Legislator Case Law & Legislation
0b33f39b-a63d-4820-9e28-a5c320ee9bde AI generated

0b33f39b-a63d-4820-9e28-a5c320ee9bde · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 0b33f39b-a63d-4820-9e28-a5c320ee9bde
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-2602-603/2021 Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01257-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), JÅ«ros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantų (atsakovų) Z.

Legislator headnote

AI generated

0b33f39b-a63d-4820-9e28-a5c320ee9bde · Vilniaus apygardos teismas: Pateiktame raÅ¡te įmonė „Frezuotas asfaltas“ nurodė, kad kelio su žvyro danga įrengimo kaina – apie 4-5 Eur už kv. m, bendra 1089 kv. m ploto tokio kelio (5 m pločio) įrengimo kaina bÅ«tų 27225 Eur, o keliÄ Ä¯rengiant ir ieÅ¡kovei siÅ«lomame priskirti sklype Nr. 6, t. y. 1581 kv. m ploto, jo kaina – 39525 Eur. Ä® Å¡iÄ kainÄ neįtrauktos iÅ¡laidos už žvyro atvežimÄ , kelio pagrindo įrengimÄ , pavirÅ¡inio grunto iÅ¡lyginimÄ ; 3.6.5. atsakovų pateiktame projekte sklypai suformuoti taip, kad ieÅ¡kovė netenka sodo, kai tuo tarpu A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-2602-603/2021 Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01257-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), JÅ«ros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantų (atsakovų) Z.

A. (Z. A.) ir R. A. (R. A.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. N. ieÅ¡kinį R. A., Z. A. ir R. A., Z. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį R. N. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. N. pateikė ieÅ¡kinį atsakovams Z. A. ir R. A. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, praÅ¡ydama: 1.1. atidalinti R. A., Z.

A., R. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal projekto rengėjos J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , pertvarkant žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į atskirus ieÅ¡kovei R. N. ir atsakovams R. A., Z. A. priklausančius sklypus tokia tvarka: 1.1.1. priteisti ieÅ¡kovei R.

N. nuosavybės teise 0,5276 ha ploto žemės sklypÄ , žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtÄ indeksu 42-3, ir 0,956 ha ploto žemės sklypÄ , žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtÄ indeksu 42-4; 1.1.2 atsakovui Z. A. priteisti nuosavybės teise 1,4836 ha ploto žemės sklypÄ , žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtÄ indeksu 42-1; 1.1.3.atsakovui R. A. priteisti nuosavybės teise 1,4836 ha ploto žemės sklypÄ , žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtÄ indeksu 42-2; 1.2. nustatyti 730 kv. m kelio servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis kaip pėsčiųjų taku, pagal projekto rengėjos J.

F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtÄ Å¾emės sklypo atidalijimo projekto planÄ sklype Nr. 42-1; 1.3. nustatyti 128 kv. m kelio servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėms ir teisę naudotis pėsčiųjų taku, pagal projekto rengėjos J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtÄ Å¾emės sklypo atidalijimo projekto planÄ sklype, pažymėtame Nr. 42-2; 1.4. priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovai pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį patikslinę 2021 m. kovo 8 d. praÅ¡ymu prašė: 2.1. bendraturčiams priklausančias 44508 kv. m bendro žemės ploto dalis atidalinti natÅ«ra pagal MB „GeoMatininkas“ parengtÄ Å½emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ taip: 2.1.1. atsakovui R. A. asmeninės nuosavybės teise atitenka 1,4836 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 6; 2.1.2. ieÅ¡kovei R. N. atitenka 1,1388 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 5, ir 0,3448 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 4; 2.1.3. atsakovui Z.

A. atitenka 0,5921 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 3, 0,2037 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 2, ir 0,6878 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 1; 2.2. nustatyti kelio servitutus – važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku, varyti galvijus, žemės sklypo formavimo projekte pažymėtus: sklype Nr. 1 indeksais S1, S2, S3 – 831 kv. m ploto, sklype Nr. 2 indeksu S2 – 286 kv. m ploto, indeksais S1, S3 – 545 kv. m ploto; sklype Nr. 3 indeksu S4 – 441 kv. m ploto; indeksais S1, S2, S3 – 831 kv. m ploto; sklype Nr. 4 indeksu S3 – 362 kv. m ploto, indeksais S1, S2, S4, S5 – 1219 kv. m ploto; sklype Nr. 5 indeksais S1, S2, S3, S4, S5 – 1581 kv. m ploto; sklype Nr. 6 indeksu S1 – 183 kv. m ploto; indeksu S5 – 309 kv. m ploto; indeksais S2, S3, S4 – 1089 kv. m ploto; bei tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, kurie žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėti: sklype Nr. 1 indeksais S6, S7 – 469 kv. m ploto; sklype Nr. 2 indeksu S7 – 286 kv. m ploto; sklype Nr. 6 indeksu S6 – 183 kv. m ploto.

3. IeÅ¡kovė prašė atidalinti sklypus pagal jos pateiktÄ projektÄ , kuris yra priimtinesnis, objektyvesnis ir labiau atitinka susiklosčiusiÄ Å¾emės naudojimo tvarkÄ , ribas ir žemės paskirtį. Savo pozicijÄ grindė tokiais argumentais: 3.1. ieÅ¡kovei kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis po 1/3 dalį priklauso 4,4400 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), po 1/3 sklypo; sklype esantys statiniai priklauso atsakovui Z. A.; 3.2. žemės sklypas praÅ¡omas atidalinti pagal J.

F. įmonės parengtÄ Å¾emės sklypo atidalijimo projektÄ , kuris suderintas su Nacionaline žemės tarnyba ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Projektas parengtas atsižvelgiant į žemės sklype esančius statinius ir privažiavimus prie sklypo, į natÅ«raliai susiformavusios namų valdos, sodo ir ariamos žemės ribas, į galimybę statyti Å«kininko sodybÄ , turint minimalų plotÄ . Visi suprojektuoti sklypai turi privažiavimus; 3.3. ieÅ¡kovės pateiktame projekte suformuotas namų valdos sklypas, kurio ribos natÅ«raliai susiformavusios, todėl 1,4836 ha namų valdos sklypas Nr. 42-1 skirtinas statinių savininkui Z.

A.. IÅ¡ Å¡alių pateiktų orto – fotonuotraukų matyti, jog į namų valdos sklypo dalį įeina didesnė dalis sodo, namų valdos pietinė riba ribojasi su natÅ«raliai susiformavusiu Å«kio paskirties ariamos žemės plotu; 3.4. atsakovui R. A. skirtinas žemės sklypas Nr. 42-2, kuris susideda ir ariamos žemės, ganyklos ir sodo žemės; sodas užima 400 kv. m. 3.5. ieÅ¡kovei skirtinas žemės sklypas Nr. 42-3 (0,5276 ha), kuris susideda iÅ¡ ganyklos ir sodo žemės. Ä® šį žemės sklypÄ ieÅ¡kovė galės pateikti keliu Nr. 4404.

Sklypas yra taisyklingos formos, ribos natūraliai susiformavusios, pietinė sklypo riba sutampa su kelio servituto riba, ir su jau esančiu keliu. Taip pat ieškovei skirtinas ariamos žemės sklypas Nr. 42-4; 3.6. atsakovų siūlomas MB „Geomatininkas“ parengtas ir Nacionalinėje žemės tarnyboje suderintas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planas netinkamas, pagal jį siūlomi ieškovei sklypai yra gerokai prastesni: 3.6.1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutarties Nr. e2A-1394-258/2019 22 punkte be kita ko nurodė, jog atsakovų siūlomame projekte žemės sklypai netaisyklingos formos, todėl neatitiko Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 34 punkte įtvirtinto reikalavimo formuoti žemės sklypus stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos, žemės sklypo ilgosios kraštinės lygiame arba banguotame reljefe būtų orientuojamos statmenai horizontalėms arba vyraujančių žemės darbų kryptimi.

Atsakovų siÅ«lomame projekte suprojektuoti žemės sklypai Nr. 3 ir Nr. 6 yra „L“ raidės formos, kai tuo tarpu ieÅ¡kovės teikiamame projekte sklypų formos stačiakampės arba artimos stačiakampio formai; 3.6.2. atsakovų projekte sklypai susmulkinti, kas apsunkina Å«kininkavimÄ ; 3.6.3. Sklype Nr. 6 yra trikampis (plane pažymėtas punktais 13-14-15), kuris atidalintas servitutiniu keliu ir inžineriniais tinklais. Tokia trikampio formos sklypo dalis praranda savo funkcionalumÄ ; 3.6.4. žemės sklypai Nr. 4 ir 5, kuriuos atsakovai siÅ«lo ieÅ¡kovei, suprojektuoti toliausiai nuo įvažiavimo į sklypÄ , nei viename sklype nėra natÅ«raliai susiformavusio įvažiavimo, todėl ieÅ¡kovė patirtų didelių iÅ¡laidų dėl servitutinio kelio įrengimo.

Pateiktame raÅ¡te įmonė „Frezuotas asfaltas“ nurodė, kad kelio su žvyro danga įrengimo kaina – apie 4-5 Eur už kv. m, bendra 1089 kv. m ploto tokio kelio (5 m pločio) įrengimo kaina bÅ«tų 27225 Eur, o keliÄ Ä¯rengiant ir ieÅ¡kovei siÅ«lomame priskirti sklype Nr. 6, t. y. 1581 kv. m ploto, jo kaina – 39525 Eur. Ä® Å¡iÄ kainÄ neįtrauktos iÅ¡laidos už žvyro atvežimÄ , kelio pagrindo įrengimÄ , pavirÅ¡inio grunto iÅ¡lyginimÄ ; 3.6.5. atsakovų pateiktame projekte sklypai suformuoti taip, kad ieÅ¡kovė netenka sodo, kai tuo tarpu A.

Å¡eimoje lieka sklypai Nr. 1, 2, 3 ir 6 su sodu. IeÅ¡kovė norėtų valdyti bent dalį senelio sodinto sodo; 3.6.6. ieÅ¡kovės siÅ«lomame projekte suprojektuotame sklype Nr. 42-3 (0,5276 ha) ieÅ¡kovė turėtų galimybę pastatyti gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kininkavimui reikalingÄ statinį, tuo tarpu atsakovų parengtame projekte ieÅ¡kovei suprojektuotame sklype Nr. 4 (0,3448 ha) tokios galimybės nebÅ«tų. Pastačius Å«kininko sodybÄ 1,1388 ha ploto žemės sklype Nr. 5, dėl statinių bÅ«tų žymiai pablogintos Å«kininkavimo sÄ lygos, kadangi žemės sklypuose Nr. 5 ir 6 yra ariama žemė ir ribos susiformavę natÅ«raliai, o pastačius statinius bÅ«tų sugadintas sklypų iÅ¡dėstymas.

Atsakovai siÅ«lo suformuoti namų valdos sklypÄ , kurios plotas 0.6878 ha, neįtraukdami į namų valdÄ sodo – pagal atsakovų parengtÄ planÄ Å¡is sodas patenka į sklypÄ Nr. 6, priskiriamÄ atsakovui R. A., tuo tarpu ieÅ¡kovės pateiktame atidalijimo projekte iÅ¡saugomos natÅ«raliai susiformavusios namų valdos ribos ir 0,1506 ha ploto sodo dalis lieka namų valdoje; 3.6.7. atsakovų parengtame projekte sklypai Nr. 1 ir 2 yra atskiri, savarankiÅ¡ki, vienas nuo kito nepriklausantys objektai, be to, namų valdos plotas žymiai sumažintas, apribojant galimybes įrengti kanalizacijÄ ir nuotekų valymÄ tame pačiame sklype.

4. Atsakovai R. A. ir Z. A. prašė atidalinti bendrosios dalininės nuosavybės teise su ieÅ¡kove turimus žemės sklypus pagal atsakovų parengtÄ ir pateiktÄ teismui MB „Geomatininkas“ projektÄ . Savo pozicijÄ grindė tokiais argumentais: 4.1. ieÅ¡kovės pateiktame projekte iki ariamos žemės nėra suformuotas kelias ir jo suformavimui reikalingos didelės investicijos. Å iuo metu sklype nėra jokio oficialiai įrengto kelio, jį privažiavimui prie namo seniai įrengė R. A. tėvas (atsakovas Z.

A.) savo lėšomis. Be to, tarpe nuo žemės sklypo ribos iki keliuko auga saugotinas medis, kurio skersmuo virÅ¡ 3 m ir dėl to transporto priemonės turės važiuoti per kaimyninę žemę. Taip pat ieÅ¡kovės pateiktame projekte kelias nurodytas mažesniu nei 2 m atstumu nuo namo, kas prieÅ¡tarauja teisiniam apsaugos zonos reglamentavimui. Dėl augančio 3 m atstumu nuo namo saugotino medžio nėra galimybių įrengti keliÄ , kai tuo tarpu atsakovų pateiktame projekte suprojektuotas apvažiavimas tikslu iÅ¡saugoti medžius; 4.2. atsakovas R.

A. pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ netenka daug sodo. Nors sode savo lėšomis sodino daug vaismedžių, jam priklausytų tik 4 a sodo; 4.3. atsakovai pagal jų parengtÄ projektÄ sklype Nr. 2 planuoja statyti nuotekų valymo įrenginius dėl sklype esančio nuolydžio. Sklype Nr. 3 nėra nuolydžio, auga saugotini medžiai, todėl nebÅ«tų galimybės privažiuoti iÅ¡valyti nuotekas. Sklypas Nr. 2 nuotekoms įrengti pasirinktas siekiant ateityje iÅ¡vengti ginčų su ieÅ¡kove tuo atveju, jeigu nuotekos tekėtų į ieÅ¡kovei priklausantį sklypÄ ; 4.4. ieÅ¡kovė pati atsisakė namo ir už tai gavo kompensacijÄ .

Å iuo metu į sklypus, kuriuos nuomoja Å«kininkas, technika važiuoja tiesiai, o suformavus sklypus pagal ieÅ¡kovės projektÄ , tuo atveju, jei bent vienas iÅ¡ savininkų atsisakytų nuomos sutarties, Å«kininkas negalėtų su technika racionaliai važiuoti ir dirbti; 4.5. pagal ieÅ¡kovės projektÄ atsakovai neturi priėjimo prie miÅ¡ko, o pagal atsakovų parengtÄ projektÄ prie miÅ¡ko bÅ«tų sklypas Nr. 4; 4.6. pagal ieÅ¡kovės projektÄ sklypuose Nr. 42-1, 42-2 visas servitutas priklausytų atsakovams, dėl ko 8,5 a sumažėtų jų žemės sklypai.

Be to, sklype Nr. 42-4 iki lauko ariamos žemės pažymėtas 5 m pločio kelias, tačiau jis plane nenurodytas kaip servitutas; 4.7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1394-258/2019 panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ , grÄ Å¾indamas civilinę bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovų planai turėjo trÅ«kumų, neatitiko reikalavimų, todėl ir nagrinėjamu atveju svarbus planų tinkamumo klausimas.

Å alims priklausančio žemės sklypo geodeziniai matavimai atlikti 2019 m., tačiau ieÅ¡kovei žemės sklypo atidalijimo planÄ parengęs matininkas J. F. vadovavosi 2018 m. birželio 28 d. atliktais kadastriniais matavimais, kai geodeziniai matavimai nebuvo atlikti, o Å¡iuo metu situacija pasikeitusi. Tuo tarpu atsakovai, atsižvelgdami į nutarties argumentus, pateikė praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypo formavimo - pertvarkymo projektÄ , MB „Geomatininkas“ parengė projektÄ ir jį suderino su Å venčionių rajono savivaldybe, Telia, ESO, Å¡iam projektui pritarė NŽT; 4.8. rengiant žemės sklypų atidalijimo projektÄ atsižvelgta į tai, kad atsakovai gyvena pastatuose, juose gyvena artimas atsakovų giminaitis, netekęs 75 procentų darbingumo, todėl Å¡alia pastatų esantys žemės sklypai priskirtini atsakovams.

Be to, rengiant projektÄ atsižvelgta ir į ieÅ¡kovės interesus bei žemės sklypų iÅ¡sidėstymÄ ; II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nusprendė: 5.1. atidalyti R. N., R. A., Z. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 4,4400 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pagal J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , priteisiant nuosavybės teise R.

N. 0,5276 ha ir 0,9560 ha ploto žemės sklypus, projekto plane pažymėtus Nr. 42-3, 42-4, Z. A. – 1,4836 ha ploto žemės sklypÄ , projekto plane pažymėtÄ Nr. 42-1, R. A. – 1,4836 ha ploto žemės sklypÄ , projekto plane pažymėtÄ Nr. 42-2; 5.2. nustatyti 730 kv. m kelio servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis kaip pėsčiųjų taku, pagal projekto rengėjos J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtÄ Å¾emės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto planÄ sklype, plane pažymėtame Nr. 42-1; nustatyti 128 kv. m kelio servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis kaip pėsčiųjų taku, pagal projekto rengėjos J.

F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtÄ Å¾emės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto planÄ sklype, plane pažymėtame Nr. 42-2 esančiame (duomenys neskelbtini); 5.3. R. A. ir Z. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. 5.4. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ R. A. ir Z. A. po 237,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų R. N..

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis (po 1/3 sklypo) priklauso 4,4400 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o žemės sklype esantys statiniai priklauso atsakovui Z. A.. Taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovų pateikti projektiniai pasiÅ«lymai dėl žemės sklypo atidalijimo natÅ«ra pateikti patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, kuri žemės valdos projekto patikrinimo aktuose nurodė, jog projektai gali bÅ«ti tvirtinami tik tada, kai bus gauti visų bendraturčių raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

7. Teismas konstatavo, kad kompetetingai institucijai - Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM patikrinus šalių projektus nėra pagrindo vertinti, jog projektai neatitinka norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.

8. Spręsdamas, pagal kurį iš pateiktų žemės sklypo atidalijimo projektų atidalinti šalims žemės sklypus, teismas rėmėsi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, kuriose įtvirtintas reikalavimas žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimui ir pertvarkymui taip, kad žemės sklypai būtų stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos, žemės sklypo ilgosios kraštinės lygiame arba banguotame reljefe būtų orientuojamos statmenai horizontalėms arba vyraujančių žemės darbų kryptimi, kalvotame reljefe – išilgai horizontalių arba taip, kad dirbant žemę būtų išvengta dirvožemio erozijos procesų (34 punktas).

Taip pat pažymėjo, kad žemės sklypai, reikalingi ūkininko ūkio sodybai ir kitiems pastatams (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) eksploatuoti, turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad žemės sklypai būtų ne mažesni kaip 0,5 ha (35 punktas).

9. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės pateiktame projekto plane žemės sklypas skaidomas į mažiau sklypų nei atsakovų siūlomame atidalijimo variante, kad ieškovės plane išlaikytas proporcingumas pagal žemės naudojimo paskirtį ir kiekvienas savininkas gautų įvairios paskirties žemės. Pažymėjo, kad ieškovė pateiktame projekte naujai formuojamų žemės sklypų ribos atitinka natūraliai susiklosčiusias – namų valdos, ariamos žemės ribas, o formuojamuose žemės sklypuose Nr. 42-1, 42-3 numatytas servitutinis kelias suformuotas buvusio kelio vietoje, prie pastatų suformuota namų valda priskiriama pastatų savininkui Z. A., atsakovams žemės sklypai suformuoti šalia namų valdos sklypo, tokiu būdu atsižvelgiant į atsakovų interesus.

10. Teismas taip pat vertino ir tai, kad ieÅ¡kovės pateiktame projekte daugumos sklypų forma stačiakampė arba artima stačiakampio formai, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į bendro sklypo ribas. Formuojant sklypÄ Nr. 42-2 neiÅ¡laikyta stačiakampio forma, tačiau tokiu bÅ«du iÅ¡laikytas proporcingumas pagal žemės naudojimo paskirtį ir priėjimas prie servitutinio kelio, kartu iÅ¡vengiant antro servitutinio kelio projektavimo. Teismo vertinimu, plane suprojektuotas vienas servitutinis kelias atitinka atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės principÄ , kad buvę bendraturčiai turėtų kuo mažiau bendrai naudojamo turto. Pažymėjo, kad prie visų suprojektuotų žemės sklypų yra numatyti privažiavimai, dėl ko visi sklypai galės bÅ«ti naudojami pagal paskirtį.

11. Vertindamas atsakovų pateiktÄ projektÄ teismas nustatė, kad pagal jį suformuoti Å¡eÅ¡i žemės sklypai, kurie lyginant su ieÅ¡kovės projektu, yra smulkesni, be to, sodo žemė priskiriama tik atsakovams – Z. A. sklypuose Nr. 1, 2, 3, R. A. – sklype Nr.

6. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovų projekte neatsižvelgiama į ieÅ¡kovės ketinimus statyti Å«kininko sodybÄ , kurios ji pagal atsakovų projektÄ negalėtų statyti dėl trÅ«kstamo ploto žemės sklype Nr. 4 (plotas 0,3448 ha). Nors ieÅ¡kovei priskiriamo sklypo Nr. 5 plotas 1,1388 ha pakankamas Å«kininko sodybai, tačiau jame žemės naudojimo paskirtis – ariama žemė, dėl ko bÅ«tų pažeistas dirbamos žemės sklypo vientisumas. Vertino, kad ieÅ¡kovei priskiriami sklypai Nr. 4 ir Nr. 5 nutolę pakankamai nemažu atstumu, kas apsunkintų susisiekimÄ tarp sklypų, kadangi nėra natÅ«raliai susiklosčiusio privažiavimo.

Atkreipė dėmesį į tai, kad nors atsakovų projekte numatytas kelio servitutas patekimui į sklypÄ Nr. 5, tačiau nespręsta dėl jo įrengimo kainos ir galimybių įrengti, juolab kad ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis kelio įrengimui reikėtų skirti dideles lėšas, kurių ieÅ¡kovė neturi. Be to, sklypas Nr. 5 nutolęs nuo elektros linijos, todėl ieÅ¡kovė, statydama jame Å«kininko sodybÄ , patirtų papildomų iÅ¡laidų elektros linijoms nutiesti. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovė perleido atsakovams jai priklausančiÄ statinių dalį.

12. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovės pateiktas J. F. įmonės parengtas žemės sklypo atidalijimo projektas labiau racionalus, nesudarantis galimybės tolimesniems nesutarimams kilti, labiausiai atitinkantis faktinę situacijÄ ir sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principÄ , todėl sprendė tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 13. Apeliantai (atsakovai) R. A. ir Z. A. pateiktame apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d.

SprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio netenkinti ir tenkinti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį, atidalijant turtÄ pagal 2020 m. parengtÄ MB „Geomatininkas“ projektÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, pagal kokį byloje pateiktÄ Å¾emės sklypų atidalinimo projektÄ tenkinamas ieÅ¡kinys; 13.2. turi bÅ«ti vertinamas pateiktų projektų atitikimas teisės aktams.

Aplinkybė, jog abi Å¡alys pateikė duomenis apie abiejų projektų galimÄ patvirtinimÄ , nesudaro pagrindo teismui nevertinti projektų atitikimo teisės aktams; 13.3. teismas neatsižvelgė į tai, kad 8 arus savo žemės praranda tik atsakovai ir už juos nėra atlyginama; 13.4. nepagrįstai sprendime nurodoma, kad ieÅ¡kovė atsisakė namo atsakovų naudai, kadangi namas ir kiti pastatai buvo atidalinti teismo sprendimu, o už savo dalį ieÅ¡kovė gavo piniginę kompensacijÄ ; 13.5. neatsižvelgta į atsakovų interesus dėl formuojamos namų valdos, neįvertintos su pastatais susijusios aplinkybės, taip pat žemės sklype esanti nuotekų sistema ir atsakovų interesai jÄ modernizuoti.

Taip pat neįvertintas žemės sklypų aukÅ¡tingumas, nuolydis, žemės sklype esantys saugotini medžiai ir jų kirtimo galimybės, aplinkybė, kad J. F. įmonės projektas nesuderintas su Telia ir ESO, kurių komunikacijos yra žemės sklype. Be to, teismas nepasisakė, dėl kokių priežasčių atmetė tokius atsakovų argumentus; 13.6. teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į ieÅ¡kovės interesÄ statyti sodybÄ bei planus Å«kininkauti, nors byloje nėra tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

Nors teismas rėmėsi argumentu, kad ieÅ¡kovės projektas sumažins Å¡alių konfliktus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad kertant žemės sklype esančius medžius reikalingas visų savininkų sutarimas, nepažymėjo, kad kelyje auga didesnis nei 3 metrų uosis, dėl ko tarpusavyje nesusitarus tikėtina, bus pagrindas kilti konfliktams; 13.7. atsakovai, atsižvelgdami į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1394-258/2019 iÅ¡dėstytus argumentus pateikė naujÄ 2020 m.

MB „Geomatininkas“ parengtÄ projektÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovė nepateikė naujo projekto, jis buvo tik nežymiai pakoreguotas, nesuderintas su Telia ir ESO, tačiau teismas tokių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, apsiribodamas tik aplinkybe, jog buvo įvertinti kompetentingos institucijos. Patvirtinus žemės sklypo padalijimÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ pastarasis gali bÅ«ti dėl esančių trÅ«kumų neregistruotas VÄ® Registrų centre; 13.8. spręsdamas dėl žemės sklypo padalijimo pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovų namuose nuolat gyvena 75 proc. nedarbingas žmogus, kuriam reikalingi specialÅ«s poreikiai.

Tinkamų sÄ lygų namuose įrengimas sumažintų konfliktus dėl jo judėjimo per žemės sklypÄ , juolab kad pagal sveikatos bÅ«klę reikalingas priėjimas prie miÅ¡ko, kurio atsakovai pagal patvirtintÄ projektÄ netenka.

14. IeÅ¡kovė R. N. atsiliepime su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimÄ , taip pat priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus: 14.1. apeliantai nepagrįstai nurodo, jog ieÅ¡kovė pateikė tÄ patį ir tik nežymiai pakoreguotÄ J. F. įmonės parengtÄ atsidalijimo projektÄ . IeÅ¡kovė, atsižvelgdama į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje nurodytas pastabas, paÅ¡alino projekto trÅ«kumus, nepalikdama bendrosios dalinės nuosavybės tarp atsakovų bei projektÄ suderinusi Nacionalinės žemės tarnybos Å venčionių skyriuje ir centrinėje Nacionalinėje –žemės tarnyboje; 14.2. atsakovų argumentas, jog ieÅ¡kovės projekto dalyje numatytas kelias, projekto teisėtumui reikÅ¡mės neturi, be to, projekto eksplikacijoje sklype Nr. 42-4 servitutinio kelio nėra.

Žemės sklypo Nr. 42-4 ribos pažymėtos punktais 6-19-18-17-1-2-3-4-5-6, o žemės sklypo dalis 18-17-1-2-3 jungia žemės sklypÄ Nr. 42-4 su keliu Nr. 4404. IeÅ¡kovė turi teisę naudotis Å¡ia žemės sklypo dalimi savo nuožiÅ«ra, todėl planuoja įrengti Å¡ioje sklypo dalyje keliÄ . Toks projekto sprendinys yra naudingas ir atsakovams bei atitinka jų teises ir interesus, kadangi kelias bus įrengtas ieÅ¡kovei priklausančiame sklype, o atsakovai nepatirs jokių jiems priklausančio žemės sklypo naudojimosi ribojimų; 14.3. atsakovų apeliacinio skundo argumentai prieÅ¡tarauja vieni kitiems.

Atsakovai kritikuoja siaurÄ juostÄ ieÅ¡kovės žemės sklype Nr. 42-4, atliekančiÄ kelio funkcijÄ , kurios nesuformavus turėtų bÅ«ti nustatomas atsakovui priklausančiame žemės sklype servitutas. IeÅ¡kovė tokiu bÅ«du suformavo keliÄ jai priklausančiame žemės sklype, nesudarydama nepatogumų atsakovams. Savo ruožtu kitu argumentu atsakovai nurodo, jog prarado 8 arus žemės dėl nustatyto servituto. Pažymėtina, kad servitutas tarnauja tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovams, be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovai jokių kompensacijų už nustatytus servitutus nereikalavo; 14.4. sutiktina su atsakovų argumentais, kad jai buvo iÅ¡mokėta kompensacija, tačiau 2 322 Eur kompensacijos suma paskaičiuota pagal VÄ® Registrų centre nurodytÄ gyvenamojo namo vertę.

Atsakovams žinoma aplinkybė, kad faktinė gyvenamosios valdos statinių rinkos vertė yra ženkliai didesnė, o ieÅ¡kovė sutiko su simboline kompensacijos suma siekdama taikos sutarties ir kompromiso tarp giminaičių; 14.5. teismas vertino formuojamų žemės sklypų ribas, formÄ ir paskirtį Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių aspektu ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, jog pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ Å¾emės sklypų naudojimas bÅ«tų racionalesnis.

Teismas taip pat pagrįstai įvertino ir atsakovės galimybių įsirengti keliÄ pagal atsakovų projektÄ nebuvimÄ , kadangi dėl finansinių lėšų stokos negalėdama įsirengti kelio ieÅ¡kovė netektų galimybės tinkamai naudotis jai pagal atsakovų pateiktÄ projektÄ priskiriamu žemės sklypu Nr. 5 ir statyti jame sodybÄ ; 14.6. atsakovai nepagrįstai nurodo, jog teismas privalėjo vertinti žemės sklypų aukÅ¡tingumÄ ir nuolydį. Atsakovai tokio klausimo procesiniuose dokumentuose nekėlė, be to, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog tik žemės sklype Nr. 2 pagal atsakovų projektÄ galima įrengti nuotekų sistemÄ .

Be to, atsakovų argumentus, susijusius su nuotekų sistemos įrengimu paneigė apklaustas specialistas J. F., nurodydamas, jog atsakovams plane numatyto sklypo Nr. 42-2 reljefas gana lygus, nuolydis nedidelis – apie 30-50 cm, ir jame įrengiant nuotekų surinkimo įrenginius tai reikšmės neturėtų; 14.7. atsakovai nepagrįstai remiasi ir argumentu, jog kelio rengimo metu reikės kirsti medžius, dėl ko gali kilti konfliktai. Atsakovų argumentus, jog servitutinio kelio vietoje esančių medžių negalima kirsti paneigė ieškovės pateiktas Švenčionių rajono savivaldybės 2021-05-10 atsakymas, kuriame nurodyta, kad ginčo žemės sklype auganti tuopa nėra priskiriama saugotiniems želdiniams, leidimas kirtimui nėra reikalingas, o augančiam uosiui leidimas reikalingas.

Nėra aišku, ar medis trukdo kelio įrengimui ir jį būtina kirsti, kai tuo tarpu atsakovai spėlioja, kad medžio kirtimui prieštaraus; 14.8. atsakovai nenurodė, dėl kokios techninės priežasties ieškovės siūlomas projektas neteisingas ir negali būti tvirtinamas; 14.9. aplinkybė, jog atsakovų namuose nuolat gyvena 75 proc. nedarbingas žmogus, kuriam reikia didelių specialių poreikių yra teisiškai nereikšmingas. Tarp šalių ginčo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu nėra.

Teiginiai, kad netenkama priėjimo prie miÅ¡ko vertintini kritiÅ¡kai, kadangi iÅ¡ kelio Nr. 4404 galima patekti į tris miÅ¡ko sklypus, priklausančius kitiems asmenims. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

17. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atidalintos bendraturčių dalys iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ , teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo.

19. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis (po 1/3 sklypo) priklauso 4,4400 ha bendro ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog žemės sklype esančių statinių atidalijimo klausimas išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-275-617/2018.

20. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų kilo ginčas dėl jiems priklausančių žemės sklypo dalių atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. IeÅ¡kovė praÅ¡o atidalinti bendrasavininkams priklausančias žemės sklypo dalis pagal J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtÄ Å½emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ : atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės jai priklausančiÄ 5276 kv. m ploto dalį, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto plane pažymėtÄ Nr. 42-3, ir 9560 kv. m ploto dalį, projekto plane pažymėtÄ Nr. 42-4;

Z. A. – 1,4836 ha ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo atidalijimo projekto plane pažymėtÄ indeksu 42-1; R. A. – 1,4836 ha ploto žemės sklypo dalį, projekto plane pažymėtÄ indeksu 42-2; taip pat nustatyti 730 kv. m ploto ir 128 kv. m ploto kelio servitutus – teisę važiuoti transporto priemonėms ir teisę naudotis pėsčiųjų taku, pagal projekto rengėjos J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtÄ Å½emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto planÄ . Atsakovai Z.

A. ir R. A. prašė žemės sklypÄ atidalinti pagal projekto rengėjos MB „GeoMatininkas“ 2020 m. parengtÄ formavimo ir pertvarkymo projektÄ , pagal kurį R. A. asmeninės nuosavybės teise atitektų 1,4836 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 6, R. N. – 1,1388 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 5, ir 0,3448 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 4, Z. A. – 0,5921 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 3, 0,2037 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 2, ir 0,6878 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 1, taip pat nustatyti plane pažymėtus servitutus.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs parengtus ir pateiktus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, sprendė, jog ieÅ¡kovės pateiktas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra racionalesnis ir labiausiai atitinkantis faktinę situacijÄ . Apeliantai su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, įrodinėdami, jog nevertintas projektų atitikimas teisės aktams, neatsižvelgta į apeliantų interesus, o tik į ieÅ¡kovės norÄ statyti sodybÄ .

22. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

23. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021).

24. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktas).

25. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, visų pirma remiasi argumentu, jog spręsdamas Å¡alių ginÄÄ teismas turėjo vertinti pateiktų projektų atitikimÄ teisės aktams, o projektų galimas patvirtinimas nesudaro pagrindo teismui nevertinti projektų atitikimo teisės aktams.

26. Lietuvos Respublikos žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo bÅ«das, kai iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iÅ¡ jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas (-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimÄ (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).

Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (pvz., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. žemės Å«kio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka. Remiantis Taisyklių 66 punktu, parengtam ir suderintam projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai). Tuo atveju, kai nėra bendraturčių raÅ¡tiÅ¡kų pritarimų, projektas gali bÅ«ti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ , tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, Å¡is padalinys priima iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo projektÄ tvirtinti, nurodydamas pastabÄ , kad projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

27. Tokiu atveju Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«rinio padalinio, atsakingo už priežiÅ«rÄ , patikrintas projektas, dėl kurio yra priimta iÅ¡vada dėl tikslingumo tvirtinti su pastaba, kurioje nurodyta, kad vienintelė kliÅ«tis projekto tvirtinimui yra žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo nebuvimas gali bÅ«ti pateikiama teismui kaip įrodymas, kad naujai formuojami žemės sklypai atitinka teisės aktų reikalavimus. 28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovų pateikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai patikrinti ir įvertinti kompetentingos institucijos – atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«rinio padalinio.

Žemės valdos projektų patikrinimo aktuose apibendrinant patikrinimus nurodyta, jog projektų procedÅ«ros ir sprendiniai atitinka teisės norminius aktus, taip pat padaryta iÅ¡vada, kad projektus galima tvirtinti gavus kitų bendrasavininkų raÅ¡tiÅ¡kÄ pritarimÄ arba teismo sprendimu bus nustatyta, pagal kokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Taigi kompetentinga institucija vertino, jog tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovų projektai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs apylinkės teismas neturėjo pagrindo abejoti kompetentingos institucijos iÅ¡vada.

Kita vertus, apeliantai, teigdami, jog teismas turėjo vertinti projektų atitikimÄ teisės aktams, nepaneigė kompetentingos institucijos stuktÅ«rinių padalinių iÅ¡vadų, padarytų įvertinus projektų atitiktį teisės aktams, o apeliaciniame skunde remiasi abstraktaus pobÅ«džio argumentu.

29. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ ir apeliantų argumentÄ , jog po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1394-258/2019 ieÅ¡kovės pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas teisme pateiktas tik su nežymiomis korekcijomis, kai tuo tarpu atsakovai pateikė naujÄ 2020 m. MB „Geomatininkas“ projektÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto matyti, jog vis tik buvo atsižvelgta į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1394-258/2019 argumentus, iÅ¡taisyti trÅ«kumai, o aplinkybę, kad ieÅ¡kovės pateiktas projektas gali bÅ«ti tvirtinamas, kaip jau buvo minėta, nurodė ir kompetentinga institucija žemės valdos projekto patikrinimo akte.

Taigi, esant ištaisytiems trūkumams, esminės reikšmės neturi aplinkybė, kokia apimtimi buvo pakoreguotas ieškovės projektas. Vertintina, jog esminę aplinkybę sudaro tai, jog projektas pakoreguotas ir galutinis variantas pateiktas su ištaisytais trūkumais. Pažymėtina, kad apeliantai nenurodė, kokie Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1394-258/2019 nurodyti ieškovės projekto trūkumai nebuvo ištaisyti. Todėl ir apeliantų argumentai, susiję su ieškovės pateikto projekto korekcija, atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys teisinės reikšmės skundžiamame sprendime padarytoms išvadoms, jog ir ieškovės projektas nekelia abejonių dėl jo atitikimo teisės aktams.

30. Esant kompetentingos institucijos išvadai, jog vienintelė kliūtis ieškovės projekto tvirtinimui yra bendrasavininkų sutikimas, neturi teisinės reikšmės apeliantų nurodoma aplinkybė, jog ieškovės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nesuderintas su ESO ir Telia. Kita vertus, kaip matyti iš liudytojo J. F. paaiškinimų teismo posėdžio metu, šių institucijų derinimas reikalingas rengiant topografines nuotraukas, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju parengtas visiškai kitas projektas, t. y. dėl sklypų konfigūracijos. Taigi nors skundžiamame sprendime dėl to ir nepasisakyta išsamiau, tai taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog parengtas ieškovės projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kada pagal teismų praktikÄ teismo sprendimo dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės motyvavimas tais atvejais, kai pateikiami alternatyvÅ«s variantai, turi savo specifikÄ , kadangi vertinami siÅ«lomų variantų techniniai priimtinumai, atitiktis bendraturčių dalims, ar nepažeidžiamos kitų asmenų teisės taip pat aptariami kiekvieno varianto pranaÅ¡umai ir trÅ«kumai, atitinkamai motyvuojant, kodėl tenkinamas vienas iÅ¡ variantų arba atmetami visi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 ir joje nurodyta praktika).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡alių pateiktus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, pirmosios instancijos teismo argumentus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikoje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų ir iÅ¡samiai aptarė abu byloje pateiktus projektus, juos palygino, padarydamas iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės pateiktas projektas yra racionalesnis, labiausiai atitinkantis faktinę situacijÄ ir sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principÄ . IÅ¡ tiesų, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, palyginęs pateiktus projektus, ieÅ¡kovės pateiktame projekte žemės sklypas skaidomas į mažiau sklypų nei atsakovų siÅ«lomame atidalijimo variante. Taigi pagal ieÅ¡kovės projektÄ sklypai yra didesni, ir tai turi neabejotinos reikÅ¡mės iÅ¡vadai dėl tokių sklypų naudojimo racionalumo.

33. PrieÅ¡ingai nei ginčija apeliantai, ieÅ¡kovės projekte atsižvelgta ir į atsakovų interesus, prie pastatų suformuotÄ namų valdÄ priskiriant pastatų savininkui Z. A., o atsakovams žemės sklypus suformuojant Å¡alia namų valdos sklypo, atsižvelgta į faktines suformuotos namų valdos ribas. Apeliantų argumentas, jog tenkinant ieÅ¡kinį neatsižvelgta į atsakovų nuotekų sistemÄ bei siekį jÄ modernizuoti, nepagrindžia apeliantų interesų paneigimo. Apeliantai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog žemės sklypus atidalijant pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ apeliantai negalėtų įrengti ar modernizuoti nuotekų sistemos (CPK 178, 185 straipsniai).

Liudytoju apklaustas specialistas J. F. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atsakovams plane numatyto sklypo Nr. 42-2 reljefas gana lygus, nuolydis nedidelis – apie 30-50 cm. Taigi apeliantai nepagrindė, kad atsakovams numatytame žemės sklype nėra galimybės įrengti ar modernizuoti nuotekų sistemÄ , toks sklypų padalijimas sudaro realias kliÅ«tis sistemos įrengimui ar modernizavimui, todėl jų argumentai laikytini deklaratyvaus pobÅ«džio.

34. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantų argumentams, jog skundžiamame sprendime atsižvelgta tik į ieÅ¡kovės interesus statyti Å«kininko sodybÄ . IÅ¡ skundžiamo sprendimo argumentų matyti, jog iÅ¡ tiesų, lyginant byloje pateiktus projektus buvo įvertinta ir galimybė ieÅ¡kovei numatytame žemės sklype statyti Å«kininko sodybÄ , kadangi ieÅ¡kovė nurodė turinti tokius planus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal atsakovų projektÄ ieÅ¡kovė Å«kininko sodybÄ dėl ploto apribojimų galėtų statyti tik sklype Nr. 5, o jai priskirtas sklypas Nr. 4 yra gerokai nutolęs nuo sklypo Nr. 5, kas sukeltų papildomų iÅ¡laidų ir nepatogumų dėl elektros linijos bei kelio nutiesimo.

Taigi prieÅ¡ingai nei įrodinėja apeliantai, teismas, lygindamas projektus, vertino abiejuose projektuose numatytų Å¡alims žemės sklypų naudojimo racionalumÄ , o aplinkybė, jog teismas atsižvelgė į ieÅ¡kovės norÄ statyti Å«kininko sodybÄ ir jos galimybes naudotis žemės sklypais, nelaikytina iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovės interesų tenkinimu. Tai, jog ieÅ¡kovė nepateikė jos ketinimus Å«kininkauti pagrindžiančių įrodymų, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės ir nesudaro pagrindo vertinti, jog padalijant žemės sklypus neturėtų bÅ«ti laikomasi racionalumo kriterijaus ar neturėtų bÅ«ti atsižvelgiama į galimybes naudoti žemės sklypus.

Kita vertus, apeliantai nepaneigė apylinkės teismo argumentų, kuriais pasisakyta dėl ieÅ¡kovės realios galimybės pagal atsakovų projektÄ statyti jai priskirtuose žemės sklypuose Å«kininko sodybÄ , vertintas patekimas į sklypus, įrengiant keliÄ tarp sklypo Nr. 4 ir Nr. 5, taip pat galimybė įsivesti elektrÄ Ä¯ sklypÄ Nr. 5.

35. Apeliantai taip pat nepagrįstai remiasi ir argumentu, jog ieÅ¡kovės projekte numatant keliÄ neatsižvelgta į saugomus medžius, o teismas neįvertino augančio 3 metrų uosio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog įrengiant projekte numatytoje vietoje keliÄ reikės kirsti medžius, taip pat nėra įrodymų ir apie tai, kad uosis, kuriam nukirsti reikalingas bendrasavininkų sutikimas, trukdo kelio įrengimui (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi apeliantai nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, jog prieÅ¡taraus uosio kirtimui.

36. IÅ¡ ieÅ¡kovės projekto matyti, kad ieÅ¡kovei priskirtame sklype Nr. 42-4 numatytas kelias, tačiau jis nesuprojektuotas kaip servitutinis. TokiÄ aplinkybę patvirtino ir projektÄ rengęs ir liudytoju apklaustas J. F.. Pritartina ieÅ¡kovei, jog toks projekto sprendinys naudingas ir apeliantams, kadangi keliÄ ketinama įrengti ieÅ¡kovei priklausančiame sklype. Taigi apeliantų argumentai, jog dėl suformuoto servituto jie prarado 8 a žemės, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

37. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantų argumentui, jog vertindamas projektus teismas turėjo atsižvelgti į apeliantų namuose nuolat gyvenantį 75 proc. nedarbingÄ Å¾mogų. Nėra aiÅ¡ku ir suprantama, kokiÄ teisinę reikÅ¡mę vertinant byloje pateiktus projektus ir juose numatytÄ Å¾emės sklypų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės racionalumÄ turi toks apeliantų argumentas. Kaip jau buvo nustatyta, žemės sklype esančių statinių atidalijimo klausimas jau iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-275-617/2018, o sprendžiant žemės sklypo atidalijimo klausimus ginčo dėl gyvenamojo namo nekyla.

Pažymėtina ir tai, jog apeliantų nurodomam specialius poreikius turinčiam asmeniui patvirtintu ieÅ¡kovės projektu nėra sudaromos kliÅ«tys patenkti į miÅ¡kÄ . Dėl procesinės bylos baigties 38. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovės pateiktÄ Å¾emės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , pagal kurį atidalijamos bendraturčių dalys iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pripažino racionalesniu ir labiausiai atitinkančiu faktinę situacijÄ ir sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principÄ .

Todėl apylinkės teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliantų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 40. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskaičiuotų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Taip pat apeliantams neatlyginamos jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

41. Teisėjų kolegijai atmetus atsakovų apeliacinį skundÄ , teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme įgijo ieÅ¡kovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). 42. IeÅ¡kovė pateikė teismui įrodymus apie 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios susidarė už advokato teisinę pagalbÄ , rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Teisėjų kolegija vertina, jog ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) įtvirtintų maksimalių dydžių. Remiantis iÅ¡dėstytu, ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡ apeliantų (atsakovų) lygiomis dalimis jos patirtos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: netenkinti apeliantų (atsakovų) apeliacinio skundo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei R. N. iÅ¡ atsakovų R. A. ir Z. A. lygiomis dalimis 500 Eur (penkis Å¡imtus Eur), t. y. iÅ¡ kiekvieno po 250 Eur, bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Loreta Bujokaitė JÅ«ra Marija Strumskienė Eglė Surgailienė