2025-02-05 Nr. AB-2150-3-61-3-05166-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-39-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05166-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Viešojo valdymo agentūros atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Viešojo valdymo agentūros pareiškimą atsakovui Širvintų rajono savivaldybės tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. A.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Viešojo valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės tarybą (toliau – ir Taryba) pašalinti nustatytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimus dėl savivaldybės kontrolieriaus, kuriam yra 65 metai, pareigų ėjimo; 2) panaikinti Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 1-170, kuriuo iki 2024 m. gruodžio 31 d. pratęsti tarnybos santykiai su Širvintų rajono savivaldybės kontroliere A. A. (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą pareiškimui paduoti, prašymą grįsdamas aplinkybėmis, jog Agentūra tik sužinojusi faktą, kad Širvintų rajono savivaldybės kontrolierei A. A. (toliau – ir Kontrolierė) pratęsta tarnyba jai jau sulaukus 65 metų amžiaus, nedelsdama kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybę, kad ši pašalintų VTĮ pažeidimą. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 693, (toliau – ir Nuostatai) nustatyta tvarka, nustatęs VTĮ pažeidimą, pirmiausia turi kreiptis į pačią įstaigą, kad ši pašalintų pažeidimus (kas šiuo atveju ir buvo padaryta), o tik po to turi kreiptis į įstaigos vadovą. Kadangi savivaldybės taryba neturi savininko teises ir pareigas įgyvendinančio vadovo, buvo kreiptasi į Vyriausybės atstovą. Vyriausybės atstovų įstaiga 2024 m. balandžio 25 d. raštu Nr. S-37-(5.27 E) pareiškėjui pateikė nuomonę, kad Vyriausybės atstovai vykdo bendrąją savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą ir Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau – ir SAPĮ) nustatytus įgaliojimus įgyvendina tada, kai konkrečių teisinių santykių priežiūrai nėra įsteigta specializuota priežiūrą vykdanti institucija. Atsižvelgdama į aplinkybę, jog VTĮ priežiūrą vykdo pareiškėjas, Vyriausybės atstovų įstaiga išreiškė abejonę, ar Vyriausybės atstovai, gavę informaciją iš pareiškėjo apie nustatytus VTĮ pažeidimus, turi įgaliojimus imtis SAPĮ nustatytų veiksmų. Susiklosčius tokiai situacijai, pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. VTĮ pažeidimo pašalinimo, o dėl teisiniame reguliavime nustatytų procedūrų buvo praleistas terminas kreiptis į teismą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Agentūros pareiškimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nustatė, kad Agentūra kreipėsi į teismą dėl Tarybos vilkinimo pašalinti nustatytus VTĮ pažeidimus. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad, vadovaujantis VTĮ 36 straipsnio 2 dalies 7 punktu, Nuostatų 10.1 punktu, Agentūra prižiūri, kaip vykdomas VTĮ įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo klausimais. Pareiškėjas, remdamasis gauta informacija, atliko duomenų stebėseną Valstybės tarnautojų registre ir nustatė, kad Širvintų rajono savivaldybės kontrolieriaus pareigas eina asmuo, kuriam yra virš 65 metų. Be to, Tarybos Sprendimu nuspręsta tęsti tarnybos santykius su nurodytu asmeniu iki 2024 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo teigimu, tai prieštarauja VTĮ nuostatoms, todėl Agentūra, vadovaudamasi VTĮ 36 straipsnio 2 dalies 7 punktu, Nuostatų 14.6 punktu, su 2024 m. vasario 8 d. raštu Nr. D-270 „Dėl savivaldybės kontrolieriaus tarnybos santykių“ kreipėsi į Tarybą, prašydama pašalinti VTĮ pažeidimus ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją. Pareiškėjas gavo Širvintų rajono merės 2024 m. kovo 8 d. raštą Nr. 13-63, kuriame nurodyta situacija nevertinama kaip VTĮ pažeidimas. Pareiškėjo teigimu, Taryba nepateikė atsakymo į 2024 m. vasario 8 d. raštą Nr. D-270, todėl Taryba vilkina klausimo nagrinėjimą bei nevykdo pareigų užtikrinti teisės aktų pažeidimo pašalinimą.

Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą (Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnis 2 dalies 7 punkto, 67 straipsnio 8 dalies, VTĮ 36 straipsnio 2 dalies, Nuostatų 14.6—14.7 punktų nuostatas), sprendė, kad Agentūrai įstatymu nėra nustatyta teisė, kilus aptariamo pobūdžio ginčui, kreiptis į teismą, kad būtų užtikrintas nustatytų VTĮ pažeidimų pašalinimas. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti Agentūros pareiškimą dėl reikalavimo įpareigoti Tarybą pašalinti nustatytus VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimus, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą panaikinti Tarybos Sprendimą, pažymėjo, kad administracinis teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir teismo kompetencijai nepriskirta savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų klausimų sprendimas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas tokia funkcija priskirta išimtinai savivaldybės tarybai, o pagal Nuostatų 14.6 punktą, kai įstaiga VTĮ pažeidimų nepašalina, Agentūra turi teisę pranešti apie tai įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovui. Dėl to teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Sprendimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

III. Pareiškėjas Agentūra atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, teismas, nurodydamas, kad pareiškėjui įstatymu nėra nustatyta teisė, kilus aptariamo pobūdžio ginčui, kreiptis į teismą, kad būtų užtikrintas nustatytų VTĮ pažeidimų pašalinimas, pažeidė VTĮ 36 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, vykdydamas jam teisės aktų suteiktą VTĮ įgyvendinimo kontrolės funkciją.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas pažeidė ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nustatantį, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. Pareiškėjo vertinimu, Agentūra turi teisę ginti viešąjį interesą, priešingu atveju, į valstybės tarnybą bus įdarbinami asmenys, neatitinkantys bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų (šiuo atveju – VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas (priimtas asmuo į valstybės tarnybą be konkurso, kuriam yra virš 65 metų)). Nesant galimybės net ir teismo keliu užtikrinti VTĮ pažeidimų pašalinimą, pareiškėjas prarastų teisės aktų jam suteiktą VTĮ priežiūros institucijos statusą.

Pareiškėjas teigia, kad teismas taip pat pažeidė ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pareiškėjui nėra aišku, kuo vadovaudamasis teismas įvertino, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą, nėra priskirtinas teismo kompetencijai. Pareiškėjas pažymi, kad jis pagal Nuostatų 14.6 punktą pranešė apie nustatytus pažeidimus įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovui, tačiau VTĮ pažeidimai nebuvo pašalinti. Teismas nenurodė, kokiu būdu pareiškėjas turėtų užtikrinti, kad VTĮ saugomi interesai būtų apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo Agentūros pareiškimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Agentūra, atlikusi duomenų stebėseną Valstybės tarnautojų registre, nustatė, jog Širvintų rajono savivaldybės kontrolieriaus pareigas eina asmuo, kuriam yra virš 65 metų. Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 1-170 nuspręsta tęsti tarnybos santykius su Kontroliere iki 2024 m. gruodžio 31 d. Agentūra, vertindama, kad buvo padarytas VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimas, su 2024 m. vasario 8 d. raštu Nr. D-270 „Dėl savivaldybės kontrolieriaus tarnybos santykių“ kreipėsi į Tarybą, prašydama pašalinti nustatytus VTĮ pažeidimus ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją. Agentūra gavo Širvintų rajono merės 2024 m. kovo 8 d. raštą Nr. 13-63, kuriame nurodyta situacija nevertinama kaip VTĮ pažeidimas. Agentūra, manydama, kad Taryba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nevykdo pareigų užtikrinti teisės aktų pažeidimo pašalinimą, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Tarybos įpareigojimo pašalinti VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimus ir Tarybos Sprendimo, kuriuo pažeidžiant VTĮ nuostatas buvo pratęsti tarnybos santykiai su Kontroliere, panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti Agentūros pareiškimą, spręsdamas, kad teisės aktais Agentūrai nėra suteikta teisė kreiptis į teismą, kad būtų užtikrintas nustatytų VTĮ pažeidimų pašalinimas; panaikintas savivaldybės sprendimas dėl kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir / ar atleidimo iš jų.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis kreipėsi į teismą, vykdydamas jam teisės aktų suteiktą VTĮ įgyvendinimo kontrolės funkciją. Pareiškėjo vertinimu, Agentūra turi teisę ginti viešąjį interesą, priešingu atveju, į valstybės tarnybą bus įdarbinami asmenys, neatitinkantys bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, o nesant galimybės net ir teismo keliu užtikrinti VTĮ pažeidimų pašalinimą, pareiškėjas prarastų teisės aktų jam suteiktą VTĮ priežiūros institucijos statusą.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas pareiškime suformulavo du prieštaringus savarankiškus reikalavimus, t. y. vienu reikalavimu prašo įpareigoti Tarybą pašalinti nustatytus VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimus dėl Kontrolierės, kuriai yra 65 metai, pareigų ėjimo, t. y. kad Taryba išspręstų klausimą dėl Sprendimo panaikinimo, ir kitu reikalavimu prašo panaikinti Sprendimą, t. y. kad teismas panaikintų Sprendimą.

Teisėjų kolegija, spręsdama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą, reikalaudamas panaikinti Sprendimą, pabrėžia, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas, t. y. ar nėra atsisakymo priimti skundą pagrindų (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-423-602/2023; kt.).

Byloje kilo ginčas dėl Agentūros, kaip valstybės tarnybos politiką įgyvendinančios institucijos, teisės kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti Tarybos Sprendimą, kuriuo iki 2024 m. gruodžio 31 d. pratęsti tarnybos santykiai su Kontroliere. Agentūra teisę kreiptis į teismą grindžia VTĮ 36 straipsnio 2 dalies 7 punkto, Nuostatų 14.6 punkto, ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; kt.). Akcentuotina, kad viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007; kt.). Viešojo administravimo subjektui galioja administracinės teisės principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tiek, kiek nustato įstatymas. Šis imperatyvas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas ar veikti tokiu būdu, kokio nenumato teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-704-662/2024; kt.).

Nuostatų 1 punkte nurodyta, kad Agentūra yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga. Agentūra veikia vidaus reikalų ministrui pavestose viešojo administravimo, valstybės tarnybos ir viešųjų įstaigų srityse bei socialinės apsaugos ir darbo ministrui pavestoje darbo santykių ir darbo apmokėjimo srityje (tiek, kiek tai susiję su šių nuostatų 8 punkte nustatytais Agentūros veiklos tikslais) (Nuostatų 6 p.). Agentūros veiklos tikslai įtvirtinti Nuostatų 8 punkte, t. y. dalyvauti formuojant žmogiškųjų išteklių valdymo politiką valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose: atstovaujamosiose, valstybės vadovo, vykdomosiose, teisminės valdžios institucijose, teisėsaugos institucijose ir įstaigose, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančiose institucijose ir įstaigose, kitose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai ir ją įgyvendinti (Nuostatų 8.1 p.); organizuoti ir įgyvendinti centralizuotą aukštesniųjų vadovų karjeros valdymą (Nuostatų 8.2 p.); plėtoti pažangią valdyseną biudžetinėse įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ir (ar) savivaldybė (Nuostatų 8.3 p.); kaupti duomenis apie Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus įstaigų teikiamas administracines ir viešąsias paslaugas ir jų rodiklius; užtikrinti pozityvios darbo viešajame sektoriuje reputacijos vystymą ir sklaidą (Nuostatų 8.4 p.). Agentūros funkcijos, siekiant Nuostatų 8 punkte nurodytų tikslų, yra įtvirtintos Nuostatų 9–13 punktuose.

Pagal Nuostatų 14 punktą, Agentūra, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų ir atlikdama pavestas funkcijas, turi teisę: teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų bei juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų informaciją Agentūros kompetencijai priskirtais klausimais (Nuostatų 14.1 p.); teisės aktų nustatyta tvarka gauti duomenis iš registrų, valstybės ir vidaus administravimo informacinių sistemų (Nuostatų 14.2 p.); teikti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pasiūlymus dėl Agentūros veiklos tobulinimo (Nuostatų 14.3 p.); bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, pagal kompetenciją sudaryti sutartis ir susitarimus su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridiniais asmenimis (Nuostatų 14.4 p.); pasitelkti kitų įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atstovus ir specialistus Agentūros sprendžiamoms problemoms nagrinėti bei sudaryti komisijas ir darbo grupes, suderinus su tų įstaigų ir organizacijų vadovais (Nuostatų 14.5 p.); nurodyti įstaigai pašalinti teisės aktų pažeidimus, nustatyti terminą nurodymams įvykdyti, įpareigoti pateikti informaciją apie nurodymų vykdymą (jeigu įstaigos pažeidimų nepašalina, Agentūra turi teisę pranešti apie tai įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovui) (Nuostatų 14.6 p.); rengti bei teikti įstaigoms rekomendacijas, kuriose išdėstoma Agentūros nuomonė apie Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą arba apibendrinama valstybės tarnybos valdymo ir žmogiškųjų išteklių valdymo geroji patirtis (Nuostatų 14.7 p.).

VTĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga (šiuo atveju – Agentūra): 1) organizuoja ir įgyvendina pretendentų į įstaigų vadovų pareigas paiešką ir pritraukimą, tvarko asmens duomenis paieškos ir pritraukimo į įstaigų vadovų pareigas tikslais; 2) organizuoja ir įgyvendina aukštesniųjų vadovų karjeros valdymą; 3) organizuoja aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymą; 4) centralizuotai organizuoja ir koordinuoja valstybės tarnautojų mokymus, užtikrindama vienodą mokymų kokybę ir prieinamumą; 5) atlieka valstybės tarnautojų mokymų kokybės ir poveikio veiklos rezultatams vertinimą; 6) prižiūri, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos organizuoja konkursus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, prireikus deleguoja atstovus į konkursų komisijas ir teikia rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl konkursų organizavimo, taip pat nagrinėja asmenų skundus ir prašymus dėl konkursų organizavimo ar vykdymo; 7) prižiūri, kaip įgyvendinami šis įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo klausimais; 8) analizuoja patirtį valstybės tarnybos valdymo klausimais, dalyvauja kuriant žmogiškųjų išteklių valdymo standartus valstybės tarnyboje, teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje tobulinimo klausimais; 9) atlieka pokyčių valstybės tarnyboje stebėseną ir jos rezultatus skelbia savo interneto svetainėje; 10) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad nei Nuostatų, nei VTĮ normos nenustato Agentūrai teisės kreiptis į teismą, kilus ginčui dėl valstybės ir savivaldybių institucijų / įstaigų atsisakymo pašalinti (ar nepašalinimo) Agentūros nustatytų VTĮ pažeidimų, dėl konkretaus priimto savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo. Nuostatų 14.6 punkte yra aiškiai įtvirtinta, kad, kai įstaiga VTĮ pažeidimų nepašalina, Agentūra turi teisę pranešti apie tai įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovui. Taigi pagal nustatytą teisinį reguliavimą, Agentūros veiksmai, įstaigai nepašalinus nustatytų pažeidimų, apsiriboja tik pranešimu įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūra netinkamai aiškina jai, kaip valstybės tarnybos politiką įgyvendinančiai institucijai, nustatytu teisiniu reguliavimu suteiktą kompetenciją, siekdama tarp jos ir Tarybos kilusį ginčą dėl VTĮ pažeidimo pašalinimo, perkelti į teismą.

Akcentuotina, kad asmuo, reiškiantis reikalavimą teisme, privalo pagrįsti savo teisės kreiptis į teismą turėjimą, nurodydamas turimą teisinį suinteresuotumą bylos išnagrinėjimo rezultatu. Tokios teisės nepagrindus arba tokiai teisei pasibaigus (išnykus), teismas turi pagrindą spręsti, kad besikreipiantis asmuo neturi teisės kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, vadinasi, negali turėti (įgyti) procesinių teisių ir pareigų, todėl tokio subjekto pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme administracinio proceso tvarka.

Agentūra teigia, kad kreipdamasi į teismą, ji siekia ginti viešąjį interesą, nes į valstybės tarnybą yra įdarbintas asmuo (šiuo atveju – Kontrolierė), neatitinkantis bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų (VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas – priimtas asmuo į valstybės tarnybą be konkurso, kuriam yra virš 65 metų).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo.

ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (1 p.); įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (2 p.); pagal savivaldybių institucijų, įstaigų, tarnybų prašymą dėl savivaldybių teisių viešojo administravimo srityje gynimo (3 p.); įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų prašymą dėl administracinių ginčų sprendimo (4 p.).

ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialiojo suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą.

Pažymėtina, kad subjektas, reikšdamas skundą viešajam interesui ginti, privalo pagrįsti minėtų sąlygų egzistavimą, t. y. kad jis patenka į subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą administracinio proceso tvarka, sąrašą, ir kad tokios teisės įgyvendinimas (reikalaujant taikyti konkretų teisių gynimo būdą) yra priskirtas jo kompetencijai pagal įstatymą, skunde turi būti nurodoma konkreti įstatymo norma, suteikianti pareiškėjui teisę skundu dėl viešojo intereso gynimo reikalauti taikyti konkretų teisių gynimo būdą.

Nagrinėjamu atveju Agentūra tokio pobūdžio aplinkybių nenurodė, t. y. nepagrindė savo teisės ginti viešąjį interesą. Pareiškėjo teiginiai, kad Agentūra, neturėdama galimybės teismo keliu užtikrinti VTĮ pažeidimų pašalinimą, prarastų teisės aktų jai suteiktą VTĮ priežiūros institucijos statusą, yra susiję su subjektyviu pareiškėjo interesų gynybos būdu, o ne su viešojo intereso gynyba. Pareiškėjas nenurodė konkretaus įstatyme įtvirtinto pagrindo, kuris jam suteiktų teisę ginti viešąjį interesą tokiu būdu, kurį pasirinko pareiškėjas (reikšti reikalavimą panaikinti Sprendimą).

Kaip jau minėta, pareiškėjas pareiškime yra suformulavęs ir kitą reikalavimą, kuriuo siekia, kad teismas įpareigotų Tarybą pašalinti nustatytus VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimus dėl Kontrolierės, kuriai yra 65 metai, pareigų ėjimo (įvykdytų 2024 m. vasario 8 d. rašte Nr. D-270 „Dėl savivaldybės kontrolieriaus tarnybos santykių“ nurodytą reikalavimą pašalinti nustatytus VTĮ pažeidimus). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į šį raštą pareiškėjui buvo atsakyta Širvintų rajono merės 2024 m. kovo 8 d. raštu Nr. 13-63. Iš šio rašto turinio matyti, kad atsakymas pateiktas Tarybos vardu. Pareiškėjas šio atsakymo neginčija.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juo atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr. 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006; kt.). Pažymėtina kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; kt.).

Atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; kt.). Jei viešojo administravimo subjektas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydama tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartyje Nr. eAS-557-815/2024 yra nurodęs, kad Agentūros kreipimasis į Švenčionių rajono savivaldybės tarybą su 2024 m. vasario 8 d. raštu Nr. D-269 yra administracinės procedūros dėl administracinio sprendimo priėmimo inicijavimas Viešojo administravimo įstatymo prasme, o viešojo administravimo subjektui tokio sprendimo nepriėmus, Agentūra įgijo teisę paduoti skundą teismui dėl vilkinimo atlikti veiksmus, tačiau buvo nustatyta, kad Agentūra praleido terminą kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti Švenčionių rajono savivaldybės tarybą pašalinti nustatytus VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimus dėl savivaldybės kontrolieriaus, kuriam yra 65 metai, pareigų ėjimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 2 d. nutartyje Nr. eAS-555-662/2024 yra nurodęs, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos atsisakymas atlikti analogiško pobūdžio veiksmus, yra priimtas administracinis aktas, o esant priimtam tokiam aktui negali būti vertinama, kad yra Trakų rajono savivaldybės tarybos neveikimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui Taryba yra pateikusi atsakymą, kuriuo buvo atsisakyta atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus, pareiškėjas neginčija šio atsakymo, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas neturi teisės reikšti savarankiško reikalavimo dėl įpareigojimo Tarybą atlikti veiksmus. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, jog jam turėjo būti sudaryta galimybė pašalinti pareiškimo trūkumus, kad jis galėtų pareikšti reikalavimą dėl Tarybos atsisakymo nuginčijimo ir paduoti prašymą dėl termino atnaujinimo pareikšti šį reikalavimą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindų daryti išvadą, kad pareiškėjo pareikšti reikalavimai turėjo būti priimti nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Viešojo valdymo agentūros atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė