0b37edf3-2ee3-427b-bacd-76edebf9e934 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. e2-2753-722/2022, pagal ieÅ¡kovÄs V. S. ieÅ¡kinį atsakovams V. K. S. ir J. S. dÄl teisÄs pripažinimo atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs be bendraturÄio sutikimo, tretieji asmenys J. S. ir Kauno miesto savivaldybÄs administracija, iÅ¡vadÄ teikianti institucija â NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä:
Legislator headnote
AI generated0b37edf3-2ee3-427b-bacd-76edebf9e934 · Kauno apygardos teismas: IeÅ¡kovÄs teisÄs dar nÄra pažeistos, kad jas ginti teisme. Ji turi teisÄ rengti žemÄs sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ be bendraturÄių sutikimo, tik Å¡io projekto sprendiniai, jį parengus, privalÄs bÅ«ti derinami su atsakovais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovÄ V. S. (toliau â apeliantÄ) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovų visas turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-1412-413/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19072-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Albinos RimdeikaitÄs ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs V.
S. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. e2-2753-722/2022, pagal ieÅ¡kovÄs V. S. ieÅ¡kinį atsakovams V. K. S. ir J. S. dÄl teisÄs pripažinimo atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs be bendraturÄio sutikimo, tretieji asmenys J. S. ir Kauno miesto savivaldybÄs administracija, iÅ¡vadÄ teikianti institucija â NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä:
I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ V. S. teismui pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä pripažinti jai teisÄ be atsakovų V. K. S. ir J. S. sutikimų pagal UAB âGeodalaâ 2021m. rugpjÅ«Äio 2 d. parengtÄ âŽemÄs sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto pasiÅ«lymo schemÄ â parengti žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ , pagal jį atidalinti iÅ¡ minÄto žemÄs sklypo bendrosios dalinÄs nuosavybÄs minÄtoje schemoje indeksu âBâ pažymÄtÄ Å¾emÄs sklypÄ (458 m2), priskiriant jį asmeninÄs nuosavybÄs teise ieÅ¡kovei V.
S., o minÄtoje schemoje indeksu âAâ pažymÄtÄ Å¾emÄs sklypÄ (1556 m2) priskiriant bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise ieÅ¡kovei V. S. (36/1556 idealioji dalis), treÄiajam asmeniui J. S. (494/1556 idealioji dalis) ir atsakovui V. K. S. (1007/1556 idealioji dalis ir kaip bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ â 19/1556 idealioji dalis), atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemÄs sklypų pagal minÄtÄ schemÄ suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.
2. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad dar 2020 m. rugsÄjo 28 d. kreipÄsi į atsakovÄ dÄl želÄs sklypo atsidalijimo taikiai, taÄiau Å¡io klausimo iÅ¡sprÄsti nepavyko, atsakovo pozicija nuolat keiÄiasi, todÄl ieÅ¡kovÄ priversta savo teises ginti teisme. Sklypo atidalijimas pagal projekto pasiÅ«lymo schemÄ visiÅ¡kai atitinka bendraturÄiams priklausanÄias nuosavybÄs dalis ir racionalios žemÄnaudos principus, t. y. sklypai yra taisyklingų formų, tiesių linijų. Be to, formuotinų sklypų ribos parinktos atsižvelgiant į Å¡iuo metu įregistruotÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ ir faktiÅ¡kai bendraturÄių naudojamas sklypo dalis. Konkreti naudojimosi tvarka galÄs bÅ«ti nustatyta tik po to, kai po atidalinimo bus įregistruoti du atskiri sklypai.
3. Atsakovai V. K. S. ir J. S. praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti. NurodÄ, kad pagal teisÄs aktų reikalavimus žemÄs sklypo atidalijimui turi bÅ«ti rengiamas projektas, o ne turto atidalijimo schema. Parengtam ir suderintam projektui turi pritarti visi žemÄs sklypo savininkai (bendraturÄiai). Tuo atveju, kai nÄra bendraturÄių raÅ¡tiÅ¡kų pritarimų, projektas gali bÅ«ti teikiamas tikrinti NacionalinÄs žemÄs tarnybos struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ , taÄiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisÄs aktų reikalavimus, Å¡is padalinys priima iÅ¡vadÄ dÄl tikslingumo projektÄ tvirtinti, nurodydamas pastabÄ , kad projektas galÄs bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemÄs sklypo formavimas ir pertvarkymas.
IeÅ¡kovÄs pateikta UAB âGeodalaâ žemÄs sklypo pertvarkymo schema negali bÅ«ti laikoma tinkamu dokumentu, todÄl toks ieÅ¡kinys iÅ¡ viso negali bÅ«ti nagrinÄjamas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 4. Kauno apylinkÄs teismas 2022 m. birželio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ, priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs V. S. atsakovui V. K. S. 1 028 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas ir 38,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybei.
5. Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovei V. S. ir jos sutuoktiniui J. S. priklauso po 13/53 idealiÄ sias dalis 0,2014 ha žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini). Atsakovui V. K. S. priklauso 1026/2014 idealioji žemÄs sklypo dalis, iÅ¡ kurios 19/2014 dalys priklauso atsakovams kaip bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, o 1007/2014 dalys â kaip asmeninÄ atsakovo nuosavybÄ. ŽemÄs sklype esantis gyvenamasis namas bendraturÄiams priklauso tokiomis dalimis: ieÅ¡kovei ir J. S. â po 11/40 namo dalių, atsakovui V. K. S. â 45/100 dalys. B. B. firmos âLibranaâ 2003 m. sausio 27 d. parengtu planu tarp V. K. S. ir J. S. buvo nustatyta žemÄs sklypo naudojimosi tvarka, servitutas nenustatytas. IeÅ¡kovÄ 2020 m. rugsÄjo 28d., 2021 m. rugpjÅ«Äio 24 d. pateikÄ atsakovams ir treÄiajam asmeniui J. S. pasiÅ«lymus dÄl žemÄs sklypo atidalijimo ir papraÅ¡Ä duoti tam sutikimÄ pagal UAB âGeodalaâ 2021 m. rugpjÅ«Äio 2 d. parengtÄ schemÄ . Su pasiÅ«lymu sutiko tik J. S..
6. Teismas nurodÄ, kad norint ieÅ¡kovei įgyvendinti savo teisÄ Ä¯ atsidalinimÄ , turÄs bÅ«ti rengiamas žemÄs formavimo ir pertvarkymo projektas ŽemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemÄs Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 âDÄl žemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimoâ (toliau â TaisyklÄs) nustatyta tvarka.
7. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinÄs nuosavybÄs nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturÄių teisių ir teisÄtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirÄiai, tenka atidalijimo siekianÄiam bendraturÄiui. Kiti bendraturÄiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs variantus, nesutikti su pasiÅ«lytu atidalijimu.
8. Teismas pažymÄjo, kad atidalijus žemÄs sklypÄ pagal ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lytÄ variantÄ ir jai pageidaujant naudotis sklypu âBâ, žemÄs sklypų savininkų skaiÄius sklype âAâ nesumažÄtų â liktų J. S., V. S., V. K. S.. Å iuo metu naudojimosi žemÄs sklypu ir namu tvarka yra nusistovÄjusi ir ginÄo dÄl to nÄra. IeÅ¡kovÄs naudojimosi žemÄs sklypu âBâ tvarka nusistovÄjusi, neginÄijama, galimai Å¡io sklypo plotas (458 m2) ir ribos rengiant projektÄ gali pakisti, bet ar gali sumažÄti, jei teismo sprendimu bus patvirtinta ieÅ¡kovÄs teisÄ atsidalinti pagal jos pateiktÄ schemÄ , nÄra aiÅ¡ku.
9. Ateityje gali kilti dar vienas ginÄas, nes naudojimosi tvarka, anot ieÅ¡kovÄs, bus nustatinÄjama ateityje. Be to, norint ieÅ¡kovei patekti per sklypÄ âAâ į jos naudojamÄ namo dalį, ateityje reikÄs nustatyti žemÄs servitutÄ . Teismas sutiko su treÄiojo asmens argumentais, nurodydamas, kad tokia situacija, kuomet žemÄs sklypas atidalijamas iÅ¡ bendrosios dalinÄs ieÅ¡kovÄs ir atsakovų nuosavybÄs, o pastatai paliekami bendrojoje dalinÄje nuosavybÄje ir tokiu bÅ«du, jog ieÅ¡kovÄ, bÅ«dama dalies pastatų ir statinių savininkÄ, valdo dalį žemÄs sklypo, esanÄio po jais, taÄiau nenustatytas servitutas patekti į savo turto dalį, yra negalima ir neatitinka atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs esmÄs.
10. Teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju teismo sprendimu neiÅ¡sprendus naudojimosi žemÄs sklypu âAâ tvarkos klausimo, nebus pasiektas visiÅ¡kas atsidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, kuris, atsižvelgiant į Å¡alių konfliktiÅ¡kus santykius, Å¡iuo atveju geriausiai užtikrintų įstatymų nustatytÄ bendraturÄių nuosavybÄs teisių įgyvendinimÄ . Tokiu bÅ«du teismo sprendimas nepasitarnaus atkuriant teisinÄ taikÄ tarp Å¡alių. Teismas sutiko su treÄiojo asmens Kauno miesto savivaldybÄs administracijos nuomone, kad daug tikslingiau teismui bÅ«tų nustatyti teisÄ ieÅ¡kovei be atsakovų sutikimo pagal parengtÄ , suderintÄ ir patikrintÄ projektÄ vykdyti žemÄs sklypo formavimÄ ar pertvarkymÄ , o ne pagal preliminarias pasiÅ«lymų schemas.
IeÅ¡kovÄs teisÄs dar nÄra pažeistos, kad jas ginti teisme. Ji turi teisÄ rengti žemÄs sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ be bendraturÄių sutikimo, tik Å¡io projekto sprendiniai, jį parengus, privalÄs bÅ«ti derinami su atsakovais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovÄ V. S. (toliau â apeliantÄ) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovų visas turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Pasirinkti savo civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ priklauso paÄiam ieÅ¡kovui. Vadovaudamasi Å¡ia teise ieÅ¡kovÄ suformulavo savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ (dalykÄ ), t. y. praÅ¡Ä pripažinti teisÄ be atsakovų sutikimo atsidalinti iÅ¡ sklypo bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, pateikdama teismui ne parengtÄ sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , o projekto pasiÅ«lymo schemÄ , pagal kuriÄ , teismui pripažinus praÅ¡omÄ teisÄ, bÅ«tų rengiamas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir atliekami kiti bÅ«tini Å¡iam tikslui pasiekti veiksmai.
Teismas negali pats imtis organizuoti projekto rengimo, jį derinti, vieÅ¡inti, tikrinti, tvirtinti ir t. t., nes tai yra vieÅ¡ojo administravimo subjektų kompetencija. 11.2. Pagal esamÄ teismų praktikÄ tuo paÄiu metu negali bÅ«ti rengiami keli skirtingi projektai dÄl atidalijimo iÅ¡ to paties žemÄs sklypo. TodÄl projekto parengimui bÅ«tina sÄ lyga â arba bendraturÄių bendras sutarimas, arba įsiteisÄjÄs teismo sprendimas, leidžiantis parengti projektÄ be nesutinkanÄių bendraturÄių sutikimų. 11.3.
Teisminio nagrinÄjimo metu, kaip pagrindo užtenka projektinio pasiÅ«lymo (Å¡iuo atveju â Projekto pasiÅ«lymo schemos), kurios metu teismas spÄstų, ar toks atidalijimo variantas pažeidžia kito bendraturÄio teises bei teisÄtus interesus, ar ne. Visi kiti atitikties teisÄs aktų reikalavimams (t. y. atitikties vieÅ¡osios teisÄs normų reikalavimams) klausimai bÅ«tų sprendžiami administracine tvarka tolesniuose etapuose, t. y. projekto rengimo, derinimo ir tvirtinimo atsakingose institucijose metu. 11.4.
Bylos nagrinÄjimo ribas pagal šį ieÅ¡kinį sudaro tik patikrinimas, ar atsakovų nesutikimas su ieÅ¡kovÄs schemoje siÅ«lomu atidalijimu yra teisÄtas ir pagrįstas, t. y. sprÄstinas tik klausimas, ar ieÅ¡kovÄs schemoje siÅ«lomas atidalijimas nepažeistų atsakovų teisių. TodÄl atsakovai savo nesutikimÄ galÄjo motyvuoti tik konkreÄiu savo paÄių teisių pažeidimu, o argumentai dÄl atidalijimo atitikimo vieÅ¡osios teisÄs normų keliamiems reikalavimams Å¡ioje byloje nenagrinÄtini, nes yra už jos nagrinÄjimo ribų. 11.5.
Kauno apylinkÄs teismas yra saistomas ir Kauno apygardos teismo sukurtų precedentų tokio pobÅ«džio bylose (2018 m. spalio 3 d. nutartis c. b. Nr. 2A-1436-601/2018, 2015 m. liepos 3 d. nutartis c. b. Nr. e2A-1306-390/2015, 2020 m. kovo 10 d. nutartis c. b. Nr. e2A-11-413/2020 ir naujausioje civilinÄje byloje Nr. e2A-1798-587/2021, kurioje ieÅ¡kinio reikalavimas analogiÅ¡kas nagrinÄjamai bylai), kuriuose teismas laikÄ, kad ieÅ¡kinio reikalavimai dÄl teisÄs pripažinimo atsidalinti iÅ¡ žemÄs sklypo bendrosios dalinÄs nuosavybÄs be kitų bendraturÄių sutikimo yra suformuluoti tinkamai, todÄl bylose pasisakinÄjo apie tai, kad siekiamas atidalijimas nepažeis kitų bendraturÄių teisių ir paliko nepakeistus I-osios instancijos teismo sprendimus, kuriais minÄti reikalavimai buvo patenkinti.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e3K-3-22-701/2022 toks reikalavimas taip pat buvo pripažintas pagrįstu. TodÄl teismo sprendime nurodyti teismo motyvai yra visiÅ¡kai nepagrįsti. 11.6. IeÅ¡kiniu sklypas âAâ yra siÅ«lomas visiems bendraturÄiams naudotis bendrai. Jie tai turÄtų teisÄ daryti ir nenustaÄius raÅ¡ytinÄs naudojimosi sklypu âAâ tvarkos â tokiu atveju sklypu âAâ bendraturÄiai turÄtų naudotis bendru sutarimu ir visi kartu sudaryti notarinÄ sutartį dÄl raÅ¡ytinÄs naudojimosi sklypu âAâ tvarkos nustatymo.
Jei kiltų ginÄas, naudojimosi sklypu âAâ tvarka galÄtų bÅ«ti nustatoma pagal bet kurio iÅ¡ bendraturÄių ieÅ¡kinį (CK 4.75 str. 1 d.). TaÄiau naudojimosi sklypu âAâ tvarkos nustatymas nÄra nagrinÄjamos bylos dalykas. Kol sklypo atidalijimas dar nÄra iki galo įgyvendintas, t. y. kol nÄra suformuoti ir įregistruoti sklypai âAâ ir âBâ, naudojimosi sklypu âAâ tvarka net negali bÅ«ti nustatinÄjama, nes tokia tvarka negali bÅ«ti nustatinÄjama dar neegzistuojanÄiam daiktui (neegzistuojanÄiam sklypui âAâ).
Be to, Å¡iuo metu dar nežinoma, kaip atrodys galutinis sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Tai priklausys ir nuo to, kokius konkreÄius sprendimus priims kompetentingi vieÅ¡ojo administravimo subjektai. 11.7. Teismo argumentai dÄl servituto nustatymo âAâ sklype yra nepagrįsti. Servitutai gali bÅ«ti nustatomi atskiriems daiktams (turi egzistuoti atskiri daiktai â vieÅ¡pataujantis daiktas ir tarnaujantis daiktas), o ne to paties daikto skirtingoms dalims. To paties daikto skirtingų dalių naudojimas, esant bendrosios nuosavybÄs teisiniams santykiams, yra sprendžiamas arba bendraturÄių tarpusavio sutarimu nenustatant raÅ¡ytinÄs naudojimosi tvarkos ir neatidalijant iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs, arba atidalijimu iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs, arba raÅ¡ytinÄs naudojimosi tvarkos nustatymu.
Naudojimosi sklypu âAâ tvarkos nustatymas nÄra Å¡ios bylos nagrinÄjimo dalykas. IeÅ¡kovÄ siekia atsidalinti tik savo naudojamÄ dalį. TodÄl nesuprantamas atsakovų nesutikimas, kuris nÄra pagrįstas jokiais objektyviais argumentais ar įrodymais. Atsakovų atsisakymas traktuotinas kaip sÄ moningas trukdymas ieÅ¡kovei disponuoti jos turtu ir sÄ moningas žalos darymas didinant bylinÄjimosi iÅ¡laidas bei vilkinant laikÄ , per kurį ieÅ¡kovÄ negali naudotis savo turtu kaip turÄtų.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai V. K. S. ir J. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkÄs teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 12.1. ApeliantÄ nei ieÅ¡kinyje, nei teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodÄ, kad atsakovas jai trukdo inicijuoti parengti žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ .
Tai, kad atsakovai nepasiraÅ¡Ä ieÅ¡kovÄs savarankiÅ¡kai parengtos schemos, nereiÅ¡kia, kad pažeidÄ apeliantÄs teisÄ inicijuoti atsidalinimÄ iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs. IeÅ¡kiniu taip pat nepraÅ¡oma leisti inicijuoti atidalinimo projekto rengimo, o reikalaujama apeliantei leisti rengti ir atidalinti sklypÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovÄ siekia įgauti daugiau teisių, nei numato teisÄs normos. 12.2. IÅ¡ ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinio reikalavimo akivaizdu, kad ji siekia teismo sprendimo pagrindu tapti projekto rengÄja, o ne iniciatore, nors įstatymas jai tokios teisÄs nenumato, t. y. apeliantÄ siekia ne tik pati atlikti projekto rengimÄ , taÄiau ir savarankiÅ¡kai atlikti jo atidalijimÄ .
Atsakovų nuomone, tokių iÅ¡imtinių teisių suteikimas ieÅ¡kovei nesuderinamas su teisÄs normomis. Tokių bÅ«dų kaip žemÄs sklypo formavimas pagal bendrasavininko schemÄ jokios teisÄs normos nenumato, taÄiau niekas apeliantei netrukdo inicijuoti atidalijimo projekto rengimo be atsakovų sutikimo, t. y. apeliantÄ pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dÄl nepažeistos teisÄs gynimo. 12.3. ApeliantÄ savo teisÄs pažeidimÄ motyvavo ir Kauno apygardos teismo nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2A-11-413/2020, Å¡iÄ nutartį laikydama suformuota teismų praktika.
Atsakovų nuomone, ieÅ¡kinių reikalavimai Å¡ioje ir cituojamoje byloje yra netapatÅ«s, o viena teismo nutartis neformuoja teismų praktikos. MinÄta Kauno apygardos teismo nutartis grindžiama LAT nutartimi Nr. 3K-3-347-248/2016, taÄiau LAT byloje ginÄas nagrinÄtas ne dÄl žemÄs sklypo, o namo atidalijimo, kuriam netaikomas ŽemÄs įstatymas. MinÄtoje Kauno apygardos teismo nutartyje cituojama ir LAT nutartis Nr. 3K-3-134-248/2019, kurioje byloje ir buvo sprendžiamas klausimas dÄl teisÄs be atsakovų sutikimo vykdyti žemÄs sklypo, esanÄio ( - ) (toliau â žemÄs sklypas), pertvarkymÄ pagal 2017 m. sausio 24d.
UAB âProjektų vystymo grupÄâ parengtÄ formavimo ir pertvarkymo projektÄ dÄl žemÄs sklypo atidealijimo, o ne pagal schemÄ . 12.4. Kaip teisingai pažymÄjo pirmosios instancijos teismas, tenkinus ieÅ¡kinį bus sukurtas naujas ginÄas dÄl J. S. galimybÄs naudotis žemÄs sklypu pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ naudojimosi tvarkÄ . IeÅ¡kovei priklauso 11/40 dalių namo ir jo priklausinių bei 13/53 dalių žemÄs sklypo. Bylos nagrinÄjimo metu atsakovai įrodinÄjo, kad atidalinus žemÄs sklypÄ pagal schemÄ bus pažeistos ieÅ¡kovų teisÄs į nuosavybÄ, o sklypo dalyje âBâ liekanÄios 36/1556 apeliantei idealiosios žemÄs sklypo dalies nepakaks jei priklausanÄio nekilnojamojo turto naudojimo užtikrinimui, t. y. ieÅ¡kovÄ, norÄdama naudotis jai priklausanÄiais pastatais, be jokio teisinio pagrindo naudosis atsakovų žemÄs sklypo dalimi, o atsakovai negalÄs patekti prie jiems priklausanÄių nekilnojamųjų daiktų â tvorų.
Å ių aplinkybių patikrinimui teismas surengÄ iÅ¡važiuojamÄ jį posÄdį, pati apeliantÄ pateikÄ savo parengtÄ Å¾emÄs naudojimosi tvarkÄ .
13. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ treÄiasis asmuo Kauno miesto savivaldybÄs administracija praÅ¡o dÄl apeliacinio skundo sprÄsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 13.1. NagrinÄjamoje byloje nebuvo pateikta duomenų, kad ginÄo žemÄs sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas buvo inicijuotas, buvo parengti ir suderinti tokio projekto sprendiniai, taÄiau bendraturÄiai atsisakÄ pritarti parengtam žemÄs sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui. Kaip matyti iÅ¡ Taisyklių 66 punkto turinio, bÅ«tent tokiu atveju teismas turÄtų sprÄsti ginÄÄ tarp bendraturÄių dÄl žemÄs sklypo atidalijimo ir vertinti aplinkybes, susijusias su kiekvieno iÅ¡ bendraturÄių interesais, tolesniu atidalintų žemÄs sklypų naudojimo racionalumu ir pan. 13.2.
PrieÅ¡ingu atveju galima situacija, kai teismui pritarus apeliantÄs siÅ«lomam atidalijimo variantui pagal pateiktÄ schemÄ , žemÄs sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu paaiÅ¡kÄtų, kad toks žemÄs sklypo atidalinimas nÄra galimas dÄl kitų aplinkybių, nesusijusių su bendraturÄių interesais. NagrinÄjamu atveju apeliantÄs teisÄ atsidalinti žemÄs sklypÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs nÄra kvestionuojama, ginÄytina tik galimybÄ teisme sprÄsti klausimÄ dÄl atidalinimo bÅ«do pagal pateiktÄ schemÄ , o ne pagal parengtus ir suderintus žemÄs sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius.
Mano, kad pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime Å¡ias aplinkybes įvertino tinkamai. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas, nagrinÄdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatÄ absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dÄl kurių turÄtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Byloje sprendžiamas ginÄas dÄl materialiosios teisÄs normų, reglamentuojanÄių bendrosios dalinÄs nuosavybÄs įgyvendinimÄ , taikymo ir aiÅ¡kinimo.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys yra 0,2014 ha žemÄs sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinieriniųâkiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanÄių (duomenys neskelbtini), bendraturÄiai.
17. IeÅ¡kovÄ inicijavo jai priklausanÄios žemÄs sklypo dalies, esanÄios bendrojoje nuosavybÄje su kitais asmenimis, atidalijimÄ . Nepavykus Å¡io klausimo iÅ¡sprÄsti su atsakovais taikiai, ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti jai teisÄ be atsakovų V. K. S. ir J. S. sutikimų pagal UAB âGeodalaâ 2021m. rugpjÅ«Äio 2 d. parengtÄ âŽemÄs sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto pasiÅ«lymo schemÄ â parengti žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ , pagal jį atidalinti iÅ¡ minÄto žemÄs sklypo bendrosios dalinÄs nuosavybÄs minÄtoje schemoje indeksu âBâ pažymÄtÄ Å¾emÄs sklypÄ (458 m2), priskiriant jį asmeninÄs nuosavybÄs teise ieÅ¡kovei V.
S., o minÄtoje schemoje indeksu âAâ pažymÄtÄ Å¾emÄs sklypÄ (1556 m2) priskiriant bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise ieÅ¡kovei V. S. (36/1556 idealioji dalis), treÄiajam asmeniui J. S. (494/1556 idealioji dalis) ir atsakovui V. K. S. (1007/1556 idealioji dalis ir kaip bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ â 19/1556 idealioji dalis), atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemÄs sklypų pagal minÄtÄ schemÄ suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.
18. Atsakovai praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti, nurodydami, kad pagal teisÄs aktų reikalavimus žemÄs sklypo atidalijimui turi bÅ«ti rengiamas žemÄs sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pagal ŽemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, patvirtintas 2004m. spalio 4 d. žemÄs Å«kio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, o ne turto atidalijimo schema.
19. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovų argumentais, ieÅ¡kinį atmetÄ.
20. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, ieÅ¡kovÄ praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti. ApeliantÄs nuomone, teismas netinkamai taikÄ ir aiÅ¡kino ginÄo santykį reglamentuojanÄias teisÄs normas ir nukrypo nuo aukÅ¡tesnÄs instancijos (Kauno apygardos teismo) sukurtų precedentų tokio pobÅ«džio bylose bei kasacinio teismo praktikos. Kaip pavyzdį ieÅ¡kovÄ nurodÄ ir vienÄ iÅ¡ naujausių Kauno apygardos teismo nutarÄių, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. e2A-1798-587/2021, kurioje ieÅ¡kinio reikalavimas suformuotas analogiÅ¡kai nagrinÄjamos bylos reikalavimui.
21. PaminÄtos bylos kontekste pastebÄtina, kad Å¡i Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties dalis buvo panaikinta kasacinÄs instancijos teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi, priimta civilinÄje byloje Nr. e3K-3-233-6112022, ir grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.
22. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija minÄtoje nutartyje nurodÄ, kad asmeniui, siekianÄiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktÄ teisÄ atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, kitų bendraturÄių sutikimo dÄl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo bÅ«dÄ (atidalijimo teisÄs absoliutumas) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 25 punktas).
Atidalijimo bÅ«das, įgyvendinant atidalijimo teisÄ, turi bÅ«ti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas). Jeigu nesusitariama dÄl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturÄio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirÄiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturÄių gauna kompensacijÄ pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis) (63 punktas).
23. TeisÄ atidalyti bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise bendraturÄiui priklausanÄiÄ Å¾emÄs sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginÄo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojanÄių teisÄs normų reikalavimų. Atidalijant iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į nuosavybÄs objekto specifikÄ bei jam taikomÄ teisinį reglamentavimÄ . CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturÄio teisÄ reikalauti atidalyti jam priklausanÄiÄ dalį iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise valdomo žemÄs sklypo įgyvendinama laikantis ŽemÄs įstatyme nustatytos tvarkos (68 punktas).
24. ŽemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau â ir Projektas) rengiamas ir įgyvendinamas ŽemÄs įstatymo 40 straipsnyje, Teritorijų planavimo įstatyme bei lydimuosiuose teisÄs norminiuose aktuose (pvz., ŽemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklÄse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. žemÄs Å«kio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka (70 punktas).
25. Pagal ŽemÄs įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ Å¾emÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemÄs sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisÄs aktai, ir Å¡io straipsnio 9 dalyje nustatytÄ atvejį; Pagal minÄto straipsnio 3 dalį teisÄ inicijuoti žemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ turi, be kita ko, privaÄios žemÄs savininkai. Pagal minÄto straipsnio 5 dalį ŽemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenÄs informavimo ir Å¡ių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma ŽemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklÄse. Pagal minÄto straipsnio 7 dalies 1 punktÄ parengtam žemÄs sklypų formavimo ar pertvarkymo projektui turi raÅ¡tiÅ¡kai pritarti projekto rengimÄ inicijavÄ asmenys, žemÄs sklypo savininkai (71 punktas).
26. ŽemÄs Å«kio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose ŽemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklÄse nustatyta, kad projekto rengimÄ gali inicijuoti, be kita ko, privaÄios žemÄs savininkai (Taisyklių 13.4 punktas), projekto rengimas tokiu atveju finansuojamas Projekto rengimÄ inicijavusio asmens lÄÅ¡omis (Taisyklių 14 punktas). Iniciatorius pateikia savivaldybÄs administracijos direktoriui (organizatoriui) praÅ¡ymÄ organizuoti Projekto rengimÄ (Taisyklių 19 punktas).
Jeigu žemÄs sklypas, kurį praÅ¡oma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybÄs teise, praÅ¡ymÄ gali pateikti vienas ar keli bendraturÄiai (Taisyklių 29 punktas). Kai, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, praÅ¡ymÄ pertvarkyti sklypus pateikÄ ne visi bendraturÄiai, organizatorius apie pradedamÄ rengti ProjektÄ registruotais laiÅ¡kais informuoja kitus žemÄs sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinÄs adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonÄmis, bÅ«senų pasikeitimų sekimo ir pasiÅ«lymų teikimo galimybes (Taisyklių 57 punktas) (72 punktas).
27. Parengtam Projektui turi raÅ¡tiÅ¡kai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemÄs sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinÄs žemÄs patikÄtinis (-iai). Tuo atveju, kai nÄra visų Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡kų pritarimų, Projektas gali bÅ«ti teikiamas tikrinti NacionalinÄs žemÄs tarnybos struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ , taÄiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisÄs aktų reikalavimus, Å¡is padalinys priima iÅ¡vadÄ dÄl tikslingumo ProjektÄ tvirtinti, nurodydamas pastabÄ , kad Projektas galÄs bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį ProjektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemÄs sklypo formavimas ar pertvarkymas (Taisyklių 66 punktas) (73 punktas).
28. Apibendrindama savo nutartyje aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ dÄl CK 4.80 straipsnyje įtvirtintos normos dÄl bendraturÄio turto dalies iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs atidalijimo ir nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , kasacinio teismo teisÄjų kolegija pateikÄ tokį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ : âtuo atveju, kai reiÅ¡kiamas reikalavimas atidalyti iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs žemÄs sklypo dalį, atsidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ Å¾emÄs sklypÄ praÅ¡o suformuoti; bendrosios nuosavybÄs teise priklausantis žemÄs sklypas turi bÅ«ti suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas su pažymÄtomis posÅ«kių taÅ¡kų koordinatÄmis pagal LKS-94; parengtas žemÄs sklypų formavimo projektas turi atitikti tokiam projektui keliamus teisÄs aktų reikalavimus ir patikrintas NacionalinÄs žemÄs tarnybos.
Be to, atidalijant žemÄs sklypus tarp bendraturÄių, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡ių bendraturÄių turimus statinius Å¡iuose žemÄs sklypuose, kad nebÅ«tų neproporcingai apsunkintas jų naudojimas. Kai tarp bendraturÄių kyla ginÄas dÄl atidalijimo bÅ«dų, teismas atidalija atidalijimo siekianÄio bendraturÄio dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs, įvertinÄs jam pateiktÄ atidalijimo projektÄ pagal pirmiau aptartus kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, taÄiau teismas negali leisti atsidalijimo siekianÄiam bendraturÄiui paÄiam rengti atidalijimo projektÄ ateityje be bendraturÄių sutikimo, kadangi tokio atsidalijimo siekianÄio bendraturÄio teisių gynybos bÅ«do nenustato CK 4.80 straipsnio norma.
Taigi, kilus tarp bendraturÄių ginÄui dÄl vienam iÅ¡ bendraturÄių priklausanÄios dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs, teismas vertina Å¡alių pateiktus atidalijimo projektus ir atidalija turtÄ pagal projektÄ , kurį pripažįsta labiausiai atitinkanÄiu bendraturÄių interesus pagal pirmiau nurodytus kriterijus, taÄiau negali leisti vienam iÅ¡ bendraturÄių rengti atidalijimo projektÄ be kitų bendraturÄių sutikimoâ (74-75 punktai).
29. Atsižvelgdama į tai, kad žemesnių instancijų teismai neturÄdami teisÄs aktų reikalavimų atitinkanÄių žemÄs sklypų kadastrinių matavimų ir žemÄs sklypų atidalijimo projekto, nepagrįstai leido ieÅ¡kovei be atsakovių sutikimo atlikti veiksmus, užuot sprendÄ dÄl ieÅ¡kovei priklausanÄios žemÄs sklypų dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs, kasacinio teismo teisÄjų kolegija Å¡ių teismų procesinius sprendimus panaikino ir perdavÄ bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui.
30. NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetÄ nurodydamas iÅ¡ esmÄs tuos argumentus, dÄl kurių yra pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas naujausioje kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis).
31. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisÄjų kolegija sprendžia, kad panaikinti teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nÄra pagrindo, todÄl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieÅ¡kovÄs apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dÄl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinÄs instancijos teismas plaÄiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinÄs instancijos teismas iÅ¡ esmÄs pritaria ir kitiems pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
33. Nutarus ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ atmesti, atsakovai turi teisÄ Ä¯ bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ atsakovas V. K. S. sumokÄjo atstovui (advokatui) 847 Eur už atstovo paslaugas ir pateikÄ Ä¯ bylÄ tai patvirtinanÄius įrodymus.
35. Atsakovo praÅ¡omos priteisti 847 Eur atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ pagalbÄ 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paregimÄ , todÄl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovÄs (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkÄs teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui V. K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovÄs V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus) atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų apeliacinÄs instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos.
TeisÄjai Gintautas Koriaginas Albina RimdeikaitÄ Egidijus TamaÅ¡auskas