2019-10-02 Nr. AB-18573-3-61-3-02277-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-602-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02277-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Sveikas miestas) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas, Savivaldybė) 2019 m. birželio 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti arba pakeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2019 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 1S-67 (2019) (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo 1, 3 ir 4 punktų galiojimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarimu Savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. 1-1606 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį baseiną, esantį (duomenys neskelbtini), perduoti valdyti ir naudoti patikėjimo teise viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Sveikas miestas“, buvo pripažintas pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus (rezoliucinės dalies 1 p.), Savivaldybei paskirta 31 500 Eur bauda (rezoliucinės dalies 2 p.), Savivaldybė įpareigota ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Nutarimo paskelbimo Tarybos interneto svetainėje panaikinti Sprendimą, taip pat konkurencingos procedūros būdu atrinkti ūkio subjektą ar ūkio subjektus, valdysiančius baseino infrastruktūrą ir teiksiančius susijusias paslaugas (rezoliucinės dalies 3 p.), Savivaldybė įpareigota ne vėliau kaip per 14 dienų nuo paskirtos baudos sumokėjimo ir kitų įpareigojimų įvykdymo apie tai informuoti Tarybą, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus (rezoliucinės dalies 4 p.).

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tvirtino, jog šiuo atveju egzistuoja sąlygos tokiai priemonei taikyti. Pirma, pareiškėjo reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o jo nesutikimas su Nutarimo išvadomis grindžiamas konkrečiomis įstatymo nuostatomis bei gausia teismų praktika. Antra, Nutarimo vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, nes, Savivaldybei panaikinus Sprendimą, baseinas neapibrėžtą laiko tarpą (dėl teisminio ginčo nagrinėjimo ir konkurso procedūrų vykdymo) taptų nenaudojamu, o tai būtų nesuderinama su visuomenės interesais, t. y. labiausiai nukentėtų vaikai (jiems, be kita ko, teikiamos nemokamos plaukimo pamokos), baseine taip pat treniruojasi sportininkai, teikiamos kitos viešosios paslaugos. Vykdydamas Nutarimo 3 punktą, pareiškėjas net laikinai negalėtų perduoti valdyti baseiną kitai įstaigai ar įmonei. Be to, teismui tenkinus pareiškėjo reikalavimą, galėtų kilti nauji teisminiai ginčai su konkurso laimėtoju dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, kurio metu vėl gali būti prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjo vertinimu, jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemones taikymas yra adekvatus, proporcingas ir atitiks interesų pusiausvyrą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundą, bet netenkino jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo sustabdyti Nutarimo punktų, kurie nustato pareigas pareiškėjui šešių mėnesių laikotarpiui, galiojimą, nes tikėtina, kad administracinė byla bus išnagrinėta iki 2019 m. gruodžio mėn.

III. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo ir tenkinti pareiškėjo prašymą, t. y. pritaikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjo nuomone, teismo nutartis skundžiamoje dalyje neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes ji nemotyvuota (ji grindžiama net ne teisiniu pagrindu, teismas išvis nevertino sąlygų reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti ar pareiškėjo argumentų) ir priimta pažeidžiant pareiškėjo teisę būti išklausytam. Toliau pareiškėjas iš esmės pakartoja argumentus, kuriais grindė skunde suformuluotą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, bei apžvelgia pagrindinius savo nesutikimo su Nutarimu argumentus, pavyzdžiui, Nutarime netirta, ar veikla, kurią vykdo VšĮ „Sveikas miestas“, gali būti laikoma ūkine veikla pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, be to, atsakovas neturėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad nors vienas iš Nutarime minimų kitų rinkos subjektų būtų ketinęs dalyvauti konkurencingoje procedūroje dėl baseino valdymo. Dėl teismo nurodyto motyvo pareiškėjas pabrėžia, kad, net jei byla pirmosios instancijos teisme bus išnagrinėta iki sueinant 6 mėnesių terminui, pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisės ne iš karto ir galės būti apskųstas apeliacine tvarka, o administraciniuose teismuose bylos abiejose instancijose vidutiniškai nagrinėjamos apie 500 dienų. Tokiu sprendimu teismas tik dar labiau destabilizavo padėtį, o kalbėti apie šalių interesų pusiausvyrą nėra prasmės, nes visa rizika, nepriklausomai nuo galutinio teismo sprendimo, tenka išimtinai tik pareiškėjui.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas pareiškėjo poziciją dėl Nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo laiko jo subjektyvia nuomone ir pažymi, kad, atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, tikėtina, jog Nutarimas nėra nepagrįstas. Akcentuoja, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo atžvilgiu ūkinės veiklos sąvoka yra apibrėžta ne Vietos savivaldos įstatyme, o Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 21 dalyje.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė, kad, nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo teiginiai, jog, nesustabdžius Nutarimo nuostatų galiojimo, baseinas taptų nenaudojamu, yra neteisingi, nes pareiškėjui yra suteiktas 6 mėnesių terminas konkurencingai procedūrai įvykdyti ir toks terminas yra pakankamas (tai patvirtina teismų praktika), o iki tol baseiną gali valdyti esamas operatorius. Šią konkurencingą procedūrą gali laimėti ir esamas valdytojas. Pareiškėjas remiasi tik prielaidomis apie konkurencingos procedūros trukmę, jos rezultatų apskundimą. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą galimybę viešojo administravimo subjekto prašymu atidėti įpareigojimų įvykdymo terminą iki dvigubai ilgesnio termino, taigi, pareiškėjui dėl objektyvių priežasčių negalint laiku užbaigti konkurencingos procedūros, baseino veiklos nepertraukiamumas galės būti užtikrintas, užkertant kelią žalai. Jei Savivaldybė per 2 mėnesius nuo Nutarimo paskelbimo nepradėjo konkurencingos procedūros, tai, atsakovo nuomone, yra jos pačios pasirinkimas ir prisiimta rizika. Atsakovo teigimu, skundo tenkinimo atveju, užkirsti kelią ginčams su konkurencingos procedūros laimėtoju galima tinkamai apibrėžus Savivaldybės ir atitinkamo ūkio subjekto santykius. Tiek baseiną valdant Savivaldybės kontroliuojamam ūkio subjektui, tiek kitam atrinktam ūkio subjektui, baseinas bus valdomas tuo tikslu, kuriam jis skirtas, nes Savivaldybė konkurencingos procedūros sąlygose galės nustatyti, kokios veiklos vykdymui perduodama baseino infrastruktūra, ir baseino operatorius privalės šių sąlygų laikytis. Atsakovo vertinimu, prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė yra neproporcinga ir jos taikymas ne tik neužkirstų kelio žalos atsiradimui, bet, priešingai, galėtų lemti reikšmingos žalos konkurencijai atsiradimą. Be to, konkurencingos procedūros būdu atrinktas ūkio subjektas veiktų efektyviau nei VšĮ „Sveikas miestas“ ir galėtų pasiūlyti žemesnes baseino paslaugų kainas vartotojams arba sutiktų mokėti tam tikrą naudojimosi infrastruktūra mokestį Savivaldybei ir taip papildytų Savivaldybės biudžetą (tokią tikimybę patvirtina analogiški Tarybos atlikti tyrimai dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo bei tarptautinė praktika).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija), teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Iš šios teisės normos formuluotės akivaizdu, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2975-662/2018, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-442/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-502/2017, 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo 1, 3 ir 4 punktų galiojimą – sieja su tuo, kad, priešingu atveju, jis privalės per 6 mėnesius nuo Nutarimo paskelbimo (šis Nutarimas Tarybos interneto svetainėje paskelbtas 2019 m. birželio 5 d.) įvykdyti konkurencingą procedūrą baseino valdytojui atrinkti, dėl ko gali sutrikti (nutrūkti) baseino veikla. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodęs, kad ši administracinė byla bus išnagrinėta iki 2019 m. gruodžio mėn. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes teismo sprendimas dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo bus priimtas iki Nutarime suformuluotų įpareigojimų įvykdymo termino pabaigos.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kuris akcentavo, jog, pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, toks sprendimas įsiteisėja ne iš karto ir gali būti apskųstas apeliacine tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 str., 132 str. 1 d.), o, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neabejotinai sueitų Nutarime nustatytas 6 mėnesių terminas. Kita vertus, šioje stadijoje pareiškėjo pozicija, jog nagrinėjamoje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas bus apskųstas apeliacine tvarka, paremta tik subjektyviomis prielaidomis.

Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, pareiškėjas jau dabar gali imtis veiksmų konkurencingai procedūrai atlikti, tokios procedūros sąlygas, rezultatus ir įgyvendinimą susiedamas su nagrinėjamos administracinės bylos rezultatu, tokiu būdu išvengdamas tikėtinų neigiamų pasekmių (naujų teisminių ginčų tuo atveju, jei bus priimtas pareiškėjui palankus sprendimas ir jis nuspręs nutraukti sudarytą sutartį su konkurencingos procedūros laimėtoju). Teisėjų kolegija pritaria ir atsakovo argumentams, kad šiuo metu pareiškėjo teiginiai apie konkurencingų procedūrų trukmę yra grindžiami taipogi tik jo pasvarstymais, o tuo atveju, jei pareiškėjas per Nutarime nustatytą terminą negalėtų įvykdyti įpareigojimo, jis galėtų kreiptis į Tarybą dėl termino įpareigojimui įvykdyti atidėjimo Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju neegzistuoja jokios realios, konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, jog, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Tačiau šie pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai neužkerta kelio pareiškėjui, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nes skundžiama teismo nutartis turi trūkumų motyvavimo aspektu, tačiau šie trūkumai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo metu nėra būtinybės stabdyti nurodytų Nutarimo nuostatų galiojimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius