2025-02-12 Nr. AB-2804-3-61-3-03452-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-193-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03452-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K., atstovaujamo globėjos I. K., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K., atstovaujamo globėjos I. K., patikslintą skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. K. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas globėjos I. K. (toliau – ir pareiškėjo atstovė), kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, NDNT) 2022 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. R-4197 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NDNT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovės 2022 m. liepos 7 d. prašymą.

2. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad iš NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus gavo Sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti 2022 m. liepos 7 d. prašymą dėl pareiškėjo specialiojo nuolatinės slaugos poreikio termino atstatymo nuo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas). Pažymėjo, kad Prašymas buvo motyvuotas aplinkybe, jog dėl nutraukto specialiojo nuolatinės slaugos poreikio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) atsisako skirti paramą automobilio įsigijimui. Tvirtino, kad Sprendime nurodyta prieštaringa apskundimo tvarka. Pareiškėjo atstovės nuomone, Sprendime nėra aiškiai suformuluota Sprendimo apskundimo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

3. Pareiškėjo atstovė pažymėjo, kad pareiškėjas, gimęs (duomenys neskelbtini), nuo gimimo turi (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jį pripažino neveiksniu turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, o Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atstovę paskyrė jo globėja.

4. Pareiškėjo atstovė teigė, kad pareiškėjui sulaukus pilnametystės, ji 2016 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į NDNT Kauno IV teritorinį skyrių (toliau – ir NDNT Kauno skyrius) dėl darbingumo lygio nustatymo ir specialiųjų poreikių nustatymo. NDNT Kauno skyrius pareiškėjui nustatė 15 proc. darbingumo lygį dėl ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės – nuo (duomenys neskelbtini), taip pat specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai, nors iki pilnametystės pareiškėjui buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

5. Pareiškėjo atstovė paaiškino, jog kadangi pareiškėjo sveikatos būklė nepasikeitė jam sulaukus pilnametystės amžiaus, buvo pateiktas skundas NDNT direktoriui, nesutinkant su NDNT Kauno skyriaus sprendimu, nurodant, kad:

5.1. pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 26 d. NDNT Kauno skyriuje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 „Dėl specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo“ patvirtintų kriterijų (toliau – ir Kriterijų sąrašo) 2.17 punktu, buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;

5.2. vertinimas buvo atliekamas pareiškėjui sulaukus pilnametystės amžiaus. Iki šio vertinimo jam buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, o jo sveikatos būklė dėl pilnametystės nepagerėjo;

5.3. NDNT Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. bendro pirminio specialiųjų poreikio vertinimo akto Nr. SP-2394 (toliau – ir Bendro pirminio specialiųjų poreikio vertinimo aktas) pastabose nurodyta, kad nustatyta SP-2 pagal 2.17., remiantis 2016 m. rugpjūčio 25 d. psichiatro k- ja, dgn.: (duomenys neskelbtini), (IQ (duomenys neskelbtini) ribose, spec. poreikių indekso vertinimo klausimynas – 100 balų), SP-1 nenustatyta, nes psichiatro nenustatytas (duomenys neskelbtini);

5.4. iš Kriterijų sąrašo 2.17 nuostatos turinio matyti, jog pareiškėjas atitinka (duomenys neskelbtini) sąlygą, tačiau neatitinka 2.17 punkto dispozicijos, kuri reikalauja, kad specialiųjų poreikių indeksas būtų nuo 60 iki 75 balų, nes NDNT Kauno skyriaus Bendro pirminio specialiųjų poreikio vertinimo akte nurodyta, kad pareiškėjo specialiųjų poreikių indeksas 100 balų;

5.5. specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kurie atitinka Kriterijų sąrašo 1.7 punkte nustatytas sąlygas;

5.6. pareiškėjas atitinka 100 balų specialiųjų poreikių indekso sąlygą, todėl specialusis poreikis SP-2 buvo nustatytas neįvertinus tokio prieštaravimo, t. y. NDNT Kauno skyrius privalėjo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros ar (ir) kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomos informacijos, susijusios su specialiųjų poreikių nustatymu, pateikimo, nes turėti medicininiai dokumentai buvo neišsamūs ir prieštaringi;

5.7. įvertinus tokias aplinkybes, NDNT direktoriaus prašyta atlikti pakartotinį vertinimą, užtikrinant objektyvų visų aplinkybių įvertinimą.

6. Pareiškėjo atstovė teigė, jog 2016 m. gruodžio 23 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu Nr. SS-3356 „Dėl pareiškėjo specialiųjų poreikių“ (toliau – ir 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas) skundas buvo patenkintas, priėmus naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui nuo 2016 m. lapkričio 28 d. neterminuotai buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir panaikintas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime nurodyta, kad:

6.1. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. lapkričio 28 d. gavo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Kauno klinikų papildomai pateiktą 2016 m. lapkričio 18 d. psichologinio tyrimo išvadą, 2016 m. lapkričio 23 d. išrašą iš medicininių dokumentų ir 2016 m. lapkričio 3 d. psichiatro konsultacijos išvadą;

6.2. remiantis papildomai gautų medicininių dokumentų duomenimis pareiškėjui buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kadangi jo sveikatos būklė atitinka Kriterijų sąrašo 1.7 papunktį, kuris taikomas esant (duomenys neskelbtini) (kodas TLK-10-AM (duomenys neskelbtini));

6.3. remiantis papildomai gautos Kauno klinikų psichiatro konsultacijos ir atlikto psichologinio tyrimo duomenimis, pareiškėjui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), specialiųjų poreikių indeksas – 100 balų ir tokie medicininiai duomenys atitinka minėtą kriterijų, kai yra nustatomas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Specialusis nuolatinės slaugos poreikis pareiškėjo atžvilgiu nustatytas nuo papildomų medicininių dokumentų NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje gavimo dienos, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 28 d.;

6.4. atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, esminio sveikatos būklės pasikeitimo nesitikima, specialusis poreikis buvo nustatomas maksimaliam laikotarpiui, t. y. neterminuotai.

7. Pareiškėjo atstovė tvirtino, jog 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo teiginiai pagrindžia aplinkybes, kad NDNT Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimas, kuriuo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos), o ne slaugos poreikis, buvo priimtas prieštaringų medicininių dokumentų pagrindu ir neįvykdžius pareigos kreiptis dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo; jog po skundo pateikimo, 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu neteisėtas sprendimas buvo ištaisytas, tačiau tik nuo papildomų medicininių dokumentų NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje gavimo dienos, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 28 d.; kad nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. lapkričio 28 d. pareiškėjui dėl iš esmės neteisėto sprendimo buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos), o ne specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nors tam nebuvo jokių sveikatos būklės pakitimo prielaidų.

8. Pareiškėjo atstovė akcentavo specialiųjų poreikių nustatymo termino pradžios tvarkos pasikeitimus: pagal 2016 m. galiojusią tvarką terminas buvo skaičiuojamas nuo visų reikiamų dokumentų NDNT gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai specialieji poreikiai buvo nustatomi pagal atitinkamas išimtis; 2017 m. gruodžio 1 d. pakeitimu buvo patikslintos išimtys, o nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatyta, kad termino pradžia yra asmens prašymo NDNT gavimo diena, taip pat su tam tikromis išimtimis.

9. Pareiškėjo atstovė teigė, jog pareiškėjo šeima, turinti užtikrinti jo mobilumo poreikius, 2022 m. prarado teisę į pakartotinę lengvojo automobilio įsigijimo kompensaciją šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką, kurią turėjo įgyti praėjus (duomenys neskelbtini) terminui po paskutinės kompensacijos gavimo, nes netenkinama sąlyga, kad būtų nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Taip pat pareiškėjo šeima negali ir negalės ateityje kas (duomenys neskelbtini) pasinaudoti Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme (toliau – ir Transporto lengvatų įstatymas) įtvirtinta teise į lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, nes pareiškėjui buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis iki pilnametystės, jau pasinaudota paminėtame įstatyme įtvirtinta teise vieną kartą per (duomenys neskelbtini) gauti iki 64 bazinės socialinės išmokos (toliau – ir BSI) dydžio lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Tokia teisė apribota dėl neteisėto NDNT Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo. Pareiškėjo atstovė tvirtino, kad pareiškėjui dėl negalios sudėtingumo praktiškai neįmanoma naudotis viešuoju transportu, todėl tinkamam sąlygų pritaikymui, užtikrinant jo mobilumą, šeimai būtinas nuosavas automobilis.

10. Pareiškėjo atstovės nuomone, skundžiamame NDNT Sprendime atsisakyta tenkinti Prašymą, apsiribojant bendro pobūdžio informacija apie 2016 m. buvusias faktines aplinkybes, tačiau atvejis nebuvo individualizuotas per NDNT Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo neteisėtumo prizmę.

11. Pareiškėjo atstovė laikosi pozicijos, jog turėjo būti atlikta gilesnė analizė dėl asmens su (duomenys neskelbtini) negalia diskriminavimo, išstūmimo iš visuomenės, kadangi jam užkirstas kelias iki gyvenimo pabaigos realizuoti teisę į tinkamų sąlygų pritaikymą mobilumo aspektu. Tvirtino, kad NDNT Kauno skyrius neatliko savo pareigos kreiptis dėl papildomos informacijos, susijusios su specialiųjų poreikių nustatymu, pateikimo, todėl 2016 m. buvo priimtas neteisėtas sprendimas. Atitinkamai ir NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, priimdamas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą, privalėjo (privalo) laikyti, kad pareiškėjas (jo atstovė) atliko visas prievoles laiku, t. y. pateikė visus nuo jų priklausančius dokumentus, o NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo teiginiai pagrindžia aplinkybes, jog NDNT Kauno skyrius neįvykdė savo pareigos ir priėmė neteisėtą sprendimą, tačiau nagrinėjant pareiškėjo atstovės Prašymą į tai neatsižvelgta.

12. Atsakovas NDNT atsiliepime į pareiškėjo atstovės patikslintą skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

13. NDNT paaiškino, kad paskutinio vertinimo metu NDNT Kauno skyrius 2016 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjui nustatė 15 proc. darbingumo lygį dėl ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės – (duomenys neskelbtini) bei specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai. Todėl, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nustojo galioti anksčiau pareiškėjui nustatytas neįgalumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis (pastarieji galiojo iki pareiškėjui sukaks 18 m., t. y. (duomenys neskelbtini)), NDNT Kauno skyrius darbingumo lygį ir specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį pareiškėjui nustatė atgaline data nuo kitos dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog NDNT Kauno skyrius pareiškėjo negalios vertinimą atliko remdamasis NDNT asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateiktais dokumentais ir asmens atstovės suteikta informacija.

14. NDNT teigė, kad pareiškėjo atstovė, nesutikdama su NDNT Kauno skyriaus sprendimu, kreipėsi į NDNT direktorių dėl NDNT Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalies, dėl pareiškėjo specialiųjų poreikių peržiūrėjimo. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. gruodžio 23 d., išsamiai išnagrinėjęs surinktų duomenų visumą, t. y. byloje esančią ir sveikatos priežiūros įstaigos patikslintą informaciją, priėmė naują sprendimą ir pareiškėjui nuo 2016 m. lapkričio 28 d. nustatė specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, kurio pareiškėjo atstovė neskundė. Be to, NDNT Sprendimo kontrolės skyrius Sprendimu pareiškėjo atstovę informavo, kad Prašymas pakartotinai nespręstas, nes ginčas tarp tų pačių šalių (tarp NDNT ir pareiškėjo atstovės) ir tuo pačiu pagrindu jau yra išspręstas.

15. NDNT nuomone, pareiškėjo atstovė nenurodė konkrečių motyvų, kodėl buvo neteisingai nustatytas specialiojo nuolatinės slaugos poreikio terminas.

16. NDNT pažymėjo, kad specialiųjų poreikių nustatymo bendrosios nuostatos nurodytos Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo IV skirsnyje (18, 20 , 23 straipsniai) ir V skirsnyje (24 straipsnis). Paaiškino, jog pagal galiojusią ir dabar galiojančią tvarką NDNT specialistai, atlikdami specialiųjų poreikių vertinimą, remiasi gautais medicininiais dokumentais: siuntimu į NDNT, išrašais iš ligos istorijos, gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis ir atliktų (klinikiniais ir instrumentiniais diagnostiniais tyrimais, neurovizualiniais tyrimais) tyrimų duomenimis. Specialieji poreikiai nustatomi tik tuo atveju, kai medicininiais dokumentais patvirtinta asmens sveikatos būklė atitinka teisinį reglamentavimą. NDNT teigė, kad vertindamas pareiškėjo specialiuosius poreikius, vadovavosi specialiųjų poreikių nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, laikėsi juose nustatytos vertinimo tvarkos, veikė pagal savo kompetenciją. Pažymėjo, jog pareiškėjo specialiesiems poreikiams esminę įtaką darė jam diagnozuoti (duomenys neskelbtini), reikalaujantis dėmesio ar gydymo, tačiau akcentavo, kad nustatant vieną ar kelis specialiuosius poreikius yra vadovaujamasi medicininiais kriterijais.

17. NDNT tvirtino, jog ginčo laikotarpiu 2016 m. rugsėjo mėn. NDNT Kauno skyriuje specialusis nuolatinės slaugos poreikis pareiškėjui dėl diagnozuoto (duomenys neskelbtini) negalėjo būti nustatytas, nes asmens sveikatos būklė neatitiko Kriterijų sąrašo 1.7 papunkčio dispozicijos. Specialiųjų poreikių indekso įvertis įvertintas maksimalia 100 balų verte, tačiau pareiškėjui buvo diagnozuojamas (duomenys neskelbtini) (kodas pagal TLK-10 AM – (duomenys neskelbtini)) ir tokie medicininiai duomenys neatitiko minėto kriterijaus, kurį pritaikius yra nustatomas pastarasis specialusis poreikis. NDNT atkreipė dėmesį, į tai, kad nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. (NDNT gautas pareiškėjo atstovės prašymas dėl darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo) iki 2016 m. lapkričio 27 d. (NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. lapkričio 28 d. pateikta patikslinta informacija) viename iš pateiktų dokumentų nebuvo nurodyta ir gydytojų specialistų patvirtinta (duomenys neskelbtini) diagnozė, atitinkanti specialiųjų poreikių vertinimo Kriterijų sąrašo 1 punkto reikalavimus.

18. NDNT nurodė, kad NDNT Kauno skyrius 2016 m. rugsėjo 26 d. dėl pareiškėjui nustatyto (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį atgaline data, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjo sveikatos būklė atitiko Kriterijų sąrašo 2.17 papunkčio dispoziciją, t. y. pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), reikšmingas (duomenys neskelbtini), reikalaujantis dėmesio ar gydymo (kodas pagal TLK-10-AM – (duomenys neskelbtini)), kai hipotetinis bendrųjų asmens intelektinių gebėjimo matas (IQ) įvertintas tarp (duomenys neskelbtini) balų, pareiškėjo specialiųjų poreikių indeksas įvertintas 100 balų.

19. Vadovaudamasis Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, ir atsižvelgdamas į tai, kad NDNT Kauno skyriaus 2006 m. gegužės 10 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) neįgalumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis galiojo iki asmeniui sukaks (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), NDNT Kauno skyrius 2016 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjui neterminuotai nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį atgaline data, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

20. NDNT pažymėjo, jog Tvarkos aprašas nustato NDNT pareigą kreiptis dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. Nurodė, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius kreipėsi į asmenį darbingumo lygiui ir specialiesiems poreikiams nustatyti siuntusią gydymo įstaigą su prašymu patikslinti duomenis (informaciją). Sveikatos priežiūros įstaigos buvo paprašyta nukreipti asmenį tretinio lygio psichiatro konsultacijai ir pateikti konsultacijos išvadą, kurioje būtų patikslinta diagnozė (2016 m. spalio 26 d. raštas Nr. R-34918, pakartotinai kreiptasi 2016 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. R-36151). NDNT 2016 m. lapkričio 28 d. iš VšĮ Kauno klinikų gavo 2016 m. lapkričio 18 d. psichologinio tyrimo išvadą ir 2016 m. lapkričio 3 d. gydytojo psichiatro konsultacijos išvadą, 2016 m. lapkričio 23 d. išrašą iš medicininių dokumentų, t. y. iš VšĮ Kauno centro poliklinikos, kuriuose pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) laipsnis, kai bendri intelektiniai gebėjimai (IQ) yra iki (duomenys neskelbtini). NDNT pažymėjo, kad tokios konsultacijos išvados pagrindu ir buvo priimtas sprendimas.

21. NDNT teigė, jog NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, kai į jį buvo kreiptasi su skundu (prašymu) pakartotinai įvertinti pareiškėjo nustatyto specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio pagrįstumą, atsižvelgęs į paaiškėjusias naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atliko pakartotinį specialiųjų poreikių vertinimą. Tvirtino, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis pareiškėjui nustatytas nuo 2016 m. lapkričio 28 d., kai buvo patikslinti dokumentai, patvirtinantys, jog pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjui specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatytas neterminuotai. NDNT nuomone, tokie veiksmai nagrinėjamu atveju laikytini teisėtais, o individualaus administracinio akto panaikinimas ar pakeitimas pats savaime nereiškia, kad jis buvo neteisėtas ar nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. Pastarasis individualus administracinis sprendimas buvo pagrįstas tuo metu nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o naujų įrodymų, turinčių esminės reikšmės administraciniam sprendimui priimti, vėlesnis pateikimas nesudaro prielaidų teigti, jog NDNT neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Be kita ko, NDNT nurodė, kad teisinio reguliavimo arba faktinių aplinkybių pasikeitimas sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą, tačiau nesudaro pagrindo naikinti jau priimtą administracinį sprendimą. Teisinis reglamentavimas lemia galimą asmens specialiųjų poreikių kitimą, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę atitinkamu laikotarpiu. Todėl, NDNT nuomone, tai, jog pareiškėjui anksčiau buvo nustatytas kitoks specialusis poreikis, nereiškia, kad jis yra nekintamas ir praėjus nustatytam laikotarpiui negali keistis (nuolatinė slauga į nuolatinę (priežiūrą) pagalbą) ar atvirkščiai). Tvirtino, jog pareiškėjo atstovė savo reikalavimą grindžia išimtinai tik subjektyviu vertinimu, kad specialusis poreikis (nuolatinė slauga į nuolatinę (priežiūrą) pagalbą) negali keistis, nesiremia teisės normų nuostatomis, nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą.

22. NDNT pažymėjo, jog 2016 m. nebuvo teisės akto, kuris būtų reglamentavęs teisę gauti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją šeimai, kuri augina (duomenys neskelbtini). Toks reglamentavimas atsirado tik 2020 m. gegužės 28 d., Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnį papildžius 31 punktu. Todėl, NDNT nuomone, pareiškėjo atstovės reikalavimas, praėjus daugiau (duomenys neskelbtini) po NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus priimto sprendimo dėl specialiojo nuolatinės slaugos poreikio atstatyto atgaline data, t. y. (duomenys neskelbtini), siekiant nepertraukiamai nustatyti visišką negalią ir (ar) specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, kaip reikalauja Transporto lengvatų įstatymas, neturi teisinio pagrindo – įstatymas atgal negalioja. Nurodė, kad toks įstatymo punktas taikytinas tik tiems atsiradusiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda šio įstatymo galiojimo momentu, o pareiškėjo atstovė prašė jį taikyti (duomenys neskelbtini) metu atsiradusiems santykiams.

23. NDNT laikėsi pozicijos, jog pareiškėjo atstovė skunde nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, kurie paneigtų atliktų vertinimų ir priimtų sprendimų išsamumą ar pagrįstumą, o tai, kad jos netenkina skundžiamų sprendimų motyvai ir (ar) ji nesutinka su priimtais sprendimais dėl specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) nustatymo, nesudaro pagrindo daryti išvadas, kad NDNT Kauno skyriaus ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus priimti sprendimai neatitinka VAĮ nuostatų ar priimti nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

II. 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo atstovės patikslintą skundą atmetė.

25. Teismas nustatė, kad:

25.1. Pareiškėjas, gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas neveiksniu turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse; Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nustatė nuolatinę globą, globėja paskiriant pareiškėjo atstovę.

25.2. Pareiškėjo atstovė 2016 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į NDNT Kauno skyrių dėl pareiškėjo darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo.

25.3. NDNT Kauno skyrius 2016 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo nustatė pareiškėjui 15 proc. darbingumo lygį dėl ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės – (duomenys neskelbtini) ir specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai.

25.4. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. spalio 14 d. priėmė nagrinėti pareiškėjo atstovės skundą dėl NDNT Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. priimto sprendimo pagrįstumo, kuriuo pareiškėjui nebuvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

25.5. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. lapkričio 28 d. gavo VšĮ Kauno klinikų papildomai pateiktą 2016 m. lapkričio 18 d. psichologinio tyrimo išvadą, 2016 m. lapkričio 23 d. išrašą iš medicininių dokumentų ir 2016 m. lapkričio 3 d. psichiatro konsultacijos išvadą apie pareiškėjo būklę.

25.6. NDNT, įvertinusi papildomai gautus dokumentus, 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu, nusprendė pareiškėjui nuo 2016 m. lapkričio 28 d. neterminuotai nustatyti specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ir nuo 2016 m. lapkričio 28 d. panaikinti specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį.

25.7. Pareiškėjo atstovė 2022 m. liepos 7 d. kreipėsi į NDNT Sprendimų kontrolės skyrių su Prašymu. Paaiškino, jog iki (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) neįgalumo laipsnis, o pasibaigus terminui, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Dėl klaidingo sprendimo buvo pateikti dokumentai pakartotiniam vertinimui, ištaisyta klaida ir nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tačiau terminas skaičiuojamas nuo 2016 m. lapkričio 28 d. Pareiškėjo atstovė prašė atstatyti tokią datą, kadangi dėl nutraukto specialaus nuolatinės slaugos poreikio Fondo valdyba atsisako skirti paramą automobilio įsigijimui.

25.8. NDNT Sprendime nurodė, kad pagal anksčiau galiojusią tvarką jis specialiuosius poreikius nustatydavo tuomet, kai dėl diagnozuotų ligų atsiradę organizmo funkciniai sutrikimai, išliekantys pritaikius kompleksinį gydymą ir taikant adekvatų palaikomąjį gydymą, atitikdavo Kriterijų sąrašo reikalavimus. Remiantis medicininių dokumentų duomenimis NDNT Kauno skyrius pareiškėjui 15 proc. darbingumo lygį dėl ligos arba būklės, atsiradusios nuo (duomenys neskelbtini) nustatė (duomenys neskelbtini), o specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį – nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai. 2016 m. rugsėjo 23 d. prašyme dėl darbingumo lygio nustatymo pareiškėjo atstovė nurodė, kad pageidauja, jog pareiškėjui darbingumo lygis būtų nustatytas atgaline data, todėl NDNT Kauno skyrius darbingumo lygį ir specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį nustatė atgaline data nuo kitos dienos, kada nustojo galioti anksčiau nustatytas neįgalumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis (pastarieji galiojo iki asmeniui sukaks (duomenys neskelbtini)).

25.9. NDNT nuomone, pareiškėjui nustatomos negalios nepertraukiamumas nebuvo pažeistas. Kadangi pareiškėjo atstovė kreipėsi į NDNT direktorių dėl pakartotinio pareiškėjo specialiųjų poreikių vertinimo, 2016 m. gruodžio 23 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, gavęs patikslintą informaciją, nusprendė priimti naują sprendimą ir pareiškėjui specialųjį nuolatinės slaugos poreikį nustatyti nuo 2016 m. lapkričio 28 d. (pažymėjo, kad vadovaujantis anksčiau galiojusia tvarka specialiųjų poreikių nustatymo termino pradžia yra visų dokumentų, reikalingų specialiesiems poreikiams nustatyti, NDNT gavimo diena, todėl specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatytas nuo papildomų medicininių dokumentų NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje gavimo dienos, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 28 d.).

NDNT Sprendime vertino, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu ginčas tarp tų pačių šalių, t. y. tarp NDNT ir pareiškėjo (jo atstovės), dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra išspręstas NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu, todėl pakartotinai nespręstinas, o šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje ginčo sprendimas priskirtinas ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai – Ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija).

NDNT taip pat nurodė, kad apskundimo terminas ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai praleistas, tačiau atkreipė dėmesį, jog toks teisinis reglamentavimas neužkerta kelio, esant pasikeitusiai asmens sveikatos būklei, bet kada, pateikus reikalingus dokumentus, kreiptis dėl pakartotinio darbingumo lygio ir (ar) specialiųjų poreikių vertinimo. Papildomai paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. A1-668 „Dėl Lengvojo automobilio ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, kompensacija skiriama ir mokama šeimoms (artimiesiems giminaičiams;

įtėviams; vaiko, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjams (rūpintojams); sutuoktiniams arba neįregistravusiems santuokos ir bendrą ūkį tvarkantiems asmenims), auginančioms namuose neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 m., kuriam iki 2005 m. birželio 30 d. nustatyta visiška negalia, arba neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 m., kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jei bent vienas iš šeimos narių turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį.

Šeimos turi teisę gauti šią kompensaciją ir toliau, jeigu neįgaliam vaikui, sukakus 18 m., nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis (jei vietoj specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nebuvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

26. Teismas pažymėjo, kad kilusio administracinio ginčo kontekste, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų.

27. Teismas nurodė, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas (diagnozių teisingumas ir pan.) į administracinio teismo kompetencijos ribas nepatenka. NDNT ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamų medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis. Todėl, teismas šiuo atveju vertino, ar skundžiamu Sprendimu pareiškėjo atstovės pateikto prašymo nagrinėjimas buvo atliktas ir Sprendimas priimtas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą.

28. Pasisakydamas dėl pareiškėjo atstovės argumentų, kad Sprendime nurodyta prieštaringa jo apskundimo tvarka, teismas įvertinęs Ginčų komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A1-2 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-433 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), oficialiame NDNT interneto tinklalapyje pateiktus duomenis, nurodė, jog iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad jame išaiškinta, jog šiuo atveju dėl ginčo pareiškėjas (jo atstovė) turėjo teisę kreiptis į Ginčų komisiją, sprendžiančią ginčus dėl darbingumo lygio ir (ar) specialiųjų poreikių, o nesutinkant su Ginčų komisijos sprendimu, asmuo turi teisę tokį sprendimą apskųsti teismui. Teismas pažymėjo, kad Sprendimo rezoliucinėje dalyje išaiškinta, jog jis per 30 kalendorinių dienų gali būti apskųstas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taigi, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui (jo atstovei) tinkamai išaiškinta, jog dėl ginčo esmės, t. y. nesutinkant su darbingumo lygio ir (ar) specialiųjų poreikių vertinimu, yra galimybė tokį sprendimą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskųsti Ginčų komisijai, o jos sprendimą – apskųsti teismui. Teismas akcentavo, kad šiuo atveju išaiškinta ir galimybė skųsti teismui NDNT Sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo atstovės Prašymas, tačiau nespręstas pats ginčas iš esmės, t. y. nespręstas klausimas dėl darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių vertinimo, todėl, įvertinęs tokias aplinkybes, teismas pareiškėjo atstovės skundo argumentus dėl netinkamai išaiškintos apskundimo tvarkos atmetė kaip nepagrįstus.

29. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo atstovė Prašymu siekė atstatyti 2016 m. lapkričio 28 d. išduotos specialiųjų poreikių nustatymo pažymos datą, kad ji galiotų nuo (duomenys neskelbtini) sukakties termino ((duomenys neskelbtini)), kadangi iki (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) neįgalumo laipsnis, o pasibaigus terminui nuo (duomenys neskelbtini) – nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Dėl klaidingo sprendimo buvo pateikti dokumentai pakartotiniam vertinimui, ištaisyta klaida ir nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tačiau terminas skaičiuojamas nuo 2016 m. lapkričio 28 d. Pareiškėjo atstovė tvirtino, jog dėl nutraukto specialaus nuolatinės slaugos poreikio Fondo valdyba atsisako skirti paramą automobilio įsigijimui.

30. Teismas, įvertinęs Transporto lengvatų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) nuostatas, nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad NDNT 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas būtų apskųstas Ginčų komisijai, to neįrodinėjo ir pareiškėjo atstovė, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjo atstovė kreipėsi į Ginčų komisiją su prašymu atnaujinti praleistą terminą NDNT 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimui apskųsti. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovė neformulavo reikalavimo panaikinti NDNT 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo ar atnaujinti termino šiam sprendimui apskųsti, todėl vertino, jog su minėtu sprendimu pareiškėjui neterminuotai nustatyti specialųjį slaugos poreikį nuo 2016 m. lapkričio 28 d. pareiškėjo atstovė sutiko ir jis yra įsiteisėjęs.

31. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjo atstovė patikslintame skunde teigia, jog NDNT, priimdamas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, nevykdė savo pareigos kreiptis dėl papildomų medicininių dokumentų pateikimo, iš byloje esančių rašytinių įrodymų (jų nevertinant) matyti, kad NDNT, priimdamas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, vadovavosi tuo metu jam pateiktais dokumentais, nurodydamas, kad iki 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo viename iš pateiktų dokumentų nebuvo nurodyta ir gydytojų specialistų patvirtinta (duomenys neskelbtini) diagnozė, atitinkanti Kriterijų sąrašo 1 punkto reikalavimus. Pareiškėjo atstovei apskundus NDNT 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, NDNT kreipėsi dėl papildomų medicininių duomenų išreikalavimo ir, juos gavęs, laikė, jog visų reikalingų dokumentų pateikimo data yra 2016 m. lapkričio 28 d., todėl pareiškėjui nuo 2016 m. lapkričio 28 d. neterminuotai nustatė specialųjį nuolatinės slaugos poreikį. Teismas vertino, kad pareiškėjo atstovė teismui nenurodė priežasčių, dėl kurių ji neapskundė NDNT 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo pareiškėjui neterminuotai nustatyti specialųjį slaugos poreikį nuo 2016 m. lapkričio 28 d., nors, kaip matyti iš NDNT 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo, jame aiškiai išaiškinta apskundimo tvarka, t. y. skųsti sprendimą Ginčų komisijai per 30 kalendorinių dienų nuo įteikimo dienos.

32. Teismas, įvertinęs NDNT Sprendimą, sprendė, kad NDNT pagrįstai atsisakė atstatyti terminą, kadangi 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas nebuvo apskųstas (nėra duomenų, kad būtų apskųstas), o teisės aktai nenumato galimybės NDNT atgaline data atstatyti terminų savo priimtuose ir neapskųstuose sprendimuose. Teismas nurodė, jog pareiškėjo atstovei Sprendime buvo išaiškinta, kada yra galimybė kreiptis dėl pakartotinio darbingumo lygio ir (ar) specialiųjų poreikių vertinimo, tačiau šiuo atveju iš esmės nebuvo keliamas reikalavimas NDNT iš naujo vertinti pareiškėjo darbingumo lygmens ar specialiųjų poreikių. Teismas taip pat atkreipė pareiškėjo atstovės dėmesį, kad tokio pobūdžio bylose pagal susiformavusią teismų praktiką yra galimybė skųsti Fondo valdybos sprendimą, kuriuo nepritaikyta lengvojo automobilio įsigijimo kompensacija, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo atstovė tokia teise būtų pasinaudojusi.

33. Įvertinęs visas aplinkybes ir Sprendimo turinį, teismas darė išvadą, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

34. Teismas konstatavo, kad NDNT, priimdamas Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl jo naikinti pareiškėjo atstovės nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Atmetus pareiškėjo atstovės skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti NDNT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovės Prašymą, todėl pareiškėjo atstovės patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą. Netenkinus pareiškėjo atstovės skundo reikalavimų, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 35. Pareiškėjo atstovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti patikslintą skundą bei panaikinti NDNT Sprendimą, įpareigojant NDNT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovės Prašymą. Taip pat pareiškėjo atstovė prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Pareiškėjo atstovė apeliaciniame skunde pakartoja ginčo esmę, pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus ir aktualių teisės aktų nuostatas.

37. Pareiškėjo atstovė, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad patikslintas skundas buvo atmestas išimtinai tik dėl formalių priežasčių, t. y., kad NDNT 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui nuo 2016 m. lapkričio 28 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nebuvo laiku ir tinkamai apskųstas. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad pareiškėjo atstovė neįgyvendino Sprendime nustatytos apskundimo tvarkos, lakoniškai ir formaliai konstatavo, jog teisės aktuose nėra galimybės atgaline data atstatyti terminų priimtuose ir neapskųstuose sprendimuose. Pareiškėjo atstovės nuomone, tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nesąžininga, pažeidžianti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei administracinės teisės principus.

38. Pareiškėjo atstovė nurodo, kad ji neneigia, jog laiku ir tinkamai neapskundė 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo, tačiau, jos teigimu, tai buvo nulemta fakto, kad teisinio išsilavinimo trūkumas jai sutrukdė suprasti tokio administracinio sprendimo teisinius padarinius. Sužinojusi apie 2016 m. gruodžio 23 d. priimtą sprendimą, atstovė džiaugėsi, jog buvo panaikinta anksčiau priimto sprendimo neteisėta ir nepagrįsta išvada dėl specialaus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio panaikinimo, tačiau nesuprato ir neturėjo galimybės suprasti, kad šios neteisėtos išvados panaikinimo data sukuria aptariamo specialaus nuolatinės slaugos poreikio pertrūkį, ateityje užkirsiantį galimybes pasinaudoti priklausančiomis įstatymo garantijomis ir teisėmis.

39. Pareiškėjo atstovė akcentuoja, jog specialiojo nuolatinės slaugos poreikio galiojimo pertrūkis įvyko dėl to, kad 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu buvo ištaisyta NDNT (bet ne pareiškėjo atstovės) padaryta klaida, t. y. kadangi gavus prieštaringus medicininius dokumentus NDNT nesiėmė jokių papildomų veiksmų jiems patikslinti (nors tokią pareigą pagal įstatymą turėjo), ir nepagrįstai nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, nepaisant to, jog pareiškėjui tiek iki pilnametystės buvo nustatytas, tiek ir po jos turėjo toliau likti galioti nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kuris, jeigu būtų buvęs teisėtai ir teisingai nustatytas, būtų sukūręs galimybes gauti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Todėl, pareiškėjos įsitikinimu, būtent NDNT, nustatydamas specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) (bet ne specialųjį nuolatinės slaugos) poreikį neteisėtai neįvykdė jam priskirtų funkcijų, lėmusių neteisėto sprendimo priėmimą.

40. Pareiškėjo atstovė, vadovaudamasi Kriterijų sąrašo nuostatomis, paaiškina, kad specialiųjų poreikių nustatymą reglamentuojančios teisės normos nustato atvejus, kai NDNT privalo kreiptis į siuntimą išdavusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų (informacijos) pateikimo. Pareiškėjo atstovės teigimu, NDNT privalėjo savo iniciatyva išspręsti gautų medicininių dokumentų prieštaringumo faktą, kreipdamasi į dokumentus išdavusią medicininę instituciją dėl jų patikslinimo. Jei NDNT būtų tinkamai įvykdžiusi jam įstatymo numatytą pareigą, pareiškėjui būtų pratęstas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir tuo pagrindu jo atstovė būtų išsaugojusi teisę į kompensaciją lengvajam automobiliui įsigyti ir jam techniškai pritaikyti. NDNT tinkamai neįvykdžius savo funkcijų ir nepagrįstai nustačius specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos), bet ne specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, atsirado pastarojo poreikio nustatymo pertrūkis. Viena iš lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos sąlygų yra ta, jog neįgaliam vaikui, sulaukus 18 m., specialiojo nuolatinės slaugos poreikio negalima pakeisti specialiuoju nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiu. Pareiškėjo atstovės nuomone, ginčo atveju tai buvo padaryta nepagrįstai. Jos vertinimu, NDNT ne tik nevykdė įstatymo keliamos pareigos pašalinti medicininių dokumentų prieštaringumo ir ne išsamumo, bet ir priėmęs 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis neteisėtai nustatė pastarojo poreikio nustatymo terminą – 2016 m. lapkričio 28 d., nors pagal galiojančius teisės aktus, nustačius, kad sprendimas priimtas nepagrįstai, specialiųjų poreikių nustatymo termino pradžia turėjo būti sprendimo priėmimo diena.

41. Vadovaudamasi specialiųjų poreikių nustatymo termino pradžios tvarkos pasikeitimais, pareiškėjo atstovė teigia, jog ginčo dalyku esanti situacija susiklostė išimtinai dėl NDNT neteisėtų veiksmų, kurių dėl teisinių žinių trūkumo ji nesusiprato apskųsti laiku.

42. Pareiškėjo atstovė tvirtina, kad pareiškėjui specialusis nuolatinės slaugos poreikis buvo nutrauktas dėl NDNT klaidos, nes, nesikreipus dėl prieštaringų medicininių dokumentų paaiškinimo bei vėlesniu sprendimu ištaisius tokią klaidą, tačiau nustačius klaidingą terminą, lėmusį specialiojo poreikio pertrūkį, kuri esmingai pablogino socialiai pažeidžiamo asmens padėtį, ji privalo būti ištaisyta nepaisant praleisto apskundimo termino, įvertinus tai, jog ginčo atveju neegzistuoja joks privatus priešingas interesas, tačiau sprendžiama dėl neįgalaus asmens teisių ir jam priklausančių garantijų. Todėl, pareiškėjo atstovės vertinimu, privalu įvertinti socialiai pažeidžiamo pareiškėjo teises ir teisėtus interesus užtikrinančius teisės aktus ir principus.

43. Vadovaudamasi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), EŽTT praktika, pareiškėjo atstovė teigia, jog ginčo atveju, NDNT priėmus Sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti Prašymą dėl pareiškėjo specialiojo nuolatinės slaugos poreikio termino atstatymo nuo (duomenys neskelbtini), buvo nepagrįstai apribota (duomenys neskelbtini) negalią turinčio pareiškėjo teisė į mobilumą. Dėl NDNT priimtų sprendimų pareiškėjo šeima negali ir niekuomet nebegalės pasinaudoti įstatymų leidėjo Transporto lengvatų įstatyme įtvirtinta teise į lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, kuri pagal pareiškėjo būklę, jiems priklauso.

44. Pareiškėjo atstovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija), VAĮ nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tvirtina, kad NDNT pažeidė ne tik konkrečius specialiųjų poreikių nustatymą reglamentuojančių įstatymų įpareigojimus, bet taip pat ir gerojo administravimo principą.

45. Pareiškėjo atstovės vertinimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime jos skundą buvo atsisakyti tenkinti išimtinai tik formaliais pagrindais, jokia apimtimi nesigilinant ir nepasisakant dėl susiklosčiusios situacijos esmės, priežasčių, nevertinant jos padarinių ir nepasisakant dėl pažeistų tarptautinių ir nacionalinių garantijų socialiai pažeidžiamam pareiškėjui, nepaisant to, kad susiklosčiusios situacijos rezultate neigiamus padarinius patiria išimtinai tik neįgalus asmuo – pareiškėjas ir jo šeima, negaudamas jam priklausančios paramos išimtinai tik dėl formalių priežasčių (klaidingo NDNT administracinio sprendimo, kuris dėl teisinių žinių trūkumo nebuvo laiku apskųstas), neegzistuojant jokiems priešingiems privatiems ar (ir) viešiems interesams.

46. Pareiškėjo atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismui atmetus skundą išimtinai tik dėl to, kad 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas nebuvo apskųstas, o teisės aktai nenumato galimybės NDNT atgaline data atstatyti terminų savo priimtuose ir neapskųstuose sprendimuose, buvo pažeista Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris formaliesiems įstatymo reikalavimams suteikė prioritetą neįgalaus asmens interesų atžvilgiu, užkirto kelią iki pat gyvenimo galo gauti teisėtai priklausančią kompensaciją. Tvirtina, jog ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu įvykdytas formalusis teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

47. Pareiškėjo atstovės įsitikinimu, neįgalus pareiškėjas tiek iki pilnametystės, tiek po jos nepertraukiamai turėjo ir turi teisėtą, medicininiais dokumentais pagrįstą specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, kuriam esant tinkamai nustatytam, galioja įstatymo garantuojama teisė gauti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, o NDNT priėmus neteisėtą Sprendimą, sukūrusį specialiojo nuolatinės slaugos poreikio pertrūkį, tokia teise tapo neįmanoma pasinaudoti. Todėl, pareiškėjos atstovės vertinimu, tiek NDNT, tiek pirmosios instancijos teismui apsiribojus bendro pobūdžio informacija apie 2016 m. buvusias faktines aplinkybes, bet jokia apimtimi nepasisakius dėl realių ir praktinių susiklosčiusios situacijos padarinių neįgaliajam, buvo iki gyvenimo pabaigos atimta teisė į tinkamų mobilumo sąlygų pritaikymą neįgaliajam – pareiškėjui ir jo šeimai.

48. Pareiškėjo atstovė laikosi pozicijos, kad akivaizdu ir neginčytina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

49. Atsakovas NDNT atsiliepime į pareiškėjo atstovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.

50. NDNT atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus ir papildomai pažymi, kad pareiškėjo atstovė reikalavimą panaikinti NDNT Sprendimą grindžia subjektyviu požiūriu, bet ne teisės aktais, nurodo tik deklaratyvias specialiųjų poreikių vertinimo aplinkybes, nepateikia faktinių duomenų ar įrodymų, kurie sudarytų prielaidą suabejoti skundžiamų NDNT priimtų individualių administracinių aktų teisėtumu ir pagrįstumu, todėl, NDNT nuomone, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą pareiškėjo atstovės nurodytais argumentais ar kitais motyvais ir jis yra atmestinas.

51. NDNT vertinimu, kadangi nurodydama ginčijamus klausimus pareiškėjo atstovė apeliaciniame skunde nepateikia naujų įrodymų, nekelia naujų reikalavimų, nėra tikslinga kartoti nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvų, išsamiai išdėstytų atsiliepime į skundą.

52. NDNT papildomai pažymi, kad pareiškėjo atstovės nurodytas argumentas, jog ji nesuprato ir neturėjo galimybės suprasti, kad šios neteisėtos išvados panaikinimo data sukuria aptariamo specialaus nuolatinės slaugos pertrūkį, ateityje užkirsiantį galimybes pasinaudoti priklausančiomis įstatymo garantijomis ir teisėmis, yra nepagrįstas ir atmestinas. Paaiškina, jog ginčo nagrinėjimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini), nebuvo teisės akto, kuris būtų reglamentavęs teisę gauti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją šeimai, kuri augina neįgalų vaiką, kuriam sukako (duomenys neskelbtini). Toks reglamentavimas atsirado tik 2020 m. gegužės 28 d. Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnį papildžius 31 punktu. Todėl, NDNT įsitikinimu, pareiškėjo atstovės reikalavimas praėjus daugiau kaip (duomenys neskelbtini) po NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus priimto sprendimo dėl specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo atgaline data, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), siekiant nepertraukiamai nustatyti visišką negalią ir (ar) specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, kaip reikalauja Transporto lengvatų įstatymas, neturi teisinio pagrindo, nes minėtas įstatymas negalioja atgaline data. Akcentuoja, jog šis Transporto lengvatų įstatymo punktas taikytinas tik tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda šio įstatymo galiojimo momentu, o pareiškėjo atstovė jį prašo taikyti (duomenys neskelbtini) metu atsiradusiems santykiams.

53. NDNT tvirtina, kad teismas konstatavo, jog pareiškėjo atstovė pagal surinktų duomenų visetą nepasinaudojo teisės aktų suteikta teise Fondo valdybos priimtą sprendimą dėl neskirtos lengvojo automobilio įsigijimo kompensacijos apskųsti Fondo valdybai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 54. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NDNT (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) 2022 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. R-4197 teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo.

55. Apeliaciniame skunde pareiškėjo atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti. Mano, kad jis priimtas formaliai, neįvertinus aplinkybės, jog pareiškėjui iki gyvenimo pabaigos atimta teisė į tinkamų mobilumo sąlygų pritaikymą neįgaliajam – pareiškėjui ir jo šeimai. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris formaliesiems įstatymo reikalavimams suteikė prioritetą neįgalaus asmens interesų atžvilgiu, užkirto kelią iki pat gyvenimo galo gauti teisėtai priklausančią kompensaciją. Tvirtina, jog ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu įvykdytas formalusis teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

56. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

57. Pareiškėjo atstovė apeliaciniame skunde neneigia, jog laiku ir tinkamai neapskundė 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo. Taigi, šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybę, kad 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas galioja, kad juo NDNT nusprendė pareiškėjui nuo 2016 m. lapkričio 28 d. neterminuotai nustatyti specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ir nuo 2016 m. lapkričio 28 d. panaikinti specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį. Taigi, nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos), o ne specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Vadinasi, skundžiamame NDNT sprendime tinkamai konstatuota, kad, teisės aktų nustatyta tvarka neapskundus 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo, nėra teisinio pagrindo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime specialųjį nuolatinės slaugos poreikį nustatyti nuo (duomenys neskelbtini).

58. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atstovė apeliaciniame skunde pagrindinius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutikimo motyvus grindžia tuo, jog minėtas teismo sprendimas priimtas formaliai, neįvertinus aplinkybės, jog pareiškėjui iki gyvenimo pabaigos atimta teisė į tinkamų mobilumo sąlygų pritaikymą neįgaliajam – pareiškėjui ir jo šeimai. Pareiškėjo atstovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris formaliesiems įstatymo reikalavimams suteikė prioritetą neįgalaus asmens interesų atžvilgiu, užkirto kelią iki pat gyvenimo galo gauti teisėtai priklausančią kompensaciją.

59. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pareiškėjo atstovės pozicija, ji nėra pagrįsta. Pabrėžtina, kad NDTN 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime, taip pat skundžiamame NDNT sprendime nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo galimybės naudotis transporto lengvatomis (gauti kompensaciją). Taigi, šioje byloje nesprendžiama dėl pareiškėjo galimybės gauti socialinę paramą – transporto lengvatą.

60. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. kovo 5 d. nutarime konstitucinės justicijos byloje Nr. 44/01, be kita ko, konstatavo, jog pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos valstybė yra socialiai orientuota. Valstybės socialinė orientacija atsispindi įvairiose Konstitucijos nuostatose, įtvirtinančiose žmogaus ekonomines, socialines ir kultūrines teises, taip pat pilietines ir politines teises, visuomenės ir valstybės santykius, socialinės paramos ir socialinės apsaugos pagrindus, Tautos ūkio organizavimo ir reguliavimo principus, valstybės institucijų organizavimo ir veiklos pagrindus ir kt. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, jog įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją diferencijuoti socialinę paramą. Tačiau atitinkamas teisinis reguliavimas turi būti nustatomas tik įstatymu, tai turi būti daroma laikantis Konstitucijos.

61. Pareiškėjas siekė gauti kompensaciją, numatytą Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio 31 dalyje, kuri įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d., tačiau buvo panaikinta nuo 2024 m. sausio 1 d. Taigi, pareiškėjo atstovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjui iki gyvenimo pabaigos atimta teisė į tinkamų mobilumo sąlygų pritaikymą neįgaliajam – pareiškėjui ir jo šeimai, užkirstas kelias iki pat gyvenimo galo gauti teisėtai priklausančią kompensaciją, neatitinka tikrovės, nes minėta lengvata nėra galiojanti, ji įstatymų leidėjo valia panaikinta.

62. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

63. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. K., atstovaujamo I. K., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė