2023-08-02 Nr. AB-14074-3-61-3-06562-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2023-08-02 Nr. AB-14074-3-61-3-06562-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-391-502/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06562-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. rugpjūčio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos (toliau – ir Inspekcija), prašydama: 1) panaikinti 2023 m. balandžio 25 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento raštą Nr. 2D-7137 „Dėl patikrinimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Inspekciją atlikti veiksmus – kuo skubiau išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. balandžio 7 d. prašymą dėl faktinių duomenų vietoje patikrinimo datos atidėjimo bei paskyrus naują pakartotinės patikros datą, atlikti pakartotinį, teisės aktų reikalavimus atitinkantį, statybos, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Teismas nurodė, kad Raštu pareiškėja yra informuojama, jog 2023 balandžio 12 d. Departamentas atliko faktinių duomenų patikrinimą ir 2023 m. balandžio 14 d. užregistravo faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas konstatavo, kad Rašte pateikta tam tikro informacinio pobūdžio informacija, faktai, tačiau jais nebuvo pareiškėjai sukurtos pareigos, nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų). Teismas darė išvadą, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimai atlikti veiksmus – kuo skubiau išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. balandžio 7 d. prašymą dėl faktinių duomenų vietoje patikrinimo datos atidėjimo bei paskyrus naują pakartotinės patikros datą, atlikti pakartotinį, teisės aktų reikalavimus atitinkantį, statybos, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą yra išvestiniai, todėl šie papildomi reikalavimai, atlikti veiksmus, susiję su informacinio pobūdžio Raštu, nenagrinėtini teisme.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas atsisakė priimti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą.
Pareiškėja nurodo, kad Raštas, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti patikrinimo datą ir laiką, sukelia pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes, kadangi iš jos buvo atimta galimybė dalyvauti atsakovo organizuojamame patikrinime, paaiškinti tikrinamas aplinkybes ir teikti pastabas dėl galimai netinkamai atliekamos priežiūros.
Pareiškėja pažymi, kad pačiame Rašte yra nurodyta jo apskundimo tvarka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą atsakovui Inspekcijai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos skundžiamas Raštas, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie atliktą faktinių duomenų patikrinimą ir 2023 m. balandžio 14 d. priimtą faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, yra konstatuojamojo, informacinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių ir negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, skundžiamu ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nes laikosi pozicijos, kad ginčijamas Raštas turi įtakos jos teisėms ir pareigoms.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).
Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad 2023 m. kovo 27 d. gavo Inspekcijos raštą, kuriuo pareiškėja 2023 m. balandžio 12 d. buvo kviečiama atvykti į statybos, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimą (dėl galimai savavališkai atliktų statybos darbų).
Pareiškėja 2023 m. balandžio 7 d. informavo Inspekciją, kad nori dalyvauti patikrinime, tačiau dėl svarbių priežasčių negali į jį atvykti, todėl prašė paskirti kitą patikrinimo laiką.
Byloje ginčijamu Raštu Inspekcija informavo pareiškėją apie atliktą patikrinimą ir surašytą faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių savarankiškų materialinių teisinių pasekmių nesukelia.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Statybos valstybinė priežiūra apima statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą (Įstatymo 8 str. 2 d. 4 p.). Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad statybos patikrinimo metu nustačius, kad statyba vykdoma savavališkai, atliekami šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyti su savavališkos statybos padarinių šalinimu susiję veiksmai. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinių duomenų patikrinimas vietoje yra viena iš duomenų fiksavimo priemonių ir pagal savo paskirtį bei teisinę reikšmę jis negali būti pripažintas savarankišku ir pakankamu pagrindu atsakomybei taikyti. Tai tik administracinės procedūros dalis, o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas (veiksmas). Nurodytos Įstatymo nuostatos patvirtina, kad patikrinimo metu nustačius pažeidimų, yra imamasi Įstatyme nurodytų veiksmų dėl jų šalinimo, atsakomybės taikymo, kompetentingų asmenų informavimo ir kitų, priimami su tuo susiję sprendimai. Taigi, net minėtos procedūros metu surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas negali būti laikomas individualiu teisės aktu, priimtu pareiškėjos atžvilgiu, kadangi jis tiesiogiai pareiškėjai teisinių pasekmių nesukėlė.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. balandžio 25 d. raštas Nr. 2D-7137 „Dėl patikrinimo“, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie atliktą faktinių duomenų patikrinimą vietoje, negali būti laikomas administraciniu sprendimu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu, o vien šio akto nuginčijimas teisme pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukels. Pareiškėjos nurodyti argumentai dėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje teisėtumo šios išvados nepaneigia. Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė