Legislator Case Law & Legislation
0b43eb47-1b41-415e-a512-ccaa5853eba2 AI generated

0b43eb47-1b41-415e-a512-ccaa5853eba2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 0b43eb47-1b41-415e-a512-ccaa5853eba2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1933-467/2015 pagal ieÅ¡kovų I. K. ir K. K., atstovaujamo atstovės pagal įstatymÄ I. K., ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vendus“ (Å¡iuo metu bankrutuojanti) dėl fizinio asmens garbės ir orumo, teisės į atvaizdÄ gynimo, neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys V. M., I. Z.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

0b43eb47-1b41-415e-a512-ccaa5853eba2 · Lietuvos apeliacinis teismas: Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija 2012 m. birželio 25 d. sprendime (posėdžio protokolo Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-92-330/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09750-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.6.; 2.2.1.7.;2.2.1.8.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2016 m. vasario 25 d.                                                                          Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1933-467/2015 pagal ieÅ¡kovų I. K. ir K. K., atstovaujamo atstovės pagal įstatymÄ I. K., ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vendus“ (Å¡iuo metu bankrutuojanti) dėl fizinio asmens garbės ir orumo, teisės į atvaizdÄ gynimo, neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys V. M., I. Z.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai I. K. ir K. K., atstovaujamas atstovės pagal įstatymÄ I. K., (toliau – ieÅ¡kovai) pateiktu ieÅ¡kiniu prašė:įpareigoti atsakovÄ UAB „Vendus“ (pradinis atsakovas – BUAB „Balsas.lt leidiniai“) per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikraÅ¡tyje „Akistata“ paskelbti tokio turinio paneigimÄ : „Laikraščio ,,Akistata“ 2012 m. vasario 14 d. Nr. 13 (1916) iÅ¡spausdintame straipsnyje „LakÅ¡tingala negali nečiulbėti“ nurodyti teiginiai, kad esÄ :

„Nuolatinio darbo ji (I. K.) neturėjo, seno gyvenimo bÅ«do neiÅ¡sižadėjo – taip alytiÅ¡kės sÅ«nelis netrukus atsidÅ«rė globėjų Å¡eimoje“; „Dabar I. K. už Panevėžyje įvykdytas dvi vagystes ir plėšimÄ nuteista kalėti dvejus metus. Tokį nuosprendį kalinių grožio konkurse kadaise labai gerai įvertintai alytiÅ¡kei paskelbė Panevėžio miesto apylinkės teismas, dėl daugybės teistumų pripažindamas nuteistÄ jÄ recidyviste“, neatitinka tikrovės“;iÅ¡ atsakovo UAB „Vendus” priteisti ieÅ¡kovei I.

K. 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo; iš atsakovo UAB „Vendus“ priteisti K. K. 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas UAB „Vendus“ (anksčiau – UAB „Tavo akistata“) iki 2014 m. liepos 15 d. leistame laikraštyje „Akistata“, šio laikraščio 2012 m. vasario 14 d. Nr. 13 (1916) išspausdino žurnalistės I. Z. straipsnį „Lakštingala negali nečiulbėti“. Jame buvo klaidingai aprašytos aplinkybės, kuriomis ieškovės sūnui paskirta laikinoji globa, taip pat nurodyta neatitinkanti tikrovės informacija, jog ieškovė Panevėžio miesto apylinkės teismo buvo pripažinta recidyviste.

Tikrovės neatitinkantys (klaidingi) teiginiai žemina ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ . Straipsnyje be ieÅ¡kovės sutikimo buvo nurodyta informacija apie ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę. Straipsnyje taip pat pavieÅ¡inta informacija apie ieÅ¡kovės pastangas nustatyti vaiko tėvystę pažeidžia ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumÄ . Be to, kartu su straipsniu „LakÅ¡tingala negali nečiulbėti“ atsakovė iÅ¡spausdino nuotraukÄ , kurioje ieÅ¡kovė laiko ant rankų savo sÅ«nų, nors ieÅ¡kovė nebÅ«tų davusi sutikimo dėl jos ir sÅ«naus fotografavimo tokiam tikslui.

IeÅ¡kovė kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijÄ , kuri 2012 m. birželio 25 d. posėdžio nutarimu Nr. 11 pripažino, kad publikacijoje buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 36 ir 53 straipsniai.Trečiasis asmuo V. M. atsiliepime į ieÅ¡kinį palaikė ieÅ¡kovų reikalavimus. Ji paaiÅ¡kino, kad nuo 2010 m. globoja ieÅ¡kovės mažametį sÅ«nų. Berniukas, kelis kartus pamatęs publikacijÄ , labai jautriai sureagavo, teko vartoti raminamuosius vaistus.

Be to, iki straipsnio publikacijos niekas nežinojo, kieno vaikÄ globoja V. M.. Po publikacijos teko aiÅ¡kintis kaimynams, vaikų darželyje.Trečiasis asmuo I. Z. 2014 m. gruodžio 12 d. pateiktame paaiÅ¡kinime -nuomonėje nurodė, kad ieÅ¡kovė pati bendravo ja, žinodama, kad Å¡i yra žurnalistė. Publikuotoje nuotraukoje matyti, kad ieÅ¡kovė pozavo pati, vaiko veiduko nematyti, kaip ir reikalaujama pagal teisės aktus. Vaiko asmenybė kartu su straipsniu publikuotoje nuotraukoje neatskleista.Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, nustatė, kad ieškovė I. K. yra nepilnamečio K. K., gimusio 2006 m. gegužės 19 d., motina, tačiau ieškovei laikinai apribota motinos valdžia sūnaus atžvilgiu, vaikui nustatyta nuolatinė globa, jo globėja paskirta V. M., kuri 2014 m. spalio 21 d. teismo posėdyje patvirtino, kad ji iki šiol yra oficiali K. K. globėja.

Laikraštyje „Akistata“ 2012 m. vasario 14 d. Nr. 13 (1916) buvo išspausdintas žurnalistės I. Z. straipsnis „Lakštingala negali nečiulbėti“ (b. l. 16-27, t.

2) apie ieÅ¡kovę ir jos sÅ«nų. Tuo metu laikraÅ¡tį „Akistata“ leido atsakovas UAB „Vendus“. Teismas, vadovaudamasis CK 3.256 str., 3.272 str., konstatavo, kad ieÅ¡kovė nėra tinkama atstovė pagal įstatymÄ ir negalėjo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio savo nepilnamečio sÅ«naus vardu. Byloje dalyvaujanti trečiuoju asmeniu V. M., kuri yra paskirta ieÅ¡kovės sÅ«naus globėja, nors ir sutiko su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, tačiau savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko nepareiÅ¡kė.Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės pozicija, jog straipsnyje buvo klaidingai apraÅ¡ytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovės sÅ«nui paskirta laikinoji globa.

Teismas iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-246-837/2013 ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-341-278/2013 yra konstatuota, kad ieÅ¡kovei motinos valdžia jos sÅ«naus K. K. atžvilgiu buvo laikinai apribota bÅ«tent dėl jos netinkamo gyvenimo bÅ«do, todėl atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl Å¡ios informacijos, kaip neatitinkančios tikrovės, paneigimo.

Teismas taip pat nesutiko su ieÅ¡kovės teigimu, jog žinia, kad ieÅ¡kovė pripažinta recidyviste, neatitinka tikrovės ir žemina ieÅ¡kovės garbę bei orumÄ . Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 19 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-184-768/2012 (b. l. 10-15, t. 1), motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog „kaltinamoji teisiama 10 kartÄ , pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio nuostatas yra recidyvistė <...>“, todėl nors minimo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ieÅ¡kovė nebuvo įvardinta recidyviste, nėra pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad publikacijoje „LakÅ¡tingala negali nečiulbėti“ paskleista žinia, jog ieÅ¡kovė Panevėžio miesto apylinkės teismo buvo pripažinta recidyviste, neatitinka tikrovės.Teismas nustatė, jog Å¡ioje byloje nėra ginčo, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-184-768/2012, iÅ¡nagrinėtos vieÅ¡ame teismo posėdyje, medžiagoje buvo medicinos ekspertų pateiktų duomenų, kuriuose apraÅ¡yta ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klė (b. l. 10-15, t. 1).

Teismas pripažino, kad atsakovas (visuomenės informavimo priemonė) nepaisė įstatyme numatyto ir teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinto draudimo vieÅ¡inti informacijÄ apie paciento sveikatÄ , todėl konstatavo, kad, paskelbdamas informacijÄ apie ieÅ¡kovės sveikatÄ be jos sutikimo, dienraÅ¡tis (atsakovas) pažeidė ieÅ¡kovės teisę į privatų gyvenimÄ .Teismas taip pat sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, jog informacijos apie ieÅ¡kovės nesėkmingas pastangas nustatyti vaiko tėvystę skleidimas pažeidžia ieÅ¡kovės teisę į privataus gyvenimo neliečiamumÄ , kadangi neįrodyta, jog ieÅ¡kovė atsakovui ar trečiajam asmeniui (publikacijos autorei) bÅ«tų davusi sutikimÄ dėl minėtų duomenų paskleidimo.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija 2012 m. birželio 25 d. sprendime (posėdžio protokolo Nr.

11) taip pat pripažino, kad publikacijoje „LakÅ¡tingala negali nečiulbėti“ buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 36 ir 53 straipsniai, susiję su draudimu be žmogaus sutikimo skelbti žinias apie to žmogaus privatų gyvenimÄ (b. l. 8, t. 1). Duomenų, kad atsakovas bÅ«tų nesutikęs su nurodytu Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2012 m. birželio 25 d. sprendimu ir jį skundęs, byloje nėra.Teismas atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dalyje dėl teisės į atvaizdÄ pažeidimo.

Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovės nuotrauka yra padaryta iÅ¡ esmės vieÅ¡oje vietoje (po nuotrauka nurodyta jos padarymo vieta – pataisos namai; ieÅ¡kovė pripažįsta, kad pataisos namuose tuo metu vyko Å¡ventė, kurioje dalyvavo žurnalistai) ir iÅ¡ esmės ieÅ¡kovei pozuojant. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog nesutiko bÅ«ti fotografuojama, ar kad uždraudė spausdinti jos nuotraukÄ (CPK 178 str.), o aplinkybė, jog ieÅ¡kovės fotografija buvo panaudota publikacijai apie jÄ , ieÅ¡kovės asmenybei iliustruoti, nėra pagrindas konstatuoti, jog tai pažeidžia ieÅ¡kovės garbę ar orumÄ , jog ieÅ¡kovės atvaizdas yra publikuojamas jÄ Å¾eminančiame kontekste.

Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovės atvaizdas yra susijęs su straipsnio „LakÅ¡tingala negali nečiulbėti“ pavadinimu bei turiniu, su ieÅ¡kovės gyvenimo bÅ«du bei jos vieÅ¡u pasirodymu prieÅ¡ keletÄ metų Panevėžio pataisos namuose surengtame gražiausių kalinių konkurse, t. y. su tuo, kad ji yra tapusi iÅ¡ esmės vieÅ¡u asmeniu, kurio atvaizdas (nuotrauka) paskelbtas turint teisėtÄ pagrindÄ â€“ atskleisti visuomeninę reikÅ¡mę turinčias privataus Å¡io asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (CK 2.23 str. 3 d., 2.22 str. 2 d.), todėl atskiras ieÅ¡kovės sutikimas skelbti jos atvaizdÄ nebuvo reikalingas.Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė civilinėje byloje iÅ¡ esmės neįrodinėjo aplinkybių dėl sveikatos sutrikimo ar patirtų nepatogumų, į bylÄ nebuvo pateikti medicininiai dokumentai, galėjusieji patvirtinti ieÅ¡kovės tariamai pablogėjusiÄ sveikatos bÅ«klę dėl pavieÅ¡intos publikacijos.

Aplinkybę, kad ieÅ¡kovė galbÅ«t patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, iÅ¡ dalies patvirtino tik trečiasis asmuo V. M.. Teismas, atsižvelgdamas ir į tai, jog pati ieÅ¡kovė publikacijos pasirodymo metu vedė netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, jog yra pagrindas iÅ¡ atsakovo priteisti ieÅ¡kovei 100 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri, teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tų pakankama satisfakcija dėl ieÅ¡kovės teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimo (CK 6.250 str., CPK 185 str.).

III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė I. K. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kinys atmestas – panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ įpareigoti atsakovÄ UAB „Vendus“ paskelbti ieÅ¡kovės nurodyto turinio publikacijos teiginių paneigimÄ , o dalyje, kurioje ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies – sprendimÄ pakeisti ir padidinti priteistinÄ neturtinę žalÄ iki 2896,20 Eur. Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra simbolinio dydžio, neatitinka teismų praktikos ir yra neadekvatus padarytiems pažeidimams.

Kasacinis teismas iÅ¡ atsakovo, pavieÅ¡inusio analogiÅ¡ku bÅ«du gautÄ informacijÄ apie paciento sveikatÄ , priteisė 10 000 Lt neturtinę žalÄ . LaikraÅ¡tis, kuriame yra publikacija apie ieÅ¡kovę, iÅ¡leistas 9269 egzempliorių tiražu, ginčo straipsnis anonsuojamas pirmame puslapyje, o atsakovas pavieÅ¡ino ieÅ¡kovei itin jautrius sveikatos bÅ«klės aspektus, tačiau Å¡ių aplinkybių teismas nevertino.Teismas nepagrįstai teigė, kad ieÅ¡kovės gyvenimo bÅ«das yra aplinkybė, pateisinanti jos teisės į privataus gyvenimo neliečiamumÄ ribojimÄ , ir dėl to priteisė mažesnį žalos atlyginimÄ .

Sveikatos bÅ«klės pablogėjimas taip pat nėra bÅ«tina sÄ lyga priteisti teisingÄ Å¾alos atlyginimÄ .Ginčo straipsnis buvo publikuotas dar prieÅ¡ priimant teismo nurodytus teisminius sprendimus, kuriuose pasisakyta dėl ieÅ¡kovės gyvenimo bÅ«do. IeÅ¡kovės sÅ«nui globa buvo paskirta iki Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo priėmimo.Teismas nepagrįstai teigia, kad publikacijoje nurodyti teiginiai apie tai, jog ieÅ¡kovė pripažinta recidyviste, yra teisingi dėl to, kad teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodyta, esÄ ieÅ¡kovė yra recidyvistė.

Toks vertinimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatoms dėl asmens pripažinimo recidyvistu, kadangi egzistuojant sÄ lygoms asmenį pripažinti recidyvistu, jis nebÅ«tinai juo pripažįstamas, kaip ir buvo ieÅ¡kovės atveju.IeÅ¡kovė nesutinka su teismo vertinimu dėl jos nuotraukos publikavimo. Nurodo, kad renginys buvo uždaras, jame negalėjo dalyvauti bet kuris norintis asmuo, todėl teismas nepagrįstai teigia, jog nuotrauka buvo padaryta vieÅ¡oje vietoje. Atsakovui tenka naÅ¡ta įrodyti, jog ieÅ¡kovė sutiko bÅ«ti fotografuojama ir kad vėliau Å¡i nuotrauka bÅ«tų spausdinama.

Atsakovas prieštaravimų nepateikė, todėl nėra pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais. Teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai teigia, kad vien dėl to, jog ieškovė prieš 10 metų iki pasirodant straipsniui dalyvavo kalinių grožio konkurse, ji tapo viešu asmeniu, dėl ko nepagrįsti ir teismo teiginiai, jog ieškovės gyvenimo aplinkybės ir asmeninės savybės turi visuomeninę reikšmę. Ieškovės dalyvavimas konkurse buvo vienetinis atvejis, be to, ginčo nuotrauka su šiuo konkursu niekaip nesusijusi.

IeÅ¡kovės nuotraukos iÅ¡spausdinimas kartu su garbę ir orumÄ Å¾eminančiais duomenimis savaime menkina asmens garbę ir orumÄ .Pripažįstant ieÅ¡kovės aukščiau nurodytas aplinkybes, turėtų bÅ«ti peržiÅ«rimas ir priteistos neturtinės žalos dydis.              Atsiliepimų į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nepateikta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Byloje sprendžiamas teisės į privataus gyvenimo ir jo slaptumo, teisės į atvaizdÄ bei asmens garbės ir orumo gynimo pažeidimų, iÅ¡ kurių pagal CK 2.22-2.24 straipsnių nuostatas kildinama apeliantės teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ , klausimas.Asmens teisė laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti.

Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informacijÄ , pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises bei teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.24 straipsnio 1 dalyje. Dėl neturtinių teisių pažeidimo paskleidus tikrovės neatitinkančias bei asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančias žinias Ä®statymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumÄ . Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumÄ Å¾eminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis.

SÄ voka ,,duomenys“ reiÅ¡kia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informacijÄ , kurios tikrumÄ galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiÅ¡kia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, iÅ¡galvotos, t. y. iÅ¡ tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba bÅ«ta kitokių. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai, kas reiÅ¡kia, kad bÅ«tent atsakovė turėjo įrodyti, jog žurnalistės iÅ¡sakytos ir vieÅ¡ai spaudoje paskelbtos frazės apie ieÅ¡kovę atitinka tikrovę.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad straipsnio citatos „Nuolatinio darbo ji (I.

K.) neturėjo, seno gyvenimo bÅ«do neiÅ¡sižadėjo – taip alytiÅ¡kės sÅ«nelis netrukus atsidÅ«rė globėjų Å¡eimoje“; „Dabar I. K. už Panevėžyje įvykdytas dvi vagystes ir plėšimÄ nuteista kalėti dvejus metus. Tokį nuosprendį kalinių grožio konkurse kadaise labai gerai įvertintai alytiÅ¡kei paskelbė Panevėžio miesto apylinkės teismas, dėl daugybės teistumų pripažindamas nuteistÄ jÄ recidyviste“, atitinka tikrovę. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, vis dėlto pažymėdama, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl tokių teiginių tikrumo perkėlė ieÅ¡kovei.Nors apeliantė teigia, kad laikinoji globa jos sÅ«nui buvo paskirta dėl tos priežasties, kad ji buvo nuteista laisvės atėmimo bausme, o ne dėl netinkamo jos gyvenimo bÅ«do, teismas nesutinka su tokiu aplinkybių vertinimu.

Tai, kad minėtais teiginiais paskleisti duomenys iÅ¡ esmės atitinka tiesos kriterijų, įrodo byloje esantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-184-768/2012 (t. 1, b. l. 10-15), kurio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog ieÅ¡kovė laisvės atėmimo bausmėmis teisiama nuo 18 metų, o paleista į laisvę, daugumoje atvejų nepraėjus nė metams – vėl nusikalsta, dėl ko Panevėžio miesto apylinkės teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės antivisuomeninės nuostatos nepasikeitusios, bÅ«dama laisvėje ji nerodo pastangų pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ , veda žalingÄ gyvenimo bÅ«dÄ ir tik netekusi laisvės pradeda analizuoti savo elgesio priežastis, rÅ«pintis sÅ«numi, gyvenančiu kartu su globėja.

Kaip matyti, jau Å¡iame nuosprendyje buvo konstatuota, jog apeliantė (ieÅ¡kovė) vedė netinkamÄ , teisei prieÅ¡ingÄ gyvenimo bÅ«dÄ nuo 18 metų, dėl ko buvo ir teisiama, o tokios aplinkybės lėmė globos skyrimÄ ieÅ¡kovės sÅ«nui. Å ios aplinkybės yra tiesiogiai susijusios ir viena nuo kitos priklausomos, t. y. ieÅ¡kovei atsisakius (iÅ¡sižadėjus) senojo netinkamo gyvenimo bÅ«do, ji nebÅ«tų buvusi teisiama, o jos sÅ«naus globa nebÅ«tų perduota kitam asmeniui, todėl nėra pagrindo teigti, jog publikacijos teiginys „Nuolatinio darbo ji (I.

K.) neturėjo, seno gyvenimo bÅ«do neiÅ¡sižadėjo – taip alytiÅ¡kės sÅ«nelis netrukus atsidÅ«rė globėjų Å¡eimoje“ neatitinka tikrovės. Tame pačiame pirmiau nurodytame nuosprendyje charakterizuojant apeliantės asmenybę, teismas nurodė, kad ji teisiama 10 kartÄ , pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio nuostatas yra recidyvistė. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju ginčo publikacijos teiginyje “teismas, dėl daugybės teistumų pripažindamas nuteistÄ jÄ recidyviste” pavartotas terminas “pripažindamas”, kaip teisinis terminas, Å¡iame kontekste nėra tikslus, kadangi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio nuostatas teismas gali asmenį pripažinti tik pavojingu recidyvistu (LR BK 27 str. 3 d.), o kvalifikuojant, ar asmuo yra recidyvistas, vertinama, ar yra atsiradę nusikaltimų recidyvo požymių (LR BK 27 str. 1 d.).

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, netikslumas publikacijoje vartojant terminÄ â€œpripažindamas” Å¡iuo konkrečiu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės. Kaip minėta, įstatymas neapibrėžia galimybės asmenį pripažinti tik recidyvistu (asmuo gali bÅ«ti teismo pripažintas pavojingu recidyvistu), o ginčo publikacijos teiginys pats savo esme neatitinka netiesos kriterijaus, kadangi buvo remtasi apkaltinamajame nuosprendyje konstatuotu faktu, jog buvo susiformavęs kvalifikuojantis nusikaltimų recidyvas, todėl pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ ieÅ¡kovė laikytina recidyviste, t. y. toks teiginys faktiÅ¡kai atitinka tikrovę.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pirmiau aptartoje ieÅ¡kinio reikalavimų dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl teisės į asmens atvaizdÄ pažeidimo CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visais atvejais tiek fotografuojant asmenį, tiek siekiant spausdinti (publikuoti, vieÅ¡inti) asmens nuotraukÄ , reikia to asmens sutikimo. Ä®statymas numato iÅ¡imtį tik tuomet, jeigu Å¡ie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama vieÅ¡oje vietoje (CK 2.22 str. 2 d.).Apeliacinis teismas nesutinka su apeliantės pozicija, jog ji buvo nufotografuota ne vieÅ¡oje vietoje.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡a vieta pripažįstamos ir laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje esančios bendrojo naudojimo vietos, tarp jų ir nuteistųjų gyvenamosios patalpos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2004, 2K-159/2009, 2K-27/2013, 2K-116-895/2015). Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog fotografuojant apeliantė iÅ¡ esmės pozavo, kadangi ji žiÅ«ri teisiai į fotoobjektyvÄ , nesidangsto ir nebando slėpti savo veido, jokia iÅ¡raiÅ¡ka nedemonstruoja savo nepasitenkinimo fotografavimu, iÅ¡ ko bÅ«tų galima spręsti, jog apeliantė savo veiksmais reiÅ¡kė nesutikimÄ bÅ«ti fotografuojama, kadangi asmuo nepraranda privatumo ir individualumo net ir bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2004).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kas savo procesiniuose dokumentuose Å¡ioje byloje apeliantė ir neteigė, kad ji nesutiko bÅ«ti fotografuojama. Tačiau sprendžiant, ar buvo pažeista teisė į atvaizdÄ , esminę reikÅ¡mę turi ta aplinkybė, jog apeliantė nedavė sutikimo jos nuotraukÄ spausdinti (vieÅ¡ai publikuoti patalpinant laikraÅ¡tyje). Nors asmens teisė į atvaizdÄ nėra absoliuti ir, jeigu asmens nuotraukos publikavimÄ pateisina vieÅ¡asis interesas, asmens sutikimas tam nereikalingas, tačiau jeigu tokio intereso nėra, asmens nuotraukos publikavimas be jo sutikimo reiÅ¡kia Å¡io asmens teisės į atvaizdÄ pažeidimÄ .

Sprendžiant dėl to, pažeista asmens teisė į atvaizdÄ ar ne, svarbu ir tai, kokio tikslo siekta publikuojant nuotraukÄ â€“ informuoti visuomenę ar tik patenkinti jos smalsumÄ ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė, prieÅ¡ keliolika metų iki aptariamos laikraščio publikacijos vieÅ¡ai pasirodžiusi Panevėžio pataisos namuose surengtame gražiausių kalinių konkurse, tapo iÅ¡ esmės vieÅ¡u asmeniu, kurio atvaizdas (nuotrauka) paskelbtas turint teisėtÄ pagrindÄ â€“ atskleisti visuomeninę reikÅ¡mę turinčias privataus Å¡io asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia iÅ¡vada.

Teisės doktrinoje išskiriamos dvi viešųjų asmenų grupės:

1) ex officio vieÅ¡ieji asmenys, t. y. dėl savo einamų pareigų, veiklos ir visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai jÄ dominantys;

2) trumpalaikiai viešieji asmenys, kurie sulaukia visuomenės dėmesio dėl tam tikro įvykio ar poelgio (pavyzdžiui, savo vaikus nužudžiusi motina ar savižudį išgelbėjęs pareigūnas ir t. t.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje taip pat apibrėžė viešiesiems asmenims būdingus požymius:

1) šie asmenys dėl einamų pareigų ar savo darbo pobūdžio dalyvauja viešajame gyvenime;

2) jų veikla turi reikÅ¡mės vieÅ¡iesiems reikalams (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio ir 14 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”).Akivaizdu, jog apeliantė nėra vieÅ¡as asmuo ex officio, tačiau pagal teisės doktrinÄ jÄ bÅ«tų galima pavadinti trumpalaikiu vieÅ¡uoju asmeniu, kadangi apeliantė 2002 m. dalyvavo gražiausios kalinės rinkimų konkurse, kuris buvo transliuojamas per televizijÄ .

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks trumpalaikis apeliantės viešumo pasireiškimas nereiškia, jog apeliantė tapo viešu asmeniu neribotam laikui. Pažymėtina, kad apeliantė po minėto pasirodymo konkurse vėliau nedalyvavo viešame visuomenės gyvenime, savo veikla nedarė įtakos viešiesiems reikalams, visuomenės gyvenimui. Be to, ginčo nuotrauka buvo padaryta praėjus gana ilgam laiko tarpui nuo minėto konkurso – 2008 m., o laikraštyje publikuota dar vėliau – 2012 m.

Ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė prieÅ¡ deÅ¡imt metų iki pasirodant ginčo straipsniui dalyvavo kalinių grožio konkurse, pati savaime nesudaro pagrindo jÄ laikyti vieÅ¡uoju asmeniu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės nuotraukos publikavimui nebuvo vieÅ¡ojo intereso, todėl ieÅ¡kovės sutikimas publikuoti jos nuotraukÄ buvo bÅ«tinas.Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog laikraÅ¡tyje „Akistata“ publikuota fotografija nepažeidžia ieÅ¡kovės garbės ir orumo ar, kad ieÅ¡kovės atvaizdas nėra publikuojamas jÄ Å¾eminančiame kontekste.

Kaip nustatyta byloje, ginčo straipsnyje buvo vieÅ¡inamos aplinkybės apie tai, kad ieÅ¡kovei pasireiÅ¡kia psichikos sutrikimai dėl alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo. Suprantama, kad tokių aplinkybių vieÅ¡as atskleidimas formuoja neigiamÄ visuomenės požiÅ«rį į ieÅ¡kovės asmenybę. Ginčo straipsnyje taip pat kalbama apie ieÅ¡kovės emocinės bÅ«klės sutrikimus, teigiama, kad ji neturi patikimų žinių apie tai, kas yra jos vaiko tėvas, atskleidžiami jos nesėkmingi bandymai iÅ¡aiÅ¡kinti sÅ«naus tėvystę.

Kaip jau pažymėta, tokių aplinkybių atskleidimas pažeidė ieÅ¡kovės teisę į privataus gyvenimo neliečiamumÄ (ieÅ¡kovė nenorėjo tokių aplinkybių vieÅ¡inimo, tad pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai pripažinta, jog tų aplinkybių pavieÅ¡inimu buvo pažeista ieÅ¡kovės teisė į privatų gyvenimÄ ), be to, tos aplinkybės pateiktos neigiamo ieÅ¡kovės gyvenimo bÅ«do atskleidimo fone. Tokių aplinkybių iliustravimas publikuojant ieÅ¡kovės nuotraukÄ sustiprina tÄ bendrÄ negatyvų fonÄ , ieÅ¡kovės atvaizdas straipsnyje publikuojamas jÄ iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste, todėl darytina iÅ¡vada, jog toks neteisėtas nuotraukos publikavimas sukelia neigiamus iÅ¡gyvenimus, sukuriančius pagrindÄ iÅ¡ teisę pažeidusio asmens reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtas asmens nuotraukos iÅ¡spausdinimas visuomenės informavimo priemonėje kartu su publikuojamais asmenį neigiamai apibÅ«dinančiais duomenimis pripažintinas žeminančiu asmens garbę ir orumÄ , dėl to darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės nuotrauka negalėjo bÅ«ti demonstruojama ir CK 2.22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų pagrindu.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad apskųsto sprendimo motyvai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nebuvo pažeista ieÅ¡kovės teisė į atvaizdÄ , ir kurių pagrindu atmetė atitinkamÄ ieÅ¡kinio dalį, yra nepagrįsti.

             Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Gana gausioje kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, laikomasi pozicijos, kad įstatyme apibrėžtas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu) sÄ raÅ¡u tokių kriterijų, kurie turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju.Pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovei 100 Eur dydžio neturtinę žalÄ dėl jos teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio dydžio suma neužtikrina ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos teisingo atlyginimo ir yra per maža. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, jog ieÅ¡kovė ginčo publikacijos pasirodymo metu vedė netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ . Tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, teisės į teisingÄ teismÄ principams, kadangi ieÅ¡kovės gyvenimo bÅ«das pats savaime nepaneigia ir nesumenkina atsakovės neteisėtų veiksmų padarinių ir jais padarytos neturtinės žalos ieÅ¡kovei masto.

Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino nuostatÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodinėjo aplinkybių dėl jos sveikatos pablogėjimo ar patirtų nepatogumų. Pažymėtina, kad nustačius, jog buvo pažeista asmens teisė į privatumÄ , konstatavus, jog buvo pavieÅ¡inti tokie duomenys apie ieÅ¡kovę, kurių ji nenorėjo vieÅ¡inti (įskaitant neteisėtÄ pavieÅ¡inimÄ ieÅ¡kovės atvaizdo), akivaizdu, jog ieÅ¡kovė patyrė stresÄ , neigiamas emocijas, dvasinius iÅ¡gyvenimus, kitus nepatogumus, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo perkėlė ieÅ¡kovei aplinkybių dėl galimo jos sveikatos pablogėjimo ar patirtų nepatogumų įrodinėjimo tam tikrais raÅ¡ytiniais įrodymais (pvz., medicininiais dokumentais) naÅ¡tÄ .Teisėjų kolegija, konstatavusi, jog ginčo straipsnio bei nuotraukos publikavimu buvo pažeista ne tik ieÅ¡kovės teisė į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ , bet ir teisė į atvaizdÄ , įvertinusi Å¡ioje nutartyje pirmiau iÅ¡dėstytas bylos aplinkybes, tai, kad ieÅ¡kovė patyrė emocinius nepatogumus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, neigiamÄ aplinkinių reakcijÄ neteisėtai pavieÅ¡inus duomenis apie jos privatų gyvenimÄ ir neteisėtai iÅ¡spausdinus nuotraukÄ prie ieÅ¡kovę ir jos gyvenimÄ neigiamai apibÅ«dinančios publikacijos, prieina prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas padidintinas iki 1 000 Eur sumos.Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo metu atsakovė UAB „Vendus“ yra įgijusi bankrutuojančios įmonės teisinį statusÄ , todėl ieÅ¡kovei priteisus neturtinės žalos atlyginimÄ , Å¡io atlyginimo dydžio apimtyje ieÅ¡kovė turi teisę į kreditorinio reikalavimo patvirtinimÄ atsakovės BUAB „Vendus“ bankroto byloje.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimÄ , atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).Bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos tvarka metu ieÅ¡kovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pagal byloje esančius duomenis, nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, iÅ¡laidos už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ sudarė 597,01 Lt (172,91 Eur) (t. 1, b. l. 189), bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka – 57,90 Eur (t. 2, b. l. 78).

Šios valstybės išlaidos teikiant byloje teisinio atstovavimo ieškovei paslaugas susidarė iki bankroto bylos atsakovei UAB „Vendus“ iškėlimo, todėl, įvertinus bylos baigtį, jos priteisiamos iš atsakovės. Kadangi atsakovė šiuo metu yra bankrutuojantis juridinis asmuo, jos bankroto administratorius turi imtis veiksmų, kad šioje byloje valstybei priteisiamų išlaidų suma būtų atitinkamai pakoreguotas (padidinamas) kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas BUAB „Vendus“ bankroto byloje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimÄ , padidinant iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vendus“ (j. a. k. 302324687) ieÅ¡kovei I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ iki 1 000 Eur, taip pat padidinant iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vendus“ priteistÄ valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iki 230,81 Eur.Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                         Artūras Driukas                                                                                                                       Konstantinas Gurinas                                                                                                           Gintaras Pečiulis