0b45935b-33c2-49e2-9ff0-d613405752c2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-274-236/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.6.1.; 2.5.29.2.; 2.1.2.4. (S)                                                                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo PoÅ¡kaus ir Viginto ViÅ¡inskio, posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų D.

P. ir F. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1676-345/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „AV MAGNUS“ ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Autoalėja“, F. A. ir D. P. dėl skolos priteisimo, atsakovų D. P. ir F. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „AV MAGNUS“ dėl sandorio vykdymo ir sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autoalėja“ ieÅ¡kinį uždarajai akcinei bendrovei „AV MAGNUS“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovė UAB „AV MAGNUS“ 2013 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams BUAB „Autoalėja“, F. A. ir D. P., praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 260 468,03 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (civilinė byla Nr. 2-1676-345/2015).                          IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog pagal 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis) ir vėlesnius jos pakeitimus (2012 m. kovo 19 d. susitarimas Nr. 1 dėl 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties pakeitimo, 2012 m. gegužės 2 d. susitarimas Nr. 2 dėl 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties pakeitimo) atsakovei BUAB „Autoalėja“ iki 2013 m. gegužės 14 d. paskolino 400 000 Eur už 20 procentų metinių palÅ«kanų.             IeÅ¡kovė pažymėjo, jog pagal 2011 m. gegužės 9 d. laidavimo sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus (2012 m. kovo 19 d. susitarimas dėl 2011 m. gegužės 9 d. laidavimo sutarties pakeitimo, 2012 m. gegužės 2 d. susitarimas dėl 2011 m. gegužės 9 d. laidavimo sutarties pakeitimo) atsakovai F.

A. ir D. P. įsipareigojo atsakyti ieÅ¡kovei už atsakovės UAB „Autoalėja“ prievolės pagal 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties neįvykdymÄ .              IeÅ¡kovė nurodė, jog atsakovė UAB „Autoalėja“ iki sutarto termino buvo padengusi 219 531,97 Eur skolos dalį, t. y. sumokėjusi 162 476,83 Eur skolos ir skolos dengimui perdavusi 57 055,14 Eur vertės turto. Neįvykdyta atsakovės prievolė yra 260 468,03 Eur. Atsakovai BUAB „Autoalėja“, F.

A. ir D. P. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko (t. 1, b. l. 53-57). Atsakovai F. A. ir D. P. prašė ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu kaip neteismingÄ bendrosios kompetencijos teismui, o ginÄÄ nagrinėjant prašė 78 599,98 Eur skolos sumokėjimÄ iÅ¡dėstyti lygiomis dalimis 60 mėnesių nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., o kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , pripažinus ieÅ¡kovės teisę į palÅ«kanas, jas mažinti. Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog iki 2013 m. liepos 31 d. ieÅ¡kovei buvo sumokėta 221 400,02 Eur, todėl sprendė, jog įsigaliojo 2013 m. kovo 8 d. bylos Å¡alių pasiraÅ¡yto susitarimo (toliau – Susitarimas) 4 punkto sÄ lyga, atleidžianti atsakovui nuo prievolės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui paskolos sumÄ , virÅ¡ijančiÄ 300 000 Eur, ir suteikianti teisę atsakovams likusiÄ paskolos dalį – 78 599,98 Eur, sumokėti per 5 metus lygiomis dalimis.

Atsakovų teigimu, ieÅ¡kovė praÅ¡omas priteisti palÅ«kanas apskaičiavo neįvertinusi 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punkto sÄ lygos, grÄ Å¾intina paskolos dalis dydžių ir palÅ«kanų norma prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams bei rinkoje nusistovėjusioms palÅ«kanų normoms. Atsakovai pažymėjo, jog Paskolos sutarties 11.2 punkte numatyta, kad ginčas teismingas Vilniaus komercinio arbitražo teismui (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakovai BUAB „Autoalėja“, F.

A. ir D. P. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydami pripažinti 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punktÄ Ä¯sigaliojusiu, pripažinti 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punktÄ negaliojančiu ta apimtimi, kiek ieÅ¡kovei perduotų automobilių verte nėra mažinama 2013 m. birželio 27 d. sutarties 5 punkte numatyta skola ir kiek Å¡ių perduotų automobilių vertė neturi reikÅ¡mės Susitarimo 4 punkto įsigaliojimui (t. 1, b. l. 135-141).Atsakovai nurodė, jog iki 2013 m. liepos 31 d. ieÅ¡kovei buvo sumokėta 220 000 Eur suma: tiesioginiais mokėjimais, perduodant ieÅ¡kovei dalį atsakovei UAB „Autoalėja“ priklausiusių automobilių, todėl teigė, jog įvyko 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punkte įtvirtinta sÄ lyga.

Atsakovai laikė 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punkto sÄ lygÄ negaliojančia, esančia siurprizine, įtvirtinančia esminę Å¡alių nelygybę (CK 6.186, 6.228 straipsniai). Atsakovų teigimu, minėta sÄ lyga prieÅ¡taravo 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 ir 10 punktams bei 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 3 ir 5 punktams, be to, 2013 m. birželio 27 d. sutartis buvo pasiraÅ¡yta prisijungimo bÅ«du, ieÅ¡kovei pasinaudojant atsakovų ekonominiu priklausomumu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė BUAB „Autoalėja“ teismo posėdžio metu prašė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra, nepalaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų.

IeÅ¡kovė UAB „AV MAGNUS“ atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, jog su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigė, kad atsakovų nurodyta lengvatinė sÄ lyga bÅ«tų įsigaliojusi tik tuo atveju, jeigu iki 2013 m. liepos 31 d. atsakovė UAB „Autoalėja“ 220 000 Eur sumÄ bÅ«tų sumokėjusi pinigais. Pagrindo pripažinti 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punktÄ negaliojančiu nėra. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovai F. A. ir D. P., iÅ¡kreipdami 2013 m. kovo 8 d. ir 2013 m. birželio 27 d. susitarimų esmę, siekia nesÄ Å¾iningai vilkinti skolos grÄ Å¾inimÄ .

IeÅ¡kovė BUAB „Autoalėja“ 2014 m. spalio 22 d. pareiÅ¡kė actio Pauliana ieÅ¡kinį atsakovei UAB „AV MAGNUS“, kurį patikslino ir prašė pripažinti negaliojančiu 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punktÄ dėl 57 055,14 Eur vertės automobilių perdavimo, taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 57 055,14 Eur bei 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (civilinė byla Nr. 2-6052-803/2014).             IeÅ¡kovė BUAB „Autoalėja“ ieÅ¡kinyje ir procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Autoalėja“ buvo nemoki, todėl laikė įmonės veiksmus suteikiant pirmenybę vienam iÅ¡ kreditorių, t. y. perduodant ieÅ¡kovei dalį turto, pažeidžiančius kitų kreditorių interesus ir teises.

Atsakovė UAB „AV MAGNUS“ atsiliepime į ieÅ¡kinį ir kituose procesiniuose dokumentuose prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad vykdė pareigÄ bendradarbiauti, kooperuotis su skolininku. Atsakovės teigimu, vien tik turto perdavimas – atsižvelgiant į tai, kad dalis už parduodamus automobilius gautų lėšų buvo nukreipta dengti ieÅ¡kovės UAB „Autoalėja“ veiklos sÄ naudoms, nepatvirtina actio Pauliana taikymo pagrindų. Tretieji asmenys F. A. ir D. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko prašė jį atmesti.

Trečiųjų asmenų teigimu, bankroto administratorius ginčija įmonei naudingÄ sandorį, kuriuo siekta įmonės atleidimo nuo 128 300 Eur dydžio paskolos grÄ Å¾inimo. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi nutarė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „AV Magnus“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Autoalėja“, D. P. ir F. A. dėl skolos priteisimo solidariai ir pagal atsakovų UAB „Autoalėja“, D. P. ir F. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB „AV Magnus“ dėl 2013-03-08 susitarimo 4 p. įsigaliojimo ir 11 p. pripažinimo negaliojančiu sustabdyti ir perduoti prijungti prie UAB „Autoalėja“ bankroto bylos Nr. B2-1896-345/2014.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi nutarė sujungti civilines bylas: Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamÄ civilinę bylÄ Nr. 2-360-803/2015 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02270-2014-3) prijungti prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1676-345/2015 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01863-2013-9). Teismo posėdžiuose Å¡alys palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus BUAB „Autoalėja“ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015m. rugpjūčio 4 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kovės UAB „AV MAGNUS“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, BUAB „Autoalėja“ ieÅ¡kinį tenkinti, atsakovų P. ir F. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , pripažinti negaliojančiu 2013 m. birželio 27 d. tarp UAB „AV MAGNUS“, BUAB „Autoalėja“, D. P. ir F. A. sudarytos sutarties 7 punktÄ negaliojančiu, taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „AV MAGNUS“ atsakovei BUAB „Autoalėja“ 57 055,14 Eur, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų BUAB „Autoalėja“, D.

P. ir F. A. ieÅ¡kovei UAB „AV MAGNUS“ 180 468,03 Eur skolÄ ir 42 984,93 Eur palÅ«kanų, priteisti iÅ¡ atsakovų D. P. ir F. A. ieÅ¡kovei UAB „AV MAGNUS“ 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir po 3 763,03 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno, priteisti iÅ¡ atsakovės BUAB „Autoalėja“ ieÅ¡kovei UAB „AV MAGNUS“ 6 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013 m. rugsėjo 13 d.) iki 2014 m. balandžio 17 d., priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „AV MAGNUS“ valstybei 1 429 Eur žyminio mokesčio.Teismas atmetė atsakovų D.

P. ir F. A. argumentus, jog Vilniaus apygardos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti Å¡alių ginčo, kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, jog laidavimo sutartyse arbitražinės iÅ¡lygos nebuvo numatytos, o atsakovei UAB „Autoalėja“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ bei sujungus visas civilines bylas Paskolos sutartyje įtvirtinta iÅ¡lyga neteko teisinės reikÅ¡mės. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilęs ginčas skaidytinas į tris atskirus epizodus: pirma, ar 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punktas yra teisėtas actio Pauliana požiÅ«riu; antra, ar formuluodamos 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punktÄ Å¡alys tinkamai iÅ¡reikė savo laisvÄ valiÄ ir apsisprendimÄ dėl prievolių vykdymo sÄ lygų; trečia, kokio dydžio yra neįvykdyta atsakovės prievolė ieÅ¡kovei UAB „AV MAGNUS“.

Teismas pagal atsakovės BUAB „Autoalėja“ bankroto byloje esančius įrodymus nustatė, jog pagal 2013 m. birželio 30 d. balanso duomenis atsakovė BUAB „Autoalėja“ turėjo 3 465,88 Eur vertės trumpalaikio turto ir 287 278,44 Eur skolų, kurių mokėjimo terminai pagal atsakovės BUAB „Autoalėja“ bankroto byloje pateiktus duomenis buvo pradelsti, atsakovės BUAB „Autoalėja“ skola ieškovei 2013 m. birželio 30 d. pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus buvo 204 744,80 Eur, t. y. 71,27 procento visų kreditorinių prievolių.

Be to, atsakovė nustatytais terminais negalėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei skolos. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė žinojo apie sunkiÄ atsakovės finansinę padėtį.Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , sprendė, jog ieÅ¡kovė, sudarydama sandorį su atsakove, kurį vykdant ieÅ¡kovei buvo perduotas faktiÅ¡kai visas įmonės turėtas turtas, neveikė sÄ Å¾iningai. Teismas pažymėjo, jog atsakovės turto perleidimas, nors ir skirtas daliniam atsiskaitymui su didžiausiu įmonės kreditoriumi, nebÅ«tų padėjęs iÅ¡vengti įmonės bankroto (Sutarties 11 punktas), todėl teismas sprendė, jog buvo pažeisti kitų atsakovės kreditorių interesai.

Teismo vertinimu, nors ieÅ¡kovė turi didžiausiÄ reikalavimo teisę, tačiau atsakovei esant nemokiai, ji neturėjo teisės atsiskaityti tik su vienu iÅ¡ kreditorių.Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog yra visos bÅ«tinos sÄ lygos BUAB „Autoalėja“ bankroto administratoriaus pareikÅ¡to actio Pauliana ieÅ¡kiniui tenkinti: pripažinti negaliojančiu 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punktÄ ir taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ UAB „AV MAGNUS“ BUAB „Autoalėja“ 57 055,14 Eur (CK 6.66 str. 4 d., 6.146 str.).

Teismas pažymėjo, jog restitucija taikoma piniginiu ekvivalentu atsižvelgiant į tai, kad ginčo objektas – automobiliai, yra perleisti tretiesiems asmenims, t. y. restitucija natÅ«ra nėra galima. Teismas dėl 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punkto nurodė, jog atsakovų D. P. ir F. A. teigimu, 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punkto nuostatos, kad pagal 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punktÄ ieÅ¡kovei UAB „AV MAGNUS“ perduotų automobilių vertė neturi reikÅ¡mės 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punkto įsigaliojimui, negalioja, o 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punkte suformuluota sÄ lyga įvyko, t. y. ieÅ¡kovei UAB „AV MAGNUS“ buvo sumokėta 2013 m. kovo 8 d. susitarime nustatyta suma.

Teismas pagal bylos duomenis sprendė, jog 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punkto formuluotė kalbiniu požiÅ«riu yra aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka. 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punktu Å¡alys susitarė, jog 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punkte nurodytų automobilių perdavimas ieÅ¡kovei UAB „AV MAGNUS“ nebus laikomas 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4, 5 punktuose įtvirtintos sÄ lygos įvykdymu. Teismo vertinimu, minėtai sÄ lygai pagal jos formuluotę nereikalingas detalesnis aiÅ¡kinimas, ji neprieÅ¡tarauja 2013 m. kovo 8 d. susitarimo ar 2013 m. birželio 27 d. sutarties sÄ lygoms, ji laikytina iÅ¡imtimi iÅ¡ bendros taisyklės. Teismas konstatavo, jog atsakovai neįrodė, jog 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punktas laikytinas siurprizine sÄ lyga (CK 6.186 straipsnis).

PrieÅ¡ingai, atsakovai vykdė 2013 m. birželio 27 d. sutartį ir 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punkto nuostatas pradėjo ginčyti tik ieÅ¡kovei UAB „AV MAGNUS“ pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį.Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, jog 2013 m. birželio 27 d. sutartis su esama 11 punkto formuluote buvo pasiraÅ¡yta ieÅ¡kovei nesÄ Å¾iningai pasinaudojus atsakovų ekonominiais sunkumais. Teismas nurodė, jog Å¡alys neginčijo aplinkybių, kad 2013 m. birželio 27 d. sutarties pasiraÅ¡ymo metu atsakovai tinkamai nevykdė savo prievolių ieÅ¡kovei, o 2013 m. birželio 27 d. sutarties tikslas buvo lengvatų įvykdyti prievoles suteikimas.

Teismas, įvertinęs atsakovės BUAB „Autoalėja“ finansinę padėtį, nurodė, jog nebuvo neabejotinos bÅ«tinybės įmonei pasiraÅ¡yti 2013 m. birželio 27 d. sutartį tokiomis sÄ lygomis, kiek jos reiÅ¡kė įmonės pagrindinio turto perdavimÄ , kaip atsiskaitymo priemonę, vienam iÅ¡ kreditorių, kurias atsakovai prašė pripažinti negaliojančiomis. Dėl to teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovų pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ ir pagal CK 6.228 straipsnį. Teismas pažymėjo, jog pripažinus negaliojančiu 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punktÄ bei taikius restitucijÄ , atsakovų argumentai dėl 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4, 5 punkto sÄ lygų įvykdymo neteko teisinės reikÅ¡mės. Teismas pagal bylos duomenis nustatė, jog ieÅ¡kovė atsakovei paskolino 400 000 Eur už 20 procentų dydžio metines palÅ«kanas. 2013 m. kovo 8 d. susitarimo preambulės 1 punkte nustatyta, kad pagal Paskolos sutartį atsakovė yra skolinga 400 000 Eur negrÄ Å¾intos paskolos ir 28 300 Eur palÅ«kanų.

Å alys pripažino, kad atsakovai ieÅ¡kovei sumokėjo 162 476,83 Eur.Teismas pagal bylos duomenis sprendė, jog objektyvių priežasčių tokį palÅ«kanų dydžio nurodymÄ , kaip skolos dydžio suderinimo faktÄ , laikyti raÅ¡ymo apsirikimu nėra, be to, 2013 m. kovo 8 d. susitarimo sudarymo tikslas buvo lengvatų atsakovams suteikimas (CK 6.193 straipsnis). Dėl to teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti (skaičiavimÄ atliekant iÅ¡imtinai pagal ieÅ¡kinyje nurodytus duomenis) iÅ¡ atsakovų 42 984,93 Eur palÅ«kanų (28 300 Eur + (400 000 Eur × 20 proc. / 365 d.

× 67 d. (2013 m. kovo 9 d. – 2013 m. gegužės 14 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės BUAB „Autoalėja“ actio Pauliana ieškinys tenkintinas, sprendžia, jog iš atsakovų ieškovei priteistina 180 468,03 Eur (400 000 Eur – 219 531,97 Eur) skola ir 42 984,93 Eur palūkanų. Teismas nenustatė pagrindų dėl palūkanų mažinimo, kadangi palūkanų dydis Paskolos sutartyje buvo atskleistas, atsakovai palūkanas mokėjo, t. y. sutartį vykdė, atsakovai ieškovei pretenzijų dėl palūkanų dydžio nereiškė.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kovės reikalavimai iÅ¡ esmės patenkinti, sprendė, jog atsakovų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. IÅ¡ atsakovų D. P. ir F. A. priteistina po 3 763,03 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieÅ¡kinį (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų D. P. ir F. A. taip pat priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.), o iÅ¡ atsakovės BUAB „Autoalėja“ 6 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. (bylos iÅ¡kėlimo) iki 2014 m. balandžio 17 d. (teismo nutarties iÅ¡kelti BUAB „Autoalėja“ bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo diena).

Teismas sprendė, jog patenkinus atsakovės BUAB „Autoalėja“ ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „AV MAGNUS“ valstybei priteistinas 1 429 Eur žyminis mokestis (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str.1 d.).III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovai D. P. ir F. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas BUAB „Autoalėja“ ieÅ¡kinys, sumažinti ieÅ¡kovei UAB „AV MAGNUS“ priteistÄ sumÄ iki 77 588,20 Eur iÅ¡dėstant Å¡ios sumos mokėjimÄ 5 metams, patenkinti atsakovų D.

P. ir F. A. priešieškinį ir pripažinti, kad 2013 m. kovo 8 d. susitarimo tarp UAB „AV MAGNUS“ ir UAB „Autoalėja“, D. P. ir F. A. 4 p. dėl atsakovų atleidimo nuo dalies prievolės, viršijančios 300 000 Eur, vykdymo įsigaliojo, 2013 m. birželio 27 d. sutarties tarp UAB „AV MAGNUS“ ir UAB „Autoalėja“, D. P. ir F. A. 11 p. pripažinti negaliojančiu ta apimtimi, kiek ieškovei UAB „AV MAGNUS“ perduotų automobilių verte nėra mažinama 2013 m. birželio 27 d. sutarties 5 p. numatyta skola ir kiek šių perduotų automobilių vertė neturi įtakos 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 p. įsigaliojimui.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 p. pripažino negaliojančiu, kaip pažeidžiantį BUAB „Autoalėja“ kreditorių interesus, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas netinkamai taikė CK 6.66 str. bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos suformuotos actio Pauliana bylose. Pirmos instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių 2013 m. birželio 27 d. sutartis (įskaitant 7 p.) buvo pasiraÅ¡yta ir į tai, jog tokia sutartis ekonomiÅ¡kai buvo itin naudinga bendrovei;Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog egzistavo visos CK 6.66 str. taikymui nustatytinos sÄ lygos.

Tai, kad buvo ir kitų UAB „Autoalėja“ kreditorių (smulkiųjų kreditorių), nedaro negalimu atsiskaitymo su UAB „AV MAGNUS“ ginčijamais automobiliais. Ieškovo kreditoriaus reikalavimas yra 71,27 proc. visų kreditorinių prievolių. Be to, kitų kreditorių teisės nebuvo pažeistos, kadangi jiems periodiškai buvo atliekami mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2010 m. lapkričio mėn. 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010 ir kt.).

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo sandorio sudarymo neprivalomumo sÄ lygos buvimÄ . Byloje ginčijamo sandorio privalomumas buvo apspręstas sudarytų paskolos sutarčių su ieÅ¡kove sÄ lygomis. Be to, sudarius ginčijamÄ sandorį, iÅ¡ esmės buvo įvykdytos sÄ lygos, atleidžiančios BUAB „Autoalėja“ nuo 128 300 Eur dydžio paskolos (su palÅ«kanomis) grÄ Å¾inimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000);Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ .

Toks skolos padengimas vienam kreditoriui, kuomet yra neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams buvo galimas, o esamomis aplinkybėmis netgi buvo pateisinamas bendrovės (netiesiogiai - ir kreditorių) interesais, nes sudarė galimybę bendrovei sutaupyti ženkliÄ sumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2010 m. lapkričio mėn. 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010 ir kt.). Ginčijama sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta diskriminacinėmis sÄ lygomis, ieÅ¡kovei nebuvo perduota turto daugiau, nei priklausė, o kitiems kreditoriams taip pat buvo atliekami mokėjimai;Pirmos instancijos teismas nepagrįstai 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 p. nepripažino negaliojančiu ta apimtimi, kiek ieÅ¡kovei perduotų automobilių verte nėra mažinama 2013 m. birželio 27 d. sutarties 5 p. numatyta skola ir kiek Å¡ių perduotų automobilių vertė neturi įtakos 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 p. įsigaliojimui.

Pirmos instancijos teismo išvada, jog ši nuostata yra aiški yra padaryta netinkamai įvertinus šalių tikruosius ketinimus bei pažeidus sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 str.;Pirmos instancijos teismas nesiaiškino, kodėl 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punktas prieštarauja 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7, 10 punktams, taip pat 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 3 ir 5 punktams;2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punkto nuostata laikytina siurprizine. Minėta nuostata tarp šalių nebuvo aptarta, ji kreditoriaus interesais išviešinta tik kilus ginčui teisme.

Be to, Å¡alys 2013 m. birželio 27 d. sutartį prisijungimo prie kreditoriaus parengtos sutarties sÄ lygų be galimybės jÄ koreguoti pasirašė likus 3 dienoms iki 2013 m. kovo 8 d. susitarimo įvykdymo termino pabaigos, sutartis pasiraÅ¡yta ieÅ¡kovei naudojantis besibaigiančiu terminu ir spaudžiant priimti visas jo primestas sutarties sÄ lygas. Dėl to darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė nesÄ Å¾iningai pasinaudojo aplinkybe, jog atsakovai ekonomiÅ¡kai priklausė nuo ieÅ¡kovo ir turi finansinių sunkumų;Atsakovai dėl ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumo negalėjo įvykdyti 2013 m. birželio 27 d. sutarties 5.2 punkto reikalavimų (2013 m. birželio 27 d. sutarties 3 punkte nurodytas Å¡alių susitarimas pakeisti 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 5 punktÄ ).

Ieškovė gavusi 222 411,8 Eur skolos dalį, nesulaukusi pirmosios išdėstytos skolos įmokos mokėjimo termino pabaigos, pateikė teismui ieškinį dėl visos skolos priteisimo, nors atsakovai 2013 m. birželio 27 d. sutarties pažeidimų nebuvo padarę, nebuvo praleidę nei vienos įmokos mokėjimo termino;Pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš apeliantų priteisė po 3763,03 Eur žyminio mokesčio ieškovei, kadangi civilinė byla pagal ieškovės UAB „AV MAGNUS“ ieškinį atsakovams BUAB „Autoalėja“, F.

A. ir D. P. dėl skolos priteisimo Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo sustabdyta ir perduota UAB „Autoalėja“ bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui (CPK 83 str. 1 d. 9 p., 87 str. 1 d. 6 p.). Dėl to minėtÄ civilinę bylÄ perdavus UAB „Autoalėja“ bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui, ieÅ¡kovės sumokėtas žyminis mokestis turėjo bÅ«ti ieÅ¡kovei grÄ Å¾intas, o ne priteistas iÅ¡ apeliantų. IeÅ¡kovė UAB „AV MAGNUS“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kovė elgėsi sÄ Å¾iningai: kelis kartus darė įvairias nuolaidas, už savo automobilių pardavimÄ sutiko mokėti 3 proc. komisinius skolos dengimo sÄ skaita, sudarė sÄ lygas nuraÅ¡yti 100 000 Eur, pagal 2013 m. birželio 28 d. komiso sutartį (3 p.) buvo leista iki liepos 31d. patiems pardavinėti UAB „AV MAGNUS“ perduotos automobilius, o po to 60 dienų pas save laikyti duotus parduoti automobilius (automobiliai atsiimti 2013 m. rugsėjo 3 d.) ir rodyti juos potencialiems pirkėjams.

Be to, apeliacinės instancijos teismui net panaikinus sprendimo dalį pripažinti negaliojančiu 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punktÄ ir taikyti restitucijÄ - priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 57 055,14 Eur, atsakovė nelaikytina įvykdžiusi sÄ lygų, suteikiančių teisę į skolos sumažinimÄ ir atsiskaitymo sÄ lygų pakeitimÄ . Atsakovė BUAB „Autoalėja“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

Nurodo, jog skundžiamas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, įrodymai pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti visapusiÅ¡kai, nustatytos ir pagrįstos visos actio Pauliana sÄ lygos, todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylos nagrinėjimo ribų Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovų D. P. ir F. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1676-345/2015, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl faktinės bylos aplinkybių Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog ieÅ¡kovė ir atsakovė BUAB „Autoalėja“ 2011 m. gegužės 9 d. sudarė Paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė vieneriems metams suteikė atsakovei BUAB „Autoalėja“ 300 000 Eur paskolÄ už 20 procentų metinių mokėjimo palÅ«kanų (t. 1, b. l. 5–8). IeÅ¡kovė ir atsakovė BUAB „Autoalėja“ 2012 m. kovo 19 d. pasirašė susitarimÄ dėl 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovei BUAB „Autoalėja“ suteikti papildomÄ 50 000 Eur paskolÄ , o paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ pratęsti iki 2013 m. gegužės 14 d. (t. 1, b. l. 10–11).

Pagal 2012 m. gegužės 2 d. pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ Nr. 2 dėl 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties pakeitimo ieÅ¡kovė paskolino atsakovei dar papildomai 50 000 Eur, t. y. bendrÄ paskolos sumÄ padidino iki 400 000 Eur, ir Å¡alys susitarė paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ pratęsti iki 2013 m. gegužės 14 d. (t. 1, b. l. 13–14). Už atsakovės BUAB „Autoalėja“ prievoles ieÅ¡kovei pagal Paskolos sutartį ir jos pakeitimus laidavo atsakovai D. P. ir F. A. 2011 m. gegužės 9 d. laidavimo sutartimi, 2012 m. kovo 19 d. ir 2012 m. gegužės 2 d. laidavimo sutarčių pakeitimais (t. 1, b. l. 22–29).

Å alys 2013 m. kovo 8 d. sudarė susitarimÄ , pagal kurį atsakovė BUAB „Autoalėja“ įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 30 d. pervesti į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ 200 000 Eur grÄ Å¾intinos paskolos. Visi mokėjimai, atlikti nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. birželio 30 d., bus skirti tik paskolos grÄ Å¾inimui (2013 m. kovo 8 d. susitarimo 1 p.). Atsakovė BUAB „Autoalėja“ įsipareigojo parduoti įmonei priklausančius automobilis ir už juos gautas lėšas, kurios bus skirtos paskolos grÄ Å¾inimui, perduoti ieÅ¡kovei (2013 m. kovo 8 d. susitarimo 2, 3 p.).

Å alys sutarė, jog atsakovės BUAB „Autoalėja“ bendra konsoliduota skola ieÅ¡kovei pagal Paskolos sutartį bus 300 000 Eur, jeigu atsakovė BUAB „Autoalėja“ įvykdys 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 1 punkte įtvirtintÄ Ä¯sipareigojimÄ (2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4, 5 p.). Be to, įsigaliojus 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punktui, į ieÅ¡kovės 300 000 Eur reikalavimÄ bus įskaitomos visos po 2013 m. kovo 8 d. atsakovės BUAB „Autoalėja“ pervestos lėšos (2013 m. kovo 8 d. susitarimo 5 p.).

Ä®sigaliojus 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punktam, D. P. ir F. A. įgis teisę nesumokėtÄ atsakovės BUAB „Autoalėja“ skolos dalį padengti per 5 metus (2013 m. kovo 8 d. susitarimo 7 p.) (t. 1, b. l. 59–61). Å alys 2013 m. birželio 27 d. sutartimi pakeitė 2013 m. kovo 8 d. susitarimÄ , t. y. modifikavo 1 punktÄ â€“ nustatė, kad atsakovė BUAB „Autoalėja“ ieÅ¡kovei turi sumokėti 220 000 Eur iki 2013 m. liepos 31 d., taip pat 5 punktÄ â€“ nustatė papildomÄ 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punkto įsigaliojimÄ sÄ lygÄ , įtraukiant pareigÄ atsakovę BUAB „Autoalėja“ iki 2018 m. liepos 31 d. sumokėti ieÅ¡kovei ne mažesnę kaip 300 000 Eur sumÄ .

Be to, Å¡alys susitarė, jog automobilių perdavimas ieÅ¡kovei neturi jokios įtakos 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punkto įsigaliojimui (2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 p.) (t. 1, b. l. 62–64). Dėl 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punkto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo Nagrinėjamoje atveju kilo ginčas dėl 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punkto pripažinimo negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, jog actio Pauliana instituto paskirtis – užkirsti keliÄ galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymÄ , ginant juos nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiÅ¡kai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; kt.).

Tačiau kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad taikydami šį institutÄ , kaip vienÄ iÅ¡imtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį bÅ«tina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias visų nurodytų sÄ lygų buvimÄ .

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. ReikÅ¡damas actio Pauliana reikalavimÄ , įrodyti Å¡io instituto taikymÄ pagrindžiančias aplinkybes turi ieÅ¡kovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).             Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantų argumentus, jog smulkiųjų kreditorių teisės pažeistos nebuvo.

             Bylos duomenys patvirtina, jog ginčijamo sandorio atlikimo metu atsakovė BUAB „Autoalėja“ turėjo kreditorių, kuriems buvo įsipareigojusi (c. b. 2-6052-803/2014, b. l. 5-8). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog iÅ¡ byloje pateiktos įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atsakovei iÅ¡kelta bankroto byla, matyti, jog teismas vertino atsakovės balansÄ už 2013 metų laikotarpį, kurio metu visos atsakovės prievolės kreditoriams buvo pradelstos ir mokėtinos per vienerius 2013 metus (civilinė byla Nr. B2-1896-345/2014).

Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina kreditorių reikalavimus patvirtinantys įrodymai.              CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.             Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iÅ¡kelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pastarosiose nutartyse pateiktas nurodytas aiÅ¡kinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sÄ Å¾iningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013).

             Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė, perduodama ieÅ¡kovei automobilius pagal 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punktÄ , perdavė ieÅ¡kovei vienintelį valdomÄ turtÄ . Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovei perduodant automobilius buvo atimta galimybė atsakovei atsiskaityti su kitais atsakovės kreditoriais. Bylos duomenys nepatvirtina ir apeliantai neįrodė, jog atsakovė, perduodama ieÅ¡kovei automobilius, siekė atsiskaityti su visais kreditoriais, o ne tik su ieÅ¡kove.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai negali bÅ«ti laikoma protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sÄ Å¾iningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, jog pranaÅ¡umo vienam kreditoriui suteikimas kaip actio Pauliana aplinkybė yra ir kreditoriaus teisių pažeidimas, ir skolininko nesÄ Å¾iningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. civilinė byla Nr. 3K-3-204/2012).

Apeliantai, nesutikdami su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo sandorio sudarymo neprivalomumo sÄ lygos buvimÄ . Nurodo, jog byloje ginčijamo sandorio privalomumas buvo apspręstas sudarytų paskolos sutarčių su ieÅ¡kove sÄ lygomis. Be to, sudarius ginčijamÄ sandorį, iÅ¡ esmės buvo įvykdytos sÄ lygos, atleidžiančios BUAB „Autoalėja“ nuo 128 300 Eur dydžio paskolos (su palÅ«kanomis) grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija laiko Å¡iuos apeliantų argumentus nepagrįstais.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme, teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindu atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamu sandoriu sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis. Privalėjimas sudaryti sandorį - tai asmens pareiga, kuriÄ gali nustatyti įstatymas ir, jei Å¡alis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismÄ su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., vieÅ¡ojo pirkimo sutartys (CK 6.380 straipsnis), energijos pirkimo-pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad skolininkas, net ir turėdamas pareigÄ sudaryti sandorį, jÄ turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti Å¡ia pareiga, siekdamas iÅ¡vengti atsiskaitymo su tam tikrais kreditoriais arba suteikti pranaÅ¡umÄ tik vienam ar keletui jų. Jis turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sÄ lygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistųjų teisių ar interesų.

Turi būti atsižvelgiama į tai, kad ir įmonės nemokumo situacijoje skolininkas privalo vykdyti įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, dėl skolų padengimo eiliškumo, atsiskaitymo tvarkos), o atsiskaitant su vienu kreditoriumi turi paisyti kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymo nuostatų nesilaikymas yra nesuderinamas su protingo asmens elgesio standartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).Bylos duomenys patvirtina, kad šalys 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punkte susitarė, jog automobilių perdavimas ieškovei neturi jokios įtakos 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punkto įsigaliojimui, t. y.

Å¡alys susitarė, jog automobilių perdavimas ieÅ¡kovei nebus laikomas kaip atsiskaitymas su ieÅ¡kove. Dėl to teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, nagrinėjamu atveju bÅ«tinybės atsakovei sudaryti ginčijamo automobilių perdavimo sandorį su ieÅ¡kove nebuvo. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apeliantų argumentus, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ .Teisėjų kolegija pažymi, jog verslininkams, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti bÅ«tinus sandorius, todėl turintiems tokio pobÅ«džio patirties, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebÅ«tų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius.

SÄ Å¾iningo sandorio dalyvio elgesio standartÄ atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstÄ . Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimÄ Å¾inoti tam tikrų aplinkybių, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobÅ«dį. Pagal kontrahento veiklos pobÅ«dį verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir su kitais asmenimis.

Žinodamas, kad kontrahentas nuolat vėluoja atsiskaityti, sudarydamas su juo sandorį, kuriuo siekia atgauti didelę dalį skolos, verslininkas turi suprasti ir tai, kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl jo sudaromu sandoriu gali dar labiau pasunkėti skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

Kai skolininkas nemokus, visiÅ¡kas atsiskaitymas su vienu ar keletu kreditorių, taip iÅ¡skiriant juos iÅ¡ kitų, neatitinka sÄ Å¾iningo elgesio standartų, todėl sandorio Å¡alių, žinojusių apie nurodytÄ situacijÄ , sudarymas sandorio, kaip pagrindo atsiskaityti tik su pasirinktu kreditoriumi, reiÅ¡kia jų nesÄ Å¾iningumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovė žinojo apie sunkiÄ atsakovės finansinę padėtį.

Å alys, sudarydamos 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį, nurodė, jog dalis paskolos bus panaudota atsakovės skoloms apmokėti. Vėlesni susitarimai tarp Å¡alių patvirtina sunkiÄ atsakovės finansinę padėtį, patvirtina atsakovė negalėjimÄ laiku vykdyti savo finansines prievoles. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Å¡alių nesÄ Å¾iningus veiksmus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , sprendžia, jog, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 p. pripažino negaliojančiu.

Dėl 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punkto Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punkto nepripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija laiko Å¡iuos apeliantų argumentus nepagrįstais. Teisėjų kolegija pažymi, jog esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. AiÅ¡kinant sutartį taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo, sutartinių santykių praktikÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012, kt.).Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 p. nustatyta:

„Sutartį sudariusios Å¡alys pareiÅ¡kia ir patvirtina, kad Sutarties 7 punkte iÅ¡vardintų automobilių perdavimas Kreditoriaus nuosavybėn laikytinas neturinčiu jokios įtakos nei 2013 m. kovo 8 d. Susitarimo 4 punkto įsigaliojimui, nei to punkto įsigaliojimÄ apibrėžiančiam 2013 m. kovo 8 d. Susitarimo 5 punktui“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punkto formuluotė kalbiniu požiÅ«riu yra aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka, neprieÅ¡taraujanti 2013 m. kovo 8 d. susitarimo ar 2013 m. birželio 27 d. sutarties sÄ lygoms ir yra laikytina iÅ¡imtimi iÅ¡ bendros taisyklės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyto punkto formuluotė suprantama ir aiÅ¡ki teisine prasme.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantų teiginiai, jog 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punktas prieÅ¡tarauja 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7, 10 punktams, taip pat 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 3 ir 5 punktams, nedaro 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punkto negaliojančiu, kadangi kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punktÄ laikė iÅ¡imtimi iÅ¡ bendros taisyklės, t. y. iÅ¡imtimi iÅ¡ sutarties sÄ lygų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti apeliantų teiginiai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vienas pagrindinių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų – sutarties laisvės principas – lemia, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Civilinių teisinių santykių įvairovė lemia ir tai, kad Å¡alys turi teisę sudaryti sutartį, turinčiÄ kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).

Tokiu atveju taikytinos atskirų rÅ«Å¡ių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenustato Å¡alių susitarimas arba tai neprieÅ¡tarauja pačios sutarties esmei. Taigi, Å¡alys gali laisvai susitarti dėl bet kokių sutarčių sÄ lygų, neprieÅ¡taraujančių imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek nesureguliuota sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-248/2016).CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o Å¡ie įgyja reikalavimo teisę.

Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas (consensus ad idem). Remiantis konsensualizmo principu, sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas sutartinių santykių atsiradimo pagrindas, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai.

Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui bÅ«dingas minimalus Å¡alių valios varžymas, todėl Å¡alys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formÄ , kuria iÅ¡reiÅ¡kia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012).Å alys turi teisę ir gali susitarti dėl sutarties iÅ¡imčių. Be to, Å¡alys - verslo subjektai, kuriems taikytinas didesnis nei vidutinis atidumo bei rÅ«pestingumo standartas, todėl atsakovė sudarydama 2013 m. birželio 27 d. sutartį privalėjo elgtis rÅ«pestingai, protingai ir apdairiai bei iÅ¡ anksto numatyti 2013 m. birželio 27 d. sutarties įvykdymo galimybes.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog apeliantai neįrodė ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningų veiksmų sudarant su atsakove 2013 m. birželio 27 d. sutartį. Vien tai, jog atsakovė turėjo finansinių sunkumų, nėra pagrindo laikyti atsakovų ekonomiÅ¡kai priklausančių nuo ieÅ¡kovės ir galinčiÄ primesti atsakovei nenaudingas sutarties sÄ lygas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytÄ sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų D.

P. ir F. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį.              Dėl skolos priteisimo              Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantų argumentus, jog atsakovai dėl ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumo negalėjo įvykdyti 2013 m. birželio 27 d. sutarties 5.2 punkto (2013 m. birželio 27 d. sutarties 3 punkte nurodytas Å¡alių susitarimas pakeisti 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 5 punktÄ ) reikalavimų.             Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog 2013 m. birželio 27 d. sutarties 3 punktu susitarė pakeisti 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 5 punktÄ ir taip pakeistu 5.2 punktu Å¡alys susitarė, kad tam, jog įsigaliotų 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punktas, atsakovai privalo per laikotarpį nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. liepos 31 d. sumokėti ieÅ¡kovei 220 000 Eur sumÄ ir likusiÄ 80 000 Eur sumÄ atsakovai galės iÅ¡mokėti per 5 metus lygiomis dalimis, nuo 300 000 Eur virÅ¡ijančios skolos dalies bus atleisti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog kaip nurodyta aukščiau bylos duomenys patvirtina, jog apeliantai neįvykdė 2013 m. birželio 27 d. sutarties 3 punktu pakeisto 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 5.2 punkto reikalavimo, t. y., atsakovai laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. liepos 31 d. nepervedė ieÅ¡kovei nustatytos sumos. Nors apeliantai laiko, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės gavo 222 411,8 Eur skolos dalį, tačiau kaip minėta atsakovės perduoti ieÅ¡kovei automobiliai nėra laikytini 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punkto įsigaliojimui, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė pagrįstai kreipėsi į teismÄ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pirmosios instancijos teisme Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ apeliantų priteisė po 3763,03 Eur žyminio mokesčio ieÅ¡kovei, kadangi civilinė byla pagal ieÅ¡kovės UAB „AV MAGNUS“ ieÅ¡kinį atsakovams BUAB „Autoalėja“, F. A. ir D. P. dėl skolos priteisimo Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo sustabdyta ir perduota UAB „Autoalėja“ bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui (CPK 83 str. 1 d. 9 p., 87 str. 1 d. 6 p.).

CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimu grÄ Å¾inama, sustabdžius bylos nagrinėjimÄ , kai yra įsiteisėjusi nutartis iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ .Bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi nutarė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „AV Magnus“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Autoalėja“, D. P. ir F. A. dėl skolos priteisimo solidariai ir pagal atsakovų UAB „Autoalėja“, D.

P. ir F. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB „AV Magnus“ dėl 2013-03-08 susitarimo 4 p. įsigaliojimo ir 11 p. pripažinimo negaliojančiu sustabdyti ir perduoti prijungti prie UAB „Autoalėja“ bankroto bylos Nr. B2-1896-345/2014.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sutinka su apeliantais, jog minėtÄ civilinę bylÄ perdavus UAB „Autoalėja“ bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui, ieÅ¡kovės sumokėtas žyminis mokestis turėjo bÅ«ti ieÅ¡kovei grÄ Å¾intas, o ne priteistas iÅ¡ apeliantų.

Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog grÄ Å¾intinas ieÅ¡kovei už ieÅ¡kinį sumokėtas 3 763,03 Eur (12 993,00 Eur) žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 6 p.). CPK 87 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , todėl keisti jį vien dėl priteistų ieÅ¡kovei UAB „AV MAGNUS“ iÅ¡ atsakovų D.

P. ir F. A. po 3 763,03 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios yra ieÅ¡kovei UAB „AV MAGNUS“ grÄ Å¾intinas žyminis mokestis, nėra pagrindo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog paliekant sprendimÄ nepakeistÄ , paÅ¡alintina sprendimo rezoliucinė dalis, kuria nuspręsta priteisti UAB „AV MAGNUS“ iÅ¡ D. P. ir F. A. po 3 763,03 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės UAB „AV MAGNUS“ ieškinį atsakovams BUAB „Autoalėja“, F.

A. ir D. P. dėl skolos priteisimo, atsakovų D. P. ir F. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį bei atsakovės BUAB „Autoalėja“ ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso bei civilinio kodekso normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015m. rugpjūčio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistu, paÅ¡alinant sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta priteisti UAB „AV MAGNUS“ iÅ¡ D.

P. ir F. A. po 3 763,03 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantai, ieÅ¡kovė UAB „AV MAGNUS“ ir atsakovė BUAB „Autoalėja“ praÅ¡ymų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nepateikė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2015m. rugpjūčio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , paÅ¡alinant iÅ¡ sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta priteisti UAB „AV MAGNUS“ iÅ¡ D.

P. ir F. A. po 3 763,03 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei UAB „AV MAGNUS“ 3 763,03 Eur (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trijų eurų ir trijų euro centų) žyminį mokestį. Teisėjai Kazys KailiÅ«nas Alvydas PoÅ¡kus Vigintas ViÅ¡inskis                                       Â