2020-01-22 Nr. AB-1384-3-62-3-00414-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-362-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00414-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 metų sausio periodiškai būdavo etapuojamas į bendrosios kompetencijos teismus bei laisvės atėmimo vietų įstaigas. Pareiškėjas pabrėžė, kad po (duomenys neskelbtini) traumos yra neįgalus, juda neįgaliojo vežimėliu, išimtiniais atvejais (su kitų asmenų pagalba) – ramentais. Pareiškėjas yra laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje. Pareiškėjo teigimu, konvojavimo sąlygos buvo nežmoniškos, pareiškėjas nuolat turėjo sėdėti ant labai kieto paviršiaus, automobiliai buvo nešvarūs, juose buvo daug šiukšlių, juose nebuvo ventiliacijos, trūko oro, nebuvo dienos šviesos, žiemą būdavo šalta, vasarą – karšta, automobiliuose taip pat nebuvo saugos diržų ar rankenų, kiti nuteistieji automobiliuose rūkė, be to, pareiškėjas pats turėjo nešti lagaminus ir juos sudėti bagažo skyriuje. Pareiškėjui dėl (duomenys neskelbtini) traumos nebuvo galima ilgai sėdėti, tačiau jis buvo priverstas tai daryti ir po to kentė fizinius skausmus, atsirasdavo žaizdos ir pragulos. Kelyje pareiškėjui ne kartą teko kitiems asmenims matant šlapintis į plastikinį butelį, nes nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu. Pareiškėjas pažymėjo, jog prašė sudaryti sąlygas konvojuoti jį kaip asmenį su negalia. Pasak pareiškėjo, iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės jo nekonvojuodavo, nes buvo pažyma apie pareiškėjo negalią, o iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos konvojuodavo visada ir į pareiškėjo būklę nekreipė dėmesio.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Tarnyba nurodė duomenis, kada, kokiais automobiliais ir maršrutais pareiškėjas buvo konvojuojamas, ir pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teiginiai yra abstraktūs ir neatitinka Tarnybos vykdyto pareiškėjo konvojavimo faktinių aplinkybių. Tarnybos teigimu, konvojuoti skirti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, buvo atlikta jų techninė apžiūra, higieninė bei sanitarinė priežiūra, juose buvo įrengtos tinkamos ventiliacijos sistemos, individualios sėdimos vietos su atlošais. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas, kad konvojavimo automobiliuose būtų įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui.

5. Dėl pareiškėjo pirmosios instancijos teismui išsakytų teiginių, kad pareigūnai demonstravo ginklus, atsakovo atstovas nurodė, kad pagal teisės aktus konvojus yra ginkluotų pareigūnų grupė, o konvojavimas – ginkluotas asmenų lydėjimas.

6. Konvojuojami asmenys į tualetą vedami pasikeitimo punktuose jiems prašant. Pareiškėjo Asmens bylos pažymose nėra asmens sveikatos priežiūros specialisto įrašų, kad pareiškėjui kelionės metu reikėtų suteikti papildomas (išskirtines) galimybes pasinaudoti tualetu. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui prašant pasinaudoti tualetu pasikeitimo punkte, tokia galimybė jam nebuvo suteikta. Pareiškėjas skundų žodžiu ir raštu Tarnybos pareigūnams neteikė, į Tarnybą nesikreipė ir po konvojavimo.

7. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad konvojuojami asmenys privalo palaikyti švarą automobiliuose, juose draudžiama rūkyti. Kelionės žiniaraščiuose nėra pareiškėjo pastabų dėl automobilių švaros ir rūkymo juose.

8. Dėl pareiškėjo sveikatos būklės Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjo Asmens bylos pažymose yra asmens sveikatos priežiūros specialistų įrašai, kad pareiškėjas gali vykti planiniu konvojumi, nenurodytos jokios specifinės jo konvojavimo sąlygos, be to, pats pareiškėjas pažymėjo, kad nusiskundimų dėl sveikatos neturi, ir tai patvirtino savo parašu.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo A. Z. skundą atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), 146 punkte nėra nustatyta, jog specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Todėl pirmosios instancijos teismas nenustatė Tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neįrengiant ginčo automobiliuose saugos diržų konvojuojamiems asmenims.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl konvojavimo automobilių ventiliacijos, temperatūros bei apšvietimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Tarnyba tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius. Į bylą pateikti matavimo protokolai, kuriuose nurodyta, kad konvojavimo automobilių, naudotų pareiškėjui pervežti, ventiliacija iš esmės atitiko Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus, jokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs patirti neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Uždarosios akcinės bendrovės „Kauno techninės apžiūros centras“ išduotos konvojavimo automobilių Techninės apžiūros rezultatų kortelės patvirtina, kad automobiliai, kuriais etapuotas pareiškėjas, atitiko techninius reikalavimus.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai ir kokiuose automobiliuose ventiliacijos, šildymo, apšvietimo sistemos neatitiko reikalavimų bei kokie įrodymai tai galėtų patvirtinti. Tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Pareiškėjo argumentus dėl nepatogių sėdimųjų vietų pirmosios instancijos teismas laikė subjektyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nevertintini kaip pakankami Tarnybos neteisėtiems veiksmams konstatuoti.

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad jis konvojaus pareigūnams reiškė pretenzijas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų. Byloje pateiktame 2018 m. gegužės 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. 47TP-1329 nurodyta, kad pareiškėjas į Tarnybą nesikreipė. Pareiškėjas nenurodė konkrečių pareigūnų, kuriems buvo išsakęs nepasitenkinimą, nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Byloje nėra duomenų arba atitinkamų įrašų apie tai, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, sveikatos pablogėjimo būtų kreipęsis į konvojų konvojavimo metu ar iš karto po jo, taip pat kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų būtų kreipęsis į pataisos įstaigų sveikatos priežiūros specialistus.

14. Dėl pareiškėjo teiginių, kad konvojavimo automobiliai konvojavimo metu buvo nešvarūs, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog konvojaus automobilių švara priklauso nuo konvojuojamųjų higienos įgūdžių bei elgesio konvojavimo metu, todėl šiuos pareiškėjo argumentus atmetė.

15. Remdamasis Konvojavimo taisyklių 3 punktu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą, todėl pareigūnai turėjo teisę nešiotis ginklus, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymą į paskirties punktus.

16. Pareiškėjo teiginius dėl pareigūnų tyčiojimosi ir žeminimo pirmosios instancijos teismas vertino kaip abstraktaus pobūdžio, nes pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, pagal kurias būtų galima nustatyti pareiškėjo nurodytus veiksmus atlikusius konkrečius pareigūnus, nepateikė kitas aplinkybes konkretizuojančių ir patvirtinančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas nurodė negalintis daryti išvados, kad pareiškėjo teisės buvo pažeidžiamos jo nurodytais būdais.

17. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas skunde teigė esąs neįgalus, todėl jam turėjo būti pritaikyta speciali konvojavimo aplinka, byloje esantys įrodymai (Asmens bylos pažymose esantys gydytojo įrašai „etapu vykti gali“) patvirtina, kad pareiškėjas galėjo būti etapuojamas konvojavimo automobiliais. Byloje nėra įrašų apie tai, kad pareiškėjui konvojuoti turėjo būti sudarytos išimtinės sąlygos. Atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos netinkamo konvojavimo aplinkybės nepasitvirtino.

18. Kitus pareiškėjo ir atsakovo argumentus pirmosios instancijos teismas laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau jų neanalizavo. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Tarnyba neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 19. Pareiškėjas A. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo paviršutiniškai, tinkamai neįvertino bylos faktinių aplinkybių, t. y. kad pareiškėjas yra neįgalus, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, todėl jam konvojuoti reikalingos specialiosios sąlygos (specialiai įrengtas transportas). Pareiškėjo teigimu, konvojavimo automobiliai nepritaikyti neįgaliesiems transportuoti, į juos netelpa neįgaliojo vežimėlis, dėl to pareiškėjas savarankiškai, kęsdamas didelį skausmą, turėdavo įlipti į automobilį ir nueiti iki sėdimos vietos bei nusinešti savo asmeninius daiktus. Pareiškėjui tekdavo sėdėti mažoje erdvėje ant paprastų plastikinių kėdžių, kuriose pareiškėjas negalėdavo išsėdėti ilgiau nei 15 min. Dėl sveikatos būklės pareiškėjas negali ilgai sėdėti 90˚ kampu, jam reikia kaip galima dažniau keisti padėtį į gulimą, reikia atramos galvai.

21. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad turi tuštinimosi problemų, tuštinasi maždaug kas 20 min., dėl to turėdavo vežtis kibiriukus ir tuštintis kitų konvojuojamų asmenų akivaizdoje, nes nebuvo išleidžiamas į tualetą. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas jautėsi pažemintas ir diskriminuojamas. Po kiekvieno konvojavimo pareiškėjas turėdavo kreiptis į įkalinimo įstaigos gydytojus, kad jam būtų paskirti vaistai nuo skausmo, pareiškėjui pasireikšdavo ir kiti ligos požymiai. Pareiškėjas pažymi, kad kiekvieną kartą nurodydavo savo sveikatos problemas, tai paaiškindavo ir raštu, tačiau į šias aplinkybes niekas nekreipdavo dėmesio.

22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Tarnyba nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas galėjo būti etapuojamas konvojavimo automobiliais, jam konvojuoti neturėjo būti sudaromos išimtinės sąlygos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo A. Z. skundas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės jam neturtinės žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, pagrįstumas ir teisėtumas.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje surinktus įrodymus, nenustatęs neteisėtų Tarnybos veiksmų ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. sausio iki 2018 m. kovo 2 d.), pareiškėjo skundą atmetė.

26. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti bei priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į pareiškėjo sveikatos būklę, t. y. į tai, kad pareiškėjas yra neįgalus ir kad dėl to jam buvo būtinos specialiosios konvojavimo sąlygos, o konvojuojant pareiškėją įprastais konvojaus automobiliais, kurie nėra pritaikyti neįgaliems asmenims transportuoti, jis patyrė fizinį skausmą bei jautėsi diskriminuojamas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad negalėjo ilgai sėdėti 90˚ kampu, kad dėl sveikatos būklės jam reikėjo kaip galima dažniau keisti padėtį į gulimą, reikėjo atramos galvai, dėl tuštinimosi problemų (tuštinasi maždaug kas 20 min.) turėdavo vežtis kibiriukus, po kiekvieno konvojavimo turėdavo kreiptis į įkalinimo įstaigos gydytojus dėl sveikatos būklės pablogėjimo bei vaistų nuo skausmo skyrimo.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, kuriose nustatyta, kad konvojuojamo asmens byla turi būti užklijuotame pakete, ant paketo turi būti priklijuota asmens bylos pažyma, patvirtinta Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos vadovybės parašu ir antspaudu (63 p.). Prie asmens bylos pažymos turi būti priklijuota konvojuojamojo nuotrauka ir, be kitų duomenų, turi būti gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamojo sveikatą, o jei reikia, įrašas apie sveikatos problemas (ypatybes), į kurias būtina atsižvelgti, ir visuomenės sveikatos saugos priemones, kurias būtina vykdyti (64.11 p.).

Konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma yra pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius (95.1 p.). Konvojuojamojo asmens bylos pažyma surašoma aiškiai, netrumpinant žodžių. Ant šios pažymos priklijuojama konvojuojamojo nuotrauka ir padaromi reikalingi įrašai (97 p.). Konvojuoti, be kita ko, nepriimami ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas (98.2 p.); taip pat neįgalieji, kuriems, neatsižvelgiant į asmens judėsenos priemonių taikymą, vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas palydovas (98.3 p.).

Be asmens sveikatos priežiūros specialisto, turinčio priemones būtinajai medicinos pagalbai teikti, palydos konvojuoti nepriimami ligoniai, vadovaujantis atitinkama gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada, įrašyta konvojuojamojo asmens pažymoje (99.4 p.). Konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis šių reikalavimų: vyrai – atskirai nuo moterų (103.1 p.); nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų (103.2 p.); nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (103.3 p.); konvojuojamieji toje pačioje byloje prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimu gali būti konvojuojami kartu (103.4 p.); konvojuojamieji, dirbę valstybės valdžios, valdymo ar teisėsaugos institucijose, – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (103.5 p.); nuteistieji – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (103.6 p.); sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje) (103.7 p.).

Kiti konvojuojamieji konvojuojami atskirai tik tuo atveju, jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje (104 p.).

29. Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad asmenų konvojavimo pagrindas – konvojuojamojo asmens byla bei asmens bylos pažyma, o nepriimti įprastinėmis sąlygomis konvojuoti asmens konvojaus pareigūnai gali tik konkrečiais Konvojavimo taisyklėse aiškiai apibrėžtais atvejais, t. y. kai konvojuojamasis yra ligonis, kurio konvojavimas dėl sveikatos būklės neleistinas arba ligonis, dėl kurio sveikatos būklės su juo privalo vykti sveikatos priežiūros specialistas, turintis priemones būtinajai medicinos pagalbai teikti, ir kai tokio specialisto nėra (konvojuojamojo asmens bylos pažymoje turi būti tai patvirtinanti asmens sveikatos priežiūros specialisto išvada), taip pat kai konvojuojamasis yra neįgalusis, kuriam vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas palydovas. Visi šie atvejai turi būti atskirai pažymėti (aprašyti) Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos išduotoje konvojuojamo asmens bylos pažymoje. Konvojavimo taisyklėse yra pateiktas baigtinis tokių atvejų sąrašas. Konvojuojamo asmens bylos pažymoje visais atvejais nurodoma gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamojo sveikatą ir, jei reikia, nurodomos sveikatos problemos (ypatybės), į kurias būtina atsižvelgti, ir visuomenės sveikatos saugos priemones, kurias būtina vykdyti tokio asmens konvojavimo metu.

30. Dokumentuose, pagal kuriuos konvojus sprendė, ar gali konvojuoti pareiškėją, nei pareiškėjas, nei gydytojas nebuvo nurodęs, kad pareiškėjas turi jo skunde nurodytų sveikatos problemų, taip pat apeliaciniame skunde nurodytų sveikatos problemų, dėl kurių jis negali ilgai sėdėti 90˚ kampu, jam reikia kaip galima dažniau keisti padėtį į gulimą, reikia atramos galvai, kad pareiškėjas turi tuštinimosi problemų. Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad po kiekvieno konvojavimo turėdavo kreiptis į įkalinimo įstaigos gydytojus dėl sveikatos būklės pablogėjimo bei vaistų nuo skausmo skyrimo.

31. Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl jo neįgalumo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (2016 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. XII-2658 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 1 d.) 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad neįgalusis – asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis. Iš pareiškėjo į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad jam 2015 m. vasario 5 d. – 2017 m. kovo 31 d. laikotarpiu buvo išduotas neįgaliojo pažymėjimas bei nustatytas 15 proc. darbingumo lygis, o 2015 m. balandžio 1 d. – 2017 m. kovo 31 d. laikotarpiu nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Duomenų apie tai, kad neįgalumas, 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka buvo nustatytas ir po 2017 m. kovo 31 d., pareiškėjas, grįsdamas savo sveikatos būklę, į bylą nepateikė, nors skundą teismui išsiuntė 2018 m. kovo 2 d., t. y. praėjus beveik metams nuo pirmiau minėtuose dokumentuose nurodyto laikotarpio, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas neįgaliuoju, pasibaigimo. Todėl nagrinėjamu atveju, remiantis bylos duomenimis, nėra teisinio ir faktinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas ir po 2017 m. kovo 31 d. teisės aktų nustatyta tvarka kompetentingų institucijų buvo pripažintas neįgaliuoju Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo bei Konvojavimo taisyklių 98.3 punkto prasme.

32. Byloje taip pat pateiktas Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2017 m. rugpjūčio 30 d. medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas juda neįgaliojo vežimėliu, jam sunku pačiam apsitarnauti, šalinimo funkcijos nekontroliuoja, jam nuolat reikalinga tam tikra kito asmens pagalba. Tačiau byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į konvojų vyko būdamas neįgaliojo vežimėlyje ar kad jam vaikštant buvo reikalingas palydovas. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pats nurodė, kad gali judėti ir su ramentais, taip pat kad jo sveikatos būklė konvojavimo metu buvo geresnė nei tada, kai jis buvo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (2017 m. rugpjūčio 30 d.). Be to, iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas gana ilgą laikotarpį (nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio) nebuvo konvojuojamas. Pareiškėjo Asmens bylos pažymose (net ir tais atvejais, kai pareiškėjas buvo konvojuojamas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės) įrašų apie ypatingą pareiškėjo sveikatos būklę, kokius nors veiklos apribojimus ar visuomenės sveikatos saugos priemones, kurias būtina vykdyti pareiškėjo konvojavimo metu, nėra, priešingai – yra gydytojų įrašai apie tai, kad pareiškėjas gali vykti etapu. Taigi pareiškėjo Asmens bylos pažymose visą ginčo laikotarpį nebuvo jokių įrašų apie pareiškėjo neįgalumą ir (ar) kokias nors būtinas specialiąsias jo sveikatos būklės nulemtas transportavimo sąlygas, todėl Tarnybos pareigūnai neturėjo pagrindo jo nepriimti konvojuoti įprastine tvarka ir jo nekonvojuoti.

33. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog kiekvieną kartą žodžiu ir raštu nurodydavo savo sveikatos problemas, tačiau detaliau nepaaiškino kada, kam bei kokiu būdu tai darė (ar teikė atskirus skundus (prašymus), ar išdėstė pastabas kelionės žiniaraštyje, Asmens bylos pažymoje). Be to, šiuos pareiškėjo argumentus paneigia byloje surinkti įrodymai, kadangi Asmens bylos pažymose specialioje grafoje „konvojuojamojo įrašas, ar turi nusiskundimų dėl sveikatos būklės“ pareiškėjas pasirašė nenurodydamas jokių pageidavimų ar nusiskundimų dėl savo sveikatos būklės ar konvojaus automobilių (ne)pritaikymo jam transportuoti. Skundais dėl pareiškėjui specialiai nepritaikytų konvojavimo sąlygų pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Tarnybą nesikreipė ir grįžęs iš, jo teigimu, netinkamai vykdytų konvojavimų.

34. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų teikęs specialius prašymus konvojuoti jį, kaip asmenį, su negalia, kad buvo nurodęs, jog negali vykti konvojuoti skirtomis transporto priemonėmis arba apskritai negali būti konvojuojamas dėl jo šioje byloje akcentuojamos sveikatos būklės, reiškė nesutikimus dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės įrašų Asmens bylos pažymose apie tai, kad pareiškėjas gali vykti konvojuoti asmenis skirtomis transporto priemonėmis. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad konvojaus pareigūnai nereaguodavo į jo nusiskundimus, nepripažintini pagrįstais.

35. Kaip minėta, Konvojavimo taisyklių 10 priede įtvirtintą asmens bylos pažymos formą, kuri kartu su konvojuojamojo asmens byla yra asmens konvojavimo pagrindas, užpildo, parašu ir antspaudu patvirtina konkrečios Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos vadovybė, kuri ir yra atsakinga už jos konvojuojamojo asmens bylos pažymoje nurodytų faktinių aplinkybių teisingumą. Taigi, pareiškėjui manant, kad jo Asmens bylos pažymose ginčo laikotarpiu buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie pareiškėjo sveikatos būklę ir kad ginčo laikotarpiu minėtos įstaigos (nagrinėjamu atveju – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Šiaulių tardymo izoliatorius, Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė) pareiškėją įprastomis sąlygomis konvojuoti leido nepagrįstai, jis turi teisę reikšti pretenzijas dėl šių įstaigų neteisėtų veiksmų.

36. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, nėra pagrindo pripažinti, kad Tarnyba, ginčo laikotarpiu pareiškėją konvojuodama įprastomis (t. y. neįgaliesiems asmenims nepritaikytomis) konvojaus transporto priemonėmis, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Nenustačius vienos iš trijų privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

37. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė