2019-01-29 Nr. AB-2630-3-62-3-02482-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-83-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02482-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018 m. balandžio 30 d. raštą Nr. 7-1203; 2018 m. gegužės 11 d. raštą Nr. 7-1295; 2018 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 7-1259; 2018 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. 69-319; 2018 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. 2-555; 2018 m. gegužės 15 d. raštą Nr. 7-1320; 2018 m. gegužės 7 d. raštą Nr. 7-1252; 2018 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 7-1336; 2018 m. gegužės 14 d. raštą Nr. 7-1304; 2018 m. gegužės 11 d. raštą Nr. 7-1296; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 2S-2161; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 5) įpareigoti Pravieniškių PN-AK tenkinti 2018 m. balandžio 12 d. prašymą Nr. 71(210-461); tęsti pasivaikščiojimus 2 kartus per dieną po 45 minutes ir „šviesos terapiją“; daryti vaizdo įrašus ar šiuos saugoti to paprašius; apklausti teisme raštuose minimus asmenis; patenkinti prašymą dėl radijo stočių keitimo grafiko; perkelti pareiškėją tęsti bausmės atlikimą į kalėjimą; laikytis teisės aktų reikalavimų.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjo V. K. skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad nutartimi, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus, konstatavo, jog nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo žyminio mokesčio, įpareigojo V. K. iki 2018 m. lapkričio 26 d. sumokėti žyminį mokestį, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui.

Teismas nustatė, kad nustatytu terminu pareiškėjas žyminio mokesčio nesumokėjo, pateikė pakartotinį prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pateikė Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 26 d. raštu Nr. 7-1880 pateiktą informaciją apie V. K. gautas pajamas ir kopijų parengimą. Teismas sprendė, kad pateiktas raštas nepatvirtina pareiškėjo sunkios materialinės padėties skundo teismui pateikimo dieną (2018 m. spalio 29 d.) ir nesudaro pagrindo keisti teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartyje padarytos išvados – neatleisti pareiškėjo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pareiškėjas teismo nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo kreiptis į teismą, teikiant ABTĮ normas atitinkantį skundą.

III. Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde prašo: 1) atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo iš dalies ir / ar nustatyti skundo trūkumų pašalinimo terminą ilgesniam laikui, per kurį jį realiai galėtų įvykdyti, nes yra įkalinimo įstaigoje; 2) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neskaidriai ir neobjektyviai įvertino jo finansinę padėtį, nes jis nedirba, turi įvairių išlaidų, pvz., tenka mokėti už dokumentų kopijas, pašto išlaidas, kitus reikmenis, kuriais nėra aprūpinamas. Pareiškėjas prašė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio arba pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, nes prašymai pervesti pinigus patenkinami per 20 darbo dienų, tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesvarstė, o skundžiama nutartimi nepagrįstai laikė skundą nepaduotu. Pareiškėjas tvirtina, kad pakartotinio prašymo atleisti nuo žyminio 30 Eur mokesčio nepadavinėjo, tačiau teismas šią aplinkybę nutylėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu (teisme gautas 2018 m. spalio 29 d.), prašydamas panaikinti Pravieniškių PN-AK ir Departamento sprendimus, priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK ir Departamento, ir įpareigoti Pravieniškių PN-AK atlikti veiksmus. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė prašymą, kuriame prašė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi jis nedirba, negauna jokių pajamų ir išmokų, jo materialinė padėtis sunki. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi, įvertinęs pareiškėjo prašymą bei su juo pateiktą Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 7-1232, nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 26 d. gavo iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 200 Eur žalos atlyginimą. Teismas, atsižvelgęs į minėtus duomenis, bei tai, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys yra visiškai išlaikomi valstybės ir aprūpinami būtiniausiais reikmenimis, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo turtinė padėtis yra itin sunki, todėl nėra pagrindo jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė skundo trūkumą ir įpareigojo pareiškėją iki 2018 m. lapkričio 26 d. sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjas, vykdydamas minėtą nutartį, pateikė pranešimą-prašymą (teisme gautas 2018 m. lapkričio 22 d.), kuriame pakartotinai prašė atleisti nuo žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo arba jį sumažinti iki 10 Eur bei pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, pateikė Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 26 d. raštą Nr. 7-1880 „Dėl informacijos apie gautas pajamas ir kopijų parengimą“. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, konstatavęs, kad pateiktas raštas nepatvirtina pareiškėjo sunkios materialinės padėties ir nesudaro pagrindo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir sprendė, jog pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (ABTĮ 34 str.). ABTĮ imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį (ABTĮ 35 str.), o asmenims, kurie negali sumokėti ABTĮ nustatyto dydžio žyminio mokesčio, yra numatyta galimybė visiškai ar iš dalies būti atleistiems nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 41 str.), taip neužkertant kelio asmeniui, neturinčiam pakankamai lėšų, kreiptis į teismą dėl savo teisių teisminės gynybos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pareiškė keletą reikalavimų. Vieni jų – dėl bausmių vykdymo institucijos – Pravieniškių PN-AK ir Departamento sprendimų panaikinimo – nepatenka į ABTĮ 36 straipsnyje numatytą žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų sąrašą, todėl už skundą dėl šių reikalavimų mokėtinas 30 Eur žyminis mokestis. Pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą į minėtą sąrašą patenka, todėl skundas dėl jo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 36 str. 1 d. 10 p.). Teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 36 str. 4 d.). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, įvertinus pareiškėjo kreipimųsi į teismą dažnumą pastaraisiais metais, yra pagrindas konstatuoti jo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, todėl pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo visiškai negali būti tenkinamas.

Tačiau, kaip minėta, ABTĮ 37 straipsnis nustato, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais.

Pareiškėjas pareiškė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvuodamas savo sunkia finansine padėtimi, pridėjo įrodymus. Iš pateiktų įrodymų, t. y. Pravieniškių PN-AK 2015 m. gegužės 4 d. rašto Nr. 7-1232 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 26 d. rašto Nr. 7-1880 „Dėl informacijos apie gautas pajamas ir kopijų parengimą“ matyti, kad pareiškėjo sąskaita 2018 metais buvo papildoma, gaunant lėšas iš Lukiškių TI-K (56,72 Eur), Laisvės atėmimo vietų ligoninės (58,18 Eur), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2018 m. vasario 26 d. išmokėjo pareiškėjui 200 Eur žalos atlyginimą, 2018 m. gegužės 11 d. Pravieniškių PN-AK pareiškėjui skyrė piniginę išmoką – 4,50 Eur. Nors minėtame rašte nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. liepos 1 d. už dokumentų kopijų parengimą sumokėjo 226,81 Eur, įvertinus pareiškėjo gautų ir išleistų asmeninių lėšų santykį (319,93 Eur / 226,81 Eur), tai, kad pareiškėjas, kaip nuteistasis, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnį yra išlaikomas valstybės ir aprūpinamas būtiniausiais reikmenimis, konstatuotina, kad pareiškėjas turėjo pakankamai lėšų, jog už skundo padavimą teismui galėtų sumokėti 30 Eur dydžio žyminį mokestį. Pareiškėjo pateiktas Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio išrašas 2018 m. spalio 27 d. – 2018 m. spalio 30 d. laikotarpiu, kuriame nurodytas nulinis lėšų likutis nepaneigia, kad pareiškėjo lėšos galėjo būti panaudotos racionaliau. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo iš dalies atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatleido pareiškėjo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir, pareiškėjui nepateikus duomenų apie žyminio mokesčio už skundą sumokėjimą, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė