄiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dÄl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir n u s t a t Ä:
               PareiÅ¡kÄja
D. J. kreipÄsi į teismÄ su skundu, patikslintu skundu ir praÅ¡Ä: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau â VSDFV)
2010 05 10 sprendimÄ Nr. (6.5)1-2648; 2) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrio 1-ajį pensijų skyrių (toliau â VSDFV Vilniaus skyrius) tinkamai kvalifikuotai peržiÅ«rÄti ir pakeisti 2009 12 23
sprendimÄ Nr. l1-17-25745; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių paskirti pareiÅ¡kÄjai kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas (b. l. 1-2, 28-30).
PareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo atsisakÄ jai skirti kompensacijÄ už kenksmingas darbo sÄ lygas aiÅ¡kindami tuo, kad âkompensacija už kenksmingas darbo sÄ lygas skiriama tik asmenims, dirbusiems institucijose, kurios priklausÄ Chemijos pramonei, o institutas, kuriame ji iÅ¡dirbo 15 metų, nepriklausÄ chemijos pramoneiâ. Nurodo, kad pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 str. asmenims, dirbusiems darbus kenksmingomis darbo sÄ lygomis iki 1995 m sausio 1 d., remiantis L.M. L. 1976 m. knyga âLengvatinÄ pensijaâ skiriama iÅ¡moka. PaaiÅ¡kino, kad 1978 metais rugpjÅ«Äio 4 dienÄ , baigusi Vilniaus Valstybinio Universiteto, Chemijos fakultetÄ , buvo priimta dirbti į (duomenys neskelbtini), kuris vÄliau buvo pervadintas į  ,,(duomenys neskelbtini)â ir iki 1993 10 10 dirbo chemikÄs darbÄ , kenksmingomis darbo sÄ lygomis. Kenksmingomis darbo sÄ lygomis dirbo visÄ darbo dienÄ . Visus penkiolika darbo metų Elektrografijos MTI gamino elektrografinius skystus ryÅ¡kalus, kurie buvo naudojami karinei pramonei mikrofilmavimui. Tai yra grynai chemikÄs darbas, susijÄs su gamyba. VisÄ laikÄ dirbo su kenksmingomis cheminÄmis medžiagomis â lakais, dažais, pigmentais, tirpikliais,
kurios yra įvardintos prieduose. Tos paÄios medžiagos yra įvardintos ir L.M. L. 1976 m. knygoje âLengvatinÄ pensijaâ sÄ raÅ¡uose 1 ir 2,
kuria ir dabar Lietuvos Respublika vadovaujasi skirdama iÅ¡mokÄ už kenksmingas darbo sÄ lygas.  Rusijos chemikų profsÄ jungos iÅ¡aiÅ¡kinime dÄl kompensacijų už kenksmingas darbo sÄ lygas paraÅ¡yta, kad moterims, dirbusioms daugiau 7,5 metus kenksmingomis darbo sÄ lygomis ir turinÄiom ne mažiau 15 metų bendro darbo stažo priklauso lengvatinÄ pensija, taip pat pažymima, kad lengvatinÄ pensija priklauso žmonÄms, dirbusiems 100 % darbo dienos. Taip pat iÅ¡aiÅ¡kina, kad kenksmingomis sÄ lygomis dirbanÄiais žmonÄmis laikomi tie, kurie dirba su lakais-dažais ir kitomis nuodingomis medžiagomis. Ji atitinka visus nustatytus reikalavimus lengvatinei pensijai gauti, nes dirbo pilnÄ darbo dienÄ kenksmingom darbo sÄ lygom su lakais-dažais ir kitomis nuodingomis medžiagomis. IÅ¡aiÅ¡kinime pagrindinis dÄmesys atkreipiamas į tai, kad lengvatinÄs pensijos (jos atveju turÄtų bÅ«ti piniginis priedas) yra skiriamos nepriklausomai nuo to, kuriai žinybai priklausÄ Ä¯monÄ, kurioje buvo vykdoma chemijos pramonÄ - dirbama kenksmingomis darbo sÄ lygomis.
AtsakovÄ VSDFV Vilniaus skyrius su pareiÅ¡kÄjos skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 83-84) nurodÄ, kad kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas skyrimÄ ir mokÄjimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (1994-07-18 Nr. 1-549, nauja redakcija iÅ¡dÄstyta 2005-05-19 įstatymu Nr.X-209, toliau - Pensijų įstatymas) 67 straipsnis bei Kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas apskaiÄiavimo ir iÅ¡mokÄjimo tvarkos apraÅ¡as (toliau
- Tvarkos apraÅ¡as), patvirtintas Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1995-02-20 nutarimu Nr.267. PareiÅ¡kÄjos pateiktoje darbo knygelÄje bei socialinio draudimo pažymÄjime yra padaryti įraÅ¡ai, kad nuo 1978-08-04 priimta dirbti į Elektrografijos mokslinio tyrimo institutÄ inžinierÄs pareigoms, nuo 1993-04-01 darbo santykiai tÄsiasi EÄ® â(duomenys neskelbtini)â personalinÄje įmonÄje â(duomenys neskelbtini)â jaunesniosios mokslinÄs bendradarbÄs pareigose, nuo 1993-10-10 atleista iÅ¡ darbo. PareiÅ¡kÄja kaip patvirtinimus pateikÄ Elektrografijos mokslinio tiriamojo instituto direktoriaus
1978-08-04 įsakymo Nr. 358 ir Elektrografijos instituto â(duomenys neskelbtini)â direktoriaus 1993-10-10
įsakymo Nr. 6-K iÅ¡rašų bei asmens kortelÄs kopijas, kurių įraÅ¡ai pavirtina D. J. užimtas mokslinÄs bendradarbÄs pareigas minÄtame
institute. Be to, pateiktoje skyriaus viršininko I. S. 1978-08-08 tarnybinio pranešimo Nr. 91 kopijoje taip pat nurodoma, kad D.
J. atliks tyrimus, bandymus su cheminÄmis medžiagomis. Pagal SÄ raÅ¡o Nr. 1 VIII skyrių ir SÄ raÅ¡o Nr. 2 XI skyrių âChemijos pramonÄâ kompensacijos skiriamos darbininkams ir inžinerijos - technikos darbuotojams, dirbusiems visÄ darbo dienÄ cheminÄs produkcijos gamybos įmonÄse, priskirtose chemijos pramonei arba kuriose buvo cheminÄs produkcijos gamyba. Kadangi D. J. dirbo mokslo tiriamÄ jį darbÄ su cheminÄmis medžiagomis mokslinio tyrimo institute, t. y. nedirbo darbų, įvardytų SÄ raÅ¡e Nr. 1 ir SÄ raÅ¡e Nr. 2, Pensijų skyrius vedÄja 2009 m. gruodžio 23 d. priÄmÄ sprendimÄ Nr. 11-17-25745 neskirti kompensacijos D. J.
Tretysis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiÅ¡kÄjos skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 69-70) nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄja 2009-11-03 kreipÄsi į VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrių dÄl kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas paskyrimo. Pagal pareiÅ¡kÄjos pateiktus kompensacijai skirti dokumentus, ji nuo 1978-08-04 iki 1985-02-28 Elektrografijos mokslinio tyrimo institute, ir PÄ® â(duomenys neskelbtini)â dirbo skyriaus inžiniere, o nuo 1985-03-01 iki 1994-12-31 - moksline bendradarbe ir atliko tyrimus/bandymus su toksinÄmis cheminÄmis medžiagomis. Taigi pareiÅ¡kÄja dirbo mokslo tiriamÄ jį darbÄ mokslinio tyrimo institute, t.y. nedirbo darbų, įvardytų SÄ raÅ¡o Nr. l VIII skyriuje ir SÄ raÅ¡o Nr. 2 XI skyriuje. Nurodo, kad kompensacijų skyrimÄ reglamentuojanÄiuose teisÄs aktuose nenumatyta skirti kompensacijas remiantis tuo, kad už darbÄ su kenksmingomis medžiagomis asmeniui buvo suteikiamos tam tikros lengvatos (skiriamas pienas, suteikiamos papildomos atostogos ar nustatoma sutrumpinta darbo trukmÄ). TodÄl VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrius 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 11-17-25745 teisÄtai bei pagrįstai atsisakÄ skirti pareiÅ¡kÄjai kompensacijÄ .
Teisminio nagrinÄjimo metu pareiÅ¡kÄja praÅ¡Ä skundÄ tenkinti, remiantis skunde iÅ¡dÄstytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad Mokslinių tyrimų institutas buvo įkurtas TSRS ir priklausÄ karinei pramonei. Nors jis buvo pavadintas institutu, jame vyko gamyba. Pakeitus instituto darbÄ , jame toliau buvo vykdomas gamybos procesas. Ji dirbo kenksmingomis sÄ lygomis ir už tai gaudavo pieno bei turÄjo trumpesnÄ paskutinÄ mÄnesio darbo dienÄ . Darbo dokumentuose ji buvo įraÅ¡yta kaip mokslinÄ bendradarbÄ, todÄl, kad paraÅ¡Ä kelis mokslinius straipsnius, taÄiau dÄl to darbo pobÅ«dis nepasikeitÄ. Kadangi institutas buvo pavadintas institutu, o ne gamykla, nors ten vyko ir gamyba, buvo palikti institucijÄ atitinkantys dokumentai, o juose paraÅ¡yta, kad priimta į darbÄ atlikti bandomÄ jÄ gamybÄ , o ne gamybÄ .
Teisminio nagrinÄjimo metu atsakovo atstovÄ palaikÄ atsiliepime iÅ¡dÄstytus argumentus ir praÅ¡Ä atmesti
pareiÅ¡kÄjos skundÄ kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Mokslinių tyrimų institutų pareigybÄs niekada nebuvo sÄ raÅ¡e darbų ,už kurių atlikimÄ galima gauti kompensacijÄ . Nors pareiÅ¡kÄja ir dirbo kenksmingomis sÄ lygomis, taÄiau jos užimamos pareigos nesuteikÄ jai teisÄs į kompensacijÄ .
TreÄiojo suinteresuoto asmens atstovÄ palaikÄ atsiliepime iÅ¡dÄstytus argumentus ir praÅ¡Ä atmesti pareiÅ¡kÄjos skundÄ kaip nepagrįstÄ . Teisminio nagrinÄjimo metu patvirtino, kad mokslinių tyrimų institutai niekada nebuvo įtraukti į sÄ raÅ¡us lengvatinei pensijai gauti. 1976 m. iÅ¡aiÅ¡kinime yra nurodyta, kad mokslinių tyrimų institutų bandomojoje gamyboje dirbantys asmenys, dirbÄ darbus numatytus sÄ raÅ¡uose turi teisÄ gauti lengvatinÄ pensijÄ ir tuo paÄiu kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas. Institutui vykdant gamybÄ , Å¡is procesas turi bÅ«ti iÅ¡skirtas atskirame struktÅ«riniame padalinyje, numatyti atskiri gamybos planai. Dirbant tokiame padalinyje, iÅ¡einant iÅ¡ darbo, vadovas privalo iÅ¡duoti pažymÄ apie ypatingas darbo sÄ lygas, patvirtinanÄiÄ , kad asmuo turi teisÄ Ä¯ lengvatinÄ pensijÄ . PareiÅ¡kÄja pažymos ar duomenų apie tai, kad institute vyko gamyba nepateikÄ. Darbas su kenksmingomis medžiagomis teisÄ Ä¯ kompensacijÄ suteikia tik tuomet, kai yra įtrauktas į konkreÄius sÄ raÅ¡us. PažymÄjo, kad institutas kuriame dirbo pareiÅ¡kÄja, niekada neturÄjo cheminÄs pramonÄs Å¡akos statuso.
Teisminio nagrinÄjimo metu liudytoja apklausta Ž. U. aiÅ¡kino, kad pažįsta pareiÅ¡kÄjÄ , apie 10 metų kartu dirbo institute. Jos pareigos buvo technikÄs, o pareiÅ¡kÄjos â jaunesnioji mokslinÄ bendradarbÄ. Pareigos skyrÄsi, kadangi ji baigÄ tik technikumÄ , o pareiÅ¡kÄja â institutÄ . Darbo pobÅ«dis â elektrografinių ryÅ¡kalų gamyba â nesiskyrÄ. LengvatinÄs pensijos negauna, kolegų, kurie jÄ gautų nežino.
Skundas netenkinamas.
Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kÄja 2009 11 03 kreipÄsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrių dÄl kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas paskyrimo ir pateikÄ kompensacijai skirti reikalingus dokumentus (b. l. 85).
VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrius 2009 12 23 sprendimu Nr. 11-17-25745 nusprendÄ neskirti pareiÅ¡kÄjai kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas, nes neatitinka Pensijų įstatymo 67 str. bei Kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas apskaiÄiavimo ir iÅ¡mokÄjimo tvarkos apraÅ¡o 2 p. nustatytų reikalavimų. NurodÄ, kad kompensacija už ypatingas darbo sÄ lygas dirbusiems chemijos pramonÄje skiriama tik asmenims, dirbusiems TSRS chemijos pramonÄs ministerijos produkcijos gamybos įmonÄse. Mokslinio tyrimo instituto darbuotojai, tame tarpe ir moksliniai bendradarbiai neįvardinti gamybinių cechų, profesijų ir pareigų sÄ raÅ¡e Nr. 1 ir Nr. 2 (b. l.110).
 PareiÅ¡kÄja praÅ¡ydama pakeisti VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriaus sprendimÄ , kreipÄsi į VSDFV (b. l. 71), kuri 2010Â
05 10 sprendimu Nr. (6.5)1-2648Â nusprendÄ, kad VSDF valdybos Vilniaus skyriaus
1 pensijų skyrius, neskirdamas pareiÅ¡kÄjai kompensacijos, nepažeidÄ ginÄo santykius reglamentuojanÄių teisÄs aktų nuostatų, todÄl naikinti ar keisti jį nÄra pagrindo (b. l. 72).
Kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin.,1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555, toliau - Pensijų įstatymas) 67 straipsniu bei VyriausybÄs 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtintu Kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas apskaiÄiavimo ir iÅ¡mokÄjimo tvarkos apraÅ¡u (Žin., 1995, Nr. 17-398; 2005, Nr. 83-3068, toliau - Tvarkos apraÅ¡as).
Pensijų įstatymas numato, kad teisÄ gauti kompensacijÄ turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, iÅ¡dirbÄ Å¡io įstatymo 67 straipsnio 2-4 dalyse ir Tvarkos apraÅ¡o 6.1-6.9 punktuose nustatytomis sÄ lygomis ir nustatytÄ laikÄ , arba ne mažiau kaip pusÄ Å¡io laiko minÄto įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje ir Tvarkos apraÅ¡o priede nurodytu laikotarpiu. Pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalį, teisÄ gauti kompensacijÄ turi moterys, kurios iki 1995-01-01 nustatytÄ laikÄ dirbo kenksmingomis darbo sÄ lygomis darbus, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sÄ raÅ¡e Nr. 1 (toliau - SÄ raÅ¡as Nr.l), taip pat dirbusios kitus darbus sunkiomis sÄ lygomis, nurodytus sÄ raÅ¡e Nr. 2 (toliau - SÄ raÅ¡as Nr. 2), patvirtintuose buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjÅ«Äio
22 d. nutarimu Nr. 1173.
Pagal SÄ raÅ¡o Nr. 1 VIII skyrių ir SÄ raÅ¡o Nr. 2 XI skyrių âChemijos pramonÄâ kompensacijos skiriamos darbininkams ir inžinerijos - technikos darbuotojams, visÄ darbo dienÄ dirbusiems cheminÄs produkcijos gamyboje įmonÄse, kurios buvo priskirtos chemijos pramonÄs Å¡akai arba kuriose buvo Å¡ios produkcijos gamyba.
IÅ¡ byloje pateiktų darbo knygelÄs bei socialinio draudimo pažymÄjimo kopijų įrašų, matyti, kad pareiÅ¡kÄja nuo 1978 08 04 priimta dirbti į Elektrografijos mokslinio tyrimo institutÄ inžinierÄs pareigoms, nuo 1993 04 01 darbo santykiai
tÄsÄsi EÄ® â(duomenys neskelbtini)â personalinÄje įmonÄje â(duomenys neskelbtini)â jaunesniosios mokslinÄs bendradarbÄs pareigose, nuo 1993 10
10 atleista iÅ¡ darbo (b. l. 87-94). Elektrografijos mokslinio tiriamojo instituto direktoriaus 1978 08 04 įsakymo Nr. 358 ir Elektrografijos instituto â(duomenys neskelbtini)â direktoriaus 1993
10 10 įsakymo Nr. 6-K iÅ¡rašų bei asmens kortelÄs kopijų įraÅ¡ai taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kÄja buvo priimta į inžinierÄs pareigas, o vÄliau
paskirta jaunÄ ja moksline bendradarbe. Instituto skyriaus virÅ¡ininko I. S. 1978 08 08 tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 91 kopijoje taip
pat nurodoma, kad D. J. atliks tyrimus, bandymus su cheminÄmis medžiagomis (b. l. 95, 96), o ne dirbs gamyboje.
Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įrodyta aplinkybÄ, jog pareiÅ¡kÄja mokslinio tyrimo institute atliko tyrimus/bandymus
su toksinÄmis cheminÄmis medžiagomis, , t.y. dirbo tiriamÄ jį mokslinį darbÄ , ir tai negali bÅ«ti pagrindas skirti kompensacijÄ , nes Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta teisÄ Ä¯ kompensacijÄ siejama su asmens darbo, dirbto kenksmingomis sÄ lygomis (pareigų, profesijos), įraÅ¡ymu į Lietuvoje galiojusius gamybų, cechų ir profesijų SÄ raÅ¡Ä Nr. 1 bei SÄ raÅ¡Ä Nr. 2, o ne tik su kenksmingomis darbo sÄ lygomis. Kompensacijų skyrimÄ reglamentuojanÄiuose teisÄs aktuose taip pat nenumatyta skirti kompensacijas remiantis tuo, kad už darbÄ su kenksmingomis medžiagomis asmeniui buvo suteikiamos tam tikros lengvatos, t. y. skiriamas pienas, nustatoma sutrumpinta darbo trukmÄ.
           Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriaus 2009 12 23 sprendimas Nr. 11-17-25745 ir
VSDFV 2010 05 10 sprendimas Nr. (6.5)1-2648 yra teisÄti ir pagrįsti, todÄl pareiÅ¡kÄjos skundas atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85â87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismasn u s p r e n d Ä :
PareiÅ¡kÄjos D. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄjai                                                                                                          Irena PaulauskienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Liudmila Zaborovska                                                                                                        Gintaras Dzedulionis