0b376108-bc9f-4197-9e1d-e5e9be259892 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr.1A-507/2014Proceso Nr. Procesinio sprendimo kategorija:1-88-1-00478-2013-31.2.3.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 11 d.Vilnius  Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,teisėjų Albino Bielskio, Lino Žukausko,sekretoriaujant Martynai PauÅ¡aitei,               dalyvaujant prokurorui Aidui Valiukevičiui,nukentėjusiajai J. M.,             gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir nuteistas deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausme;vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Å¡i bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei A.

L. paskirta galutinė subendrinta deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmė, paskiriant jÄ atlikti pataisos namuose.IÅ¡ A. L. priteista 620 Lt turtinei žalai ir 32 200 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios J. M. naudai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: A. L. nuteistas už tai, kad nužudė savo Å¡eimos narį – sugyventinę G. M., o bÅ«tent: jis, laikotarpyje nuo 2013 m. birželio 9 d. apie 17 val. 50 min. iki 2013 m. birželio 12 d., apie 17 val., prie 23-čio namo, esančio Ukmergės raj., Deltuvos mstl, KaÅ¡tonų g., ir pavėsinėje, esančioje prie savo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo Å¡eimos nariu - sugyventine G.

M. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 13 smÅ«gių į įvairias nukentėjusiosios kÅ«no vietas – galvÄ , veidÄ , rankas, kojas, krÅ«tinę, tuo padarydamas G. M. kraujosruvas momeninėse srityse, kairiajame dilbyje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje ir kairėje blauzdoje; kraujosruvas virÅ¡utinėje lÅ«poje ir smakre; nubrozdinimÄ deÅ¡inio žando-pažandės srityse ir įdrėskimÄ deÅ¡iniame dilbyje; kraujosruvas kairėje alkÅ«nėje, deÅ¡inio kelio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje; kraujosruvas deÅ¡inio kelio vidinėje apatinėje dalyje ir deÅ¡inėje blauzdoje; kraujosruvÄ krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡iniame Å¡one; nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį nubrozdinimu nosies nugarėlėje, susiliejančiomis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies ir skruostų vidinėse srityse, skeveldriniu nosies kaulų ir nosies pertvaros kaulinės dalies lūžimu, nosies gleivinės plyÅ¡imu ir nosies pertvaros kremzlinės dalies iÅ¡nirimu, po ko nuo minėto nosies sumuÅ¡imo, kuris komplikavosi gausiu nukraujavimu, nukentėjusioji G.

M. naktį iÅ¡ 2013 m. birželio 13 d. į 14 d. savo namuose mirė.Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir įvertinti byloje surinktus įrodymus. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. L. neigia smurtavęs prieÅ¡ G. M. bei nurodo, kad byloje nesurinkta jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nenustatyta, kokius įrankius panaudojant ar kuria kÅ«no dalimi smÅ«giuojant nukentėjusiajai buvo padaryti mirtį lėmę sužalojimai.

Taip pat nenustatyta, kokioje konkrečioje vietoje tokie smÅ«giai buvo suduoti. Nuteistasis nesutinka su liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, Nr. 1 parodymais, tvirtina, kad Å¡is liudytojas galėjo suklysti manydamas, jog matė kaip A. L. spardė pievoje gulinčiÄ nukentėjusiÄ jÄ . Apeliantas tvirtina, kad jis tuo metu bandė nusivalyti savo purvinus batus į žolę, o liudytojas, dėl prasto regėjimo, galėjo pamanyti, kad jis tuo metu G. M. spardo. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis ir liudytojos D.

D. parodymais, kadangi ji, kerÅ¡taudama už vyro sužalojimÄ , A. L. apkalba. Be to, Å¡ios liudytojos parodymai nesutampa su greitosios medicinos pagalbos felčerės J. M. parodymais, kadangi pastaroji, o ne D. D., iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Nuteistasis neigia kada nors anksčiau smurtavęs prieÅ¡ G. M. ir tvirtina, kad prieÅ¡ingi liudytojos D. D. parodymai yra melagingi bei prieÅ¡tarauja kitiems objektyviems bylos duomenimis. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji G. M. greitosios pagalbos felčerei ir ligoninės priimamajame nurodė A.

L., kaip jÄ sužalojusį asmenį, tik todėl, kad iÅ¡girdo nuteistÄ jį apie tai kalbant su policijos pareigÅ«nais. Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroras ir nukentėjusioji  prašė apeliacinį skundÄ Â atmesti. Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis A. L. savo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis G. M. nužudymo aplinkybėmis, tvirtina jos atžvilgiu nesmurtavęs ir jokiais veiksmais neprisidėjęs prie mirtį lėmusių sužalojimų padarymo.

Apeliantas nesutinka ir su apygardos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtindamas, kad liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, Nr. 1 bei liudytojos D. D. parodymai negali bÅ«ti pripažįstami patikimais. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , nuteistojo A. L. apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje surinktus įrodymus įvertino laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) reikalavimų ir tinkamai nustatė faktines G.

M. nužudymo aplinkybes. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 60/13(14) nustatyta, kad G. M. mirė nuo nosies sumušimo, pasireiškusio nubrozdinimu nosies nugarėlėje, susiliejančiomis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies ir skruostų vidinėse srityse, skeveldriniu nosies kaulų ir nosies pertvaros kaulinės dalies lūžimu, nosies gleivinės plyšimu ir nosies pertvaros kremzlinės dalies išnirimu, kas komplikavosi gausiu nukraujavimu. Šie sužalojimai padaryti prieš 3-6 paras iki mirties (t. 1, b.l. 42-49).

Specialisto išvadoje Nr. M 60-P/13(14) nurodyta ir tai, kad po mirtį lėmusių sužalojimų padarymo G. M. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Taip pat nurodyta, kad mirtį lėmę sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip šešiolika trauminių poveikių (t. 1, b.l. 54-56). Taigi byloje nustatyta, kad G. M. mirė nuo sužalojimų, patirtų dėl smūgių į nosį, po kurių ji dar 3-6 paras galėjo judėti ir atlikti savarankiškus veiksmus.A. L. apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, tvirtina, jog nosies sužalojimus G.

M. patyrė 2013 m. birželio 9 d., dėl girtumo pati griuvinėdama ant žemės (t. 2, b.l. 160-162). Tokie nuteistojo A. L. parodymai paneigiami objektyviais bylos duomenimis – teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, liudytojų J. Å ., D. D., D. D., V. A., J. J., liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, Nr. 1, parodymais. Nuteistojo keliamÄ versijÄ apie tai, kad G. M. mirtį lėmusius sužalojimus galėjo patirti griÅ«dama ant žemės, visų pirma, paneigia teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. M 60-P/13 (14), kurioje, atsakant į užduotÄ klausimÄ , kuriuos kÅ«no sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati (griÅ«dama, atsitrenkdama ir pan.), nurodyta, kad tik kraujosruvos alkÅ«nėse ir deÅ¡iniame kelyje bei nubrozdinimai keliuose galėjo bÅ«ti padaryti tokiu bÅ«du (t. 1, b.l. 54-56).

Liudytoja D. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji su A. L. ir G. M. buvo kaimynai, bendraudavo. A. L., bÅ«damas girtas, dažnai muÅ¡davo G. M.. 2013 m. birželio 9 d., apie 20.30 val., liudytoja pamatė G. M., kuri buvo sumuÅ¡ta. G. M. paaiÅ¡kino, kad jÄ sumušė A. L. prie Deltuvos (t. 2, b.l. 166). Liudytoja J. J. pirmosios instancijos teisme davė parodymus, iÅ¡ esmės sutampančius su liudytojos D. D. parodymais. J. J. patvirtino, kad 2013 m. birželio 9 d. vakare buvo susitikusi su G. M., kurios veidas buvo labai stipriai sumuÅ¡tas.

G. M. paaiÅ¡kino, kad jÄ kojomis ir rankomis mušė sugyventinis A. L. už tai, kad ji buvo labai apsvaigusi nuo alkoholio ir negalėjo pati grįžti namo (t. 2, b.l. 188-189). Liudytojas D. D. pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iÅ¡ kurių nustatyta, kad 2013 m. birželio 14 d. pas jį atėjo D. L. ir pasiÅ«lė nueiti pažiÅ«rėti, kÄ jis padarė G. M., teigdamas, kad „va kaip padlÄ prilupau, guli kruvina visa“ (t. 1, b.l. 106; t. 2, b.l. 165-166).

IÅ¡ liudytojo J. Å . pirmosios instancijos teisme duotų parodymų nustatyta, kad jis dirba Ukmergės ligoninėje Priėmimo skyriuje, į kurį 2013 m. birželio 9 d., apie 18 val. buvo atvežta sužalota nosimi G. M.. Ji paaiÅ¡kino, kad jÄ sumušė sugyventinis (t. 2, b.l. 164). IÅ¡ esmės panaÅ¡ius parodymus pirmosios instancijos teisme davė ir Ukmergės ligoninės medicinos felčerė V. A., kuri 2013 m. birželio 9 d. apžiÅ«rėjo sužalotÄ G. M. ir nuvežė jÄ Ä¯ Ukmergės ligoninę.

ApžiÅ«rint nukentėjusiÄ jÄ , ji pasakė, kad jÄ sumušė sugyventinis (t. 2, b.l. 178-179). Taigi iÅ¡ paminėtų liudytojų parodymų nustatyta, kad 2013 m. birželio 9 d., suduodamas smÅ«gius į nosį, prieÅ¡ G. M. smurtavo bÅ«tent A. L.. Esminiai minėtų asmenų apklausos duomenys nuosekliai atitinka tiek vieni kitus, tiek veikos, kuri teismo nuosprendžiu pripažinta įrodyta, aplinkybes. Nuteistasis A. L. ginčija liudytojos D. D. parodymų patikimumÄ motyvuodamas tuo, kad Å¡i sÄ moningai jį apÅ¡neka, kerÅ¡taudama už vyro sužalojimÄ .

Tokie apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, kadangi, kaip jau minėta, D. D. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa su kitais bylos duomenimis. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytoja D. D. pirmosios instancijos teisme netvirtino, kad ji, o ne J. M. iškvietė policijos pareigūnus, todėl tarp šių dviejų liudytojų parodymų jokių prieštaravimų, juo labiau esminių, nėra. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad A. L. ir prieš įvykį smurtaudavo G.

M. atžvilgiu, nustatyta ne tik iÅ¡ liudytojos D. D. parodymų, bet ir kitų bylos duomenų – nukentėjusiosios J. M., liudytojų G. J., D. D., L. J., J. J. parodymų, taip pat iÅ¡ byloje esančio įsiteisėjusio Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį už G. M. sužalojimÄ ir grasinimÄ nužudyti (t. 2, b.l. 65-67). Su minėtų liudytojų parodymais sutampa ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, Nr. 1, parodymai.

Å is liudytojas pirmosios instancijos teisme parodė, kad bÅ«damas Deltuvos miestelyje, pamatė einančius akivaizdžiai girtus vyrÄ ir moterį. Moteris eidama klupinėjo, o Å¡alia buvęs vyras jÄ pargriuvusiÄ spardė ir mušė rankomis. Apie tai liudytojas pranešė bendrosios pagalbos telefono numeriu (t. 2, b.l. 177-178). Tokie liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, Nr. 1 parodymai sutampa su skaitmeninio garso įrašų kopijų apžiÅ«ros protokolo duomenimis, iÅ¡ kurių matyti, kad 2013 m. birželio 9 d., apie 17.50 val., bendrosios pagalbos telefonu paskambinęs asmuo pranešė, jog Deltuvos miestelyje vyriÅ¡kis muÅ¡a moterį (t. 1, b.l. 103).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1 parodymais, kadangi, kaip jau minėta, jie sutampa su kitais objektyviais bylos duomenimis, be to, šiam liudytojui pirmosios instancijos teisme buvo užduotas klausimas dėl galimybės matyti A. L. veiksmus, atsižvelgiant į regos būklę. Liudytojas paaiškino nešiojantis kontaktines linzes, tačiau įvykį matė tiek, kiek apie jį davė parodymus.Įvertinusi pirmiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš jų nustatyta, kad būtent A.

L. 2013 m. birželio 9 d., apie 17 val., Deltuvos miestelyje smurtavo prieš G. M., suduodamas jai smūgius į nosį. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šie A. L. padaryti sužalojimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su G. M. mirtimi, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl tyčinio savo sugyventinės nužudymo. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, iš paminėtų įrodymų nustatyta ir tai, kad A. L. G. M. sužalojo suduodamus smūgius rankomis ir kojomis.

Nepagrįstu pripažįstamas ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog nenustatyta, kokiu konkrečiu laikotarpiu G. M. buvo padaryti mirtį lėmę sužalojai. IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad jame konstatuota, jog A. L. G. M. mirtį lėmusius sužalojimus padarė laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 9 d., 17.50 val. iki 2013 m. birželio 12 d., 17.00 val. Tokia teismo nustatyta aplinkybė yra pagrįsta bylos įrodymais. Å ioje nutartyje jau aptarti įrodymai, kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2013 m. birželio 9 d., apie 17. 50 val. bÅ«tent A.

L. smurtavo prieÅ¡ G. M. ir padarė jai įvairius sužalojimus, taip pat ir nosyje. IÅ¡ liudytojos D. D. parodymų nustatyta, kad 2013 m. birželio 12 d., bÅ«nant Jurkonių namuose esančioje pavėsinėje, A. L. sudavė smÅ«gį G. M. į jau prieÅ¡ tai sužalotÄ nosį, po kurio jai pradėjo bėgti kraujas. Tokie liudytojos D. D. parodymai iÅ¡ dalies patvirtinami liudytojų L. J. ir J. J. parodymais, kurie taip pat patvirtino nurodytÄ dienÄ girtavę pavėsinėje ir nors G. M. suduoto smÅ«gio nematė, tačiau matė, kad jai iÅ¡ nosies bėgo kraujas (t. 2, b.l. 187-188).

Taigi byloje nustatyta, kad A. L. prieÅ¡ G. M. smurtavo 2013 m. birželio 9 d. ir 2013 m. birželio 12 d. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad Å¡iuo laikotarpiu G. M. atžvilgiu bÅ«tų smurtavę kokie nors kiti asmenys. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė G. M. sužalojimo laikÄ . Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmė, Å¡velnesnė nei Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, A.

L. paskirta tinkamai įvertinus visas bausmės skyrimo aplinkybes, laikantis Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatų, atitinka specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį ir dydį bei yra pakankamai individualizuota.Dėl nurodytų motyvų tenkinti nuteistojo A. L. apeliacinį skundÄ nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Aloyzas Kruopys Teisėjai                                                     Albinas Bielskis                                                                  Linas Žukauskas