0b4d07c7-7f73-4fd4-a00a-c8e70e67f751 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-451-935/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48241-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.1.9.2; 1.1.9.9 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui, nuteistojo gynėjui advokatui Viliui Žilioniui, nuteistajam M.

J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. J. buvo uždrausta dvejus metus ir tris mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 7 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, buvo konfiskuotas M. J. priklausantis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. M. J. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. spalio 6 d., apie 22.10 val., Kovo 11-sios g., GrigiÅ¡kėse, Vilniuje, ties pastatu Nr. 48, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 740I, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,31 promilės etilo alkoholio). Tokiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti arba skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ iki tokio termino, kurį nuteistasis jau yra netekęs Å¡ios teisės, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria buvo konfiskuotas nuteistajam priklausantis automobilis.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstė įrodymus, tačiau iÅ¡ esmės jų neanalizavo, negretino tarpusavyje, nepaÅ¡alino esančių prieÅ¡taravimų, visiÅ¡kai nepasisakė dėl iÅ¡tirtų įrodymų patikimumo ir nepateikė įvertinimo. Skundžiamame nuosprendyje buvo tik pacituoti policijos pareigÅ«nų parodymai, tačiau jie nebuvo lyginami tarpusavyje bei nebuvo vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrindė, kodėl nesivadovavo nuteistojo duotais parodymais bei kitais jo nekaltumÄ patvirtinančiais duomenimis.

4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog liudytojų M. M. ir S. S. parodymai yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi ir papildantys vieni kitus. Liudytoja M. M. paaiÅ¡kino, kad matė BMW automobilio vairuotojÄ , nes automobilis niekada nebuvo dingęs iÅ¡ jos matymo lauko, paskui BMW automobilį tarnybiniu automobiliu važiavo gal vieno metro atstumu. Vis tik byloje esantis vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio patvirtina, kad BMW buvo dingęs iÅ¡ policijos pareigÅ«nų matymo lauko daugiau nei 10 sekundžių, prie BMW policijos pareigÅ«nai privažiavo tuo metu, kai jis jau buvo sustojęs, o atstumas tarp tarnybinio automobilio ir BMW buvo kur kas didesnis nei vienas metras.

Be to, eksperimento rezultatai aiškiai parodė, jog važiuojant paskui BMW, esant tiek nuleistai, tiek pakeltai užuolaidėlei, iš tarnybinio automobilio priekinės keleivio vietos nei vizualiai, nei vaizdo įrašymo kamera užfiksuotame vaizde nesimatė sėdinčių automobilyje asmenų. Dėl tų pačių aplinkybių abejonių kyla ir dėl liudytojo S. S. parodymų patikimumo.

5. Skunde nurodoma, kad liudytoja M. M. pirmosios instancijos teisme aiÅ¡kino, jog matė persėdimo faktÄ iÅ¡ priekinės vairuotojo vietos į galinę automobilio sėdynę. IÅ¡ esmės tokius pačius parodymus davė ir liudytojas S. S.. Vis tik eksperimento rezultatai, prieÅ¡ingai nei konstatuota skundžiame nuosprendyje, nepatvirtina tokių liudytojų parodymų. Eksperimento metu nustatyta, kad iÅ¡ tarnybinio automobilio priekinės keleivio vietos bei vairuotojo vietos nei vizualiai, nei vaizdo įraÅ¡ymo kamera, nesimatė, kaip policijos pareigÅ«nas perlipa iÅ¡ vairuotojo vietos į galinę automobilio sėdynę. Net stovint prie tarnybinio automobilio, lauke, nesimatė kaip tyrėjas bando perlipti iÅ¡ automobilio BMW vairuotojo vietos į automobilio galÄ .

6. Apeliantui kyla abejonių dėl to, ar iÅ¡ priekinės tarnybinio automobilio keleivio vietos galima pamatyti, kaip asmuo perlipa iÅ¡ vairuotojo vietos į automobilio galÄ , tuo metu, kai automobilio stiklas papildomai neužtamsintas. M. J. įsitikinimu, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, kad iÅ¡ keleivio vietos matosi tam tikri veiksmai, o iÅ¡ vairuotojo vietos, esant tokioms pat sÄ lygoms, nesimato. Taip pat nelogiÅ¡ka, kad iÅ¡ keleivio vietos neva matėsi, o iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, t. y. iÅ¡ lauko, net esant nuleistai užuolaidėlei, jau nesimatė, kas vyksta kitame automobilyje. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nevertino ir dėl to nepasisakė.

7. Nuteistasis pabrėžia, jog užuolaidėlė jo automobilyje niekados nėra nuleidžiama. Todėl jam nėra aiÅ¡ku, kodėl buvo vadovaujamasi dalimi eksperimento metu gautų duomenų, nors jie buvo gauti ne tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kokiomis viskas vyko. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl nesivadovavo nuteistojo parodymais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad užuolaidėlė tÄ vakarÄ buvo nuleista, todėl ir dėl Å¡ios priežasties nėra jokio pagrindo vadovautis dalimi eksperimento metu gautų duomenų.

8. Tuo pačiu apeliaciniame skunde tvirtinama, kad liudytojo S. S. parodymai prieÅ¡tarauja eksperimento rezultatams, t. y. eksperimento metu nustatyta, kad tiek esant nuleistai, tiek pakeltai užuolaidėlei iÅ¡ tarnybinio automobilio priekinės vairuotojo vietos nei vizualiai, nei vaizdo įraÅ¡ymo kamera užfiksuotame vaizde nesimatė, kaip tyrėjas perlipo iÅ¡ vairuotojo vietos į automobilio galÄ . Liudytojos M. M. parodymai apeliantui kelia abejonių ir dėl to, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog liudytoja priėjo prie vairuotojo durelių ir pamačiusi, jog nieko nėra, pakvietė kitÄ policijos pareigÅ«nÄ . Taigi visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, jog policijos pareigÅ«nė, kuri matė perlipimo faktÄ , prieitų prie automobilio prekinių durelių.

9. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir liudytojo M. R. parodymus. Å is liudytojas aiÅ¡kino, jog jis, eidamas kiemais, matė važiuojantį BMW, taip pat matė persėdimo faktÄ . Tuo pačiu savo tarnybiniame praneÅ¡ime liudytojas nurodė, kad automobilis BMW sustojo Å¡alia jo penkių metrų atstumu, tačiau pirmosios instancijos teisme liudytojas negalėjo nurodyti, kokiu atstumu sustojo BMW automobilis, vėliau nurodė deÅ¡imties ar dvideÅ¡imties metrų atstumÄ . Abejonių dėl liudytojo M.

R. buvimo vietos kelia ir tai, kad iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, jog M. R. į įvykio vietÄ atėjo paskutinis. M. M., priėjusi prie automobilio vairuotojo durelių, turėjo pakviesti pareigÅ«nÄ M. R., kuris neva stovėjo už penkių metrų, o ne S. S., kuris sėdėjo policijos tarnybiniame automobilyje. Apeliantui kyla klausimas, kodėl M. R. prie BMW atėjo paskutinis, nors buvo prie jo arčiausiai. Liudytojo M. R. parodymais abejoti verčia ir liudytojos L. J. nurodytos aplinkybės. Be to, tuo atveju, jeigu liudytojas M.

R. matė, kas vairavo automobilį, kodėl reikėjo klausinėti, kas jį vairavo.

10. Nuteistasis pažymi, jog liudytojas M. R. nurodė, kad T. K. jam paaiÅ¡kino, jog automobilį vairavo apeliantas. Minėto liudytojo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad bendravimas su T. K. buvo fiksuojamas vaizdo bei garso registratoriumi. Vis tik vėliau paaiÅ¡kėjo, kad dėl techninių kliūčių įraÅ¡as nepavyko. M. R. nurodo daug įvairių aplinkybių, tačiau į bylÄ jis pateikė tik jokios tiesioginės įrodomosios reikÅ¡mės dėl vairavimo ir persėdimo fakto neturintį vaizdo įraÅ¡Ä . Nuteistasis yra įsitikinęs, kad reikÅ¡mingi vaizdo įraÅ¡ai nepateikti, kadangi jie nėra naudingi liudytojams ir patvirtina faktÄ , jog T. K. nesakė, kad automobilį vairavo nuteistasis.

11. M. J. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo jo nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų L. J., A. G. bei T. K. parodymai. Skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai nepagrįstai buvo nurodyta, jog T. K. parodymai yra melagingi. Å ioje byloje įrodinėjimo pareiga buvo perkelta nuteistajam, tokiu bÅ«du buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, neaiÅ¡kino visų kilusių abejonių baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nuosprendį grindė prielaidomis.

12. Apeliantas yra įsitikinęs, jog sprendimas konfiskuoti automobilį ir draudimas naudotis dvejus metus ir tris mėnesius teise vairuoti transporto priemones neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų, neabejotinai sukels tiek jam, tiek ir kitiems asmenims nepagrįstai didelių neigiamų pasekmių. Vertinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – proporcingumÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad pagal BK bendrosios dalies nuostatas bauda už nesunkų nusikaltimÄ yra nuo 2500 Eur iki 100000 Eur.

Å iuo atveju konfiskuoto turto vertė yra ženkliai didesnė už baudos minimaliÄ ribÄ . Be to, nuteistojo ir jo Å¡eimos finansinė padėtis yra sunki. Konfiskuojamas automobilis buvo įsigytas pasiėmus iÅ¡ banko kreditÄ , kuris Å¡iuo metu yra apie 8700 Eur. Didžioji dalis nuteistojo uždirbamų pinigų yra iÅ¡leidžiami atsiskaitymams su banku pagal kredito sutartis. Nuteistasis gyvena su tėvais ir iÅ¡laiko Å¡eimÄ (moka komunalinius mokesčius už butÄ , perka maistÄ ir kt.), nes tik jis vienintelis Å¡eimoje dirba.

Be to, nuteistojo tėvas sunkiai serga, jam nustatytas 65 procentų nedarbingumas, jo gaunamos pajamos yra iÅ¡leidžiamos vaistams/gydymui, tačiau jų ne visada užtenka, todėl prie to finansiÅ¡kai prisideda ir nuteistasis. Å iuo atveju automobilio praradimas, kurį M. J. planavo parduoti arba pradėti su juo papildomÄ vairuotojo veiklÄ , turės labai sunkių finansinių padarinių.

13. Skunde taip pat pažymima, jog automobilis bei teisė vairuoti transporto priemones apeliantui yra bÅ«tina, kadangi jis turi rÅ«pintis sergančiu tėvu. Dėl ligos jis negali pats vairuoti. Jo gydymas vykdomas Kaune. VisÄ laikotarpį, kol apeliantas neturi teisės vairuoti transporto priemonių, tenka samdyti vairuotojÄ , dėl ko patiriamos iÅ¡laidos, kas dar labiau sunkina ir taip sunkiÄ finansinę padėtį.

14. M. J. nurodo, kad jis ankščiau neteistas, yra keltÄ kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, o skundžiamame nuosprendyje minimas pažeidimas buvo padarytas 2015 metais, todėl nepagrįstas teiginys, kad apeliantas yra linkęs sistemiÅ¡kai daryti Å¡iukščius naudojimosi transporto priemonėmis tvarkos pažeidimus.

15. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su įrodymų vertinimu.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog M. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Nuteistojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.

17. Konstatuotina, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to jokių ginčų nekyla, kad įvykio metu M. J. priklausančiame automobilyje BMW 740I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo du asmenys, t. y. pats M. J. ir T. K.. Taip pat byloje nekyla jokių ginčų dėl to, kad minėtÄ automobilį vairavęs asmuo, automobiliui sustojus, iÅ¡ vairuotojo vietos perlipo į vienÄ iÅ¡ keleiviams skirtų vietų. Å ioje byloje ginčas kyla dėl to, į kuriÄ keleiviui skirtÄ vietÄ automobilio vairuotojas, sustojus automobiliui, perlipo, ir tuo pačiu, kas iÅ¡ tikrųjų įvykio metu vairavo automobilį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie laikytini įrodymais, daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ tikrųjų įvykio metu BMW 740I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo M. J., kuris, sustabdžius automobilį, perlipo ant galinės automobilio sėdynės.

18. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog liudytojų M. M., S. S. ir M. R. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, nes jie yra nelogiški, jų nepatvirtina byloje užfiksuoti duomenys, be to, juos paneigia nuoseklūs paties nuteistojo parodymai bei liudytojų T. K., L. J., A. G. parodymai, kurie niekaip nebuvo paneigti.

19. Iš liudytojos M. M. parodymų, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, matyti, jog iš pradžių ši liudytoja BMW automobilį pamatė iš priekio, vėliau šis automobilis nusuko ir sustojo. Tarnybiniu automobiliu buvo važiuojama paskui BMW. Kai BMW sustojo, ji šį automobilį matė iš galo, matė, kaip iš vairuotojo vietos asmuo perlipo ant galinės automobilio sėdynės. Tuo metu BMW buvo apšviestas tarnybinio automobilio ilgosiomis šviesomis. Automobilio gale sėdėjo M. J., o prie vairuotojo vietos priekyje sėdėjo T.

K.. Bendraujant su T. K., jis nurodė, kad automobilį vairavo M. J. (t. 1, b. l. 126-128, 27). Tokios pačios aplinkybės buvo užfiksuotos ir liudytojos suraÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime (t. 1, b. l. 6). Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, jog tuo metu, kai BMW pasuko į kiemÄ , ji matė, kad automobilio vairuotojas buvo apsirengęs tamsia striuke, o keleivis dėvėjo pilkos spalvos marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis (t. 1, b. l. 27, 6), o teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ tikrųjų ji tiesiogiai įvykius matė geriau nei yra užfiksuota vaizdo registratoriumi, (t. 1, b. l. 130), automobilio vairuotojÄ ir keleivį matė tuo metu, kai tarnybinis automobilis ir BMW buvo vienas prieÅ¡ais kitÄ (teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o laikas 1:14:10).

IÅ¡ liudytojo M. R. parodymų, kurie viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, matyti, jog jis matė, kaip BMW vairuotojas po to, kai automobilis sustojo, perlipo ant galinės sėdynės. Perlipimo faktÄ matė, kadangi jis atėjo iÅ¡ BMW priekio ir jį apÅ¡vietė tarnybinio automobilio Å¡viesos. Liudytojas nurodė, kad automobilio keleivis buvo apsirengęs Å¡viesiais marÅ¡kinėliais, o vairuotojas tamsiu Å¡varku. Bendraujant su keleiviu, Å¡is nurodė, kad automobilį vairavo M. J. (t. 1, b. l. 146-149, 18).

Tokios pačios aplinkybės buvo užfiksuotos ir liudytojo surašytame tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 7). Narinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad M. M. bei M. R. būtų suinteresuoti apkalbėti M. J., nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Taigi nėra jokio pagrindo nesivadovauti šių liudytojų parodymais.

20. FaktÄ , kad M. M. bei M. R. galėjo matyti, kaip BMW vairuotojas perlipa į automobilio galÄ , patvirtina eksperimento metu gauti duomenys. IÅ¡ eksperimento atlikimo protokolo turinio matyti, jog iÅ¡ tarnybinio automobilio priekinės keleivio vietos (Å¡ioje vietoje įvykio metu sėdėjo liudytoja M. M.), kai BMW galinis stiklas papildomai nėra užtamsintas užuolaidėle, matosi, kaip BMW vairuotojas perlipa į Å¡io automobilio galÄ . Stovint penkių metrų atstumu nuo BMW priekio deÅ¡inės pusės (įvykio metu toje vietoje buvo liudytojas M. R.), matosi, kaip vairuotojas perlipa į automobilio galÄ (t. 1, b. l. 46-47). Nuteistasis aiÅ¡kina, kad dalis eksperimento rezultatų yra nelogiÅ¡ki. Su tokiu teiginiu nesutiktina, kadangi eksperimento metu buvo objektyviai nustatyta, iÅ¡ kokių vietų, esant konkrečioms sÄ lygoms, buvo galima matyti, kaip asmuo iÅ¡ vairuotojo vietos perlipa į automobilio galÄ , todėl nuteistojo logika nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡minga, nes yra akivaizdžiai klaidinga.

21. Nuteistasis tvirtina, jog jam priklausančio automobilio galinio lango užuolaidėlė visuomet bÅ«na pakelta, t. y. dengia stiklÄ , todėl M. M. tikrai negalėjo matyti jokio perlipimo ant galinės sėdynės fakto. Vis tik nuteistojo versijÄ , kad nagrinėjamų įvykių metu automobilio galinio stiklo užuolaidėlė buvo pakelta, paneigia nuoseklÅ«s liudytojos M. M. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog ji matė perlipimo ant galinės sėdynės faktÄ , o eksperimento metu gauti duomenys patvirtina, kad tuo atveju, jeigu galinio stiklo užuolaidėlė bÅ«tų pakelta, liudytoja nebÅ«tų galėjusi matyti, kas vyksta automobilyje.

22. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog liudytojos M. M. parodymų patikimumu verčia abejoti tai, kad ši liudytoja pirmosios instancijos teisme nurodė, jog BMW automobilis nebuvo dingęs iš jos akiračio, tarnybinis automobilis važiavo apie vieno metro atstumu nuo BMW. Tokius liudytojos teiginius akivaizdžiai paneigia vaizdo įrašas darytas vaizdo registratoriumi. Be to, ikiteisminio tyrimo metu atliktas eksperimentas patvirtina, jog iš tarnybinio automobilio priekinės keleivio vietos nesimato, kas sėdi BMW. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog liudytoja M.

M. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog ji įvykio detalių tiksliai nepamena. Taigi akivaizdu, jog dėl dalies neesminių įvykio aplinkybių, duodama parodymus nuo įvykio praėjus keturiems mėnesiams, liudytoja galėjo klysti. Šis faktas nėra pagrindas nesivadovauti liudytojos nuosekliais parodymais, kurie buvo aptarti anksčiau, dėl esminių įvykio aplinkybių (aptartos šio procesinio sprendimo 19 pastraipoje). Liudytoja M. M., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nenurodė, jog tarnybiniu automobiliu paskui BMW buvo važiuojama vieno metro atstumu, o tvirtino, kad atstumas tarp automobilių, jos vertinimu, buvo minimalus.

IÅ¡ tikrųjų eksperimento metu gauti duomenys patvirtina, jog važiuojant paskui BMW nesimato, kas sėdi Å¡iame automobilyje. Vis tik, kaip jau buvo minėta anksčiau, liudytoja M. M. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad automobilio vairuotojÄ ir keleivį, kuris buvo apsirengęs „maikutę“, matė tuo metu, kai tarnybinis automobilis ir BMW buvo sustoję vienas prieÅ¡ais kitÄ , o ne tuo metu, kai buvo važiuojama paskui BMW. IÅ¡ byloje esančio vaizdo registratoriumi daryto vaizdo įraÅ¡o matyti, jog BMW nuo vaizdo įraÅ¡o 1.55 minutės iki 2.02 minutės nepatenka į vaizdo registratoriaus fiksavimo laukÄ .

Å is faktas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kurį laikÄ BMW buvo dingęs ir iÅ¡ liudytojos matymo lauko, kuris apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesutampa su mažesniu stacionariai pritvirtinto vaizdo registratoriaus fiksuojamu lauku. Taigi teigtina, jog liudytoja, nurodydama, kad automobilis nebuvo dingęs iÅ¡ jos matymo lauko, suklydo (tas pats pasakytina ir apie liudytojo S. S. parodymus). Vis tik Å¡is faktas nepaneigia M. M. parodymų dėl kitų įvykio aplinkybių, t. y. dėl to, kad ji matė, kas sėdėjo automobilio viduje, matė, jog automobilio vairuotojas perlipo ant galinės sėdynės. Apeliantas mano, kad M.

M. parodymais verčia abejoti ir tai, jog ji visų pirma priėjo prie BMW vairuotojo durelių ir tik pamačiusi, kad vairuotojo vietoje nieko nėra, pakvietė savo kolegÄ . Tokie teiginiai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes pati liudytoja teigė, jog ji priėjo prie galinių BMW durelių, toks pats faktas yra užfiksuotas ir vaizdo registratoriumi. Aplinkybė, kad liudytoja prie automobilio pasikvietė savo kolegÄ , nei patvirtina kokias nors bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nei jas paneigia, tuo labiau, jog liudytoja pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog kolegÄ pasikvietė dėl saugumo.

23. IÅ¡ liudytojo M. R. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme matyti, jog jis nurodė, kad vairuotojo perlipimÄ ant galinės sėdynės matė apytiksliai iÅ¡ deÅ¡imties metrų atstumo (t. 1, b. l. 147). Ikiteisminio tyrimo metu Å¡is liudytojas teigė, kad jis vairuotojo perlipimÄ ant galinės sėdynės matė iÅ¡ penkių metrų atstumo (t. 1, b. l. 18). Tokia pati aplinkybė yra nurodyta ir liudytojo raÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime (t. 1, b. l. 7). Taigi akivaizdu, jog Å¡io liudytojo nurodytos aplinkybės dėl atstumo, iÅ¡ kurio jis matė perlipimo ant galinės sėdynės faktÄ , Å¡iek tiek skiriasi.

Vis tik tokie skirtumai nelaikytini esminiais ir nekelia abejonių, dėl liudytojo parodymų dalies, susijusios su tuo, kas vyko automobilyje. Čia pabrėžtina, jog liudytojas nurodė, kad jis pastebėjo BMW bei policijos tarnybinį automobilį tuo metu, kaip tarp jo ir transporto priemonių galimai buvo dvideÅ¡imties ar trisdeÅ¡imties metrų atstumas (teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o laikas 15:00-15:15) ir netvirtino, kad perlipimo faktÄ matė iÅ¡ dvideÅ¡imties metrų atstumo.

24. IÅ¡ byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog M. M. įvykio dienÄ dirbo kartu su S. S.. Nagrinėjamų įvykių metu S. S. buvo tarnybiniame automobilyje, kuris stovėjo Å¡alia BMW. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visiÅ¡kai suprantama, jog M. M. prie automobilio BMW visų pirma pakvietė prieiti savo porininkÄ , o ne kitÄ policijos pareigÅ«nÄ , kurio tuo metu net galėjo nematyti, kadangi jis tamsiu paros metu prie BMW judėjo iÅ¡ tiesiogiai neapÅ¡viestos vietos, o M. M. dėmesį buvo sukoncentravusi į BMW. Taigi nepagrįstas apelianto teiginys, jog M. M. prie automobilio BMW turėjo kviesti ne S. S., o M. R., kadangi jis buvo arčiau minėto automobilio.

25. M. J. mano, kad M. R. parodymais verčia abejoti L. J. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. Liudytoja L. J. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji link įvykio vietos ėjo paskui policijos pareigÅ«nÄ , tarp jų buvo kelių metrų atstumas, jie praktiÅ¡kai kartu priėjo prie automobilio. Kai ji atėjo į įvykio vietÄ , pamatė, kad lauke stovi T. K. ir du policininkai, o vėliau pastebėjo, kad M. J. yra policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio viduje (t. 1, b. l. 121-124).

Vis tik iÅ¡ vaizdo registratoriumi daryto vaizdo įraÅ¡o matyti, jog M. R. vaizdo įraÅ¡e pirmÄ kartÄ užfiksuojamas 2:36, M. J. į policijos tarnybinį automobilį pradedamas vesti 3:22, o L. J. vaizdo įraÅ¡e pirmÄ kartÄ užfiksuojama tik 5:44, t. y., ji įvykio vietoje pasirodo praėjus daugiau nei trims minutėms po M. R. pasirodymo ir daugiau nei dviem minutėm nuo M. J. vedimo į tarnybinį automobilį. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad L. J. į įvykio vietÄ atėjo ne kartu su M.

R. ar tuoj po jo, o gerokai vėliau. Taigi akivaizdu, jog Å¡i liudytoja negalėjo nurodyti, nei kur buvo M. R. tuo metu, kai prie BMW sustojo policijos tarnybinis automobilis, nei kÄ Å¡is liudytojas galėjo matyti, kai jis judėjo link BMW, kada jis iÅ¡ tikrųjų galėjo pastebėti šį automobilį. FaktÄ , jog L. J. į įvykio vietÄ nėjo kartu su M. R. bei nebuvo netoli Å¡io liudytojo, patvirtina pačios liudytojos L. J. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad atėjusi į įvykio vietÄ ji iÅ¡ pradžių pamatė T.

K. ir du policijos pareigÅ«nus, o M. J., kuris sėdėjo policijos pareigÅ«nų tarnybiniame automobilyje, pamatė tik vėliau. Teigtina, jog tuo atveju, jeigu liudytoja iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų buvusi netoli M. R. prieÅ¡ Å¡iam ateinat į įvykio vietÄ , ji bÅ«tų mačiusi ir tai, jog M. R. nuveda M. J. į tarnybinį automobilį. FaktÄ , kad bÅ«tent M. R. nuvedė M. J. į tarnybinį automobilį, patvirtina registratoriaus vaizdo įraÅ¡as.

26. Aplinkybė, kad M. R. klausė M. J., kas vairavo automobilį, niekaip nepaneigia Å¡io liudytojo parodymų, kad jis iÅ¡ tikrųjų matė, jog M. J. perlipo iÅ¡ vairuotojo vietos į automobilio galÄ . Liudytojas M. R. pirmosios instancijos teisme visiÅ¡kai logiÅ¡kai paaiÅ¡kino, jog klausė, kas vairavo automobilį, nes norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti M. J., kuris neigė vairavęs automobilį, versijÄ (t. 1, b. l. 148). Taip pat faktas, jog vaizdo įraÅ¡uose nėra užfiksuota, kad M. R. M. J. bÅ«tų nurodęs, jog matė, kaip Å¡is perlipo į automobilio galÄ , niekaip nepaneigia M. R. teiginių. Taip pat nei M. R., nei M. M. parodymų nepaneigia aplinkybė, jog policijos pareigÅ«nai klausė T. K., kas vairavo automobilį.

27. Niekuo nepagrįsta apelianto prielaida, jog M. R. nepateikė vaizdo ar garso įraÅ¡o, kuriame bÅ«tų užfiksuota, kaip jis bendravo su T. K., kuris neva nurodė, kad BMW vairavo M. J., nes tokiame vaizdo ar garso įraÅ¡e paprasčiausiai nėra užfiksuota, jog T. K. kaip automobilio vairuotojÄ nurodo M. J.. M. R. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog pokalbio su T. K. nepavyko užfiksuoti bei iÅ¡saugoti. Tokiais liudytojo teiginiais nėra jokio pagrindo nesivadovauti.

28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo teiginiu, jog kyla abejonių dėl to, ar liudytojas S. S. iÅ¡ tikrųjų galėjo matyti, kad BMW vairavęs asmuo perlipo iÅ¡ vairuotojo sėdynės į galÄ , nes atlikto eksperimento metu buvo nustatyta, jog iÅ¡ tarnybinio automobilio vairuotojo vietos nesimato, kaip BMW vairuotojas perlipa ant galinės sėdynės nei esant pakeltai užuolaidėlei, nei jai esant nuleistai. Vis tik net ir nustačius tokiÄ aplinkybę nėra pagrindo tvirtinti, kad negalima vadovautis nuosekliais ir patikimais M. M. bei M. R. parodymais. Tuo pačiu pabrėžtina tai, kad liudytojas S. S. taip pat kaip ir liudytojai M. M. bei M. R. nurodė, jog T. K. įvykio vietoje aiÅ¡kino, kad automobilį vairavo M. J.. Aplinkybę, kad policijos pareigÅ«nams iÅ¡ tikrųjų nekilo abejonių dėl automobilio vairuotojo, iÅ¡ dalies patvirtina tai, jog buvo patikrintas tik M. J. neblaivumas.

29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ liudytojo R. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog jis matė, kaip du asmenys automobilyje vartojo alkoholį, automobilyje garsiai grojo muzika, asmenys iÅ¡ automobilio iÅ¡lipdavo Å¡lapintis. Liudytojas matė, kad vienas asmuo sėdėjo vairuotojo vietoje, o kitas keleivio. Liudytojas dėl netinkamo asmenų elgesio iÅ¡kvietė policijÄ (t. 1, b. l. 157-158). Ikiteisminio tyrimo metu R. S. nurodė, kad jis pranešė policijai apie du kieme netinkamai besielgiančius asmenis.

Jis matė, kaip vienas vyras iÅ¡lipa iÅ¡ automobilio vairuotojo vietos, o kitas iÅ¡ priekinės keleivio vietos, į automobilį vyrai įlipo lygiai taip pat, t. y. vienas į vairuotojo vietÄ , o kitas į priekinę keleivio vietÄ (t. 1, b. l. 25). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuotų duomenų matyti, jog liudytojas į BendrÄ jį pagalbos centrÄ paskambino 21.57 val., o policija į įvykio vietÄ atvyko apie 22.09 val. (t. 1, b. l. 4). Aptarti duomenys leidžia teigti, jog iÅ¡ tikrųjų prieÅ¡ tai, kai į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, M.

J. ir T. K. sėdėjo automobilio priekyje, o ne taip, kaip nurodė nuteistasis bei jam naudingus parodymus duodantys liudytojai, kurie su juo susiję giminystės, draugiškais ar kaimyniškais ryšiais. Čia pastebėtina, kad liudytojas T. K. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog tuo metu, kai automobilyje buvo vartojamas alkoholis, priekinėje keleivio vietoje niekas sėdėti negalėjo, kadangi jas atidaryti trukdė stulpeliai (t. 1, b. l. 23). Akivaizdu, jog tokius liudytojo parodymus paneigia bylos baigtimi nesuinteresuoto ir su kitais proceso dalyviais niekaip nesusijusio liudytojo R.

S. parodymai. Šis faktas rodo, kad T. K. iš tikrųjų nurodo aplinkybes, kurios neatitinka tikrovės.

30. Ä®vertinus visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog M. J. versija, kad jis automobilio nevairavo, visÄ laikÄ buvo automobilio gale, yra paneigta ir jis buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su M. J. teiginiu, kad jis viso proceso metu nuosekliai teigė, jog nevairavo automobilio, įvykio metu visÄ laikÄ buvo automobilio gale. Vis tik tuo pačiu bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad iÅ¡ M. R. darytų vaizdo įrašų matyti, jog iÅ¡ karto po įvykio M.

J. tvirtino, jog automobilį vairavo trečias asmuo, kurio jokių duomenų jis policijos pareigÅ«nui nenurodė ir kaip vėliau paaiÅ¡kėjo tokio asmens apskritai nebuvo. Å i aplinkybė, vertinant jÄ su kitais byloje užfiksuotai duomenimis, kurie buvo aptarti anksčiau, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis iÅ¡ tikrųjų nurodo ne tikrÄ sias įvykio aplinkybes, o tokias aplinkybes, kurios jam padėtų iÅ¡vengti atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su nuteistajam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.

31. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o pagal teismų praktikÄ dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiÄ ja teise, tiek turtinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018), taip pat ir konfiskavimas.

32. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). BK 72 straipsnyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad automobilis, kurį 2018 m. spalio 6 d., apie 22.10 val., bÅ«damas neblaivus, vairavo M.

J., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. BK 72 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.).

33. Sprendžiant, ar nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas neprieÅ¡tarauja proporcingumui, atsižvelgtina į tai, ar Å¡i priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra bÅ«tina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (kaltininko, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad M. J.vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio koncentracija jo kraujyje žymiai virÅ¡ijo 1,5 promilės ribÄ , nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. jo kraujyje buvo nustatyta 2,31 promilės etilo alkoholio.

M. J. vairavo automobilį, kuriame buvo keleivis, gyvenamųjų namų kieme, kuriame buvo ir kitų žmonių (vaizdo registratoriaus įraÅ¡o laikas 2.03), yra laikomas kitų asmenų turtas (automobiliai). Taigi darytina iÅ¡vada, jog nusikalstami nuteistojo veiksmai kėlė realų pavojų aplinkiniams (jų gyvybei, sveikatai ir turtui) bei jam pačiam. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog M. J., sėsdamas už vairo neblaivus, visiÅ¡kai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, ji veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis, kas, teisėjų kolegijos manymu, rodo jo neatsakingumÄ , kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo atsakomybės klausimÄ .

Nuteistasis privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes dar prieÅ¡ darydamas nusikaltimÄ , todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas. Aptartų aplinkybių visuma net ir įvertinus nuteistojo turtinę padėtį, turimus finansinius įsipareigojimus, jo Å¡eimos poreikius neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas iÅ¡ nuteistojo nėra tinkama priemonė siekiamiems tikslams (nubaudimo, prevenciniams ir kt.), numatytiems BK 41 straipsnyje, įgyvendinti, Å¡ių tikslų galima pasiekti Å¡velnesnėmis priemonėmis, aptariamos priemonės taikymas darys daugiau žalos nuteistajam nei to reikalauja siekiami tikslai, jų pobÅ«dis.

34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog M. J. automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, buvo pagrįstai konfiskuotas. Jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog turto konfiskavimas yra akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, nėra nustatyta. Vien tai, kad asmeniui yra paskirta bauda, kuri yra Å¡velniausia iÅ¡ BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytų bausmių (minėtos normos sankcijoje yra numatytos areÅ¡to bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės), negali lemti iÅ¡vados, kad turto konfiskavimas savaime tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone.

Čia bÅ«tina pabrėžti ir tai, jog M. J. buvo paskirta bauda, kurios dydis yra artimas minimaliam Å¡ios bausmės dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ galima skirti baudÄ nuo 50 MGL iki 2000 MGL) skiriamam už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ . Aplinkybė, kad konfiskuojamo turto vertė yra didesnė nei baudžiamajame įstatyme numatyta minimali baudos riba, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog sprendimas konfiskuoti M. J. priklausantį automobilį neatitinka proporcingumo ar teisingumo principų reikalavimų.

35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. J. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 68 straipsnyje, t. y. draudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, ir tinkamai nustatė jos taikymo terminÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog M. J. yra ne kartÄ baustas administracine tvarka (dalis nuobaudų galiojo ir nusikalstamos veikos padarymo metu), visais atvejais jis buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o 2015 m. rugsėjo 10 d. jis netgi buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,48 promilės neblaivumas) (t. 1, b. l. 74-75), kas rodo, jog jis pozityvių iÅ¡vadų nepadarė, jis teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai, kelia sau ir aplinkiniams pavojų.

Ä®vertinus paminėtus faktus kartu su aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kurios buvo aptartos Å¡io procesinio sprendimo 33 pastraipoje, nėra jokio pagrindo netaikyti jam draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones ar trumpinti skundžiamu nuosprendžiu nustatytÄ Å¡io draudimo terminÄ . Pastebėtina, kad net už panaÅ¡aus pobÅ«džio, tačiau mažesnio pavojingumo, teisės pažeidimÄ pagal Lietuvos Respublikos teisę (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalis) yra privalu vairuotojui skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų.

Taigi nuteistajam nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas nevertintinas, kaip neatitinkantis proporcingumo reikalavimų ir nevaržo nuteistojo teisių daugiau nei to reikalauja siekiami tikslai.

36. Aplinkybės, kad M. J. planavo parduoti automobilį ir tokiu būdu gauti pajamų ar automobilį naudoti papildomai darbinei veiklai, nėra pagrindas netaikyti jam baudžiamojo poveikio priemonių. Akivaizdu, jog planus, kurių negalės įgyvendinti tik dėl savo paties kaltės, nuteistasis turės keisti ir kilusias finansines bei šeimos problemas privalės spręsti kitais būdais nei ketino iki nusikalstamos veikos padarymo.

37. Esant aptartų aplinkybių visumai, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jo nėra jokio pagrindo, todėl nuteistojo M. J. apeliacinis skundas yra atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo M. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Jurgita Kolyčienė Ugnius Trumpulis