Legislator Case Law & Legislation
0b37edf3-2ee3-427b-bacd-76edebf9e934 AI generated

0b37edf3-2ee3-427b-bacd-76edebf9e934 · Kauno apygardos teismas

Case Number 0b37edf3-2ee3-427b-bacd-76edebf9e934
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2753-722/2022, pagal ieÅ¡kovės V. S. ieÅ¡kinį atsakovams V. K. S. ir J. S. dėl teisės pripažinimo atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys J. S. ir Kauno miesto savivaldybės administracija, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

0b37edf3-2ee3-427b-bacd-76edebf9e934 · Kauno apygardos teismas: IeÅ¡kovės teisės dar nėra pažeistos, kad jas ginti teisme. Ji turi teisę rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ be bendraturčių sutikimo, tik Å¡io projekto sprendiniai, jį parengus, privalės bÅ«ti derinami su atsakovais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė V. S. (toliau – apeliantė) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovų visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1412-413/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19072-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2753-722/2022, pagal ieÅ¡kovės V. S. ieÅ¡kinį atsakovams V. K. S. ir J. S. dėl teisės pripažinimo atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys J. S. ir Kauno miesto savivaldybės administracija, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. S. teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jai teisę be atsakovų V. K. S. ir J. S. sutikimų pagal UAB „Geodala“ 2021m. rugpjūčio 2 d. parengtÄ â€žÅ½emės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto pasiÅ«lymo schemÄ â€œ parengti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ , pagal jį atidalinti iÅ¡ minėto žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės minėtoje schemoje indeksu „B“ pažymėtÄ Å¾emės sklypÄ (458 m2), priskiriant jį asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovei V.

S., o minėtoje schemoje indeksu „A“ pažymėtÄ Å¾emės sklypÄ (1556 m2) priskiriant bendrosios dalinės nuosavybės teise ieÅ¡kovei V. S. (36/1556 idealioji dalis), trečiajam asmeniui J. S. (494/1556 idealioji dalis) ir atsakovui V. K. S. (1007/1556 idealioji dalis ir kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė – 19/1556 idealioji dalis), atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemės sklypų pagal minėtÄ schemÄ suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad dar 2020 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į atsakovÄ dėl želės sklypo atsidalijimo taikiai, tačiau Å¡io klausimo iÅ¡spręsti nepavyko, atsakovo pozicija nuolat keičiasi, todėl ieÅ¡kovė priversta savo teises ginti teisme. Sklypo atidalijimas pagal projekto pasiÅ«lymo schemÄ visiÅ¡kai atitinka bendraturčiams priklausančias nuosavybės dalis ir racionalios žemėnaudos principus, t. y. sklypai yra taisyklingų formų, tiesių linijų. Be to, formuotinų sklypų ribos parinktos atsižvelgiant į Å¡iuo metu įregistruotÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ ir faktiÅ¡kai bendraturčių naudojamas sklypo dalis. Konkreti naudojimosi tvarka galės bÅ«ti nustatyta tik po to, kai po atidalinimo bus įregistruoti du atskiri sklypai.

3. Atsakovai V. K. S. ir J. S. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad pagal teisės aktų reikalavimus žemės sklypo atidalijimui turi bÅ«ti rengiamas projektas, o ne turto atidalijimo schema. Parengtam ir suderintam projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai). Tuo atveju, kai nėra bendraturčių raÅ¡tiÅ¡kų pritarimų, projektas gali bÅ«ti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ , tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, Å¡is padalinys priima iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo projektÄ tvirtinti, nurodydamas pastabÄ , kad projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas.

Ieškovės pateikta UAB „Geodala“ žemės sklypo pertvarkymo schema negali būti laikoma tinkamu dokumentu, todėl toks ieškinys iš viso negali būti nagrinėjamas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės V. S. atsakovui V. K. S. 1 028 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 38,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei V. S. ir jos sutuoktiniui J. S. priklauso po 13/53 idealiÄ sias dalis 0,2014 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovui V. K. S. priklauso 1026/2014 idealioji žemės sklypo dalis, iÅ¡ kurios 19/2014 dalys priklauso atsakovams kaip bendroji jungtinė nuosavybė, o 1007/2014 dalys – kaip asmeninė atsakovo nuosavybė. Žemės sklype esantis gyvenamasis namas bendraturčiams priklauso tokiomis dalimis: ieÅ¡kovei ir J. S. – po 11/40 namo dalių, atsakovui V. K. S. – 45/100 dalys. B. B. firmos „Librana“ 2003 m. sausio 27 d. parengtu planu tarp V. K. S. ir J. S. buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, servitutas nenustatytas. IeÅ¡kovė 2020 m. rugsėjo 28d., 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė atsakovams ir trečiajam asmeniui J. S. pasiÅ«lymus dėl žemės sklypo atidalijimo ir paprašė duoti tam sutikimÄ pagal UAB „Geodala“ 2021 m. rugpjūčio 2 d. parengtÄ schemÄ . Su pasiÅ«lymu sutiko tik J. S..

6. Teismas nurodė, kad norint ieÅ¡kovei įgyvendinti savo teisę į atsidalinimÄ , turės bÅ«ti rengiamas žemės formavimo ir pertvarkymo projektas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka.

7. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus, nesutikti su pasiūlytu atidalijimu.

8. Teismas pažymėjo, kad atidalijus žemės sklypÄ pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ variantÄ ir jai pageidaujant naudotis sklypu „B“, žemės sklypų savininkų skaičius sklype „A“ nesumažėtų – liktų J. S., V. S., V. K. S.. Å iuo metu naudojimosi žemės sklypu ir namu tvarka yra nusistovėjusi ir ginčo dėl to nėra. IeÅ¡kovės naudojimosi žemės sklypu „B“ tvarka nusistovėjusi, neginčijama, galimai Å¡io sklypo plotas (458 m2) ir ribos rengiant projektÄ gali pakisti, bet ar gali sumažėti, jei teismo sprendimu bus patvirtinta ieÅ¡kovės teisė atsidalinti pagal jos pateiktÄ schemÄ , nėra aiÅ¡ku.

9. Ateityje gali kilti dar vienas ginčas, nes naudojimosi tvarka, anot ieÅ¡kovės, bus nustatinėjama ateityje. Be to, norint ieÅ¡kovei patekti per sklypÄ â€žA“ į jos naudojamÄ namo dalį, ateityje reikės nustatyti žemės servitutÄ . Teismas sutiko su trečiojo asmens argumentais, nurodydamas, kad tokia situacija, kuomet žemės sklypas atidalijamas iÅ¡ bendrosios dalinės ieÅ¡kovės ir atsakovų nuosavybės, o pastatai paliekami bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir tokiu bÅ«du, jog ieÅ¡kovė, bÅ«dama dalies pastatų ir statinių savininkė, valdo dalį žemės sklypo, esančio po jais, tačiau nenustatytas servitutas patekti į savo turto dalį, yra negalima ir neatitinka atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės esmės.

10. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismo sprendimu neiÅ¡sprendus naudojimosi žemės sklypu „A“ tvarkos klausimo, nebus pasiektas visiÅ¡kas atsidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kuris, atsižvelgiant į Å¡alių konfliktiÅ¡kus santykius, Å¡iuo atveju geriausiai užtikrintų įstatymų nustatytÄ bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimÄ . Tokiu bÅ«du teismo sprendimas nepasitarnaus atkuriant teisinę taikÄ tarp Å¡alių. Teismas sutiko su trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, kad daug tikslingiau teismui bÅ«tų nustatyti teisę ieÅ¡kovei be atsakovų sutikimo pagal parengtÄ , suderintÄ ir patikrintÄ projektÄ vykdyti žemės sklypo formavimÄ ar pertvarkymÄ , o ne pagal preliminarias pasiÅ«lymų schemas.

IeÅ¡kovės teisės dar nėra pažeistos, kad jas ginti teisme. Ji turi teisę rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ be bendraturčių sutikimo, tik Å¡io projekto sprendiniai, jį parengus, privalės bÅ«ti derinami su atsakovais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė V. S. (toliau – apeliantė) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovų visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Pasirinkti savo civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ priklauso pačiam ieÅ¡kovui. Vadovaudamasi Å¡ia teise ieÅ¡kovė suformulavo savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ (dalykÄ ), t. y. prašė pripažinti teisę be atsakovų sutikimo atsidalinti iÅ¡ sklypo bendrosios dalinės nuosavybės, pateikdama teismui ne parengtÄ sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , o projekto pasiÅ«lymo schemÄ , pagal kuriÄ , teismui pripažinus praÅ¡omÄ teisę, bÅ«tų rengiamas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir atliekami kiti bÅ«tini Å¡iam tikslui pasiekti veiksmai.

Teismas negali pats imtis organizuoti projekto rengimo, jį derinti, vieÅ¡inti, tikrinti, tvirtinti ir t. t., nes tai yra vieÅ¡ojo administravimo subjektų kompetencija. 11.2. Pagal esamÄ teismų praktikÄ tuo pačiu metu negali bÅ«ti rengiami keli skirtingi projektai dėl atidalijimo iÅ¡ to paties žemės sklypo. Todėl projekto parengimui bÅ«tina sÄ lyga – arba bendraturčių bendras sutarimas, arba įsiteisėjęs teismo sprendimas, leidžiantis parengti projektÄ be nesutinkančių bendraturčių sutikimų. 11.3.

Teisminio nagrinėjimo metu, kaip pagrindo užtenka projektinio pasiūlymo (šiuo atveju – Projekto pasiūlymo schemos), kurios metu teismas spęstų, ar toks atidalijimo variantas pažeidžia kito bendraturčio teises bei teisėtus interesus, ar ne. Visi kiti atitikties teisės aktų reikalavimams (t. y. atitikties viešosios teisės normų reikalavimams) klausimai būtų sprendžiami administracine tvarka tolesniuose etapuose, t. y. projekto rengimo, derinimo ir tvirtinimo atsakingose institucijose metu. 11.4.

Bylos nagrinėjimo ribas pagal šį ieÅ¡kinį sudaro tik patikrinimas, ar atsakovų nesutikimas su ieÅ¡kovės schemoje siÅ«lomu atidalijimu yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. spręstinas tik klausimas, ar ieÅ¡kovės schemoje siÅ«lomas atidalijimas nepažeistų atsakovų teisių. Todėl atsakovai savo nesutikimÄ galėjo motyvuoti tik konkrečiu savo pačių teisių pažeidimu, o argumentai dėl atidalijimo atitikimo vieÅ¡osios teisės normų keliamiems reikalavimams Å¡ioje byloje nenagrinėtini, nes yra už jos nagrinėjimo ribų. 11.5.

Kauno apylinkės teismas yra saistomas ir Kauno apygardos teismo sukurtų precedentų tokio pobūdžio bylose (2018 m. spalio 3 d. nutartis c. b. Nr. 2A-1436-601/2018, 2015 m. liepos 3 d. nutartis c. b. Nr. e2A-1306-390/2015, 2020 m. kovo 10 d. nutartis c. b. Nr. e2A-11-413/2020 ir naujausioje civilinėje byloje Nr. e2A-1798-587/2021, kurioje ieškinio reikalavimas analogiškas nagrinėjamai bylai), kuriuose teismas laikė, kad ieškinio reikalavimai dėl teisės pripažinimo atsidalinti iš žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės be kitų bendraturčių sutikimo yra suformuluoti tinkamai, todėl bylose pasisakinėjo apie tai, kad siekiamas atidalijimas nepažeis kitų bendraturčių teisių ir paliko nepakeistus I-osios instancijos teismo sprendimus, kuriais minėti reikalavimai buvo patenkinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-701/2022 toks reikalavimas taip pat buvo pripažintas pagrįstu. Todėl teismo sprendime nurodyti teismo motyvai yra visiškai nepagrįsti. 11.6. Ieškiniu sklypas „A“ yra siūlomas visiems bendraturčiams naudotis bendrai. Jie tai turėtų teisę daryti ir nenustačius rašytinės naudojimosi sklypu „A“ tvarkos – tokiu atveju sklypu „A“ bendraturčiai turėtų naudotis bendru sutarimu ir visi kartu sudaryti notarinę sutartį dėl rašytinės naudojimosi sklypu „A“ tvarkos nustatymo.

Jei kiltų ginčas, naudojimosi sklypu „A“ tvarka galėtų būti nustatoma pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Tačiau naudojimosi sklypu „A“ tvarkos nustatymas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Kol sklypo atidalijimas dar nėra iki galo įgyvendintas, t. y. kol nėra suformuoti ir įregistruoti sklypai „A“ ir „B“, naudojimosi sklypu „A“ tvarka net negali būti nustatinėjama, nes tokia tvarka negali būti nustatinėjama dar neegzistuojančiam daiktui (neegzistuojančiam sklypui „A“).

Be to, šiuo metu dar nežinoma, kaip atrodys galutinis sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Tai priklausys ir nuo to, kokius konkrečius sprendimus priims kompetentingi viešojo administravimo subjektai. 11.7. Teismo argumentai dėl servituto nustatymo „A“ sklype yra nepagrįsti. Servitutai gali būti nustatomi atskiriems daiktams (turi egzistuoti atskiri daiktai – viešpataujantis daiktas ir tarnaujantis daiktas), o ne to paties daikto skirtingoms dalims. To paties daikto skirtingų dalių naudojimas, esant bendrosios nuosavybės teisiniams santykiams, yra sprendžiamas arba bendraturčių tarpusavio sutarimu nenustatant rašytinės naudojimosi tvarkos ir neatidalijant iš bendrosios nuosavybės, arba atidalijimu iš bendrosios nuosavybės, arba rašytinės naudojimosi tvarkos nustatymu.

Naudojimosi sklypu „A“ tvarkos nustatymas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. IeÅ¡kovė siekia atsidalinti tik savo naudojamÄ dalį. Todėl nesuprantamas atsakovų nesutikimas, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais argumentais ar įrodymais. Atsakovų atsisakymas traktuotinas kaip sÄ moningas trukdymas ieÅ¡kovei disponuoti jos turtu ir sÄ moningas žalos darymas didinant bylinėjimosi iÅ¡laidas bei vilkinant laikÄ , per kurį ieÅ¡kovė negali naudotis savo turtu kaip turėtų.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai V. K. S. ir J. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 12.1. Apeliantė nei ieÅ¡kinyje, nei teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kad atsakovas jai trukdo inicijuoti parengti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ .

Tai, kad atsakovai nepasirašė ieÅ¡kovės savarankiÅ¡kai parengtos schemos, nereiÅ¡kia, kad pažeidė apeliantės teisę inicijuoti atsidalinimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. IeÅ¡kiniu taip pat nepraÅ¡oma leisti inicijuoti atidalinimo projekto rengimo, o reikalaujama apeliantei leisti rengti ir atidalinti sklypÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovė siekia įgauti daugiau teisių, nei numato teisės normos. 12.2. IÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo akivaizdu, kad ji siekia teismo sprendimo pagrindu tapti projekto rengėja, o ne iniciatore, nors įstatymas jai tokios teisės nenumato, t. y. apeliantė siekia ne tik pati atlikti projekto rengimÄ , tačiau ir savarankiÅ¡kai atlikti jo atidalijimÄ .

Atsakovų nuomone, tokių iÅ¡imtinių teisių suteikimas ieÅ¡kovei nesuderinamas su teisės normomis. Tokių bÅ«dų kaip žemės sklypo formavimas pagal bendrasavininko schemÄ jokios teisės normos nenumato, tačiau niekas apeliantei netrukdo inicijuoti atidalijimo projekto rengimo be atsakovų sutikimo, t. y. apeliantė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl nepažeistos teisės gynimo. 12.3. Apeliantė savo teisės pažeidimÄ motyvavo ir Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-11-413/2020, Å¡iÄ nutartį laikydama suformuota teismų praktika.

Atsakovų nuomone, ieÅ¡kinių reikalavimai Å¡ioje ir cituojamoje byloje yra netapatÅ«s, o viena teismo nutartis neformuoja teismų praktikos. Minėta Kauno apygardos teismo nutartis grindžiama LAT nutartimi Nr. 3K-3-347-248/2016, tačiau LAT byloje ginčas nagrinėtas ne dėl žemės sklypo, o namo atidalijimo, kuriam netaikomas Žemės įstatymas. Minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje cituojama ir LAT nutartis Nr. 3K-3-134-248/2019, kurioje byloje ir buvo sprendžiamas klausimas dėl teisės be atsakovų sutikimo vykdyti žemės sklypo, esančio ( - ) (toliau – žemės sklypas), pertvarkymÄ pagal 2017 m. sausio 24d.

UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtÄ formavimo ir pertvarkymo projektÄ dėl žemės sklypo atidealijimo, o ne pagal schemÄ . 12.4. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tenkinus ieÅ¡kinį bus sukurtas naujas ginčas dėl J. S. galimybės naudotis žemės sklypu pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ naudojimosi tvarkÄ . IeÅ¡kovei priklauso 11/40 dalių namo ir jo priklausinių bei 13/53 dalių žemės sklypo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai įrodinėjo, kad atidalinus žemės sklypÄ pagal schemÄ bus pažeistos ieÅ¡kovų teisės į nuosavybę, o sklypo dalyje „B“ liekančios 36/1556 apeliantei idealiosios žemės sklypo dalies nepakaks jei priklausančio nekilnojamojo turto naudojimo užtikrinimui, t. y. ieÅ¡kovė, norėdama naudotis jai priklausančiais pastatais, be jokio teisinio pagrindo naudosis atsakovų žemės sklypo dalimi, o atsakovai negalės patekti prie jiems priklausančių nekilnojamųjų daiktų – tvorų.

Å ių aplinkybių patikrinimui teismas surengė iÅ¡važiuojamÄ jį posėdį, pati apeliantė pateikė savo parengtÄ Å¾emės naudojimosi tvarkÄ .

13. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija praÅ¡o dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 13.1. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta duomenų, kad ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas buvo inicijuotas, buvo parengti ir suderinti tokio projekto sprendiniai, tačiau bendraturčiai atsisakė pritarti parengtam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui. Kaip matyti iÅ¡ Taisyklių 66 punkto turinio, bÅ«tent tokiu atveju teismas turėtų spręsti ginÄÄ tarp bendraturčių dėl žemės sklypo atidalijimo ir vertinti aplinkybes, susijusias su kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesais, tolesniu atidalintų žemės sklypų naudojimo racionalumu ir pan. 13.2.

PrieÅ¡ingu atveju galima situacija, kai teismui pritarus apeliantės siÅ«lomam atidalijimo variantui pagal pateiktÄ schemÄ , žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu paaiÅ¡kėtų, kad toks žemės sklypo atidalinimas nėra galimas dėl kitų aplinkybių, nesusijusių su bendraturčių interesais. Nagrinėjamu atveju apeliantės teisė atsidalinti žemės sklypÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės nėra kvestionuojama, ginčytina tik galimybė teisme spręsti klausimÄ dėl atidalinimo bÅ«do pagal pateiktÄ schemÄ , o ne pagal parengtus ir suderintus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime Å¡ias aplinkybes įvertino tinkamai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Byloje sprendžiamas ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimÄ , taikymo ir aiÅ¡kinimo.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra 0,2014 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinierinių–kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.

17. IeÅ¡kovė inicijavo jai priklausančios žemės sklypo dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su kitais asmenimis, atidalijimÄ . Nepavykus Å¡io klausimo iÅ¡spręsti su atsakovais taikiai, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti jai teisę be atsakovų V. K. S. ir J. S. sutikimų pagal UAB „Geodala“ 2021m. rugpjūčio 2 d. parengtÄ â€žÅ½emės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto pasiÅ«lymo schemÄ â€œ parengti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ , pagal jį atidalinti iÅ¡ minėto žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės minėtoje schemoje indeksu „B“ pažymėtÄ Å¾emės sklypÄ (458 m2), priskiriant jį asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovei V.

S., o minėtoje schemoje indeksu „A“ pažymėtÄ Å¾emės sklypÄ (1556 m2) priskiriant bendrosios dalinės nuosavybės teise ieÅ¡kovei V. S. (36/1556 idealioji dalis), trečiajam asmeniui J. S. (494/1556 idealioji dalis) ir atsakovui V. K. S. (1007/1556 idealioji dalis ir kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė – 19/1556 idealioji dalis), atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemės sklypų pagal minėtÄ schemÄ suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.

18. Atsakovai prašė ieškinį atmesti, nurodydami, kad pagal teisės aktų reikalavimus žemės sklypo atidalijimui turi būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, patvirtintas 2004m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, o ne turto atidalijimo schema.

19. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovų argumentais, ieškinį atmetė.

20. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, ieÅ¡kovė praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo aukÅ¡tesnės instancijos (Kauno apygardos teismo) sukurtų precedentų tokio pobÅ«džio bylose bei kasacinio teismo praktikos. Kaip pavyzdį ieÅ¡kovė nurodė ir vienÄ iÅ¡ naujausių Kauno apygardos teismo nutarčių, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2A-1798-587/2021, kurioje ieÅ¡kinio reikalavimas suformuotas analogiÅ¡kai nagrinėjamos bylos reikalavimui.

21. Paminėtos bylos kontekste pastebėtina, kad Å¡i Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties dalis buvo panaikinta kasacinės instancijos teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-6112022, ir grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje nutartyje nurodė, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktÄ teisę atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo bÅ«dÄ (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 25 punktas).

Atidalijimo bÅ«das, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi bÅ«ti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis) (63 punktas).

23. Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Atidalijant iÅ¡ bendrosios nuosavybės turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į nuosavybės objekto specifikÄ bei jam taikomÄ teisinį reglamentavimÄ . CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančiÄ dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo įgyvendinama laikantis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos (68 punktas).

24. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas) rengiamas ir įgyvendinamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje, Teritorijų planavimo įstatyme bei lydimuosiuose teisės norminiuose aktuose (pvz., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka (70 punktas).

25. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ Å¾emės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir Å¡io straipsnio 9 dalyje nustatytÄ atvejį; Pagal minėto straipsnio 3 dalį teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ turi, be kita ko, privačios žemės savininkai. Pagal minėto straipsnio 5 dalį Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir Å¡ių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Pagal minėto straipsnio 7 dalies 1 punktÄ parengtam žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektui turi raÅ¡tiÅ¡kai pritarti projekto rengimÄ inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai (71 punktas).

26. Žemės Å«kio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta, kad projekto rengimÄ gali inicijuoti, be kita ko, privačios žemės savininkai (Taisyklių 13.4 punktas), projekto rengimas tokiu atveju finansuojamas Projekto rengimÄ inicijavusio asmens lėšomis (Taisyklių 14 punktas). Iniciatorius pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (organizatoriui) praÅ¡ymÄ organizuoti Projekto rengimÄ (Taisyklių 19 punktas).

Jeigu žemės sklypas, kurį praÅ¡oma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, praÅ¡ymÄ gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai (Taisyklių 29 punktas). Kai, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, praÅ¡ymÄ pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamÄ rengti ProjektÄ registruotais laiÅ¡kais informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, bÅ«senų pasikeitimų sekimo ir pasiÅ«lymų teikimo galimybes (Taisyklių 57 punktas) (72 punktas).

27. Parengtam Projektui turi raÅ¡tiÅ¡kai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡kų pritarimų, Projektas gali bÅ«ti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ , tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, Å¡is padalinys priima iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo ProjektÄ tvirtinti, nurodydamas pastabÄ , kad Projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį ProjektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas (Taisyklių 66 punktas) (73 punktas).

28. Apibendrindama savo nutartyje aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ dėl CK 4.80 straipsnyje įtvirtintos normos dėl bendraturčio turto dalies iÅ¡ bendrosios nuosavybės atidalijimo ir nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , kasacinio teismo teisėjų kolegija pateikė tokį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ : „tuo atveju, kai reiÅ¡kiamas reikalavimas atidalyti iÅ¡ bendrosios nuosavybės žemės sklypo dalį, atsidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ Å¾emės sklypÄ praÅ¡o suformuoti; bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas turi bÅ«ti suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas su pažymėtomis posÅ«kių taÅ¡kų koordinatėmis pagal LKS-94; parengtas žemės sklypų formavimo projektas turi atitikti tokiam projektui keliamus teisės aktų reikalavimus ir patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos.

Be to, atidalijant žemės sklypus tarp bendraturčių, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡ių bendraturčių turimus statinius Å¡iuose žemės sklypuose, kad nebÅ«tų neproporcingai apsunkintas jų naudojimas. Kai tarp bendraturčių kyla ginčas dėl atidalijimo bÅ«dų, teismas atidalija atidalijimo siekiančio bendraturčio dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės, įvertinęs jam pateiktÄ atidalijimo projektÄ pagal pirmiau aptartus kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, tačiau teismas negali leisti atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui pačiam rengti atidalijimo projektÄ ateityje be bendraturčių sutikimo, kadangi tokio atsidalijimo siekiančio bendraturčio teisių gynybos bÅ«do nenustato CK 4.80 straipsnio norma.

Taigi, kilus tarp bendraturčių ginčui dėl vienam iÅ¡ bendraturčių priklausančios dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, teismas vertina Å¡alių pateiktus atidalijimo projektus ir atidalija turtÄ pagal projektÄ , kurį pripažįsta labiausiai atitinkančiu bendraturčių interesus pagal pirmiau nurodytus kriterijus, tačiau negali leisti vienam iÅ¡ bendraturčių rengti atidalijimo projektÄ be kitų bendraturčių sutikimo“ (74-75 punktai).

29. Atsižvelgdama į tai, kad žemesnių instancijų teismai neturėdami teisės aktų reikalavimų atitinkančių žemės sklypų kadastrinių matavimų ir žemės sklypų atidalijimo projekto, nepagrįstai leido ieÅ¡kovei be atsakovių sutikimo atlikti veiksmus, užuot sprendę dėl ieÅ¡kovei priklausančios žemės sklypų dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, kasacinio teismo teisėjų kolegija Å¡ių teismų procesinius sprendimus panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nurodydamas iš esmės tuos argumentus, dėl kurių yra pateiktas išaiškinimas naujausioje kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis).

31. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinti teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria ir kitiems pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

33. Nutarus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, atsakovai turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ atsakovas V. K. S. sumokėjo atstovui (advokatui) 847 Eur už atstovo paslaugas ir pateikė į bylÄ tai patvirtinančius įrodymus.

35. Atsakovo praÅ¡omos priteisti 847 Eur atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paregimÄ , todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui V. K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus) atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas Koriaginas Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas