0b47cfd2-359e-4abd-b125-15432ecc10f2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                           Civilinė byla Nr. e2-29604-910/2015                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22136-2015-1                             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2.1; 2.5.8.8; 2.5.29.1; 3.1.7.5; 3.1.7.9(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 9 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai KvartÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo bankrutavusios Nacionalinės kredito unijos atstovei advokato padėjėjai Simonai Balčiauskaitei, atsakovui E. K., jo atstovui advokatui Zenonui Naus,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios Nacionalinės kredito unijos ieÅ¡kinį atsakovui E. K. dėl skolos, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo,             n u s t a t ė : ieÅ¡kovas 2015-06-25 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 14 970,37 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 1043,94 Eur nesumokėtų palÅ«kanų, 11 238,80 Eur delspinigių, 12 proc. dydžio sutartines metines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2011-03-16 sudarė paskolos sutartį Nr. 70254 (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ atsakovui suteikta 60 000 Lt paskola investavimui už 12 proc. dydžio metines palÅ«kanas; paskola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta 2012-01-16;

Sutartyje nustatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . 2012-01-19 Sutarties priedu Nr. 1 paskolos grÄ Å¾inimo terminas pratęstas iki 2015-02-16. IeÅ¡kinyje pažymėta, kad atsakovas nustatytu terminu paskolos negrÄ Å¾ino, geruoju skolos nesumoka, teigdamas, jog skolÄ grÄ Å¾ins, kai pagerės finansinė padėtis, todėl, ginant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises, skola priteistina teismo tvarka.Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Atsiliepime pažymėta, kad Sutarties 3.2 punkte nustatytas įmokų paskirstymo eiliÅ¡kumas: pirmÄ ja eile sumokamos susikaupusios palÅ«kanos ir dengiama paskola, po to – kiti mokėjimai. Atsakovo teigimu, jis mokėjimo dokumentuose nurodydavo konkrečiÄ mokėjimų paskirtį ir iki 2015-02-16 buvo grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovui 5726,97 Eur (19 774,08 Lt) paskolos bei sumokėjęs 2947,15 Eur (10 175,92 Lt) palÅ«kanų. Taigi po 2015-02-16 negrÄ Å¾intos paskolos likutis buvo 11 650,23 Eur (17 377,20 Eur – 5726,97 Eur), ir Å¡iÄ sumÄ atsakovas ieÅ¡kovui sumokėjo 2015-08-14 mokėjimo nurodymu.

Pagal paskolos grÄ Å¾inimo grafikÄ iki 2015-02-16 priskaičiuotų ir nesumokėtų palÅ«kanų likutis buvo 3770,25 Eur. Paskolos sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad, suėjus paskolos grÄ Å¾inimo terminui, Sutartyje numatyto dydžio palÅ«kanos skaičiuotinos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kovu. 12 proc. metinės palÅ«kanos už negrÄ Å¾intÄ paskolos dalį laikotarpiu nuo 2015-02-16 iki 2015-08-14 (179 dienos) sudaro 685,61 Eur (11 630,23 Eur x 12 proc./365 d. x 179 d.). Pasak atsakovo, palÅ«kanų nesumokėta iÅ¡ viso – 4455,86 Eur.

Atsakovo teigimu, Å¡iÄ skolÄ jis pripažįsta ir ketina sumokėti iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Atsiliepime nurodyta, kad ieÅ¡kovo reikalaujami priteisti 0,5 proc. už kiekvienÄ dienÄ delspinigiai yra neprotingai dideli, sudaro net 182,50 proc. metinių palÅ«kanų, tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje per didelėmis netesybomis pripažįstami net 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ , sudarantys 73 proc. metinių palÅ«kanų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006; kt.).

Atsiliepime pažymėta, kad, laiku negrÄ Å¾inus paskolintų pinigų, kreditorius paprastai patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Tokiu atveju kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palÅ«kanos, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu prievolė bÅ«tų įvykdyta laiku. Nagrinėjamu atveju pagal Sutarties 4.4 punktÄ 12 proc. dydžio metinės palÅ«kanos skaičiuojamos už negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kovu, todėl jis dėl uždelsimo grÄ Å¾inti paskolÄ nuostolių nepatyrė – atsakovas už vėlavimo grÄ Å¾inti paskolÄ laikÄ sumokės ieÅ¡kovui 685,61 Eur palÅ«kanų.

Atsakovo teigimu, Å¡iuo atveju nuostolius ieÅ¡kovas patiria tik dėl pavėluoto palÅ«kanų mokėjimo, todėl, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, reikÅ¡mingos yra aplinkybės dėl nuostolių, kuriuos ieÅ¡kovas patiria dėl prievolės sumokėti palÅ«kanas pavėluoto vykdymo, dydžio. Pagal CK 6.261 straipsnį, įtvirtinantį minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpcijÄ nuostoliais laikomos sutarčių ar įstatymų nustatytos palÅ«kanos.

Å alių sudarytoje Sutartyje nustatytos 12 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, todėl, atsakovo nuomone, apskaičiuojant preziumuojamų minimalių nuostolių dėl uždelsimo sumokėti palÅ«kanas sumÄ , taikytina 0,03 proc. norma už kiekvienÄ uždelstÄ mokėjimo dienÄ (12 proc./365 d.). Remiantis ieÅ¡kovo pateikta netesybų skaičiavimo tvarka, nuostolių dėl uždelsimo sumokėti palÅ«kanas suma per delspinigių skaičiavimo laikotarpį sudaro 201,28 Eur. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad nagrinėjamu atveju Sutartis buvo sudaryta pagal standartines sÄ lygas, nesiderant dėl atsakomybės už sutarties pažeidimÄ sÄ lygų; atsakovas, neturintis tokių sandorių sudarymo patirties, laikytinas ekonomiÅ¡kai silpna, neinformuota ir nepatyrusia sandorio Å¡alimi;

Sutarties sÄ lygos, nustatančios ne tik pareigÄ mokėti 12 proc. dydžio metines palÅ«kanas iki visiÅ¡ko atsiskaitymo, bet ir 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , nepagrįstai suteikė ieÅ¡kovui perdėtÄ pranaÅ¡umÄ bei sudarė sÄ lygas pasipelnyti atsakovo sÄ skaita. Atsakovo teigimu, dėl to nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti Sutartyje nustatytų netesybų dydį ir nustatyti protingÄ bei pagrįstÄ kreditoriaus ir skolininko interesų balansÄ . Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, atsakovas praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 14 970,37 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 1043,94 Eur nesumokėtų palÅ«kanų, 12 proc. dydžio sutartines metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; sumažinti praÅ¡omų priteisti iÅ¡ atsakovo delspinigių sumÄ nuo 11 238,80 Eur iki 201,28 Eur.

Dublike ieÅ¡kovas nurodė, kad, atsakovui 2015-08-14 sumokėjus 11 650,23 Eur, Å¡ia suma mažina ieÅ¡kinio reikalavimus ir iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti 3770,25 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 643,73 Eur nesumokėtų palÅ«kanų, 11 681,83 Eur delspinigių, 12 proc. dydžio sutartines metines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas. Dublike nurodyta, kad atsakovo pateikta suvestinė yra neteisinga, nors, palyginus ieÅ¡kovo ir atsakovo suvestines ir sudėjus negrÄ Å¾intÄ paskolos dalį bei nesumokėtas palÅ«kanas, skolos dydis skiriasi labai nedaug.

Atsakovas teigia, kad mokėjimo pavedimuose buvo nurodęs įmokos paskirtį – „paskolos dengimas“, todėl įmokos turėjo bÅ«ti įskaitytos paskolos sumai dengti. Pagal Sutarties 3.2 punktÄ pirmiausia sumokamos susikaupusios palÅ«kanos ir dengiama paskola ar jos dalis, tada mokamos baudos ir netesybos. IeÅ¡kovo teigimu, vadovaudamasis Å¡ia Sutarties sÄ lyga, iÅ¡ atsakovo gautas įmokas ieÅ¡kovas pirmiausiai skyrė palÅ«kanoms dengti, o likusiÄ sumÄ â€“ negrÄ Å¾intai paskolos daliai dengti.

Mokėjimo pavedimuose atsakovas nurodydavo „paskolos sutartis Nr. 70254 paskolos grÄ Å¾inimas (be netesybų)“, t. y. nenurodydavo, kad paskola grÄ Å¾inama be palÅ«kanų. Be to, kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikÅ¡mės neturi tai, kÄ (kokiÄ mokėjimo paskirtį) skolininkas nurodė mokėjimo pavedimuose (nurodymuose), bet svarbu tai, kaip kreditorius paskirsto gautas įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006; 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2010).

IeÅ¡kovo teigimu, jis gautas įmokas paskirstė Sutartyje nustatyta tvarka, todėl negrÄ Å¾intos paskolos likutis ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ buvo 14 970,37 Eur, nesumokėtų palÅ«kanų suma – 1093,84 EurDėl atsakovo praÅ¡ymo sumažinti delspinigius dublike nurodyta, kad Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Dublike pažymėta, kad atsakovas nebuvo silpnesnioji sandorio Å¡alis, nes paskola buvo paimta investuoti į juridinį asmenį, kurio akcininkas buvo atsakovas, veiklÄ .

Pagal paskolos sutartį, sudarytÄ atsakovo ir (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens, į kurio veiklÄ atsakovas investavo) atsakovas turėjo teisę gauti palÅ«kanas ir delspinigius. Be to, atsakovas pateikė pažymas apie darbo užmokestį, iÅ¡ kurių matyti, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini), įmonės direktoriumi, taigi akivaizdu, jog atsakovas yra iÅ¡silavinęs asmuo, turintis patirties versle, derybų srityje. Pasak ieÅ¡kovo, atsakovas, pasiraÅ¡ydamas Sutartį, kurioje nustatyti 0,5 proc. delspinigiai už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , tikrai suprato savo įsipareigojimus ieÅ¡kovui ir galėjo numatyti jų neįvykdymo padarinius.

Dublike taip pat pažymėta, kad pirminiu susitarimu atsakovui buvo suteikta galimybė paskolÄ grÄ Å¾inti termino gale, mokant tik palÅ«kanas. Tokios sÄ lygos buvo suteiktos tik dėl trumpo paskolos termino – 10 mėn., t. y. paskola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki 2012-01-16. Atsakovui negrÄ Å¾inus paskolos sutartu terminu, ieÅ¡kovas, siekdamas bendradarbiauti, pratęsė Sutarties terminÄ iki 2015-02-16. Be to, tris mėnesius, nuo 2012-02-16 iki 2012-05-16, atsakovui buvo leista mokėti tik palÅ«kanas, nuo 2012-05-16 iki 2015-01-16 turėjo bÅ«ti mokamos 1400 Lt dydžio įmokos, o 2015-02-16 turėjo bÅ«ti sumokėta likusi suma – 29 193,84 Lt.

Pasak ieÅ¡kovo, nepaisant sudarytų itin palankių paskolos grÄ Å¾inimo sÄ lygų, paskola laiku negrÄ Å¾inta, mokėjimo terminai buvo nuolat pažeidinėjami nuo 2012-05-16, tuo tarpu delspinigių ieÅ¡kovas reikalauja tik už 180 dienų. IeÅ¡kovo nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Å¡alių sutarto dydžio delspinigiai nelaikytini neprotingai dideliais, todėl nemažintini.Triplike atsakovas nurodė, kad, aiÅ¡kinant Sutarties 3.2 punktÄ lingvistiÅ¡kai, matyti, jog pirmÄ ja eile įmokos skiriamos tiek palÅ«kanoms, tiek paskolai dengti, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad jis turėjo teisę pirmiausia padengti palÅ«kanas ir tik likusia dalimi dengti paskolÄ .

Be to, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsakovo, sudariusio Sutartį prisijungimo bÅ«du pagal ieÅ¡kovo pateiktas standartines sÄ lygas, naudai. Atsakovo teigimu, kadangi Sutarties 3.2 punkte nustatytas tas pats paskolos ir palÅ«kanų įskaitymo eiliÅ¡kumas, teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, kokiÄ mokėjimo paskirtį nurodė atsakovas, atlikdamas mokėjimus. Pagal CK 6.54 straipsnio 6 dalį kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamÄ sumÄ , jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palÅ«kanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepasinaudojo CK 6.54 straipsnio 6 dalyje nurodyta teise, nereiÅ¡kė atsakovui prieÅ¡taravimų dėl mokėjimuose nurodomos paskolos grÄ Å¾inimo paskirties, todėl atsakovas parengtoje suvestinėje pagrįstai paskirstė įmokas remdamasis Sutarties 3.2 punktu ir mokėjimo dokumentuose nurodyta įmokų paskirtimi.

Triplike pažymėta, kad atsakovas papildomai sumokėjo 2000 Eur palÅ«kanų, ir iki bylos nagrinėjimo pabaigos sumokės visÄ palÅ«kanų sumÄ .Dėl delspinigių mažinimo triplike nurodyta, kad, atsižvelgiant į rinkoje taikomÄ Å¾emÄ palÅ«kanų normÄ , Sutartimi nustatytÄ palÅ«kanų dydį, aplinkybę, jog ieÅ¡kovas realiai nepatyrė nuostolių dėl vėlavimo grÄ Å¾inti paskolÄ , reikalaujami 0,5 proc. dydžio delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovo pateikti įrodymai nepagrindžia, jog atsakovas yra verslininkas, turintis verslo ir derybų patirties.

Atsakovas nevykdė komercinės veiklos, paskolos sandoriai niekaip nesusiję su jo darbine veikla. Pagal Sutartį paimta paskola buvo vienintelė atsakovo paskola, todėl akivaizdu, kad atsakovas, sprendžiant dėl aiÅ¡kiai per didelių netesybų sumažinimo, pagrįstai gali bÅ«ti laikomas neinformuota ir nepatyrusia sandorio Å¡alimi. Be to, pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį savarankiÅ¡kas pagrindas netesyboms sumažinti yra prievolės dalies įvykdymas. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra sugrÄ Å¾inęs visÄ paskolos sumÄ , iki bylos nagrinėjimo pabaigos ketina grÄ Å¾inti visas priskaičiuotas palÅ«kanas, tokios aplinkybės patvirtina, kad yra pagrindas sumažinti ieÅ¡kovo reikalaujamÄ priteisti delspinigių sumÄ iki atsakovo apskaičiuotos ir pagrįstos 201,28 Eur sumos.        2015-11-18 ieÅ¡kovas pateikė pareiÅ¡kimÄ sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 2015-10-16 iki 2015-10-18 sumokėjo dar 2455,86 Eur.

Galutinis ieÅ¡kovo reikalavimas – priteisti iÅ¡ atsakovo 242,90 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 4,78 Eur nesumokėtų palÅ«kanų, 11 681,83 Eur delspinigių, 12 proc. dydžio sutartines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ nuo 2015-11-18 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovė, remdamasi procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytais argumentais, prašė tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus ir priteisti iÅ¡ atsakovo likusiÄ nesumokėtÄ paskolos dalį, palÅ«kanas, be to, Sutartyje nustatyto dydžio delspinigius, kurių mažinti nėra jokio pagrindo.

Teismo posėdyje atsakovas, jo atstovas nurodė, kad atsakovas yra grÄ Å¾inęs visÄ skolos sumÄ , sumokės likusias nesumokėtas palÅ«kanas, tuo tarpu ieÅ¡kovo reikalaujamus delspinigius praÅ¡o mažinti, kaip neprotingai didelius, iki atsakovo nurodyto ir pagrįsto 0,03 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ dydžio. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas Nacionalinė kredito unija ir atsakovas E. K. 2011-03-16 sudarė paskolos sutartį Nr. 70254 (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ atsakovas gavo 60 000 Lt paskolÄ tikslinei paskirčiai (investavimui) už 12 proc. dydžio metines palÅ«kanas; paskola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta 2012-01-16;

Sutartyje nustatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolintas lėšas atsakovas 2011-03-16 Paskolos sutartimi paskolino (duomenys neskelbtini) iki 2011-12-31 už 12 proc. dydžio metines palÅ«kanas.Atsakovui negrÄ Å¾inus paskolos per nustatytÄ terminÄ , Å¡alys 2012-01-19 susitarimu, įformintu Paskolos sutarties Nr. 70254 priedu Nr. 1, pratęsė paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2015-02-16.Pagal naujai sudarytÄ 2012-01-19 paskolos grÄ Å¾inimo grafikÄ atsakovas iki 2012-05-16 turėjo mokėti tik palÅ«kanas, o nuo 2012-05-16 mokėti ir palÅ«kanas, ir grÄ Å¾intinÄ paskolos dalį (b. l. 9-10).IÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto paskolos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nuo 2012-05-16 ėmė kauptis skola, nuo 2012-12-16 iki 2014-03-10 įmokos apskritai nebuvo mokamos, nuo 2014-03-10 buvo mokama dalis įmokų.Vilniaus apygardos teismas 2013-02-15 nutartimi iÅ¡kėlė Nacionalinės kredito unijos bankroto bylÄ .2015-06-25 ieÅ¡kovo bankroto administratorius kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , nurodydamas, kad, ieÅ¡kinio suraÅ¡ymo dienos duomenimis, atsakovas yra negrÄ Å¾inęs 14 970,37 Eur paskolos, nesumokėjęs 1043,94 Eur palÅ«kanų, be to, jam apskaičiuota 11 238,80 Eur delspinigių.Vykstant teismo procesui, atsakovas 2015-08-14 sumokėjo 11 650,23 Eur, nurodydamas, kad Å¡i suma mokama likusiai paskolos daliai dengti, taip pat pažymėjo, kad iki proceso pabaigos sumokės 4455,86 Eur palÅ«kanų.2015-09-18 atsakovas sumokėjo 1000 Eur, nurodydamas, kad mokama palÅ«kanoms dengti.2015-09-19 atsakovas sumokėjo 500 Eur, nurodydamas, kad mokama palÅ«kanoms dengti.2015-09-21 atsakovas sumokėjo 500 Eur, nurodydamas, kad mokama palÅ«kanoms dengti.2015-10-16 atsakovas sumokėjo 1000 Eur, nurodydamas, kad mokama palÅ«kanoms dengti.2015-10-17 atsakovas sumokėjo 1000 Eur, nurodydamas, kad mokama palÅ«kanoms dengti.2015-10-18 atsakovas sumokėjo 455,86 Eur, nurodydamas, kad mokama palÅ«kanoms dengti.Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ suvestinę (2015-11-17 duomenimis) atsakovo negrÄ Å¾intos paskolos likutis – 242,90 Eur, nesumokėtų palÅ«kanų likutis – 4,78 Eur, mokėtinų delspinigių suma – 11 681,83 Eur.Pagal atsakovo pateiktÄ suvestinę (2015-11-19 duomenimis) jis yra grÄ Å¾inęs visÄ paskolos sumÄ ir padengęs 12 proc. dydžio metines palÅ«kanas iki 2015-08-14.

Dėl pagal Sutartį mokamų įmokų įskaitymo palÅ«kanoms ir paskolos daliai dengti Nagrinėjamoje byloje Å¡alių ginčas kilo dėl to, kokia tvarka turi bÅ«ti įskaitomos atsakovo sumokėtos nesilaikant paskolos grÄ Å¾inimo grafiko įmokos.IeÅ¡kovas laikosi pozicijos, kad pagal Sutarties 3.2 punkto nuostatas, atsakovui pažeidžiant įmokų pagal Sutartį mokėjimo grafikÄ , jo mokamos įmokos buvo pagrįstai įskaitytos pirmiausia palÅ«kanų skolai padengti, po to – paskolos sumai grÄ Å¾inti.Tuo tarpu atsakovas teigia, kad Sutarties 3.2 punkte nustatytas tas pats eiliÅ¡kumas tiek palÅ«kanoms, tiek paskolai mokėti, todėl įmokos turėjo bÅ«ti įskaitomos pagal tai, kokiÄ mokėjimo paskirtį nurodydavo atsakovas, įneÅ¡damas atitinkamÄ Ä¯mokÄ .Pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ , kai kyla Å¡alių ginčas dėl sutarties sÄ lygų, Å¡alių teisių ir pareigų apimties ar pan., teismas, spręsdamas šį ginÄÄ , vadovaujasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, taip pat suformuluotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011-03-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; 2013-12-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; kt.).

Sutarties aiÅ¡kinimui reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties Å¡alių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusiÄ analogiÅ¡kų sutartinių santykių praktikÄ : jeigu sutarties Å¡alių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.).

ReikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.).Ginčo Å¡alių sudarytos Sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad pirmiausia sumokamos susikaupusios palÅ«kanos ir dengiama paskola ar jos dalis, tada mokamos visos baudos ir netesybos.Nagrinėjamos bylos aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sudarydamos 2011-03-16 Sutartį ir numatydamos 10 mėnesių paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ , Å¡alys susitarė, jog 9 mėnesius atsakovas mokės tik palÅ«kanas, o paskutinį mėnesį, t. y. 2012-01-16, sumokės ir priklausančias 600 Lt palÅ«kanas, ir grÄ Å¾ins visÄ 60 000 Lt paskolos sumÄ .

Tokį susitarimÄ patvirtina prie Sutarties pridėtas paskolos grÄ Å¾inimo grafikas.Atsakovui negrÄ Å¾inus paskolos per 10 mėnesių, t. y. iki 2012-01-16, Å¡alys 2012-01-19 pratęsė paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2015-02-16, t. y. trejiems metams. Be to, atsakovui tris mėnesius, t. y. nuo 2012-02-16 iki 2012-05-16, buvo sudaryta galimybė mokėti tik palÅ«kanas. Nuo 2012-05-16 iki 2015-02-16 turėjo bÅ«ti mokamos įmokos tiek palÅ«kanoms, tiek paskolos sumai dengti.Pabrėžtina tai, kad pagal pratęsus Sutartį sudarytÄ Ä¯mokų mokėjimo grafikÄ nuo 2012-05-16 iki 2015-01-16 grÄ Å¾intina paskolos dalis sudarė nuo 800 Lt iki 1099,95 Lt, tuo tarpu paskutinį mėnesį, t. y. 2015-02-16, turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta net 28 904,79 Lt paskolos sumos (b. l. 9-10).

Tokia paskolos sumos grÄ Å¾inimo tvarka patvirtina Å¡alių susitarimÄ , kad pirmiausia bus mokamos palÅ«kanos, sudarant atsakovui galimybę ilgiau naudotis paskolos suma, o už paskolintų pinigų naudojimÄ ieÅ¡kovas gaus Sutartyje nustatyto dydžio pelno palÅ«kanas.Abiejuose paskolos grÄ Å¾inimo grafikuose Å¡alių sutarimu įtvirtinta paskolos sumos grÄ Å¾inimo tvarka (numatant didžiausios paskolos dalies grÄ Å¾inimÄ termino pabaigoje) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent tokia tvarka buvo priimtina atsakovui, ir jis turėjo suprasti, kad, numačius didžiosios paskolos dalies grÄ Å¾inimÄ Sutarties termino pabaigoje, jis turės sumokėti daugiau pelno palÅ«kanų.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paties atsakovo veiksmai, vykdant Sutartį, patvirtina, jog jis suvokė savo pareigÄ pirmiausia sumokėti palÅ«kanas: 2012-07-02 sumokėdamas dvi įmokas (po 600 Lt) mokėjimo dokumentuose nurodė, kad mokamos palÅ«kanos, nors, minėta, jau nuo 2012-05-16 atsakovas turėjo mokėti ne tik palÅ«kanas, bet ir grÄ Å¾inti kas mėnesį po 800 Lt paskolos, o nuo 2012-05-16 buvo paskolos sumos grÄ Å¾inimo skola.

Atsakovo pateiktoje suvestinėje nurodyta, kad 2012-07-02 grÄ Å¾inta 8 Lt paskolos (palÅ«kanų permokos sÄ skaita).Nors atsakovas teigia, kad mokėjimo dokumentuose jis aiÅ¡kiai nurodė, jog įmokos mokamos paskolos sumai, ne palÅ«kanoms grÄ Å¾inti, teismas, analizuodamas bylos duomenų visumÄ , neturi pagrindo pripažinti pagrįsta tokiÄ atsakovo pozicijÄ . Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad nuo 2011-12-16 iki 2012-07-02 atsakovas mokėjo 600 Lt dydžio įmokas tik palÅ«kanoms dengti, nors, minėta, nuo 2012-05-16 jau turėjo mokėti ir po 800 Lt paskolai dengti, iÅ¡ viso mokėdamas 1400 Lt mėnesines įmokas. 2012-08-15, 2012-09-17 atsakovas sumokėjo po 1000 Lt, mokėjimo dokumente nurodydamas „grÄ Å¾inimas paskolos sutartis Nr. 70254“, 2012-10-04 sumokėjo 150 Lt, nurodydamas „paskolos sutartis Nr. 70254“.

Å iuose mokėjimo dokumentuose nurodyta paskirtis savaime nepatvirtina atsakovo aiÅ¡kinimo, pateikto prasidėjus teismo procesui, kad jis tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ grÄ Å¾inti bÅ«tent paskolos sumos dalį, o ne mokėti palÅ«kanas, ir kad ieÅ¡kovas, nesutikdamas su tokia jo valia, turėjo atsisakyti priimti mokėjimus, kaip įtvirtinta CK 6.54 straipsnio 6 dalyje. Byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų analizė teikia pagrindÄ daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y. kad atsakovas, vėluodamas mokėti įmokas, pirmiausia dengė palÅ«kanas.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina aplinkybė, kad 2012-12-10, sumokėdamas 600 Lt, atsakovas nurodė, jog moka palÅ«kanas už lapkričio mėn. Vadinasi, palÅ«kanas už ankstesnius mėnesius, t. y. už 2012 m. liepos-spalio mėn. laikė sumokėtomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2012-07-02, sumokėdamas dvi įmokas po 600 Lt palÅ«kanoms dengti, atsakovas taip sumokėjo palÅ«kanas už 2012 m. gegužės ir birželio mėn., nes už Å¡iuos mėnesius pagal paskolos grÄ Å¾inimo grafikÄ nebuvo sumokėjęs nei palÅ«kanų, nei priklausančios grÄ Å¾inti paskolos dalies.

Darytina iÅ¡vada, kad, mokėdamas 2012-08-15, 2012-09-17, 2012-10-04 įmokas, atsakovas dengė už 2012 m. liepos-spalio mėn. nesumokėtas palÅ«kanas. PrieÅ¡ingu atveju nesuprantama, kodėl jis, 2012-12-10 sumokėdamas 600 Lt, nurodė mokÄ s palÅ«kanas už lapkričio mėn. Aptartas atsakovo elgesys, teismo vertinimu, patvirtina buvus Å¡alių susitarimÄ pirmiausia dengti palÅ«kanų skolÄ .Nuo 2012-12-10, kai atsakovas sumokėjo 600 Lt, nurodydamas, kad palÅ«kanoms už lapkričio mėn. dengti, iki 2014-03-10 nemokėjo jokių įmokų.

Nuo 2014-03-10 atsakovui ėmus mokėti įmokas po 1200 Lt, ieÅ¡kovas pirmiausia įskaitydavo palÅ«kanų, po to – paskolos sumai dengti. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad mokėjimo dokumentuose jis aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ grÄ Å¾inti paskolos dalį. Nuo 2014-03-10 iki 2014-09-19 visų mokėjimo nurodymų paskirtyje įraÅ¡yta „paskolos sutartis Nr. 70254 paskolos grÄ Å¾inimas (be netesybų)“. Vadinasi, atsakovas įmokas mokėjo tiek paskolos sumai, tiek palÅ«kanoms dengti.

Dėl to nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad mokėjimo dokumentuose jis iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ pirmiausia dengti paskolos dalį.Atsižvelgiant į Å¡alių susitarimÄ didžiÄ jÄ paskolos sumos dalį grÄ Å¾inti termino pabaigoje, į Sutarties 3.2 punktÄ , kuriame pirmiausia nurodytas susikaupusių palÅ«kanų mokėjimas, įvertinus atsakovo elgesį, mokant įmokas 2012 metais (teikiant prioritetÄ palÅ«kanų sumokėjimui), taip pat tai, kad nuo 2014-03-10 mokėjimo dokumentuose jis nurodydavo, jog įmokos mokamos paskolai grÄ Å¾inti (be netesybų), darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ iÅ¡ gaunamų įmokų pirmiausia dengti palÅ«kanų skolÄ .Pažymėtina ir tai, kad atsakovo reikalaujama taikyti įmokų įskaitymo tvarka neatitinka Sutarties Å¡alių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros.

Minėta, kad pagal Sutarties nuostatas ir sudarytÄ Ä¯mokų mokėjimo grafikÄ ieÅ¡kovas pirmiausia turėjo teisę gauti palÅ«kanas, o didžiosios paskolos sumos dalies (28 904,79 Lt) grÄ Å¾inimas buvo numatytas paskutinį Sutarties termino mėnesį (2015-02-16). Byloje nustatyta, kad atsakovas nesilaikė įmokų mokėjimo grafiko, įmokų mokėjimo terminus pažeidė esmingai. Atsakovui teigiant, kad pavėluotai mokamas įmokas, kurios, be kita ko, buvo nepakankamo dydžio, jis turėjo teisę reikalauti įskaityti paskolos daliai dengti, susiklostytų tokia situacija, jog ieÅ¡kovas laiku negautų ne tik priklausančių palÅ«kanų už naudojimÄ si jo pinigais, kauptųsi Å¡ių palÅ«kanų skola, bet ir netektų teisės į palÅ«kanas už tÄ paskolos sumÄ , kuriÄ atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai grÄ Å¾ina (taip sumažindamas paskolos sumÄ , už kuriÄ skaičiuojamos palÅ«kanos).

Teismo vertinimu, tokia situacija Å¡iuo konkrečiu atveju be teisėto pagrindo iÅ¡kreiptų Å¡alių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrÄ ieÅ¡kovo nenaudai.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kredito įstaigų praktikoje tokia tvarka, kad gautos įmokos pirmiausia įskaitomos palÅ«kanoms ir delspinigiams, o po to grÄ Å¾intinai paskolos daliai dengti – įprasta praktika, bendroji taisyklė, jei Å¡alys konkrečioje Sutartyje nesutaria kitaip. AnalogiÅ¡kas įmokų paskirstymo eiliÅ¡kumas įtvirtintas CK 6.54 straipsnyje.Å iuo atveju teismas neturi pagrindo atsakovo laikyti silpnesniÄ ja Sutarties Å¡alimi: ginčo paskola atsakovo paimta tikslinei paskirčiai – investuoti į verslÄ ; atsakovas turi aukÅ¡tÄ jį ekonominį iÅ¡silavinimÄ ; teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad dėl paskolos verslui paėmimo tarėsi su savo verslo partneriais.

Taigi Å¡iuo atveju abi Sutarties Å¡alys yra lygiavertės ir atsakovo interesai negali bÅ«ti ginami ieÅ¡kovo interesų sÄ skaita.IÅ¡analizavęs ginčo Å¡alių sudarytos Sutarties sÄ lygas pagal CK įtvirtintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atskleistas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , teismas prieina prie iÅ¡vados, kad, atsakovui vėluojant mokėti įmokas ir mokant nepakankamo dydžio sumas, ieÅ¡kovas pagrįstai pirmiausia dengė susikaupusias palÅ«kanas, likusiÄ sumÄ Ä¯skaitydamas paskolos sumai dengti.

IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teismas pripažįsta pagrįstu ieÅ¡kovo pateiktÄ skolos grÄ Å¾inimo skaičiavimÄ ir, spręsdamas dėl atsakovo skolos dydžio, vadovaujasi ieÅ¡kovo parengta suvestine. IeÅ¡kovo 2015-11-17 apibendrintais duomenimis, atsakovo negrÄ Å¾intos paskolos likutis – 242,90 Eur, nesumokėtų palÅ«kanų likutis – 4,78 Eur. Dėl to teismas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisia 242,90 Eur negrÄ Å¾intos paskolos ir 4,78 Eur palÅ«kanų, apskaičiuotų iki 2015-11-17.Vadovaujantis Sutarties 4.7, 4.8 punktais, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistinos 12 proc. dydžio metinės palÅ«kanos (mokėjimo palÅ«kanos) už negrÄ Å¾intÄ 242,90 Eur paskolos dalį nuo 2015-11-18 iki visiÅ¡ko nurodytos paskolos dalies grÄ Å¾inimo.

Dėl delspinigių priteisimo IeÅ¡kinio teismui padavimo dienÄ atsakovas ieÅ¡kovui nebuvo grÄ Å¾inęs 14 970,37 Eur paskolos ir nesumokėjęs 1043,94 Eur priskaičiuotų palÅ«kanų. IeÅ¡kovas, remdamasis tuo, kad Å¡alys Sutartyje yra sutarusios dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ mokėjimo, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 11 681,83 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos už 180 dienų iki ieÅ¡kinio padavimo dienos.Atsakovas praÅ¡o teismo sumažinti ieÅ¡kovo reikalaujamų priteisi netesybų dydį, remdamasis tuo, kad Sutartyje nustatyto dydžio – 0,5 proc. už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ â€“ delspinigiai yra neprotingai didelės netesybos.Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali bÅ«ti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumÄ .IeÅ¡kovas teisingai nurodo, kad kasacinio teismo yra pažymėta, jog teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ , nes tai, kad sudarydamos sutartį Å¡alys nustato nemažus delspinigius, dar nereiÅ¡kia prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai, todėl, sprendžiant dėl priteistinų delspinigių dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kokio dydžio delspinigiai pasirinkti Å¡alių valia ir sulygti sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).

Kita vertus, kasacinio teismo yra pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog abi Å¡alys pasirinko aiÅ¡kiai per dideles netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu Å¡alis dėl to pareiÅ¡kia praÅ¡ymÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007).Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad Sutartyje nustatyto dydžio delspinigiai – 0,5 proc. už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ , kurie sudaro 182,5 proc. metinių palÅ«kanų, yra aiÅ¡kiai per dideli, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, jog laikotarpiu, už kurį ieÅ¡kovas reikalauja delspinigių (2015 m. sausio-birželio mėn.) pagal Lietuvos banko vieÅ¡ai skelbiamas paskolų vidutines metines palÅ«kanų normas palÅ«kanų dydis buvo nuo 2,56 iki 3,27 proc., taip pat į tai, kad Å¡alių Sutartyje nustatytos pakankamai didelės mokėjimo (pelno) palÅ«kanos (12 proc.), skaičiuojamos iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, be to, į tai, jog atsakovas yra įvykdęs dalį prievolės.Esant tokioms aplinkybėms, yra CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nurodytos sÄ lygos spręsti dėl ieÅ¡kovo reikalaujamų delspinigių mažinimo, nepažeidžiant įstatyme įtvirtinto ribojimo, kad netesybos negali bÅ«ti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumÄ .Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodinėjo realių nuostolių, patirtų atsakovui laiku nemokant palÅ«kanų ir negrÄ Å¾inant paskolos.

Dėl to Å¡iuo atveju, sprendžiant dėl protingo netesybų dydžio, atsižvelgtina į tikėtinus ieÅ¡kovo nuostolius.     Atsakovo teigimu, iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo jam skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, todėl ieÅ¡kovas dėl uždelsimo grÄ Å¾inti paskolÄ nepatyrė nuostolių, nuostoliai patiriami tik dėl vėlavimo mokėti palÅ«kanas.Teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija. Atsakovui laiku vykdant prievoles mokėti palÅ«kanas ir grÄ Å¾inti atitinkamÄ paskolos sumos dalį, ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs galimybę disponuoti lėšomis savo nuožiÅ«ra ir gauti galbÅ«t didesnių pajamų.

Nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad atsakovui skaičiuojamos 12 proc. dydžio mokėjimo palÅ«kanos, kurių jis laiku nemokėjo Sutarties galiojimo metu, taip pat nesumokėjo pasibaigus Sutarties terminui, apsaugojo ieÅ¡kovÄ nuo nuostolių.Vadovaujantis pirmiau aptartais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, negali bÅ«ti visiÅ¡kai nepaisoma, kokį netesybų dydį Å¡alys nustatė Sutartyje. Nagrinėjamu atveju atsakovas, duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, nurodė, kad, pasiraÅ¡ydamas Sutartį, susipažino su jos turiniu, delspinigių dydžiu, tačiau tuo metu tikėjosi, jog įsipareigojimai bus vykdomi laiku, pasitikėjo įmonės, į kuriÄ investavo pasiskolintus pinigus, atstovais, kurie turėjo užtikrinti atsakovui pajamas, reikalingas įmokoms mokėti.Atsakovas praÅ¡o mažinti netesybų dydį iki 0,03 proc. dydžio delspinigių už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , kurie sudaro 12 proc. metinių palÅ«kanų.

Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalus vartotojams taikytinų netesybų dydis yra 0,05 proc. už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , t. y. 18,25 proc. metinių palÅ«kanų. Nagrinėjamu atveju, minėta, atsakovas paskolÄ Ä—mė ne vartojimo poreikiams, bet investuoti į verslÄ . Kita vertus, nagrinėjamu atveju visgi atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, už naudojimÄ si paskola nustatytos 12 proc. mokėjimo palÅ«kanos, atsakovas dėjo pastangas grÄ Å¾inti paskolÄ .          Atsižvelgus į Å¡ioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant dėl ieÅ¡kovo reikalaujamų priteisti netesybų protingo dydžio (Å¡alių Sutartyje nustatytas pakankamai dideles mokėjimo (pelno) palÅ«kanas (12 proc.), skaičiuojamas iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, atsakovo pastangas grÄ Å¾inti skolÄ , jo įvykdytÄ prievolės dalį), teismo vertinimu, yra pagrindas sumažinti ieÅ¡kovo praÅ¡omus priteisti delspinigius nuo 0,5 proc. iki 0,08 proc. už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ (29,2 proc. metinių palÅ«kanų).Priteistinus delspinigius atsakovas nepagrįstai praÅ¡o skaičiuoti tik nuo nesumokėtų palÅ«kanų sumos.

IeÅ¡kovas turi teisę reikalauti delspinigių, apskaičiuotų už iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ ir nesumokėtų palÅ«kanų sumÄ . Tai, kad teismo proceso metu atsakovas iÅ¡ esmės padengė skolÄ , nėra pagrindas atleisti jį nuo netesybų, apskaičiuotų už 180 dienų laikotarpį iki ieÅ¡kinio padavimo nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos ir palÅ«kanų, mokėjimo.IeÅ¡kovas prašė priteisti 11 238,80 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos pagal 0,5 proc. dydžio delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ normÄ .

Nusprendus, kad ieÅ¡kovo reikalaujamo delspinigiai Å¡iuo konkrečiu atveju yra aiÅ¡kiai per dideli ir sumažinus jų normÄ iki 0,08 proc. už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1798,21 Eur delspinigių (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos už priteistÄ paskolos, palÅ«kanų sumÄ ir delspinigių sumÄ 2045,89 Eur (242,90 Eur + 4,78 Eur+1798,21 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo 2015-06-30 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Patenkinus ieÅ¡kinio dalį, Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Pradiniu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡ viso 27 253,11 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, nesumokėtų palÅ«kanų ir apskaičiuotų delspinigių. Vykstant teismo procesui, atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui iÅ¡ viso 16 106,09 Eur, ir Å¡ia suma ieÅ¡kovas sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus.

Teismas, spręsdamas dėl patenkintos ieÅ¡kinio reikalavimų dalies, vertina ir sumÄ , kuriÄ atsakovas gera valia sumokėjo teismo proceso metu. Taigi ieÅ¡kovo reikalavimai dėl 14 970,37 Eur negrÄ Å¾intos paskolos ir 1043,94 Eur nesumokėtų palÅ«kanų priteisimo patenkinti visiÅ¡kai, o iÅ¡ praÅ¡ytų priteisti 11 681,83 Eur delspinigių priteista 1798,21 Eur. Vadinasi, iÅ¡ praÅ¡ytos priteisti 27 253,11 Eur sumos, ieÅ¡kovas gauna 17 812,52 Eur, t. y. patenkinta 65,36 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų. Dėl to ieÅ¡kovui priteistina 65,36 proc. pagrįstomis pripažintinų jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Pagal ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus jis turėjo iÅ¡ viso 1200 Eur iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ : 420 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ , 300 Eur už teisinės iÅ¡vados parengimÄ pagal E. K. paskolos bylÄ (įskaitant teisines konsultacijas), 300 Eur už dubliko parengimÄ , 180 Eur už atstovavimÄ 2015-11-19 teismo posėdyje, pasirengimÄ teismo posėdžiui (b. l. 25).  IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad patyrė 140 Eur iÅ¡laidų antstoliui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Spręsdamas dėl atsakovui atlygintinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ieÅ¡kovo atstovų galimas darbo ir laiko sÄ naudas, rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant ieÅ¡kovui teismo posėdyje.Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ atlyginimÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis.

Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).IeÅ¡kovo iÅ¡laidas už ieÅ¡kinio parengimÄ (420 Eur) teismas pripažįsta visiÅ¡kai pagrįstomis. Dėl 300 Eur iÅ¡laidų už teisinės iÅ¡vados parengimÄ pažymėtina tai, kad byloje nurodytos iÅ¡vados nėra, teismas nežino jos turinio, dėl to neturi pagrindo pripažinti pagrįstais ieÅ¡kovo atstovės teismo posėdyje iÅ¡sakytų argumentų, jog Å¡ios iÅ¡vados pagrindu buvo rengiamas ieÅ¡kinys, todėl už ieÅ¡kinio parengimÄ praÅ¡oma atitinkamai mažesnės iÅ¡laidų sumos.

PraÅ¡ymÄ dėl 300 Eur iÅ¡laidų už teisinės iÅ¡vados parengimÄ atlyginimo teismas atmeta kaip neįrodytÄ . Reikalavimas priteisti 300 Eur iÅ¡laidų už dubliko parengimÄ yra pagrįstas, iÅ¡laidų suma, įvertinus jÄ pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus ir Rekomendacijų nuostatas, pripažintina protingo dydžio.Dėl 180 Eur dydžio iÅ¡laidų už atstovavimÄ 2015-11-19 teismo posėdyje, pasirengimÄ teismo posėdžiui, pažymėtina tai, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos nurodytų iÅ¡laidų detalizacijos matyti, jog už atstovo dalyvavimÄ teismo posėdyje patirta 80 Eur iÅ¡laidų, už atstovo kelionę iÅ¡ Kauno į Vilnių – 60 Eur, už atstovo pasiruoÅ¡imÄ teismo posėdžiui – 40 Eur.Pagal Rekomendacijų 7, 8.19 punktus už vienÄ atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus atlygis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje.Nagrinėjamu atveju nurodytas atstovavimo iÅ¡laidas ieÅ¡kovas patyrė (atstovui sumokėjo) 2015-11, t. y. IV metų ketvirtį.

Užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2015 m. II ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje Å¡alies Å«kyje buvo 713,90 Eur. Taigi maksimalus rekomenduojamas atlygis už atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui vienÄ valandÄ â€“ 71,39 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovui teismo posėdyje atstovavo advokato padėjėja. Pagal Rekomendacijų 5 punktÄ už advokato padėjėjo teikiamas paslaugas skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus atlygio.

Taigi nagrinėjamu atveju maksimalus ieÅ¡kovui atlygintinų iÅ¡laidų už vienÄ atstovavimo teisme ir pasirengimo posėdžiui valandÄ dydis – 57,11 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdis truko 1 val. 26 min., ieÅ¡kovo atstovė kvalifikuotai įgyvendino procesines teises ir pareigas, teismas pripažįsta pagrįsta visÄ ieÅ¡kovų patirtų iÅ¡laidų sumÄ , t. y. 80 Eur (atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Rekomendacijas maksimalus atlyginimas Å¡iuo atveju bÅ«tų 81,86 Eur (57,11 Eur x 86 min.).

Taip pat pagrįsta pripažintina 40 Eur iÅ¡laidų suma už atstovės pasirengimÄ teismo posėdžiui (pagal Rekomendacijas maksimalus atlygis už vienÄ pasirengimo teismo posėdžiui valandÄ Å¡iuo atveju bÅ«tų 57,11 Eur (Rekomendacijų 5, 8.19 punktai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ kelionės į teismo posėdį iÅ¡laidos kvalifikuotinos ne kaip atstovavimo iÅ¡laidos, bet kaip kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokios iÅ¡laidos turi bÅ«ti pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais (apie kelionės atstumÄ , kuro sÄ naudas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; kt.).

IeÅ¡kovas tokių įrodymų nepateikė, todėl jo praÅ¡omos 60 Eur dydžio kelionės iÅ¡laidos Å¡iuo atveju neatlygintinos.Dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omų atlyginti 140 Eur iÅ¡laidų antstoliui už laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ atsakovo atstovas nurodė, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 56 punkto 2 lentelę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinosios vykdymo iÅ¡laidos yra 40 Eur, todėl ieÅ¡kovo reikalaujama atlyginti 140 Eur suma – nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 56 punkto 2 lentelės 7 punktÄ , taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡ieÅ¡kotojas antstoliui turi sumokėti ne tik bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas, bet ir atlygį antstoliui: bÅ«tinosios vykdymo iÅ¡laidos – 40 Eur, atlygis antstoliui – 24 Eur už vienÄ antstolio darbo valandÄ .

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pateikė teismui įrodymus, kad už antstolio paslaugas, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areÅ¡tuojant atsakovo turtÄ , jis sumokėjo 140 Eur. IeÅ¡kovui pateikus įrodymus apie patirtų iÅ¡laidų faktÄ ir jų dydį, nurodytos iÅ¡laidos pripažintinos pagrįstomis ir atlygintinomis.Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, pagrįsta pripažintina 980 Eur dydžio ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma. Atsižvelgiant į patenkintÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 640,53 Eur (980 Eur x 65,36 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Patenkinus ieÅ¡kovo, kuris yra bankrutavusi įmonė, pagal įstatymÄ atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, ieÅ¡kinio dalį, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina atitinkama žyminio mokesčio dalis – 46,03 Eur (teismo sprendimu iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteista iÅ¡ viso 2045,89 Eur skolos, palÅ«kanų ir delspinigių, taigi 3 proc.

žymini mokestis – 61,38 Eur; atsižvelgiant, kad byla elektroninė, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistini 75 proc. žyminio mokesčio – 46,03 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjant bylÄ patirta 2,2 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovas turi atlyginti valstybei nurodytų iÅ¡laidų dalį, proporcingÄ patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, – 1,44 Eur (2,20 Eur x 65,36 proc.).

Apibendrinant, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina iÅ¡ viso 47,47 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 284 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė : patenkinti ieÅ¡kinio dalį.Priteisti iÅ¡ atsakovo E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo bankrutavusios Nacionalinės kredito unijos (juridinio asmens kodas 112041454) naudai 242,90 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 4,78 Eur nesumokėtų palÅ«kanų, 1798,21 Eur delspinigių, iÅ¡ viso – 2045,89 Eur, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 2045,89 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015-06-30 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat 12 proc. dydžio metines palÅ«kanas (mokėjimo palÅ«kanas) už negrÄ Å¾intÄ 242,90 Eur paskolos dalį nuo 2015-11-18 iki visiÅ¡ko nurodytos paskolos dalies grÄ Å¾inimo bei 640,53 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 47,47 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660).

Mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                          Laima Ribokaitė  Â