2021-07-28 Nr. AB-15168-3-63-3-02325-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-462-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02325-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 53.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. K. atskiruosius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. K. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. dėl statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. K. K. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. spalio 30 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. birželio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. LRS-31-190627-00040 gyvenamojo namo rekonstravimui į dviejų butų gyvenamą namą (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Leidimas) galiojimą, taip pat atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Pareiškėja skunde, be kita ko, paaiškino, kad jai ir V. B. bei V. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). 2016 metais V. B. pasiūlė pareiškėjai atidalinti gyvenamąjį namą, suformuojant du atskirus turtinius vienetus (butus). 2019 m. liepos 16 d. pareiškėjai įteiktas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sivos studija“ parengtas „Gyvenamojo namo rekonstravimo (statybos užbaigimas) į dviejų butų gyvenamą namą (duomenys neskelbtini)“ projektas (toliau – ir Projektas), kuriam išduotas Leidimas. Pareiškėja detalizavo, kurie, jos teigimu, Projekto sprendiniai iš esmės pažeidžia pareiškėjos teises bei teisėtus interesus, nurodė, kad Projektas, kuriam išduotas Leidimas, nebuvo suderintas (negautas rašytinis pritarimas) su pareiškėja, pareiškėja V. B. nesuteikė įgaliojimo teikti prašymą Leidimui gauti, prieš tai nesupažindinus jos su Projekto sprendiniais ir jų nesuderinus.

Dėl praleisto termino skundui paduoti pareiškėja pažymėjo, kad Leidimas išduotas 2019 m. birželio 27 d., Projektas, kuriam išduotas Leidimas, pareiškėjai buvo įteiktas 2019 m. liepos 16 d. Kaip matyti iš pareiškėjos V. B. 2019 m. liepos 31 d. pateikto rašto, pareiškėja, nesutikdama su Projekto sprendiniais, kreipėsi į Administracijos specialistus, kurie pasiūlė jai, susitarus su kitu bendraturčiu, atlikti Projekto korektūrą ir / ar klaidų ištaisymą ir kreiptis dėl naujos statybą leidžiančio dokumento versijos gavimo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 52 punkte. Pareiškėja, siekdama ginčą išspręsti bendru sutarimu, ne kartą žodžiu ir po to raštu (2019 m. liepos 31 d. raštas ir 2019 m. spalio 2 d. pretenzija) kreipėsi į V. B., tačiau iki šiol negavo jokio atsakymo, todėl laikytina, kad jis nesutiko su jos pasiūlymu. Atsižvelgiant į tai, siekdama apginti pažeistas savo teises, pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą. Pareiškėjos nuomone, jos veiksmai ir pastangos pasiekti susitarimą su V. B. patvirtina, jog ji veikė rūpestingai ir aktyviai, visais įmanomais būdais bandydama ginčą išspręsti be teismo.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjos R. K. K. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jos skundą, nurodė grąžinti pareiškėjai skundą ir sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad pareiškėja, prašydama panaikinti 2019 m. birželio 27 d. išduotą Leidimą, į teismą kreipėsi 2019 m. spalio 30 d. Buvo nustatyta, kad apie ginčijamą administracinį aktą pareiškėja sužinojo 2019 m. liepos 16 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėja akivaizdžiai praleido vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Teismo vertinimu, termino skundui paduoti praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios priežastys ar atsitiktinės aplinkybės, o pačios pareiškėjos pasirinktas atitinkamo elgesio modelis, kadangi ji jau 2019 m. rugpjūčio mėn. žinojo, jog bendraturtis V. B. nereaguoja į jos pretenzijas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2020 m. sausio 22 d. nutartimi panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perdavė skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus (Administracijos 2019 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. (3.1.1)-R12-555, kuriame pateikti duomenys iš registracijos žurnalo apie pareiškėjos kreipimąsi dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo 2019 m. liepos 30 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir 2019 m. rugsėjo 2 d.), teismas nurodė, kad pareiškėja, 2019 m. liepos 16 d. gavusi ginčijamą Leidimą, kreipėsi į Administraciją ir, atsižvelgdama į gautą konsultaciją Leidimą koreguoti (gauti naują statybą leidžiančio dokumento versiją) Reglamento 52 punkte nustatyta tvarka, ne kartą kreipėsi dėl susitarimo sudarymo į V. B.. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į kartu su atskiruoju skundu pateiktus duomenis, kad pareiškėja į Administraciją kreipėsi tris kartus būtent dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo statybos teisinių santykių srityje, todėl sprendė, kad pareiškėja buvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, siekdama apginti galbūt pažeistas savo teises. Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, pareiškėjos nurodytos termino praleidimo aplinkybės laikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jos valios, pakankamai svarbiomis atnaujinti terminą skundui paduoti. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus papildomus įrodymus, konstatavo, kad jos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti pagrįstas pakankamai svarbiomis aplinkybėmis, todėl tenkintinas.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. sausio 29 d. nutartimi, atsižvelgę į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį, tenkino pareiškėjos prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, atnaujino šį terminą ir nutarė pareiškėjos skundą priimti.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 2 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė ir priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. iš pareiškėjos R. K. K. 850 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šia nutartimi buvo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas, pabrėždamas ABTĮ įtvirtintą teisminės gynybos universalumo principą, kartu nurodė, jog teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, t. y. laikantis įstatymų nustatytų procesinių terminų. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas.

Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad nei V. B., nei projektuotojas UAB „Sivos studija“ jokios informacijos apie projektavimo eigą pareiškėjai neteikė ir Projekto sprendiniai su pareiškėja nebuvo derinami, su Projekto sprendiniais ji susipažino tik 2019 m. liepos 16 d., kad ji nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2019 m. spalio 2 d. kreipėsi į Administraciją ir V. B. dėl galimybės koreguoti Projektą, teismas nustatė, kad pareiškėja ir V. B. yra nepadalinto gyvenamojo namo ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.

Po to, kai 2017 m. vasario 7 d. trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. pareiškėjai pateikė pasiūlymą dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo bendro organizavimo, pareiškėja 2017 m. vasario 21 d. iš esmės pasiūlymui pritarė ir 2017 m. balandžio 10 d. davė sutikimą, kad gyvenamojo namo ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtis V. B. rengtų gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo (statybos užbaigimas) į dviejų butų gyvenamąjį namą projektą (projekto korektūra) ir jo projektinius pasiūlymus, vėliau organizuotų ir atliktų su šiuo projektu susijusius statybos darbus, rengtų dokumentus statybos darbų užbaigimo registravimui, gautų patvirtintą deklaraciją (toliau – ir Sutikimas) ir sutiko, kad statybą leidžiantis dokumentas būtų išduotas statytojo V.

B. vardu. Iš trečiojo suinteresuoto asmens V. B. 2017 m. vasario 7 d. pasiūlymo turinio matyti, jog jame buvo nurodyta, kokie reikalavimai bus keliami Projektui. 2017 metais parengti projektiniai pasiūlymai buvo pateikti viešinimui ir visuomenės svarstymui. 2017 m. rugsėjo 15 d. pasiūlymams pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros poskyrio vedėjas M. M.. Tuo tikslu prie pagrindinio įėjimo į sklypą buvo iškabintas skelbimas apie projektavimo darbus, nurodytos koordinatės bei pažymėta, kur galima kreiptis, norint susipažinti su Projekto sprendiniais.

Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės interneto tinklalapyje www.klaipėda.lt buvo pateikta viešinama medžiaga su Projekto sprendiniais ir brėžiniais. Leidimas buvo išduotas 2019 m. birželio 27 d. ir tą pačią dieną paskelbtas Lietuvos Respublikos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir Infostatyba). Infostatybos duomenų bazėje buvo patalpinta informacija apie tai, kad statytojui V. B. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2019 m. birželio 27 d. išdavė leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), nurodyti duomenys apie statinio projektą – gyvenamojo namo rekonstravimas (statybos užbaigimas) į dviejų butų gyvenamą namą, adresu (duomenys neskelbtini), nurodytas projekto numeris, jo parengimo metai, pateikti duomenys apie statinio projektuotoją.

Teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų, kad susipažinusi su projektiniais pasiūlymais, pareiškėja reiškė pastabas ar pretenzijas viešo svarstymo su visuomene metu. Priešingai – bylos duomenys patvirtino, jog 2019 m. liepos 31 d. pareiškėja apmokėjo jai tenkančią Leidimo išdavimo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), topo nuotraukos atnaujinimo išlaidų dalį bei pažymėjo, jog nesutinka apmokėti projektavimo darbų išlaidų.

Teismas pažymėjo, kad sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Kadangi Leidimo išdavimui buvo būtinas pareiškėjos rašytinis sutikimas, t. y. reikalinga tik pareiškėjos valia, siekis dalyvauti prasidėjusiame procese, aktyvus domėjimasis pastarojo eiga bei pastangos teisiniu keliu daryti įtaką priimamiems sprendimams, nevertintina, jog skundo padavimo termino eigos pradžia turi būti skaičiuotina nuo Projekto turinio sužinojimo dienos. Tokio pobūdžio informacija, sprendžiant pagal administracinėje byloje turimus duomenis, buvo viešai prieinama nuo 2019 m. birželio 27 d. ir visiškai pakankama pasinaudoti teise į teisminę gynybą – buvo nurodyti esminiai skundžiamo teisės akto turinį sudarantys elementai, t. y. aktą priėmusi institucija, priėmimo diena, o taip pat suprantamos kylančios pasekmės – gyvenamojo namo, kurio bendraturte yra pareiškėja, rekonstravimas (statybos užbaigimas) į dviejų butų gyvenamą namą, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, kad pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2019 m. spalio 30 d., kas reiškė, jog buvo veikta nepakankamai atidžiai bei rūpestingai, nes būdama gyvenamojo namo ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtė, pareiškėja dar 2017 m. balandžio 10 d. pasirašė Sutikimą, o teise kreiptis į teismą pasinaudojo, praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po Leidimo viešo paskelbimo. Įvertinęs bylos duomenis, teismas neįžvelgė kilusio poreikio pareiškėjai kreiptis į Administraciją ir konsultuotis ar teikti pasiūlymus statytojui dėl projekto koregavimo po Leidimo išdavimo. Teismo vertinimu, tai tik dar labiau užvilkino kreipimosi į teismą laiką. Teismas pažymėjo, kad analogiškos pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-206-556/2017.

Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.), teismas konstatavo, jog, nagrinėjamu atveju termino skundui paduoti parleidimo priežastys negalėjo būti laikomos svarbiomis. Teismas priėjo prie išvados, jog praleistas terminas skundui paduoti buvo atnaujintas be pagrindo ir administracinę bylą nutraukė, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 9 punktu.

Teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B., tenkindamas jo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, priteisė 850 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos.

III. Pareiškėja R. K. K. ir jai atstovaujantis advokatas atskiraisiais skundais prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020 išsprendė skundo padavimo termino praleidimo klausimą, panaikindamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl tos pačios priežasties – dėl termino praleidimo. Apžvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadas, pateiktas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje, pareiškėja pažymi, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartyje šis teismas kvestionavo minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartyje nustatytas aplinkybes bei pateiktą teisinį vertinimą, galutinį sprendimą ir jį pakeitė. Tokia situacija netoleruotina konstitucine prasme, kuri įpareigoja žemesnės instancijos teismus laikytis aukštesnės instancijos teismo formuojamos praktikos, juolab, jei dėl konkrečių aplinkybių, aukštesnysis teismas jau yra priėmęs sprendimą. Pareiškėja pabrėžia, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą priėmė, kas reiškia, kad skundo priėmimo klausimas nebeanalizuotinas vėlesnėje proceso stadijoje bylą nagrinėjant iš esmės. Pareiškėja nurodo argumentus dėl kilusio ginčo esmės ir teigia, kad nenagrinėjant bylos iš esmės, buvo pažeista jos konstitucinė teisė į teisminę gynybą.

Pareiškėjos atstovas advokatas R. P. atskirajame skunde pasisakydamas dėl skundžiamo Leidimo neteisėtumo, nurodo, kad Leidimas išduotas 2019 m. birželio 27 d., rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jį kartu su UAB „Sivos studija“ Projektu pareiškėja gavo paštu 2019 m. liepos 16 d. iš trečiojo suinteresuoto asmens V. B., skundas teismui paduotas 2019 m. spalio 30 d., t. y praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Pareiškėjos atstovas akcentuoja, kad gavus Leidimą su Projektu, tolimesnį pareiškėjos elgesį lėmė Administracijos specialistų išaiškinta teisinė galimybė, atlikus su kitu bendraturčiu suderintas Projekto korektūras, gauti naujos laidos statybą leidžiantį dokumentą. Administracijos specialistai vertino, kad būtina pateikti dokumentus, kurių nebuvo UAB „Sivos studija“ parengtame Projekte (pareiškėjos gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, kuria buvo nustatyta ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimą bei Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį, kuriais buvo nustatytos bendraturčių namo pastogės naudojamos dalys ir plotai, priešprojektiniuose pasiūlymuose išsakytą pareiškėjos poziciją dėl gyvenamojo namo naujų fasado elementų įrengimo).

Pareiškėjos atstovas akcentuoja, kad visos pareiškėjos konsultacijos su Administracija buvo susijusios su ginčo dalyku. Bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, gavusi konsultacijas iš Leidimą išdavusios institucijos, siekdama ne teismo keliu ištaisyti Projekto klaidas bei faktinių duomenų neatitikimus Reglamento 52 punkte nustatyta tvarka, būtent taip ir veikė. Kadangi šiuo atveju buvo reikalingas kito bendraturčio sutikimas, pareiškėja pirmiausia kreipėsi į jį dėl tokių procedūrų atlikimo, o po 2019 m. spalio 2 d. pretenzijos išsiuntimo negavus iš V. B. jokio atsakymo, pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą. Pabrėžiama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje sprendė, jog pareiškėja buvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, siekdama apginti galbūt pažeistas savo teises, jos nurodytos termino praleidimo aplinkybės laikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jos valios, pakankamai svarbiomis atnaujinti terminą skundui paduoti. Pirmosios instancijos teisme bylą išnagrinėjus teismo posėdyje, nebuvo nustatyta naujų esminių aplinkybių, kurios paneigtų minėtos nutarties išvadas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad terminas skundui paduoti buvo atnaujintas be pagrindo – nepagrįstai taikytas ABTĮ 103 straipsnio 9 punktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos R. K. K. atskiruosius skundus dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutartis, kuria buvo nutraukta administracinė byla pagal pareiškėjos skundą Administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. dėl Leidimo panaikinimo konstatavus, kad terminas skundui paduoti buvo be pagrindo atnaujintas, teisėtumas ir pagrįstumas. Minėta nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkino trečiojo suinteresuoto asmens V. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o pareiškėjos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 9 punkte nustatytu pagrindu, nustatęs, kad pareiškėja apie prašomą panaikinti Leidimą turėjo sužinoti 2019 m. birželio 27 d., jį paskelbus Infostatyboje. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad skundo padavimo termino eigos pradžia neturėjo būti skaičiuojama nuo Projekto turinio sužinojimo dienos ir pažymėjo, kad neįžvelgė kilusio poreikio pareiškėjai kreiptis į Administraciją konsultuotis ar teikti pasiūlymus statytojui dėl Projekto koregavimo po Leidimo išdavimo. Pareiškėja atskiruosiuose skunduose su šia teismo išvada nesutinka, akcentuodama, kad skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas galutine ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi, po šios nutarties jos skundas buvo priimtas pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiama nutartimi nutraukęs bylą, pirmosios instancijos teismas kvestionavo aukštesnės instancijos teismo išvadas ir tas pačias aplinkybes įvertino kitaip, taip pažeisdamas pareiškėjos teisę į teisminę gynybą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirųjų skundų argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo administracinę bylą nutraukti, pirmiausia pažymi, kad bylos nutraukimo pagrindai yra nurodyti ABTĮ 103 straipsnyje. Teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui paduoti buvo atnaujintas be pagrindo (ABTĮ 103 str. 9 p.).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi, kuria netenkintas pareiškėjos R. K. K. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti jos skundą, be kita ko, nustatė, jog pareiškėja, prašydama panaikinti Administracijos 2019 m. birželio 27 d. išduotą Leidimą, į teismą kreipėsi 2019 m. spalio 30 d., ir darė išvadą, kad termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo ne objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios priežastys ar atsitiktinės aplinkybės, o pačios pareiškėjos pasirinktas atitinkamo elgesio modelis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, teismas nurodė, jog pareiškėja į Administraciją kreipėsi tris kartus būtent dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo statybos teisinių santykių srityje, ir sprendė, kad pareiškėja buvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, siekdama apginti galbūt pažeistas savo teises. Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, pareiškėjos nurodytos termino praleidimo aplinkybės laikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jos valios, pakankamai svarbiomis atnaujinti terminą skundui paduoti.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 151 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui. Minėtas teisinis reguliavimas lemia, kad apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai, pateikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartyje dėl aplinkybių, kuriomis remiantis termino skundui paduoti praleidimo priežastys pripažintos svarbiomis ir iš esmės konstatuota, kad šis terminas atnaujintinas, yra privalomos pirmosios instancijos teismui. Pastebėtina, kad pareiškėjos skundas, atnaujinus terminą, buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Vertinant, ar pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš esmės paaiškėjo kokios nors reikšmingos aplinkybės, paneigiančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartyje pateiktą vertinimą, teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, aptartoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2021 m. birželio 2 d. nutartyje nenustatė ir nenurodė jokių naujų aplinkybių ar argumentų, kurios nebuvo vertintos sprendžiant dėl pareiškėjos skundo priėmimo ir termino atnaujinimo kilusį ginčą.

Aplinkybė, kad pareiškėjos ginčijamas Leidimas buvo išduotas 2019 m. birželio 27 d., iš esmės buvo žinoma pirmosios instancijos teismui priimant 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį, taigi buvo įvertinta atliekant šios nutarties patikrą apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika – 2017 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-206-556/2017 – ir vadovaudamasis šios nutarties motyvais, tik formaliai nurodė, kad neįžvelgia pareiškėjai kilusio poreikio kreiptis į Administraciją ir konsultuotis, tačiau nepateikė nustatytais faktais pagrįstų išvadų, kurios paneigtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartyje pateiktą vertinimą, jog pareiškėjos kreipimasis į Administraciją (Leidimą išdavusią kompetentingą instituciją) dėl pirminės teisinės pagalbos, siekiant ginčą išspręsti be teismo Reglamento 52 punkte nustatyta tvarka, laikytina svarbia, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusia aplinkybe, taip pat kad pareiškėja buvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėja piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimta esant skirtingoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, todėl ja vadovautis nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiama 2021 m. birželio 2 d. nutarties dalis, kuria nutraukta byla ABTĮ 103 straipsnio 9 punkto pagrindu, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Pareiškėja atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau nepateikia jokių argumentų dėl jos dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą; kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 1 ir 3 d.). Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai bylą nutraukė, darytina išvada, kad šiuo procesiniu sprendimu byla negalėjo būti baigta, todėl ir išlaidų atlyginimo klausimas negalėjo būti sprendžiamas. Atsižvelgiant į išdėstytą, naikinama ir pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos atskiruosius skundus tenkina, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir perduoda klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. K. K. atskiruosius skundus tenkinti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Ernestas Spruogis