2022-08-03 Nr. AB-19971-3-61-3-04552-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2501-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02286-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovui Ugniagesių gelbėtojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – L. T.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. UG17-138(21) „Dėl prašymo pateikti sutikimą“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui L. T. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo).

2. Pareiškėjas nurodė, kad, įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, buvo priimtas sprendimas L. T. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

3. Pareiškėjas teigė, kad Profesinė sąjunga nėra įgaliota vertinti 2021 m. spalio 18 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TPI-79 „Dėl (duomenys neskelbtini) L. T. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga Sprendime vertino tik Išvados teisėtumą ir pagrįstumą. Profesinė sąjunga Sprendime tik išreiškė savo subjektyvią nuomonę dėl tarnybinio patikrinimo objektyvumo, L. T. padarytos veikos, jos kvalifikavimo, nesutiko, kad Išvadoje L. T. buvo pagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau Spendime Profesinė sąjunga nepateikė jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad L. T. tarnybinė nuobauda skiriama būtent dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Nors Sprendime nurodoma, kad neva L. T. ir jo tiesioginio vadovo departamento direktoriaus pavaduotojo M. K. bendravimas pasikeitė, neva M. K. sužinojus, kad L. T. įstojo į Profesinę sąjungą, ir po to prasidėjo L. T. puolimas (tiek per tarnybinės veiklos vertinimą, tiek skleidžiant apie jį gandus, tiek draudžiant pasitvirtinti kvalifikacijos tobulinimą, tiek siūlant taikyti tarnybinę atsakomybę už formalų pažeidimą), o siūlymas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo gali būti tęstinio puolimo prieš L. T. veiksmas, tačiau tai Profesinės sąjungos įvykių interpretacija paremta tik subjektyviu situacijos vertinimu ir prielaidomis, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad, įvertinus Išvados turinį, matyti, jog tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui nuspręsta skirti dėl to, kad L. T. nesilaikė teisės aktuose jam įtvirtintos pareigos vykdyti vadovų nurodymus (pavedimus) (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 str. 1 d. 9 p., Pajėgų valdymo valdybos (toliau – ir PVV) viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto departamento direktoriaus 2021 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1-96 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 6.19 p.) ir savo elgesiu bei darbu pavaldiniams rodyti pavyzdį (Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso, patvirtinto Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1-319, (toliau – ir Etikos kodeksas) 10.9 p.), o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje, todėl, pareiškėjo vertinimu, Profesinės sąjungos Sprendimas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą L. T. yra nepagrįstas.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Išvadoje konstatuota, jog L. T. neįvykdė M. K. 2021 m. kovo 16 d. ir 2021 m. kovo 29 d. pavedimų. Pareiškėjo teigimu, akivaizdu, kad šiuo atveju tarnybinę atsakomybę numatyta taikyti už teisės aktų reikalavimų netinkamą vykdymą ir tarnybinė nuobauda nėra susijusi su L. T. dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje.

6. Pareiškėjas akcentavo, kad nepagrįstas Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą L. T. ne tik paneigė Statute nustatyto tarnybinės atsakomybės instituto esmę, bet ir apribojo darbdavio teisę operatyviai reaguoti į pavaldžių darbuotojų tarnybinius nusižengimus, sudarė galimybę Departamento pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponavo situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu prieš Profesinei sąjungai nepriklausančius Departamento pareigūnus.

7. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamento vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūnų narystės Profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūnų padarytą tarnybinį nusižengimą, o Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, ypač atsižvelgiant į tai, kad statutiniai valstybės tarnautojai yra sugriežtintos drausmės pareigūnai.

8. Atsakovas Profsąjunga atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad Profesinės sąjungos duomenimis, visą savo tarnybos laiką L. T. buvo ir yra pavyzdingas vidaus tarnybos pareigūnas, niekada per 27 metus trunkančią tarnybą (iki įstojimo į Profesinę sąjungą) L. T. nebuvo pradėtas tarnybinės veiklos patikrinimas, niekada nebuvo skirta tarnybinė nuobauda, už pavyzdingą tarnybą L. T. ne kartą buvo skatintas ir apdovanotas, L. T. vadovas M. K. 2018 ir 2019 metais L. T. veiklos rezultatus įvertino „labai gerai“, L. T. buvo pakeltas pareiginės algos koeficientas, tačiau, L. T. įstojus į Profesinę sąjungą, viskas kardinaliai pasikeitė – prieš L. T. iš Departamento administracijos pusės prasidėjo veiksmai, kuriuos galima vertinti kaip psichologinį smurtą (taip nurodo ir pats L. T.).

10. Atsakovas pažymėjo, kad L. T. nurodė, jog psichologinio smurto veiksmai prasidėjo tik tada, kai jis 2020 m. spalio 12 d. parašė prašymą ir buvo priimtas į Profesinę sąjungą. Pirmasis tarnybinės veiklos patikrinimas pradėtas būtent tą savaitę. L. T. buvo vienas iš pirmųjų aukštesnės grandies pareigūnų, įstojusių į Profesinę sąjungą, todėl Departamento administracijos atstovai į tai sureagavo itin priešiškai.

11. Atsakovas pažymėjo, kad 2021 m. spalio 16 d. M. K. surašė tarnybinį pranešimą, kuriuo inicijavo tarnybinį patikrinimą, tačiau šis pranešimas nepagrįstas ir neobjektyvus, jis buvo melagingas, nes M. K. nurodė, jog L. T. nepateikė paaiškinimo dėl pavėluotai įvykdytų užduočių, tačiau, L. T. teigimu, paaiškinimas buvo pateiktas.

12. Atsakovas pabrėžė, kad Departamentas, siekdamas apkaltinti L. T., tarnybinio patikrinimo metu suformavo nepagrįstus, daugybinius kaltinimus ir teiginius. Atsakovo vertinimu, Departamento platūs kaltinimai parodo ne pažeidimo rimtumą, o kaip intensyviai, negailint skambių epitetų, pradėtas L. T. puolimas. Su šiais kaltinimais L. T. kategoriškai nesutiko, todėl dėl šio galbūt tendencingo tyrimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, tačiau pastaroji tyrimo neperėmė (pareiškėjas praleido terminą), nors pripažino, kad: „Neabejotina, kad situacija, kuomet vieni pareigūnai dėl galimai tapačių pažeidimų nėra traukiami tarnybinėn atsakomybėn, o kiti – traukiami, liudytų galimo lygiateisiškumo principo pažeidimą“.

13. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Išvada buvo labai formali. M. K. parašė nepagrįstą ir tendencingą L. T. charakteristiką, dėl minėtoje charakteristikoje neteisingų ir žeminančių teiginių L. T. žodžiu kreipėsi į M. K., kuris atsisakė bendrauti šiuo klausimu. M. K. negalėjo L. T. paaiškinti ir pagristi jo tarnybiniame pranešime esančių teiginių.

14. Atsakovas pažymėjo, kad L. T. buvo daromas psichologinis spaudimas – M. K. nebegerbė L. T. darbo ir poilsio režimo. L. T. vadovautai PVV buvo užkrautas milžiniškas darbų kiekis su viešųjų pirkimų sąlygų rengimu, nors tai nėra PVV funkcija, tačiau M. K. sprendimu parengti pirkimo sąlygas buvo pavedama PVV. Profesinės sąjungos vertinimu, pavedimais rengti sąlygas pirkimams M. K. siekė iššaukti kuo didesnį L. T. vadovaujamo kolektyvo nepasitenkinimą ir kaltinti dėl blogo PVV mikroklimato, nors būtent L. T. kelis kartus informavo M. K. apie blogėjantį mikroklimatą dėl nepagrįstos ir nereglamentuotos darbų gausos.

15. Atsakovas nurodė, kad Departamentas siekė sudaryti sąlygas L. T. gauti mažesnį darbo užmokestį – PVV darbuotojams 2020 metų pabaigoje ir 2021 metų pradžioje buvo mokamos įvairios priemokos dėl padidėjusio darbo krūvio, neįprastų funkcijų atlikimo (be kita ko, dėl COVID-19 pandemijos valdymo), o L. T. nebuvo skirta jokių priedų.

16. Atsakovas paaiškino, kad L. T. buvo pavesta vykdyti nepriskirtas funkcijas, PVV pareigūnai asmeniškai L. T., kaip PVV vadovui, išsakė savo nuogąstavimus, tačiau M. K. sąmoningai L. T. stūmė į tokią beviltišką situaciją. Departamento veiksmai įrodo, kad buvo siekiama sukurti tokias sąlygas, kurios būtų nepakeliamos, užduotys būtų neįvykdomos, vėliau būtų galima reikšti priekaištus ir pretenzijas dėl laiku neatliekamų užduočių, tariamos nekompetencijos ir pan., siekiant pažeminti L. T., kaip vadovo ir kaip Profesinės sąjungos nario, dalykinę reputaciją, atgrasyti kitus vadovaujančius pareigūnus jungtis į Profesinę sąjungą.

17. Atsakovas pažymėjo, kad L. T. buvo paskirtas VRM darbo grupės nariu ir per 2021 m. balandžio mėnesį turėjo parengti projektą. 2021 m. vasario 2 d. be jokios diskusijos ar platesnių paaiškinimų L. T. gavo M. K. raštišką pavedimą dėl Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų. M. K. suformavo L. T. 2021 metų metines veiklos užduotis, kurių pavedimo prasmė iš esmės nesutampa su siektinais rezultatais.

18. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad mobingo kulminacija laikytina metinės tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu M. K. siūlė perkelti L. T. į keturiomis pareigybių grupėmis žemesnę pareigybę, taip atskleisdamas tikrus savo tikslus – atkeršyti L. T. už įstojimą į Profesinę sąjungą pašalinant L. T. iš PVV vadovo pareigų. M. K. Tarnybinės veiklos vertinimo komisijai pateikė akivaizdžiai melagingą ir tendencingą, tačiau, jo nuomone, reikšmingą informaciją, Tarnybinės veiklos vertinimo komisija iš esmės neatliko jai pavestų funkcijų. Atsakovas pabrėžė, kad teiginius apie nepagrįstą vertinimo procedūrą nuo pat pradžių patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-3664-595/2021, kuriuo pripažįstama, jog vertinimas įvyko neteisėtai ir jo pagrindu priimtas neteisėtas įsakymas pažeminti L. T. pareigas (sprendimas nėra įsiteisėjęs).

19. Atsakovas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas pateiktoje Išvadoje konstatavo ir skunde teismui nurodė, kad L. T. pažeidė Etikos kodekso 10.9 punktą, tačiau, akivaizdu, kad dėl etikos pažeidimo pirmiausia turi pasisakyti Etikos komisija ir tik jos siūlymu gali būti inicijuojamas tarnybinis patikrinimas.

20. Atsakovas nurodė, kad L. T. yra kaltinamas tuo, jog privalėjo suorganizuoti susirinkimą, jį suorganizavo, tačiau pats į jį negalėjo atvykti dėl objektyvių priežasčių. Atsakovo vertinimu, M. K. pavedimas nebuvo suformuluotas pakankamai aiškiai, kad būtų galima laikyti, jog L. T. pažeidė tarnybinę drausmę, tarnybinę etiką. Siekis nubausti L. T. tarnybine nuobauda yra nepagrįstas objektyviomis aplinkybėmis (net jei pripažintume, kad tarnybinis nusižengimas apskritai yra padarytas), tarnybinis nusižengimas turėjo būti vertinamas kaip mažareikšmis, nes nėra jokių duomenų, rodančių, jog objektyviai L. T. negalėjimas dalyvauti pasitarime būtų sukėlęs kokių nors neigiamų pasekmių.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. T. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad su juo buvo siekiama susidoroti, siekiant jį sukompromituoti, parodyti, kad nesugeba dirbti ir pan. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, tokios priešiškos reakcijos susilaukė būtent dėl to, kad įstojo į Profesinę sąjungą – aktyvūs, priešiški veiksmai prieš jį prasidėjo būtent po to, kai Departamentas buvo informuotas, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra Profesinės sąjungos narys.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė Profesinės sąjungos poziciją, jog tarnybinė nuobauda jam skiriama dėl narystės Profesinėje sąjungoje, o Profesinės sąjungos nurodytos aplinkybės netiesiogiai patvirtina, jog pareiškėjas yra persekiojamas dėl narystės Profesinėje sąjungoje.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad sistemingas ir nepagrįstas Departamento ir jo buvusio tiesioginio vadovo (Departamento direktoriaus pavaduotojo M. K.) veikimas prieš jį rodo, jog buvo siekiama paveikti jį dėl jo sprendimo įstoti į Profesinę sąjungą, nes iki tol, kai jis įstojo į Profesinę sąjungą, pasitaikydavo ginčų, išsiskirdavo nuomonės, vykdavo dalykinės diskusijos, tačiau M. K. nesiimdavo konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, neinicijuodavo tarnybinių patikrinimų, neskundė jo savo vadovui. Sistemingas M. K. veikimas prieš L. T. turėjo ne tik formalų poveikį (atliktas patikrinimas, surašytas nepagrįstas vertinimas ir kt.), bet ir turėjo tiesioginių neigiamų pasekmių jam, t. y. po akivaizdžiai neteisėtų veiksmų trečiasis suinteresuotas asmuo buvo sutrikdytas, sutriko jo sveikata.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad M. K. pareiškėjo nebuvo perspėjęs, jog būtina, kad jis asmeniškai dalyvautų jo inicijuotuose susitikimuose, o vietoj to parašė tarnybinį pranešimą Departamento direktoriui apie jo galimą drausmės pažeidimą.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad M. K. pasirinko L. T. „atsakingu“ asmeniu už paties M. K. nesėkmingą darbą ir visą susikaupusią agresiją ir priešiškumą M. K. išliejo į L. T.. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, M. K. siekė pademonstruoti jam ir kitiems Departamento padalinių vadovams, kas jų laukia, jei jie įstos į Profesinę sąjungą.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad po jo atviro laiško dėl mobingo M. K. nesiėmė jokių priemonių situacijai gerinti, spręsti problemų, o dar labiau suintensyvino psichologinį spaudimą – parašė tarnybinį pranešimą dėl mikroklimato trečiojo suinteresuoto asmens vadovaujamoje PVV ir paprašė atlikti mikroklimato tyrimą. M. K. tarnybinis pranešimas dėl mikroklimato buvo itin nekorektiškas, nes jis dėstė teiginius tik apie pareiškėjo emocinį (ne)stabilumą ir pasimetimą bei atsakomybę, mikroklimato tyrimas buvo naudojamas kaip susidorojimo įrankis.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikėsi pozicijos, kad sistemingas ir kryptingas priešiškas M. K. ir Departamento administracijos veikimas prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį rodo, jog su juo siekiama susidoroti. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, aplinkybė, kad priešiški veiksmai prasidėjo iš karto po to, kai trečiasis suinteresuotas asmuo įstojo į Profesinę sąjungą, ir tai, kad dalis veiksmų yra akivaizdžiai neteisėti (pavyzdžiui, kasmetinio vertinimo rezultatai), leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad jis yra persekiojamas dėl narystės Profesinėje sąjungoje.

II. 29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Sprendimą.

30. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

30.1. Nuo 2021 m. balandžio 27 d. trečiasis suinteresuotas asmuo L. T. ėjo Departamento (duomenys neskelbtini) pareigas, vėliau dirbo Departamento (duomenys neskelbtini).

30.2. 2021 m. spalio 18 d. Departamento direktorius patvirtino Išvadą, kurioje siūloma už tarnybinius nusižengimus trečiajam suinteresuotam asmeniui L. T. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

30.3. 2021 m. spalio 20 d. Departamentas raštu „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui L. T..

30.4. Profesinė sąjunga Sprendime nurodė, kad Profesinės sąjungos valdyba išnagrinėjo Departamento raštą, ir atkreipė dėmesį į kai kurias aplinkybes, kurios kelia abejonių dėl tarnybinio patikrinimo išsamumo ir objektyvumo, siūlomo sprendimo pagrįstumo.

31. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nuostatas (10 str. 4 d., 21 str. 2 d.), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad teismas patikrina, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

32. Teismas išaiškino, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas Profesinės sąjungos kompetencijai, todėl Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste Profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas Profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius Profesinės sąjungos nariais.

33. Teismas, įvertinęs Išvadoje nurodytus duomenis, sutiko su pareiškėju, jog L. T. teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Išvadoje, ir nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad galbūt padaryti pažeidimai yra susiję su L. T. veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje. Teismas konstatavo, kad byloje nei Profesinė sąjunga, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti L. T. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys.

34. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje, ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį.

35. Teismas nurodė, kad aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Profesinė sąjunga, atstovaudama savo nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams, nes atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą L. T. tik dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje.

36. Teismas padarė išvadą, kad Profesinė sąjunga, Sprendimu atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui L. T., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į L. T. atliktus tarnybinius nusižengimus. Dėl to teismas pareiškėjo skundą tenkino ir Sprendimą panaikino.

III. 37. Atsakovas Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

38. Atsakovas nurodo, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, iš esmės perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui – Profesinei sąjungai, nereikalaudamas, kad pirmiausia pareiškėjas pagrįstų savo reikalavimą ir įrodytų, jog buvo pažeista jo, kaip darbdavio, teisė ar teisėtas interesas.

39. Atsakovas pažymi, kad teismas visiškai nenagrinėjo ir individualiai nevertino pareiškėjo argumentų, jų pagrįstumo ir įrodymų, kurie turėtų pagrįsti, kad yra pažeista pareiškėjo teisė, ar atsakovo (Profesinės sąjungos) nesutikimas realiai apribojo pareiškėjo teisę veikti – iš esmės atliekamas tik formalus vertinimas, t. y. konstatuojama, jog Išvadoje nėra nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra baudžiamas dėl veiklos ar narystės Profesinėje sąjungoje.

40. Atsakovas teigia, kad teismas privalo įsitikinti pareiškėjo skundo pagrįstumu, įsitikinti, jog jis yra ne formalus, o pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir teisės normomis, tam būtina atlikti bent minimalų situacijos vertinimą, tačiau šiuo atveju to nebuvo padaryta.

41. Atsakovo vertinimu, Sprendime išsamiai aprašyta susiklosčiusi faktinė situacija – kokios yra konflikto priežastys, priešistorė, kokie nepagrįsti ir neteisėti veiksmai jau yra atlikti trečiajam suinteresuotam asmeniui ir kaip tokie veiksmai Profesinės sąjungos yra vertinami siūlymo skirti tarnybinę nuobaudą kontekste. Pareiškėjas skunde neginčijo faktinių aplinkybių, nurodytų Sprendime, atsakovas akcentavo šias aplinkybes atsiliepime į skundą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

42. Atsakovas akcentuoja, kad teismas visiškai nenagrinėjo atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens į bylą pateiktų įrodymų, kurie netiesiogiai, bet pagrindžia latentinį persekiojimo dėl narystės Profesinėje sąjungoje pobūdį. Teismas visiškai neindividualizavo sprendimo ir niekaip neįvertino aplinkybių, susijusių su sisteminga Departamento veikla, nukreipta prieš L. T., todėl ši teismo sprendimo dalis yra visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta. Aplinkybė, kad teismo sprendimas nėra motyvuotas, yra pagrindas naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 2 d. 5 p.).

43. Atsakovas nurodo, kad teismas nevertino ir motyvuojamojoje sprendimo dalyje nenagrinėjo faktinių aplinkybių, nevertino aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė nepagrįstą sprendimą – netinkamai aiškino profesinės sąjungos teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui.

44. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimo motyvuojamosios dalies tekstas beveik idealiai sutampa su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4752-809/2021, tačiau šioje byloje buvo iš esmės skirtingos aplinkybės. Teismas niekaip nepasisakė dėl atskirų argumentų, išdėstytų atsiliepime į skundą, o tai, atsakovo vertinimu, rodo, kad byla nebuvo tinkamai išnagrinėta, o toks tikslus sprendimo motyvuojamosios dalies sutapimas su kitos bylos (su iš esmės kitokiomis faktinėmis aplinkybėmis) leidžia pagrįstai įtarti, jog teismas iš esmės nesigilino į faktines ginčo aplinkybes, netinkamai vertino faktines aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas.

45. Atsakovas pažymi, kad teismas visiškai nenagrinėjo ir niekaip nepasisakė dėl atsakovo argumentų, susijusių su tuo, kad pareiškėjas nepagrindė to, jog šis ginčas neturi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

46. Pareiškėjas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

47. Pareiškėjo vertinimu, Profesinė sąjunga neįrodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas L. T. yra kaip nors susijęs su jo naryste ar veikla profesinėje sąjungoje. Bendro pobūdžio teiginiai apie L. T. persekiojimą dėl narystės Profesinėje sąjungoje ir tariamą siekį susidoroti su pareigūnu negali būti pagrindas pripažinti, jog atliktas tarnybinis patikrinimas dėl L. T. ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla Profesinėje sąjungoje. Išvadoje detaliai aprašytos aplinkybės ir pateiktas padaryto L. T. pažeidimų teisinis vertinimas, iš ko matyti, kad tarnybinę nuobaudą L. T. siekiama paskirti dėl pastarojo veiksmų (neveikimo), o ne dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

48. Pareiškėjas nurodo, kad Profesinė sąjunga tiek Sprendime, tiek apeliaciniame skunde be teisinio pagrindo vertino tarnybinio patikrinimo, atlikto dėl L. T., aplinkybes, Išvados teisėtumą, veikos kvalifikavimą, t. y. viršijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl siūlymo skirti L. T. tarnybinę nuobaudą pagrįstumo nėra šios bylos dalykas.

49. Pareiškėjas pažymi, kad, įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir suformuluotus reikalavimus matyti, jog pareiškėjas inicijavo bylą administraciniame teisme dėl veiklų, priskirtinų administracinio teismo jurisdikcijai.

50. Pareiškėjas teigia, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, trukdo Departamentui įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją. Profesinė sąjunga Sprendime pateikė tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, o vien buvimas Profesinės sąjungos nariu negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą siekiama skirti dėl L. T. narystės Profesinėje sąjungoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 51. Bylos dalykas – atsakovo Profesinės sąjungos atsisakymo duoti pareiškėjui Departamentui sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui L. T. (Departamento (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. balandžio 27 d. ėjęs (duomenys neskelbtini) pareigas), pagrįstumas ir teisėtumas.

52. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, nusprendęs svarstyti klausimą dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos – skyrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl Išvadoje nustatyto šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, kreipdamasis į Profesinę sąjungą išankstinio sutikimo, įvykdė Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje bei Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytą procedūrinį reikalavimą.

53. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje „Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos“ įtvirtinta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo (1 d.). Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

54. Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

55. Šioje byloje ginčijamas atsakovo atsisakymas duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. T. iš esmės grindžiamas tarnybinio patikrinimo neišsamumu ir neobjektyvumu, tuo, kad Išvada yra nepagrįsta ir neobjektyvi, Išvada siekiama susidoroti su aktyviai savo teises ginančiu Profesinės sąjungos nariu. Atsakovo Sprendime nurodomos aplinkybės, susijusios su tuo, kad tarp pareigūnų L. T. ir M. K. yra konfliktas, dėl kurio L. T. buvo pažemintas pareigose. Atsakovas nurodė, kad, L. T. teigimu, bendravimas su M. K. pasikeitė, kai pastarasis sužinojo, jog L. T. įstojo į Profesinę sąjungą.

56. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sprendime nurodytas aplinkybes, dėl kurių atsisakyta duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. T., padarė išvadą, kad šis atsisakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir panaikino Sprendimą.

57. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, jog profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

58. Pažymėtina, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir nustatę, jog yra aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. aplinkybių, kurios suponavo atsakovo (profesinės sąjungos) nuostatą, kad darbdavio siekis skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui yra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, ginant profesinės sąjungos narių teises, pripažįsta pagristu profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2378/2012).

59. Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 nurodymu, kad darbdavys, ginčydamas profesinės sąjungos nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, privalo įrodyti, jog nesutikimas pažeidžia esminius darbdavio interesus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šioje nutartyje remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 buvo vadovaujamasi iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismas gali panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotoją, jei darbdavys įrodo, jog šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus.

60. Akcentuotina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2603 redakcija) 168 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.

61. Taigi atsakovas nepagrįstai nurodo, jog pareiškėjas (darbdavys) privalėjo įrodyti, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia jo (pareiškėjo) interesus.

62. Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymo duoti sutikimą teisminė patikra turėjo būti atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiklos (narystės) Profesinėje sąjungoje, diskriminuoja šį asmenį dėl jo veiklos (narystės) Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas byloje turėjo teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir / ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

63. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos atsiliepime į skundą nurodytų aplinkybių, kurios turi būti vertinamos kaip įrodymai, pagrindžiantys L. T. persekiojimą dėl narystės Profesinėje sąjungoje ir sistemingą siekį susidoroti su neįtikusiu pareigūnu, pabrėžia, kad jis (atsakovas) savo sprendime dėl nesutikimo gana plačiai aprašė faktinę situaciją – kokios yra konflikto priežastys, priešistorė, kokie nepagrįsti ir neteisėti veiksmai jau yra atlikti prie L. T. ir kaip tokie veiksmai atsakovo yra vertinami siūlymo skirti tarnybinę nuobaudą kontekste.

64. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, įvertino byloje pateiktus įrodymus, susijusius su atsakovo pateiktu pareiškėjui atsisakymu. Akcentuotina, kad atsakovas argumentus, dėl kurių neduoda sutikimo, turi nurodyti šiame atsisakyme, o ne bylos nagrinėjimo metu.

65. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. su tuo, kad teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus paaiškinimus, pripažino, jog neįrodyta, kad pareiškėjas siekia tarnybinę nuobaudą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, iš esmės teigdamas, kad pareiškėjas diskriminuoja trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl jo narystės (veiklos) Profesinėje sąjungoje.

66. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

67. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, netinkamai taikė minėtą ABTĮ nuostatą, tačiau su tokia pozicija nesutiktina.

68. Pareiškėjas nurodė, kad jis pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė Išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą.

69. Išvadoje nurodyta, kad L. T. neįvykdė M. K. 2021 m. kovo 16 d. ir 2021 m. kovo 29 d. pavedimų, t. y. L. T., negavęs M. K. leidimo nedalyvauti, savavališkai nedalyvavo 2021 m. kovo 16 d. 13.00 val. vykusiame nuotoliniame susitikime su savivaldybių priešgaisrinių tarnybų atstovais; negavęs M. K. leidimo (jo nebuvo prašęs) nedalyvauti, neinformavęs M. K. apie nedalyvavimo priežastis nedalyvavo 2021 m. kovo 29 d. 13.00 val. vykusioje nuotolinėje diskusijoje. Išvadoje nurodyta, kad L. T. pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto, Pareigybės aprašymo 9.19 punkto ir Etikos kodekso 10.9 punkto reikalavimus.

70. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės kritikuoja pareiškėjo tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, dėl kurių konstatuota, kad L. T. padarė tarnybinį nusižengimą (nurodoma, kad M. K. pavedimas nebuvo suformuluotas pakankamai aiškiai ir direktyviai), nurodoma, kad jei būtų pripažinta, jog L. T. padarė nusižengimą, tai nusižengimas turi būti vertinamas kaip mažareikšmis, nes nėra jokių duomenų, rodančių, kad objektyviai L. T. negalėjimas dalyvauti pasitarime, būtų sukėlęs kokių nors neigiamų pasekmių. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad aplinkybės, ar L. T. padarė Išvadoje nurodytą nusižengimą, jei jį padarė, tai ar toks nusižengimas gali būti vertinamas kaip mažareikšmis, turės būti vertinamos, jei L. T. bus paskirta tarnybinė nuobauda ir dėl šios nuobaudos bus nagrinėjamas ginčas teisme.

71. Pažymėtina, kad šioje byloje neturėjo būti nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su teismuose nagrinėjamais tarnybiniais ginčais tarp pareiškėjo ir L. T.. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad vien apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos trys tokio pobūdžio bylos (Nr. eA-790-821/2022, Nr. eA-1487-756/2022, eA-1877-575/2022), kuriose ir bus išnagrinėtos aplinkybės, susijusios su L. T. tarnyba.

72. Atsakovo akcentuojamas konfliktas, kilęs tarp pareigūnų L. T. ir M. K., nėra susietas su pareiškėjo (darbdavio) veiksmais ir siekiu nubausti L. T. būtent dėl jo veiklos (narystės) Profesinėje sąjungoje.

73. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra grindžiama atsakovo pozicija dėl pareiškėjo siekimo skirti tarnybinę nuobaudą L. T. dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje (formalus ir nepagrįstas veiklos vertinimas, sistemingas priešiškas darbdavio elgesys su L. T., netinkamas Eikos kodekso taikymas), atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodomos aplinkybės ir byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas yra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla (naryste) Profesinėje sąjungoje. Iš Išvados matyti, kad L. T. veikloje (neveikime) pareiškėjas (darbdavys) įžvelgia netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą (neatlikimą), nėra jokių Profesinės sąjungos veiklos požymių, t. y. ši veikla išskirtinai yra siejama su L. T. tarnybinių pareigų atlikimu (neatlikimu).

74. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyti jokie įrodymai, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas ar įvertino juos neteisingai. Taip pat nenurodyti jokie įrodymai, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti L. T. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys.

75. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad byla turėtų būti nutraukta arba skundas paliktas nenagrinėtu, nes pareiškėjas nepagrindė, kokiu pagrindu jis kreipėsi į administracinį teismą, ginčydamas ne administracinį aktą, o pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, susijusių su tuo, kad ginčas neturėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme, akcentuotina, kad tiek Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje, tiek ir Statuto 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta profesinių sąjungų narių (šiuo atveju valstybės pareigūno) tarnybos teisių garantija, kilus tarnybiniam ginčui, o tarnybinius ginčus nagrinėja administraciniai teismai (ABTĮ 2 str. 1 ir 3 d., 17 str. 1 d. 5 p.).

76. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atskirų atsakovo atsikirtimų, išdėstytų atsiliepime į skundą, byla nebuvo išnagrinėta ir buvo priimtas nemotyvuotas sprendimas, kuris turi būti panaikintas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu (sprendimas yra be motyvų).

77. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimo, t. y. dėl to, kad sprendimas nemotyvuotas, nes teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jo skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

78. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ši pareiga negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.

79. Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ reikalavimų.

80. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, nustatęs bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo atsisakymo pagrįstumu ir teisėtumu, sprendime nurodė, dėl kokių konkrečių byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčui taikytinų teisės aktų normų patenkintas skundas, o atsakovo Sprendimas nepripažintas pagrįstu ir teisėtu.

81. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė