2020-05-06 Nr. AB-9034-3-62-3-00387-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-593-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00387-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. G. M., uždarajai akcinei bendrovei „Valranda“, V. R., uždarajai akcinei bendrovei „Kauno sėklos“, Danske bank A/S Lietuvos filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NŽT, Tarnyba) elektroninių ryšių priemonėmis 2018 m. vasario 28 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir teritorinis registratorius) 2018 m. sausio 11 d. raštą Nr. (3.1.6.)KAS-40 „Dėl juridinių faktų išregistravimo“ (toliau – ir 2018 m. sausio 11 d. raštas/sprendimas) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. csprl-45 (toliau – ir Komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimas); 2) įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą panaikinti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nekilnojamojo turto registre esančius įrašus apie nuomos sutartis su V. R. bei su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Valranda“.

2. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyrius VĮ Registrų centro Kauno filialui pateikė 2018 m. sausio 8 d. prašymą „Dėl juridinių faktų išregistravimo“, kuriuo prašė nekilnojamojo turto registre (toliau – ir registras) (reg. Nr. 19/14652) ištaisyti Žemės sklypo juridinius faktus. Pareiškėjas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (reg. Nr. 19/14652) iki šiol neteisingai ir nepagrįstai įregistruoti juridiniai faktai, kad su V. R. yra sudaryta Žemės sklypo dalies – 0,297 ha, nuomos sutartis, o su UAB „Valranda“ – 1,2823 ha, Žemės sklypo dalies nuomos sutartis, kurių įregistravimo pagrindas yra 2004 m. kovo 24 d. susitarimas (toliau – ir Susitarimas). Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad 1999 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartis (toliau – ir Nuomos sutartis) buvo sudaryta tik su UAB „Kauno sėklos“, kaip su statinių savininke. Daugiau jokių nuomos sutarčių ar susitarimų dėl nuomos sutarčių Žemės sklype nebuvo sudaryta. Dalį nuosavybės teisių į Žemės sklype esančius statinius įsigijo V. R. bei UAB „Valranda“, tačiau iki šiol nėra sudarę jokios valstybinės žemės nuomos sutarties ar susitarimo dėl tokios sutarties pakeitimo. Tarnybos nuomone, 2004 m. kovo 24 d. susitarimas, pagal kurį Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius pritarė UAB „Kauno sėklos“ kartu su V. R., UAB „Valranda“ ir UAB „Stogava ir ko“ sudarytam tarpusavio susitarimui dėl nuomojamų Žemės sklypo dalių, nėra ir negali būti prilyginamas susitarimui dėl kokios nors nuomos sutarties pakeitimo, nes jokių nuomos sutarčių ir jokios Žemės sklypo Nuomos sutarties pakeitimo sudaryta nebuvo.

3. Šiuo atveju VĮ Registrų centro Kauno filialas savarankiškai (savavališkai) įregistravo minėtus juridinius faktus, nors jokių sutarčių ar susitarimų nebuvo sudaryta ir ištaisyti šių duomenų nenori, t. y. atsakovas skundžiamu 2018 m. sausio 11 d. sprendimu atsisakė tenkinti Tarnybos prašymą, nes neva tai pažeis trečiųjų asmenų, t. y. „nuomininkų“ teisėtus interesus. Tarnyba teritorinio registratoriaus sprendimą apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, tačiau jos skundas Komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimu buvo netenkintas.

4. Pareiškėjas nesutiko su priimtais sprendimais. Pareiškėjo manymu, jie yra nepagrįsti ir neteisėti, iš skundžiamų sprendimų visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių neatitinkančių tikrovės juridinių faktų ištaisymas negali būti laikomas klaidos taisymu ir kokie argumentai sudaro pagrindą manyti, jog ištaisymas pažeis trečiųjų asmenų, t. y. nuomininkų teisėtus interesus. Tarnybos nuomone, VĮ Registrų centras į registrą įrašė duomenis (apie suinteresuotų asmenų sudarytas nuomos sutartis), kurie neatitinka dokumentų (buvo sudarytas tik suinteresuotų asmenų 2004 m. kovo 24 d. susitarimas bei 2004 m. kovo 24 d. raštas Nr. 03-586, o ne nuomos sutartys), kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, kas iš esmės įrodo, jog buvo padaryta techninė klaida. Šių klaidingų įrašų ištaisymas, įrašant kad V. R. ir UAB „Valranda“ sudarė 2004 m. kovo 24 d. susitarimą, kurį patvirtina 2004 m. kovo 24 d. raštas Nr. 03-586, niekaip nepažeis suinteresuotų asmenų teisių, nes jų teisės į nekilnojamą turtą nėra kvestionuojamos, o priešingai – patvirtina teisę sudaryti atitinkamos dalies valstybinės žemės nuomos sutartis. Nėra jokio pagrindo manyti, kad minėtas ištaisymas gali pažeisti suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Priešingai, esantys klaidingi duomenis jiems leidžia nieko nedaryti, t. y. nesikreipti į NŽT dėl nuomos sutarčių sudarymo, nes registre jau ir taip yra įrašyta, kad jie neva tai sudarė nuomos sutartis (tokie klaidingi įrašai (išviešinimas) suteikia jiems daugiau teisių nei iš tiesų yra). Suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centrui nepateikė pakeistos Nuomos sutarties ar naujos nuomos sutarties, įformintos teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Sprendimuose nepagrįstai nurodoma, kad jame paminėti dokumentai patvirtina, jog UAB „Valranda“ ir V. R. yra Žemės sklypo atitinkamos dalies nuomininkai, kad 2004 m. kovo 24 d. raštas Nr. 03-586 yra laikomas nuomos teisinių santykių atsiradimą patvirtinančiu juridiniu pagrindu. Pagal valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės nepatvirtina, jog UAB „Valranda“ ir V. R. yra Žemės sklypo atitinkamos dalies nuomininkai, nes jie nėra sudarę jokių Žemės sklypo nuomos sutarčių.

6. Taip pat nepagrįstai skundžiamuose sprendimuose teigiama, kad Tarnyba nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė dokumentų patvirtinančių, jog prašomi išregistruoti juridiniai faktai yra pasibaigę. Pareiškėjas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas savavališkai, be jokių tai patvirtinančių dokumentų, įregistravo neteisingus (klaidingus) juridinius faktus, todėl pareiškėjui nesuprantama, ką šiuo atveju Tarnyba turėtų pateikti, kad VĮ Registrų centras ištaisytų tai, ko nėra ir nebuvo. Pareiškėjas akcentavo, kad jis prašė ištaisyti registre esančius duomenis, o ne juos panaikinti, kas atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio nuostatas.

7. Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas (po reorganizacijos VĮ Registrų centras) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos tuo atveju, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

9. Ginčo atveju 2004 m. kovo 24 d. susitarimą, kaip tinkamą pagrindą juridinių faktų įregistravimui, teritorinis registratorius įvertino ir jo pagrindu atitinkamą sprendimą priėmė 2004 m. kovo 30 d. Dėl to negalima teigti, kad to paties dokumento pakartotinis įvertinimas, padarant priešingą išvadą, t. y. jog minėtas susitarimas nepatvirtina juridinio fakto apie sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, galėtų būti traktuojamas kaip teisėtas klaidingų duomenų taisymas. VĮ Registrų centro Kauno filialo nuomone, tai reikštų ne klaidos ištaisymą, bet akivaizdų kompetencijos ribų peržengimą pačiam viešojo administravimo subjektui, t. y. teritoriniam registratoriui, panaikinant savo paties sprendimą.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad teritorinio registratoriaus sprendimas įregistruoti minėtus juridinius faktus yra priimtas prieš keturiolika metų. Apie šį sprendimą pareiškėjas neabejotinai žinojo ir negana to, 2004 m. kovo 24 d. susitarimu jis vadovavosi, 2014 m. lapkričio 24 d. nutraukdamas prieš terminą Žemės sklypo dalies nuomos sutartį su UAB „Stogava ir Ko“. Atsakovui nesuprantama, kodėl 2014 m. pareiškėjas pripažino 2004 m. kovo 24 d. susitarimą kaip visiškai teisėtą, traktavo jį kaip sukuriantį nuomos teisinius santykius, kuriuos jis nutraukė prieš terminą teisės aktų nustatyta tvarka, o dabar ginčija tą patį susitarimą kaip nepakankamą teisinį pagrindą išviešinti valstybinės žemės nuomos teisinius santykius registre. Toks pareiškėjo elgesys neabejotinai pažeidžia trečiųjų asmenų teises, kai po keturiolikos metų reikalauja išregistruoti juridinį faktą apie su jais sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neteisingai nurodo, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turėtų ištaisyti žemės sklypo registro duomenis ir tiesiog įregistruoti, kad buvo sudarytas susitarimas, kuriam pritarė pareiškėjas. Tokio pobūdžio įrašų darymo registre nenumato jokie teisės aktai, t. y. registre nėra daromi įrašai apie sudarytą susitarimą, kuriam pritaria NŽT. Atsakovas akcentavo, kad 2004 m. kovo 24 d. susitarimo sudarymo ir ginčijamų juridinių faktų įregistravimo metu (2004 m. kovo 30 d.) teisinis reglamentavimas dėl valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo, kuriuo pareiškėjas remiasi skunde, dar negaliojo. Žyma apie juridinį faktą – Žemės sklypo nuomą, 2004 m. kovo 24 d. susitarimo pagrindu buvo padaryta dar 2004 m. kovo 30 d., tačiau šio teritorinio registratoriaus sprendimo pareiškėjas neginčija ir niekada neginčijo.

12. Atsakovo nuomone, pareiškėjas, prašydamas ištaisyti neva klaidingus duomenis Žemės sklypo registre, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes tokiu būdu siekia išvengti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatyto senaties termino viešojo administravimo subjekto sprendimui, priimtam 2004 m., apskųsti.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad:

14.1. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nuosavybės teisės į 2,3702 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas), yra įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu. Valstybinės žemės patikėjimo teisė įregistruota NŽT. 1999 m. birželio 15 d. dėl Žemės sklypo buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/99-0633 su UAB „Kauno sėklos“. Kauno apskrities viršininkas 2002 m. birželio 11 d. sutikimu Nr. 10-477 „Dėl žemės nuomos teisės perleidimo“ sutiko, kad AB „Kauno sėklos“ perleistų nuomos teisę į dalį Žemės sklypo naujajam savininkui. UAB „Kauno sėklos“ perleidus dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), V. R., UAB „Valranda“ ir UAB „Stogava ir ko“, 2004 m. kovo 24 d. buvo sudarytas susitarimas tarp minėtų savininkų dėl nustatomų nuomojamo Žemės sklypo plotų ir kreiptąsi į Kauno apskrities žemėtvarkos tarnybą. Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2004 m. kovo 24 d. raštu Nr. 03-586 pritarė Žemės sklypo perregistravimui pagal minėtą pastatų savininkų sudarytą susitarimą dėl nustatomų nuomojamų Žemės sklypo dalių. Šiuo metu nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti trys juridiniai faktai apie sudarytas nuomos sutartis (nuomininkai – V. R., UAB „Valranda“, UAB „Kauno sėklos“). Visi šie juridiniai faktai Susitarimo pagrindu yra įregistruoti nuo 2004 m. kovo 30 d.

14.2. Pareiškėjas VĮ Registrų centro Kauno filialui pateikė 2018 m. sausio 8 d. prašymą Nr. 8SD-74-(14.8.125E) neatlygintinai ištaisyti registre esančius duomenis, t. y. išregistruoti juridinį faktą apie sudarytas nuomos sutartis su nuomininkais UAB „Valranda“ ir V. R., kadangi Susitarimas negali būti laikomas tinkamu pagrindu įregistruoti Žemės sklypo nuomininkų pasikeitimą. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas, pasinaudodamas išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, minėtą sprendimą apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2018 m. vasario 6 d. sprendimu teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjo keliamas ginčo dalykas yra dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai atsakovas atsisakė ištaisyti registre esančius duomenis (klaidos taisymas), t. y. išregistruoti juridinį faktą apie Susitarimo pagrindu sudarytas Žemės sklypo nuomos sutartis su nuomininkais UAB „Valranda“ ir V. R.. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1, 2 dalimis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, konstatavimas. Jeigu yra pagrindas manyti, kad prašomas nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima.

16. Teismas, įvertinęs tai, kad nekilnojamojo turto registre Susitarimo pagrindu yra įregistruoti juridiniai faktai apie sudarytas Žemės sklypo nuomos sutartis, pagal kurias V. R. išnuomota 0,297 ha, o UAB „Valranda“ išnuomota 1,2823 ha Žemės sklypo, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.547 straipsnio 2 dalį, pagal kurią šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka, sprendė, kad pareiškėjo reikalavimo išregistruoti juridinius faktus apie sudarytas nuomos sutartis su nuomininkais UAB „Valranda“ ir V. R. tenkinimas reikštų nuomos teisių į Žemės sklypą turėtojų UAB „Valranda“ ir V. R. teisių pažeidimą, todėl nėra įstatyme numatytų sąlygų nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymo procedūrai atlikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str.).

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek UAB „Valranda“, tiek V. R. Susitarimo pagrindu daugiau nei 14 metų (nuo 2004 m. kovo 24 d.) nuomos teisėmis valdė atitinkamas Žemės sklypo dalis, mokėjo už juos nuomos mokestį (ginčo dėl to nėra) ir pareiškėjas dėl to jiems jokių pretenzijų neturėjo, t. y. iš esmės pripažino jų kaip nuomininkų teisę į Žemės sklypą. Be to, pareiškėjas pripažįsta, kad išregistravus juridinį faktą, ir sprendžiant klausimą dėl nuomos sutarties sudarymo su UAB „Valranda“ ir V. R., gali keistis nuomojamos Žemės sklypo dalies dydžiai.

18. Teismo vertinimu, pareiškėjas, nesutikdamas su tuo, kad atsakovas, vertindamas Susitarimą kaip sudarytą nuomos sutartį, padarė žymą registro įraše apie juridinį faktą dėl sudarytų nuomos sutarčių, turėjo ne prašyti šiuos duomenis ištaisyti (taikant taisymo procedūrą), o ginčyti 2004 m. kovo 30 d. teritorinio registratoriaus sprendimą, kuriuo Susitarimo pagrindu ir buvo padaryta žyma dėl juridinių faktų apie sudarytas nuomos sutartis su nuomininkais UAB „Valranda“ ir V. R..

19. Kitus pareiškėjo skundo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau neanalizavo.

III. 20. Pareiškėjas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

21. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įsigilino į visas bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012 bei 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1990/2013, kuriose akcentuota, kad viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgaliojimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas. Tarnybos nuomone, būtent VĮ Registrų centras ir viršijo jam suteiktus įgaliojimus, o teismas sprendime juos plečiamai aiškino. Atsakovas viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, įregistravo tokius juridinius faktus, kurių niekada nebuvo, t. y. juos savaip įvertino, kas prieštarauja ne tik registratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, bet ir teismų praktikai.

22. Pareiškėjas akcentavo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, kad dėl Žemės sklypo niekada nebuvo sudaryta jokia nuomos sutartis nei su V. R., nei su UAB „Valranda“, tačiau valstybinės žemės nuomos sutartys, kurių įregistravimo pagrindas Susitarimas, yra įregistruotos Žemės sklypo registre. Tarnybos nuomone, 2004 m. kovo 24 d. raštas Nr. 03-586 nėra ir negali būti prilyginamas susitarimui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Žemės sklype buvo sudaryta tik viena 1999 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/99-0633 ir tik su UAB „Kauno sėklos“, kaip su statinių savininke. Daugiau jokių nuomos sutarčių ar susitarimų dėl nuomos sutarčių Žemės sklype nebuvo sudaryta. Dalį nuosavybės teisių į Žemės sklype esančius statinius įsigijo V. R. bei UAB „Valranda“, tačiau iki šiol nesudarė jokios valstybinės žemės nuomos sutarties ar susitarimo dėl tokios sutarties pakeitimo. Pareiškėjo nuomone, VĮ Registrų centro Kauno filialas savarankiškai (savavališkai) įregistravo juridinius faktus.

23. Atsakovas laikosi pozicijos, kad, ištaisius klaidą registre, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Valranda“ ir V. R. teisės nebus pažeistos, nes jie niekada ir nesudarė jokių valstybinės žemės nuomos sutarčių Žemės sklype. Teismas, pasisakęs dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Valranda“ ir V. R. teisių, nepasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmens J. G. M. teisių, kuris taip pat Žemės sklype valdo statinius ir kuriam taip pat yra garantuojama teisės sudaryti atitinkamos dalies valstybinės žemės nuomos sutartį. Teismas netinkamai vertino CK 6.547 straipsnio 2 dalies reglamentavimą. Teismas pacitavo tik CK 6.547 straipsnio 2 dalį, tačiau nepagrįstai nevertino šio straipsnio 1 dalies, kurioje teigiama, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Be to, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, - žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis. Kadangi nei teismui, nei atsakovui nebuvo pateikta jokia nuomos sutartis, ar jos priedai, todėl teismo išvada, kad bus pažeista CK 6.547 straipsnio 2 dalies nuostata, yra neteisinga ir neteisėta. Tai reiškia, kad UAB „Valranda“ ir V. R. negali panaudoti jokios žemės nuomos sutarties prieš trečiuosius asmenis, nors ji įregistruota viešame registre (bet ne pagal teisės aktų reikalavimus) ir jokios jų teisės nebus pažeistos.

24. Pareiškėjo teigimu, tai, kad gali pasikeisti Žemės sklypo dalies dydžiai, nereiškia, kad suinteresuoti asmenys nukentės ir dėl to bus pažeistos jų teisės. Priešingai, pagal teisės aktų reikalavimus nustačius jiems priklausančias dalis, neliks pareigos jiems mokėti žemės mokesčio už didesnį nei priklauso plotą. Kita vertus, nesant sudarytos nuomos sutarties, nėra aptartos ar nustatytos jokios suinteresuotų asmenų teisės bei pareigos, t. y. jie netenka jokių galimybių veikti Žemės sklype teisėtais pagrindais (pvz., statyti ar rekonstruoti jiems priklausančius statinius ir pan.). Be to, jiems neteisėtai valdant daugiau nei priklauso ploto, kitiems suinteresuotiems asmenims nėra galimybės sudaryti nuomos sutarčių, t. y. teisėtai veikti Žemės sklype ir tinkamai naudoti bei eksploatuoti jiems priklausančių statinių. Taigi, nepagrįsta ir teismo išvada, kad Tarnyba turėjo ginčyti 2004 m. kovo 30 d. registratoriaus sprendimą. Įrašas registre padarytas, nenurodant jokio atsakovo sprendimo, o tik 2004 m. kovo 24 d. susitarimą bei Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. kovo 24 d. raštą Nr. 03-586. Tai reiškia, kad ginčytini įrašai padaryti ne dėl atsakovo sprendimo, o jam neteisingai įvertinus pateiktus dokumentus. Pareiškėjas pažymi, kad registratorius nepriima jokių sprendimų, o tik perkelia duomenis tokius kokie jie yra. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai nepasisakė ir neanalizavo skunde paminėtos teismų praktikos dėl VĮ Registrų centro veiklos ir veiksmų panašiais atvejais vertinimo, teismas pareiškėjo argumentus tiesiog atmetė kaip perteklinius.

25. Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas (po reorganizacijos VĮ Registrų centras) atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs visus šiai bylai reikšmingus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, tinkamai pritaikęs aktualius teisės aktus bei teismų praktiką, taip pat remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

27. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus bei akcentuoja, kad Susitarimą, kaip tinkamą pagrindą juridiniams faktams įregistruoti, teritorinis registratorius įvertino ir jo pagrindu atitinkamą sprendimą priėmė 2004 m. kovo 30 d. Atsakovas laikosi pozicijos, kad negalima teigti, jog to paties dokumento pakartotinis įvertinimas, padarant priešingą išvadą, t. y. jog Susitarimas nepatvirtina juridinio fakto apie sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, galėtų būti traktuojamas kaip teisėtas klaidingų duomenų taisymas. Tai reikštų ne klaidos ištaisymą, bet akivaizdų kompetencijos ribų peržengimą pačiam viešojo administravimo subjektui, t. y. teritoriniam registratoriui, panaikinant savo paties sprendimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjas turėjo ne prašyti ištaisyti registro duomenis taikant klaidingų duomenų taisymo procedūrą, o ginčyti dar 2004 m. kovo 30 d. priimtą teritorinio registratoriaus sprendimą, kuriuo Susitarimo pagrindu buvo padaryta žyma dėl juridinių faktų apie Žemės sklypo nuomą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neteisingai teigia, jog Žemės sklypo nuomininkai turėjo privalomai sudaryti rašytinį susitarimą su pareiškėju dėl valstybinės žemės nuomos, nes Susitarimo sudarymo ir ginčijamų juridinių faktų įregistravimo metu (2004 m. kovo 30 d.) toks teisinis reglamentavimas dar negaliojo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Ginčas byloje kilo dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo ir Komisijos sprendimų, kuriais atsisakyta ištaisyti nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 19/14652 duomenis ir išregistruoti juridinius faktus-žemės sklypo nuomos sutartis, sudarytas su V. R. ir UAB „Valranda“, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą atlikti šiuos veiksmus.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjo reikalavimo išregistruoti juridinius faktus apie sudarytas nuomos sutartis su nuomininkais UAB „Valranda“ ir V. R. tenkinimas reikštų nuomos teisių į Žemės sklypą turėtojų UAB „Valranda“ ir V. R. teisių pažeidimą, todėl nėra įstatyme numatytų sąlygų nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymo procedūrai atlikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str.). Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su tuo, kad atsakovas, vertindamas Susitarimą, kaip sudarytą nuomos sutartį, padarė žymą registro įraše apie juridinį faktą dėl sudarytų nuomos sutarčių, turėjo ne prašyti šiuos duomenis ištaisyti (taikant taisymo procedūrą), o ginčyti 2004 m. kovo 30 d. teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą, kuriuo Susitarimo pagrindu ir buvo padaryta žyma dėl juridinių faktų apie sudarytas nuomos sutartis su nuomininkais UAB „Valranda“ ir V. R..

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įsigilino į visas bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Pareiškėjo teigimu, ištaisius klaidą registre, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Valranda“ ir V. R. teisės nebus pažeistos, nes jie niekada ir nesudarė jokių valstybinės žemės nuomos sutarčių Žemės sklype. Kadangi nei teismui, nei atsakovui nebuvo pateikta jokia nuomos sutartis ar jos priedai, todėl teismo išvada, kad bus pažeista CK 6.547 straipsnio 2 dalies nuostata, yra neteisinga ir neteisėta.

31. Byloje nustatyta, kad NŽT Kauno miesto skyrius VĮ Registrų centro Kauno filialui 2018 m. sausio 8 d. pateikė prašymą Nr. 8SD-74-(14.8.125E) neatlygintinai ištaisyti nekilnojamojo turto registre (reg. Nr. 19/14652) esančius duomenis, t. y. išregistruoti juridinį faktą apie sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB „Valranda“ ir V. R., kurių įregistravimo pagrindas „2004 m. kovo 24 d. susitarimas Nr. 03-586“, nes nei su V. R., nei su UAB „Valranda“ niekada nebuvo sudaryta jokia nuomos sutartis, o 2004 m. kovo 24 d. raštas Nr. 03-586 nėra ir negali būti prilyginamas susitarimui dėl nuomos sutarties pakeitimo. Šį prašymą grindė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, Komisija 2018 m. vasario 6 d. sprendimu teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti.

32. Iš byloje pateikto 2017 m. balandžio 6 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (reg. Nr. 19/14652) matyti, kad 2,3702 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo NŽT (įrašas galioja nuo 2010 m. liepos 1 d.). Šio išrašo 7 punkte nurodyti įregistruoti juridiniai faktai: sudaryta nuomos sutartis su UAB „Kauno sėklos“ (įregistravimo pagrindas 1999 m. birželio 15 d. nuomos sutartis Nr. N19/99-0633, 2002 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-11737, 2004 m. kovo 24 d. susitarimas Nr. 03-586, plotas 0,4762 ha, įrašas galioja nuo 2004 m. kovo 30 d.); sudaryta nuomos sutartis su UAB „Valranda“ (įregistravimo pagrindas 2002 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-11737, 2004 m. kovo 24 d. susitarimas Nr. 03-586, plotas 1,2823 ha, įrašas galioja nuo 2004 m. kovo 30 d.); sudaryta nuomos sutartis su V. R. (įregistravimo pagrindas 2004 m. kovo 24 d. susitarimas Nr. 03-586, plotas 0,297 ha, įrašas galioja nuo 2004 m. kovo 30 d.); įkeista turtinė teisė (įkeista dalies (12823/23702d.) žemės sklypo nuomos teisė, įkaito davėjas UAB „Valranda“, įregistravimo pagrindas 2007 m. gegužės 23 d. Hipotekos registro pranešimas apie įkeitimo įregistravimą Nr. 02220070007803, įrašas galioja nuo 2007 m. gegužės 23 d.).

33. Byloje taip pat pateikta 1999 m. birželio 15 d. sutartis Nr. N19/99-0633 „Dėl valstybinės žemės nuomos“, pagal kurią Žemės sklypas 99 metams, skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos, išnuomotas AB „Kauno sėklos“. Kauno apskrities viršininkas 2002 m. gegužės 7 d. sutikimu Nr. 10-362 „Dėl žemės nuomos teisės perleidimo“ sutiko, kad AB „Kauno sėklos“ perleistų nuomos teisę į dalį 23 702 kv. m žemės sklypo (1999 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/99-0633) prie įgijamų pastatų 1F1p, 2F1b, 6F1b, esančio (duomenys neskelbtini), naujajam savininkui, o 2002 m. birželio 11 d. sutikimu Nr. 10-477 „Dėl žemės nuomos teisės perleidimo“ sutiko, kad AB „Kauno sėklos“ perleistų nuomos teisę į dalį 23 702 kv. m žemės sklypo (1999 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/99-0633) prie įgyjamų pastatų 5B2p, 7F3b, 8G1p, esančio (duomenys neskelbtini), naujajam savininkui.

34. UAB „Kauno sėklos“, UAB „Stogava ir ko“, UAB „Valranda“ ir V. R. 2004 m. kovo 24 d. susitarime nurodyta, kad UAB „Kauno sėklos“ perleidus dalį savo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), iškilo klausimas dėl žemės nuomos sutarčių sudarymo su naujais savininkais. Šiuo Susitarimu minėti asmenys susitarė nustatyti tokius nuomojamos žemės plotus: UAB „Kauno sėklos“ 4 762 kv. m, UAB “Stogava ir ko” 3 147 kv. m, UAB “Valranda” 12 823 kv. m, V. R. 2 970 kv. m. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2004 m. kovo 24 d. raštu Nr. 03-586 pritarė 23 702 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perregistravimui pagal pastatų savininkų susitarimą.

35. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis apibrėžia nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsakomybės ir kompetencijos ribas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011).

36. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų, arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal šias nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).

37. Iš pareiškėjo kreipimosi į VĮ Registrų centro Kauno filialą turinio bei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomų motyvų matyti, kad pareiškėjas per klaidos ištaisymo institutą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str.) siekia, kad būtų išregistruoti juridiniai faktai apie Susitarimo pagrindu įregistruotas nuomos sutartis su UAB „Valranda“ ir V. R.. Teisėjų kolegija pažymi, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 2 d.). Tuo tarpu klaidų taisymas – išskirtinė procedūra, taikoma tik tais išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1324/2010); <...> viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-211/2012); <...> administracinį aktą priėmusi valstybės viešojo administravimo institucija gali ištaisyti šiame sprendime padarytas techninio pobūdžio klaidas ir tik su sąlyga, kad toks ištaisymas nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens (-ų) teisių ir pareigų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1434/2012).

38. Nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad juridiniai faktai dėl valstybinės žemės nuomos UAB „Valranda“ ir V. R. vardu nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2004 m. kovo 24 d. susitarimo Nr. 03-586 ir kitų dokumentų pagrindu, byloje nėra duomenų, kad šie juridiniai faktai būtų pasibaigę. Pareiškėjo prašymas išregistruoti juridinius faktus dėl valstybinės žemės nuomos tuo pagrindu, kad su UAB „Valranda“ ir V. R. niekada nebuvo sudaryta jokia nuomos sutartis, negali būti laikomas techninės klaidos ištaisymu, nes tokiu būdu būtų paneigtos UAB „Valranda“ ir V. R. minėtais dokumentais įgytos teisės. Toks pareiškėjo prašymas visiškai neatitinka klaidos sąvokos, kaip ji suprantama pagal minėtus teisės aktus, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo sprendimą teisėtu.

39. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovas viršydamas jam suteiktus įgaliojimus įregistravo tokius juridinius faktus, kurių niekada nebuvo, t. y. juos savaip įvertino, kas prieštarauja ne tik registratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, bet ir teismų praktikai, kad 2004 m. kovo 24 d. raštas Nr. 03-586 nėra ir negali būti prilyginamas susitarimui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, kad pagal CK 6.547 1 dalį, žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė, o pagal 3 dalį, prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, - žemės sklypo schema, kad turėtų būti pasisakyta ir dėl trečiojo suinteresuoto asmens J. G. M. teisių, būtų teisiškai reikšmingi, sprendžiant dėl registratoriaus sprendimo (2004 m. kovo 30 d. žymos nekilnojamojo turto registre) įregistruoti minėtus juridinius faktus teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau 2004 m. kovo 30 d. sprendimas nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas, t. y. pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui reikalavimo jį panaikinti nereiškė ir toks reikalavimas nebuvo priimtas nagrinėti, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai kilusio ginčo (ar teisėtai ir pagrįstai teritorinis registratorius atsisakė ištaisyti registre esančius duomenis) išsprendimui neturi įtakos.

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė