0b3f51b2-9efa-43ff-baff-e668142f7e14 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-60-406/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05685-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 29.3; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 15 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienėssekretoriaujant Henrikai Žibutytei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

G. skundÄ atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. G. kreipėsi su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriaus 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. KK-2577 (10.6.1E) „Dėl sankcijų taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ dalį, kurioje:

1) perskaičiuota galima paramos suma sumažinta nuo 144032 Eur iki 13042.42 Eur;

2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-249 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 57.5 papunkčiu, pritaikyta paramos neskyrimo sankcija dėl 2531.64 Eur sumos;

3) vadovaujantis Taisyklių 56.2 papunkčiu iÅ¡moka sumažinta 10 procentų nuo visos paramos sumos, t. y. 1304.20 Eur.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ 2014 m. gruodžio 23 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui Prienų rajono savivaldybės administracijai pateikė praÅ¡ymÄ atlikti melioracijos griovių tvarkymo darbus. Remiantis Administracijos Žemės Å«kio skyriaus vyriausiojo specialisto sudaryta numatomų atlikti darbų lokaline sÄ mata, už atliktus darbus jam turėjo bÅ«ti skirta 14403 Eur parama. Nacionalinė mokėjimo AgentÅ«ra pripažino pareiÅ¡kėjÄ tinkamu paramos gavėju. Atlikęs sÄ matoje numatytus darbus, apie tai pranešė AgentÅ«rai, kuri 2015 m. gegužės 22 d.– 2015 m. birželio 5 d. atliko patikrÄ vietoje ir nustatė, kad 1) griovių Å¡laituose atliktas mechanizuotas tankių, vidutinio tankumo ir retų krÅ«mų paÅ¡alinimas;

2) griovių šlaitų ir dugno šienavimas atliktas mechaniniu būdu;

3) neatlikti kai kurie sÄ matose numatyti darbai. Dėl nurodytų aplinkybių Prienų rajono savivaldybės administracija organizavo pakartotinę patikrÄ vietoje ir nusprendė, kad nebuvo atlikta 19,37 proc. melioracijos griovių tvarkymo darbų. AgentÅ«rai taip pat patikros metu padarius iÅ¡vadÄ , jog krÅ«mų paÅ¡alinimo nuo griovių Å¡laitų darbai ir griovių Å¡laitų Å¡ienavimo darbai buvo atlikti mechanizuotu bÅ«du, nors tai turėjo bÅ«ti atlikta rankiniu bÅ«du, dėl tokios iÅ¡vados Administracija 2015 m. rugsėjo 23 d. raÅ¡tu Nr. (7.22)-R3-2015/1188 „Dėl sÄ matų tikslinimo“ AgentÅ«rai pateikė patikslintÄ jo atliktų darbų sÄ matÄ , pakeičiant pirminėje sÄ matoje numatytÄ griovių, Å¡laitų ir dugno Å¡ienavimo atlikimo bÅ«dÄ .

Vadovaujantis Å¡ia patikslinta sÄ mata, paramos suma buvo perskaičiuota ir vietoje pirminės 14403 Eur paramos nurodyta 13042 Eur paramos suma. 2015 m. lapkričio 4 d. jis gavo AgentÅ«ros 2015 m. lapkričio 2 d. raÅ¡tÄ Nr. KK-2457(10.6.1E) „Dėl sankcijos taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, kuriame buvo nurodyta, kad vietoje jam skirtinos 14403.00 Eur paramos sumos, vertinimo metu pritaikius sankcijas, apskaičiuota 5293.56 Eur kompensuojama paramos suma bei iÅ¡aiÅ¡kinta Å¡io sprendimo apskundimo tvarka.

Kuo remiantis tai padaryta, iÅ¡ skundžiamo sprendimo nesupranta.PareiÅ¡kėjas teigia, kad griovių Å¡laitų Å¡ienavimo darbus atliko rankiniu bÅ«du, tik ne naudodamasis pačiais primityviausiais darbo įrankiais (rankiniu dalgiu, pjautuvu ar pan.), o naudodamas pažangesnius darbo įrankius – trimerius, žoliapjoves ir kt., todėl nebuvo pagrindo tikslinti sÄ matos, mažinti galimÄ jam skirti paramos sumÄ . Aptariami darbai priklauso tinkamų finansuoti iÅ¡laidų kategorijoms, jie buvo numatyti sÄ matoje ir yra faktiÅ¡kai atlikti (Ä®gyvendinimo taisyklių 21, 22 p.).

KrÅ«mų, augančių ant melioracijos griovio Å¡laitų, paÅ¡alinimo ir sutvarkymo darbai pagal Ä®gyvendinimo taisyklių 22.2 papunktį yra priskirti tinkamų finansuoti iÅ¡laidų kategorijai. Atliekant krÅ«mų paÅ¡alinimo darbus neturėtų bÅ«ti draudžiama naudoti arklio jėgÄ , benzininį pjÅ«klÄ ar kitus savadarbius mechanizmus, palengvinančius rankinį darbÄ . Yra pagrindas iÅ¡mokėti jam priklausančiÄ paramÄ , kadangi jis tinkamai ir pilnai atliko Å¡iuos darbus. Sutiko, kad dalies darbų (19.37 proc.), numatytų sÄ matoje, neatliko, kadangi dalyje griovių, sunkiai prieinamose vietose, ne visiÅ¡kai Å¡variai paÅ¡alino nupjautÄ Å¾olę, ajerus, meldus ir nendres, ne visur atliko žiočių latakų valymo rankiniu bÅ«du darbus.

Neginčija, kad iÅ¡moka galėtų bÅ«ti sumažinama 30 proc. nuo visos paramos sumos, t. y. 3 912.60 Eur sumai. Nesutinka, kad vadovaujantis Taisyklių 56.2 papunkčiu, iÅ¡moka mažintina 10 proc. nuo visos paramos sumos, nes jam jau yra pritaikyta sankcija kitu - Taisyklių 56.3 papunkčio pagrindu, iÅ¡mokÄ mažinant 30 proc. nuo visos paramos sumos. Taikant dvi sankcijas už tÄ patį pažeidimÄ , pažeistas draudimo bausti du kartus už tÄ patį (non bis in idem) principas. PraÅ¡o skundÄ tenkinti.Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į skundÄ praÅ¡o atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad AgentÅ«ros tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos Kontrolės departamento Kauno patikrų vietoje skyriaus paraiÅ¡kos pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ patikros vietoje ataskaitoje Nr. V-VM-0750572 patikros dienÄ užfiksuoti pažeidimai nekelia abejonių.

Å ioje ataskaitoje aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai nurodyta, kokie pažeidimai buvo nustatyti, kokia konkreti dalis darbų neatlikta. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011 ir nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog patikra vietoje yra vienas iÅ¡ paramos administravimo etapų, todėl jos metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra priimamų sprendimų pagrindas. Nenuginčijęs Patikros vietoje ataskaitoje užfiksuotų pažeidimų ir nepateikęs įrodymų dėl netinkamos patikros atlikimo procedÅ«ros, pareiÅ¡kėjas negali teigti, jog tinkamai atliko griovių darbų lokalinėse sÄ matose nurodytus darbus, o jam yra neteisėtai taikomos sankcijos.

Vadovaujantis Ä®gyvendinimo taisyklių 21, 22 punktais, gali bÅ«ti finansuojamos tik tos iÅ¡laidos, kurios yra nurodytos sÄ matose. AgentÅ«ra teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į AdministracijÄ dėl patikslintų sÄ matų pateikimo. Vien tai, kad krÅ«mų, augančių ant melioracijos griovio Å¡laitų, paÅ¡alinimo ir sutvarkymo darbai yra priskiriami tinkamų finansuoti iÅ¡laidų kategorijai, nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti iÅ¡mokėta parama, jei jis numatytus darbus atliko netinkamu bÅ«du.

Sprendime, vadovaujantis tam tikrais Ä®gyvendinimo taisyklių punktais, yra aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai apraÅ¡ytos faktinės aplinkybės, apskaičiuotos taikomų sankcijų sumos, nurodyta galutinė pareiÅ¡kėjui priklausanti paramos suma. Trečiasis suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundÄ praÅ¡o atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad žemės Å«kio skyriaus vyriausiasis specialistas apskaičiavo griovių sÄ matas, nurodė darbų bÅ«dÄ . PareiÅ¡kėjas su Å¡ia sÄ mata ir numatytu atlikti darbų bÅ«du buvo susipažinęs ir dėl to nereiÅ¡kė pretenzijų.

Komisija, sudaryta Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2015/343 neatliktų darbų kiekių vertei nustatyti, 2015 m. birželio 2 d. akte iÅ¡dėstė kiekvienos sÄ matos neatliktų darbų vertes, iÅ¡reikÅ¡tas procentais. PareiÅ¡kėjas sutiko su Å¡ios komisijos sprendimu. AgentÅ«rai nustačius ir pateikus informacijÄ apie neatliktus darbus ir darbus, atliktus ne tuo bÅ«du, kurie buvo numatyti sÄ matoje, Administracija perskaičiavo sÄ matas, pakeisdama atliktų darbų bÅ«dÄ iÅ¡ rankinio Å¡ienavimo į mechanizuotÄ .

Pagal melioracijos darbams taikomus normatyvus griovių Å¡ienavimas rankiniu bÅ«du apima Å¡ienavimÄ nenaudojant savaeigių mechanizmų, darbus atliekant dalgiais, trimeriais ir panaÅ¡iais įrankiais, o mechanizuotas griovių Å¡ienavimas apima darbus, atliekamus su Å¡ienavimo įranga, sumontuota ant traktorių ar kitų savaeigių mechanizmų. Administracijos specialistai perskaičiavimÄ iÅ¡ rankinio Å¡ienavimo į mechanizuotÄ atliko tik griovių Å¡laitų Å¡ienavimo darbams, krÅ«mų paÅ¡alinimas nuo griovio Å¡laito iÅ¡ rankinio į mechanizuotÄ nebuvo perskaičiuotas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės Å«kio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimÄ , paskyrimo“ 3.2.4 papunkčiu, savivaldybės yra atsakingos ,,už pareiÅ¡kėjams, siekiantiems paramos pagal EŽŪFKP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, nuosavybės teise arba kitais teisėtais pagrindais valdomų melioracijos griovių (arba melioracijos griovio dalies) tvarkymo darbų sÄ matų parengimÄ pagal faktinius kiekius ir melioracijai galiojančius įkainius, pridedant melioracijos griovių vietos žemėlapius (rekomenduojamas mastelis M 1:2000)“.

Mano, jog aukščiau išdėstytos aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius.Skundas tenkintinas iš dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Agentūros sprendimo dalies, kuria pareiškėjui sumažinta galima paramos suma bei pritaikytos paramos neskyrimo ir mažinimo sankcijos, teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

IÅ¡ Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikÅ¡tų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymÄ .              Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d., teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principo aspektų yra teisinio tikrumo principas, kuris, be kita ko, reikalauja nekvestionuoti klausimų, kuriuos teismai išsprendė galutiniu sprendimu (žr.

EŽTT 2001 m. sausio 23 d. sprendimo B. prieÅ¡ RumunijÄ , § 61). Kita vertus, nuolatinis prieÅ¡taringų teismo sprendimų buvimas gali sukurti teisinį netikrumÄ , galintį sumažinti visuomenės pasitikėjimÄ teisine sistema, nors toks pasitikėjimas, akivaizdu, yra vienas iÅ¡ esminių teisinės valstybės komponentų (žr. EŽTT 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimo P. prieÅ¡ RumunijÄ , § 98, 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo V. ir kiti prieÅ¡ SerbijÄ , § 56; 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo S. ir kiti prieÅ¡ RumunijÄ , § 38).ABTÄ® 13 str. 1 d. nustatyta, kad vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT).

Kolegija pažymi, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjo visiÅ¡kai analogiÅ¡kÄ nagrinėjamai administracinę bylÄ Nr. eA-709-415/2017 ir Å¡ioje byloje 2017 m. rugsėjo 14 d. priimtu sprendimu suformulavo teisės aiÅ¡kinimo taisykles bei teisės aktų taikymo sampratÄ , kuri turi esminės reikÅ¡mės skundo nagrinėjamoje byloje teisingam ir objektyviam iÅ¡sprendimui. Akcentuotina, kad nagrinėjama byla 2016 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi buvo sustabdyta bÅ«tent iki įsiteisės teismo sprendimas nurodytoje LVAT apeliacine tvarka nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017.

Pažymėtina, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, pasisakė ir dėl konstitucinių teismo precedentų taikymo, nurodydama, jog teismų precedentai yra teisės Å¡altiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieÅ¡taringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sÄ lyga, todėl teismų precedentai negali bÅ«ti nemotyvuotai ignoruojami.

Teismams sprendžiant bylas, precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti teismų sprendimai) turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnės instancijos (aukÅ¡tesnės grandies) teismo sukurtu precedentu.

Taip pat atsižvelgtina į precedento sukÅ«rimo laikÄ ir į kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; į sprendimÄ priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimÄ priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikÅ¡ta teisėjų atskirųjų nuomonių;

į galimus reikÅ¡mingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ , ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).PareiÅ¡kėjo ginčijamas individualus teisės taikymo aktas Å¡ioje byloje ir iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017 iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ki, Å¡ių bylų faktinės aplinkybės tapačios, joms taikytinos tų pačių teisės aktų nuostatos, todėl ginčo atvejui LVAT 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis turi precedento galiÄ , kuriuo privalu vadovautis.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas teigia, jog ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į patikslintÄ lokalinę sÄ matÄ , kuomet pirminėje sÄ matoje nurodyti darbai jau buvo faktiÅ¡kai atlikti, bei į tai, kad sankcijos paskirtos dėl to, jog darbai atlikti ne rankiniu, bet mechanizuotu bÅ«du, nors teisinio reglamentavimo, kuris nustatytų darbų atlikimo bÅ«dÄ , nėra. PareiÅ¡kėjas neginčija tos sprendimo dalies, kuria už neatliktus darbus ( 19.37 proc.) pagal paraiÅ¡koje pateiktas sÄ matas jam iÅ¡moka sumažinta 30 proc. nuo visos paramos sumos, bet nesutinka su 10 proc. iÅ¡mokos mažinimu nuo visos paramos sumos, vertindamas Å¡iÄ sankcijÄ kaip baudimÄ už tÄ patį pažeidimÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atlikus paramos paraiÅ¡kos patikrÄ vietoje po praneÅ¡imo apie įgyvendintÄ veiklÄ , buvo nustatyta, kad pakeistas griovių Å¡laitų, kraÅ¡tų ir dugno Å¡ienavimo bÅ«das iÅ¡ rankinio į mechanizuotÄ . Prienų rajono savivaldybės administracija perskaičiavo darbų atlikimo sÄ matas (pakeisdama Å¡ienavimo bÅ«dÄ iÅ¡ rankinio į mechanizuotÄ ), o atsakovas, atsižvelgdamas į tai, perskaičiavo galimÄ gauti paramos sumÄ nuo 14403.00 Eur iki 13042.00 Eur. Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo administracinio akto, atsakovas, atlikdamas tokį paramos sumos perskaičiavimÄ , vadovavosi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklių 34 punktu, kuriame nustatyta, kad paramos paraiÅ¡kos tinkamumo skirti paramÄ vertinimo metu nustatoma, ar veikla tinkama gauti paramÄ iÅ¡ EŽŪFKP ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete, ir kokia galima paramos suma, suapvalinta iki sveikųjų skaičių.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija aukščiau paminėtoje 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje, vertinant Å¡ios teisės normos turinį, nurodė, jog negalima teigti, jog ji skirta ir tiems atvejams, kai konstatuojami jau atliktų darbų neatitikimai sÄ matoms, pateiktoms ir įvertintoms paramos paraiÅ¡kos tinkamumo skirti paramÄ vertinimo metu (Ä®gyvendinimo taisyklių 21, 34 p.), todėl Å¡ios teisės normos pagrindu neigiamos teisinės pasekmės pareiÅ¡kėjui negalėjo atsirasti. Kita vertus, kalbant apie melioracijos griovių Å¡laitų, kraÅ¡tų ir dugno Å¡ienavimÄ , teisės aktai nenustato konkretaus Å¡ienavimo bÅ«do (Reglamento MTR 1.12.01:2008 34 p.).

Toks teisinis reguliavimas, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos požiÅ«riu, darbus leidžia atlikti rankiniu arba mechanizuotu darbu ir sudaro galimybes, priklausomai nuo Å¡ienavimo bÅ«do, apskaičiuoti tinkamas finansuoti atliktų darbų vertes. Tačiau atsakovas tokius atvejus (kai sÄ mata, kaip Å¡iuo atveju, koreguojama po atliktų darbų, nustačius sutarto darbų bÅ«do neatitikimus ir tik tada, kai teisės aktuose numatyta galimybė finansuoti ir kitu bÅ«du atliktus darbus ) turi kvalifikuoti kaip paramos paraiÅ¡kos sÄ lygų pažeidimÄ ir, taikydamas Ä®gyvendinimo taisyklių 57 punktÄ , skirti dalies paramos neskyrimo sankcijÄ .VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai.

Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. k. tik Å¡iuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbÅ«t) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).AgentÅ«ra, kaip iÅ¡mokas administruojanti ir už sankcijų taikymÄ atsakinga institucija, spręsdama klausimus dėl sankcijų pareiÅ¡kėjams taikymo ar netaikymo, turi tiksliai ir aiÅ¡kiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situacijÄ apibÅ«dinti bei pagrįsti taip, jog ji bÅ«tų aiÅ¡ki ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamÄ paramÄ Å¾emės Å«kio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į iÅ¡mokas.

Tikslus pažeidimų identifikavimas ir nustatymas neatsiejamas nuo galbÅ«t taikytinų poveikio priemonių rÅ«Å¡ių. Teisėjų kolegija, remdamasi prcedento galiÄ turinčia LVAT 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, konstatuoja, kad atsakovas, perskaičiuodamas paramos sumÄ , neteisingai taikė teisės normas, kuriomis remiantis ir buvo priimtas ginčijamas administracinis aktas. Toks ginčijamo individualaus teisės taikymo akto trÅ«kumas vertintinas kaip esminis, kadangi, AgentÅ«rai netinkamai teisiÅ¡kai kvalifikuojant susiklostančius santykius ir neteisingai taikant teisės normas, be kita ko, iÅ¡ asmens atimama galimybė identifikuoti savo teisių bei pareigų turinį, jų pasikeitimÄ bei Å¡io pasikeitimo pagrindus.

Kaip paminėtame teismo sprendime, taip ir nagrinėjamu atveju pabrėžtina ir tai, kad minėta AgentÅ«ros klaida, priimant administracinį sprendimÄ , paveikė galutinę iÅ¡mokėtinos pareiÅ¡kėjui paramos sumÄ (už kitus pažeidimus, dėl kurių pareiÅ¡kėjas ginčo byloje nekėlė, paramos iÅ¡moka sumažinta 30 proc. nuo patikslintos, o ne nuo pirminės sÄ matos sumos), todėl ir Å¡iuo aspektu administracinio sprendimo trÅ«kumas yra itin reikÅ¡mingas. Nurodyto individualaus teisės taikymo akto trÅ«kumo paÅ¡alinti be kitokio teisinių santykių kvalifikavimo konkrečiame administraciniame akte, o tai yra vieÅ¡ojo administravimo institucijos (Å¡iuo atveju AgentÅ«ros) pareiga, bylos nagrinėjimo metu nėra galimybių.

Ginčijamam aktui neatitinkant VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų skundžiamas sprendimas naikintinas, teisinių santykių perkvalifikavimo ir konkrečios paramos skyrimo klausimas grÄ Å¾intinas AgentÅ«rai nagrinėti iÅ¡ naujo.IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad atsakovas, vadovaudamasis Ä®gyvendinimo taisyklių 57.5 punktu, pareiÅ¡kėjui taikė paramos neskyrimo sankcijÄ , atlikus paramos paraiÅ¡kos patikrÄ vietoje po praneÅ¡imo apie įgyvendintÄ veiklÄ ir nustačius, kad krÅ«mai, augantys ant melioracijos griovių Å¡laitų, paÅ¡alinti mechanizuotu bÅ«du.

Toks bÅ«das nebuvo numatytas sÄ matose, pateiktose ir įvertintose paramos paraiÅ¡kos tinkamumo skirti paramÄ vertinimo metu (Ä®gyvendinimo taisyklių 21, 34 p.). Å is bÅ«das taip pat prieÅ¡tarauja Reglamentui MTR 1.12.01:2008, kurio 39 punkte nustatyta, kad krÅ«mai melioracijos griovių Å¡laituose ir pagrioviuose kertami rankiniu bÅ«du arba mechaniniais pjÅ«klais. Kaip yra nurodžiusi LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, dėl tokio imperatyvaus darbų bÅ«do reglamentavimo nėra teisinių pagrindų darbo laiko sÄ naudų bei materialinių resursų normas perskaičiuoti iÅ¡ rankinio į mechanizuotÄ bÅ«dÄ , todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindÄ pripažinti Å¡iuos darbus kaip netinkamus finansuoti.

Be to, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, AgentÅ«ros praktika, kuomet, atlikus paramos paraiÅ¡kos patikrÄ vietoje po praneÅ¡imo apie įgyvendintÄ veiklÄ , nustatoma, jog buvo pakeistas darbų atlikimo bÅ«das (esant galimybei darbus atlikti kitu teisės aktuose nedraudžiamu bÅ«du, kaip Å¡iuo atveju, dėl melioracijos griovių Å¡laitų, kraÅ¡tų ir dugno Å¡ienavimo) ir, atsižvelgus į patikslintÄ sÄ matÄ , pateiktÄ ir įvertintÄ paramos paraiÅ¡kos tinkamumo skirti paramÄ vertinimo metu, yra sprendžiama dėl dalies paramos neskyrimo, nepažeidžia minėtų Tarybos reglamento nuostatų, kadangi Å¡ios iÅ¡laidos atitinka minėto Tarybos reglamento 71 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sÄ lygas, ir tai administracinio sprendimo masto proporcingumo aspektu atitinka bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus.Tačiau kitaip vertintini atvejai, kai darbai (kaip Å¡iuo atveju – krÅ«mų melioracijos griovių Å¡laituose ir pagrioviuose kirtimo darbai) atliekami nacionalinių teisės aktų neleidžiamu bÅ«du.

Neleistinas tokių darbų atlikimo bÅ«do pakeitimas kartu reiÅ¡kia ir nacionalinių taisyklių dėl iÅ¡laidų atitikimo reikalavimams (tinkamumo finansuoti kriterijų) pažeidimÄ (Ä®gyvendinimo taisyklių 21, 22.1, 23.1 p., Reglamento MTR 1.12.01:2008 39 p.). Todėl jeigu AgentÅ«ra nepaisytų Å¡ių nuostatų ir ignoruodama aplinkybę, jog Reglamente MTR 1.12.01:2008 yra nustatytas konkretus darbų atlikimo bÅ«das, priimtų sprendimÄ pripažinti faktiÅ¡kai patirtas darbų iÅ¡laidas (iÅ¡laidas, patirtas pakeitus darbų atlikimo bÅ«dÄ ) finansuotinomis ar iÅ¡ dalies finansuotinomis, tai reikÅ¡tų vieÅ¡ojo administravimo institucijos įgaliojimų virÅ¡ijimÄ ir kartu 2005 m. rugsėjo 20 d.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės Å«kio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai 74 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, jog Bendrijos finansiniai interesai veiksmingai apsaugomi tik nacionalinių teisinių mechanizmų (valstybėms narėms priimant įstatymus ir kitus teisės aktus pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 9 straipsnio 1 dalį) pagrindu, pažeidimÄ . Administracinio sprendimo masto proporcingumo aspektu tai reiÅ¡kia, kad tokiais atvejais teisei prieÅ¡taraujančios veikos pripažinimas ir atsakomybės taikymas (sankcijos skyrimas) yra ta priemonė, kuri atitinka bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus, todėl negali bÅ«ti vertinama kaip pažeidžianti proporcingumo ar kitus principus (teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo imperatyvus).

Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos padarytÄ iÅ¡vadÄ administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, ginčo atveju konstatuoja, kad atsakovas, taikydamas paramos neskyrimo pareiÅ¡kėjui sankcijÄ pagal Taisyklių 57.5 papunktį dėl 2531.64 Eur sumos, iÅ¡ esmės priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ administracinį sprendimÄ .Taisyklių 55 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar pažeidžiant paramos paraiÅ¡kos sÄ lygas, numatomos trys privalomų sankcijų rÅ«Å¡ys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrÄ Å¾inimas.

Paramos sumažinimas taikomas: 56.1. pavėluotai informuota apie Priemonės veiklos įgyvendinimÄ , paramos suma mažinama 0,5 proc. už kiekvienÄ pavėluotÄ darbo dienÄ ; 56.2. pažeidžia paramos paraiÅ¡koje kitus prisiimtus įsipareigojimus ir (arba) teisės aktų nuostatas, iÅ¡moka mažinama 10 proc. visos paramos sumos; 56.3. patikros metu nustačius, jog neatlikta darbų pagal paramos paraiÅ¡koje pateiktÄ sÄ matÄ : iki 10 proc. numatytų darbų kiekių verčių – iÅ¡moka mažinama atitinkamai pagal nustatytÄ neatliktų darbų procentinę dalį nuo visos paramos sumos; nuo 11 iki 20 proc. numatytų darbų kiekių verčių – iÅ¡moka mažinama 30 proc. visos paramos sumos.

Kaip jau buvo minėta, pareiÅ¡kėjas neginčija paramos sumažinimo pagal Taisyklių 56.3 punktÄ , tačiau teigia, kad paramos mažinimas 10 proc. pagal Taisyklių 56.2 papunktį yra neteisėtas, nes jis už tÄ patį pažeidimÄ (krÅ«mų ir medžių nepaÅ¡alinimÄ nuo griovių Å¡laitų) baudžiamas antrÄ kartÄ . Pabrėžtina, kad iÅ¡ skundžiamo sprendimo iÅ¡ tiesų nėra aiÅ¡ku, ar vadovaujantis Taisyklių 56.2 papunkčiu pareiÅ¡kėjui sumažinta iÅ¡moka 10 proc. nuo visos paramos sumos, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, nėra baudimas už tÄ pažeidimÄ , kuriam taikyta iÅ¡mokos mažinimo sankcija 30 proc., t. y. du kartus, taip pažeidžiant non bis in idem principÄ .

Kolegijos vertinimu, toks sprendimo trÅ«kumas, tiksliai ir aiÅ¡kiai neapibrėžus padarytų pažeidimų, neeliminavus kylančių dviprasmybių, yra neatsiejamas nuo taikomų poveikio priemonių, ir taip pat vertintinas kaip VAÄ® 8 str. 1 d. reikalavimų pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Å¡io argumento taip pat jokių motyvų nenurodė. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ individualaus administracinio sprendimo motyvacijos nebuvimas yra esminis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimas bei savarankiÅ¡kas skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindas.Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo teisė pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrimÄ iÅ¡ esmės yra iÅ¡imtinio pobÅ«džio.

Å i teisė pripažintina tik tais atvejais, kai egzistuoja objektyvi bÅ«tinybė iÅ¡ naujo atlikti tam tikrus vieÅ¡ojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turėtų bÅ«ti paÅ¡alintos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, kliudančios priimti pagrįstÄ sprendimÄ dėl kilusio ginčo. Administracinis teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, paprastai neturėtų įpareigoti tam tikros institucijos iÅ¡ naujo atlikti tyrimÄ ar iÅ¡nagrinėti skundÄ , kai byla administraciniame teisme gali bÅ«ti teisingai ir iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėta, tiesiog kruopščiai ir visapusiÅ¡kai įvertinant byloje surinktus įrodymus arba be neproporcingų ir neadekvačių situacijai procesinių priemonių (įvertinant ir poreikį bylas nagrinėti operatyviai, taip pat užtikrinti teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam) surinkus tam tikrus papildomus duomenis ar įrodymus (LVAT 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2448/2011, 2011 m. gruodžio 15 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011).

Tačiau reikia pažymėti, jog teismas, vykdydamas teisingumÄ , neatlieka ir iÅ¡ esmės negali perimti vieÅ¡ojo administravimo funkcijų bei iÅ¡spręsti klausimÄ , kurį pagal kompetencijÄ priklauso nagrinėti vieÅ¡ojo administravimo institucijai (pavyzdžiui, iÅ¡duoti leidimÄ gyventi, apskaičiuoti pensijÄ ar pan.) (pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-603/2009).Vertindamas nurodytÄ LVAT praktikÄ Å¡ios bylos kontekste, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra teisinis pagrindas klausimÄ dėl paramos sumos nustatymo atsakovui grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo, nes nagrinėjamu atveju nėra galimybių susiklosčiusių teisinių santykių, kuomet AgentÅ«ra perskaičiavo paramos sumÄ , perkvalifikuoti į sankcijos skyrimo santykius ir apskaičiuoti galutinės paramos sumos.

Kadangi AgentÅ«ra ginčijamame administraciniame akte nepateikė pareiÅ¡kėjo veiksmų vertinimo sankcijų skyrimo prasme, taigi visiÅ¡kai nesprendė dėl tokio faktų kvalifikavimo, kaip teisinio pagrindo taikyti paramos mažinimo ar neskyrimo teisines priemones, klausimo grÄ Å¾inimas vieÅ¡ojo administravimo subjektui nagrinėti iÅ¡ naujo atitinka paminėtÄ teismų praktikÄ , netoleruojančiÄ , kad teismas imtųsi vieÅ¡ojo administravimo funkcijų bei iÅ¡spręstų klausimÄ , kurį pagal kompetencijÄ priklauso nagrinėti vieÅ¡ojo administravimo institucijai.

Pažymėtina, kad visos ginčijamo administracinio sprendimo dalys dėl perskaičiuotos paramos sumos ir paskirtų sankcijų pagal Taisyklių 57.5 p. p., 56.2 p. p. yra neatsiejamai susijusios, todėl nors administracinio akto dalis dėl sankcijos 2531.64 Eur sumai pripažįstama iÅ¡ esmės teisėta, klausimas dėl galutinės paramos sumos apskaičiavimo AgentÅ«rai grÄ Å¾inamas nagrinėti iÅ¡ naujo visa apimtimi. BÅ«tent tokia iÅ¡vada buvo padaryta ir nagrinėjamai bylai tapačioje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-709-415/2017, kurioje, be kita ko, buvo akcentuota, kad „remtis teismo sprendime iÅ¡dėstytais teisės aiÅ¡kinimais privalo tiek vieÅ¡ojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus“.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais 88 straipsnio 2 punktu teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriaus 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. KK-2577 (10.6.1E) „Dėl sankcijų taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ dalis, kuriose galima paramos suma sumažinta nuo 14403 Eur iki 13042.42 Eur; pritaikyta paramos neskyrimo sankcija dėl 2531.64 Eur sumos; iÅ¡moka sumažinta 10 proc. nuo visos paramos sumos, t. y. 1304.20 Eur, ir klausimÄ dėl paramos iÅ¡mokos sumos apskaičiavimo grÄ Å¾inti Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos nagrinėti iÅ¡ naujo.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjai                                                                             Gintaras Čekanauskas                 Janina Vitunskienė                Natalja Zelionkienė