2020-08-26 Nr. AB-15628-3-62-3-03003-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2616-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03003-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 37.5; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl raštų, nutarimo ir sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) 2018 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 5–8), prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 69-558; 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr. 7-2041; 2018 m. liepos 24 d. raštą Nr. 7-1853, 2018 m. liepos 26 d. raštą Nr. 7-1874; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 2S-3142; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 200 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjo manymu, Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 69-558 nepagrįstai ir neteisėtai jam skyrė nuobaudą, netinkamai įvertinusi pažeidimo aplinkybes. Pareiškėjas paaiškino, kad tos dienos vakare gėrė vaistus, kurie buvo atnešti, po to, pareigūnai vykdydami planinę kratą, nepagrįstai paėmė išduotus medikamentus ir 200 Eur, kurie buvo šalia. Tokiais pareigūnų veiksmais pareiškėjas buvo nepatenkintas ir pasakė, kad kreipsis į policiją. Pareiškėjo manymu, dėl to ir buvo nubaustas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK administracijai 2018 m. liepos 17 d. pateikė skundą, tačiau jis nebuvo išnagrinėtas objektyviai, o 2018 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjui įteiktas formalus ir nepagrįstas atsakymas.

4. Pravieniškių PN-AK administracijai 2018 m. birželio 27 d. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad jis nėra registruojamas pas medikus jam tinkamu laiku, o patekus pas medikus, jie nesilaiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.738 straipsnio reikalavimų, nes liepia neaiškios kilmės medikamentus išgerti jiems stebint, elgiasi neetiškai ir nežmoniškai. 2018 m. gegužės 23 d. medikai jam leido naudoti mėlynos spalvos lemputes šviesos terapijai atlikti, tačiau pareigūnai jų neleido pasiimti bei naudoti. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK į jo skundą 2018 m. liepos 24 d. pateikė formalų ir nepagrįstą atsakymą.

5. Pareiškėjas 2018 m. liepos 16 d. pateikė prašymą pateikti žiniaraštį sąskaitai, tačiau Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 26 d. raštu Nr. 7-1874 dėl pareiškėjui nesuprantamų priežasčių šį prašymą atsisakė tenkinti. Ką pareiškėjas turėjo patikslinti, jam yra nesuprantama.

6. Dėl minėtų neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų pareiškėjas kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą, kuris skundo tinkamai neišnagrinėjo, leido tęstis neteisėtiems Pravieniškių PN-AK veiksmams bei neveikimui, dėl ko pareiškėjui atsirado žala.

7. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime (I t., b. l. 62–67) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Pravieniškių PN nurodė, kad 2018 m. liepos 15 d. apie 20:50 val. kamerų tipo patalpoje, kurioje pareiškėjas atliko jam paskirtą nuobaudą, atliekant planinę kratą, buvo rastos 27 tabletės. Pareiškėjui yra išrašyti (duomenys neskelbtini) vaistai, tačiau rastos tabletės atskleidžia, kad išdavimo metu jos nėra nuryjamos. Pareiškėjas reiškė didelį nepasitenkinimą, elgėsi nemandagiai, vartojo psichinį smurtą, nepagrįstai grasindamas baudžiamųjų bylų iškėlimu. Į uždarą zoną buvo iškviesta Sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos slaugytoja, kuri pareiškėjui matant nustatė, kad 14 vnt. tablečių yra aptirpusios ir priskiriamos prie (duomenys neskelbtini) medikamentų. Pareiškėjas toliau reiškė nepasitenkinimą ir teigė, kad paimtos tabletės yra jo asmeninės. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 2 dalies 8 punktą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 50 punktą. Už minėtus pažeidimus 2018 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 69-558 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – uždrausta vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes).

9. Pareiškėjo argumentai, kad šalia medikamentų buvo padėti 200 Eur, yra neatitinkantys tikrovės, kadangi nei pareiškėjo 2018 m. liepos 16 d. pasiaiškinime Nr. 72(6)-635, nei nuobaudos paskyrimo medžiagoje, nėra paminėta, jog prie medikamentų buvo rasta 200 Eur. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nuteistųjų piniginės lėšos yra laikomos jų asmeninėje sąskaitoje; nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose, bendrabučio tipo patalpose, turėti grynųjų pinigų yra draudžiama.

10. Atsakovas pažymėjo, kad naudotis vaizdo registratoriumi yra pataisos pareigūno teisė, tačiau ne pareiga. Aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 69-558 buvo paskirta nuobauda, nebuvo filmuojamos vaizdo registratoriumi. Apie gydytojų specialistų konsultacijų, gydymo ir reikiamos terapijos paskyrimo poreikį sprendžia pataisos namų gydytojas, pareiškėjui būnant pataisos namuose, ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės specialistai, kai pareiškėjas būna Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Bendrosios praktikos slaugytoja uždaroje zonoje lankosi administracijos nustatytu laiku ir turi teisę įsitikinti, paskirtus vaistus pareiškėjas išgėrė.

11. Atsakovo manymu, pareiškėjo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.

12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimuose (I t., b. l. 37–39, 128–131) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

13. Kalėjimų departamentas paaiškino, kad buvo gautas pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 17 d. skundas, kuriame jis išreiškė nepasitenkinimą dėl Pravieniškių PN-AK nutarimu skirtos nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo; prašė panaikinti, jo manymu, neteisėtai paskirtą nuobaudą, paaiškindamas, kad kratos metu aptiktos tabletės buvo skirtos vartoti ir, kad jis turėjo gydytojų leidimą tabletes turėti. Taip pat nurodė, kad Pravieniškių PN-AK neišsamiai atsako į pareiškėjo skundus, pas sveikatos priežiūros specialistus patenka ne pareiškėjui reikiamu laiku, o vaistus turi išgerti medikams stebint, kas pareiškėjui yra nepriimtina, taip pat pareigūnai neleidžia naudoti mėlynos spalvos lemputės, kuri reikalinga terapijai. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs visą susijusią medžiagą, nustatė, kad skundžiama nuobauda pareiškėjui skirta pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis BVK 143 straipsnio 2 dalimi, kadangi įstaigos pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuota nusižengimo sudėtis, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo faktą, pareiškėjo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus. Įstaigos pareigūnų veiksmai, kvalifikuojant pažeidimus ir įforminant dokumentinę medžiagą, atitiko teisės aktų reikalavimus.

14. Kalėjimų departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl galbūt kratos metu dingusių 200 Eur, į Kalėjimų departamentą su skundu nesikreipė. Pareiškėjas nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, todėl pareiškėjo prašymas dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. liepos 9 d. sprendimu (II t., b. l. 5–14) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas, vertindamas skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, analizavo BVK 5 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio, 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas, susijusias su nuteistųjų teisėmis ir pareigomis. Taip pat aptarė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 „Dėl vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintų Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 17, 29, 30 punktų nuostatas dėl vaistinių preparatų paskyrimo ir jų vartojimo užtikrinimo, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 12 straipsnio 8 dalies nuostatas, susijusias su paciento pareigomis. Teismas nurodė, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė (drausminių nuobaudų rūšys) už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą.

17. Teismas nurodė, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui paskirti vaistai, kurie pagal informacinio lapelio duomenis yra priskiriami (duomenys neskelbtini) grupėms. Iš Pravieniškių PN-AK apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto 2018 m. liepos 15 d. tarnybinio pranešimo, Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto 2018 m. liepos 15 d. tarnybinio pranešimo, Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos 2018 m. liepos 15 d. tarnybinio pranešimo teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 15 d. apie 20:50 val. KTP-7 kameroje kratos metu pas pareiškėją rastos 27 tabletės, kurių būklė ir skaičius patvirtina, kad tabletės jų išdavimo metu nebuvo nuryjamos, t. y. nebuvo suvartojamos ir buvo kaupiamos. Pareiškėjas reiškė didelį nepasitenkinimą, elgėsi nemandagiai bei vartojo psichinį smurtą, grasindamas bylų iškėlimu. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti šiais tarnybiniais pranešimais.

18. Išanalizavęs teisės aktų nuostatas bei byloje surinktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad drausminė nuobauda – draudimas apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje 1 mėnesį – pareiškėjui buvo skirta teisėtai – dėl pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus nevykdymo ir nustatytos pataisos įstaigų tvarkos nesilaikymo. Teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK tinkamai vertino surinktus įrodymus apie pareiškėjo elgesį 2018 m. liepos 15 d. bei tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Pareiškėjo teiginius, kad kratos metu iš jo buvo paimti 200 Eur, teismas vertino kaip deklaratyvius ir neįrodytus, nes byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes.

19. Teismas, vertindamas Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 24 d. rašto „Dėl skundo” teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, kad iš šio rašto turinio matyti, jog juo pareiškėjas informuotas apie tai, kad pareigūnas, esantis šalia slaugytojos, yra tam, jog užtikrintų slaugytojos saugumą vaistų dalinimo metu. Paaiškinta, kad apie pareiškėjo gydytojų specialistų konsultacijų, gydymo ir reikiamos terapijos paskyrimo poreikį sprendžia Pravieniškių PN-AK gydytojas, pareiškėjui būnant pataisos namuose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės specialistai, esant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Informuotas, kad pareiškėjui gydytojo chirurgo konsultacija Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra paskirta 2018 m. rugpjūčio 16 d. Nurodyta, kad pareiškėjo daiktai (mėlyna lemputė) atiduoti šiuo metu negali būti, kadangi jų nėra nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąraše. Konstatuota, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas. Teismo vertinimu, minėtame rašte aiškiai paaiškinta, kokiu būdu nustatomas vizito pas gydytoją laikas, bei kokių teisės aktų pagrindu, pareiškėjas vaistus privalo gerti medikams stebint. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 30 punktą, peroralinius narkotinius ir psichotropinius vaistinius preparatus pacientai suvartoja sveikatos priežiūros specialistui stebint ar pacientas vaistus išgėrė, darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK rašte pagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas paskirtus vaistus privalo suvartoti gydytojams stebint. Teismo vertinimu, Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 24 d. rašte taip pat pagrįstai konstatuota, kad tokie daiktai (mėlyna lemputė) pareiškėjui negali būti grąžinti, nes į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede patvirtiną Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą mėlyna lemputė nepatenka. Teismas darė išvadą, kad šis raštas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

20. Teismas, įvertinęs Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 26 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo” turinį, nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK pateikė prašymą suteikti informaciją, tačiau prašyme buvo nurodytos neteisingos datos, todėl pareiškėjui buvo nurodyta patikslinti laikotarpius, apibrėžiančius norimą gauti informaciją. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų bendradarbiavęs su Pravieniškių PN-AK ir patikslinęs laikotarpius; tokių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas. Teismas vertino, kad, pareiškėjui nurodžius neteisingus laikotarpius, už kuriuos prašė pateikti informaciją, Pravieniškių PN-AK šiuos laikotarpius pagrįstai paprašė patikslinti, todėl, byloje nesant kitų duomenų, teismas sprendė, kad 2018 m. liepos 26 d. raštas yra teisėtas ir pagrįstas.

21. Teismas, vertindamas Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašto „Atsakymas į pareiškimą“ teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, kad šiuo raštu pareiškėjas informuotas apie tai, kad jo teiginiai neatitinka tikrovės. Atkreiptas dėmesys, kad fiksuodami nustatyto bausmės atlikimo režimo pažeidimus tiek rašytiniais tarnybiniais pranešimais, tiek vaizdo registratoriumi, pareigūnai atlieka savo tiesiogines pareigas. Nurodyta, kad vaizdo kamerų įrašai yra skirti tik tarnybiniam naudojimui ir jie bus pateikti tik jų pareikalavusioms institucijoms. Teismas vertino Pravieniškių PN-AK atsiliepime pateiktus paaiškinimus dėl vaizdo registratoriaus naudojimo, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 69-558 buvo paskirta nuobauda, nebuvo filmuojamos vaizdo registratoriumi bei nurodė, kad teismas neturi pagrindo abejoti šiais paaiškinimais, todėl sprendė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštas yra teisėtas ir pagrįstas.

22. Teismas, įvertinęs Kalėjimų departamento, kuris pareiškėjo skundą dėl minėtų raštų ir nutarimo išnagrinėjo privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 2S-3142 turinį, pritarė minėtame sprendime pateiktoms išvadoms. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamentas 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendime išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino surinktą medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai ir kuriais nėra pagrindo abejoti. Pareiškėjas nepateikė minėtus duomenis ir jų pagrindu Kalėjimų departamento nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Kalėjimų departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus.

23. Teismas, spręsdamas pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, analizavo CK nuostatas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, neturtinės žalos sampratą. Teismas nurodė, kad byloje konstatavus, jog ginčijami Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai, todėl pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad iš jo buvo paimti 200 Eur. Teismas darė išvadą, kad, nesant įrodytų Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų (vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų), turtinės žalos atlyginimas negalimas.

III. 24. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde (II t., b. l. 16–17) prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują.

25. Pareiškėjo manymu, skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas rėmėsi vien tik atsakovo argumentais, o į pareiškėjo argumentus nekreipė dėmesio, nevertino pareiškėjo sveikatos istorijos.

26. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis visada nustatytu laiku geria vaistus, kurie jam yra paskirti, tačiau teismas atsakovo neprašė pateikti papildomų duomenų, kokie vaistai nebuvo suvartoti. Pareiškėjo manymu, jis priverstinai neprivalo gerti vaistų, nes jam nėra taikytinas priverstinis gydymas. Tai, kad pareiškėjas pasakė, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų kreipsis į policiją, negali būti vertinama kaip psichinis smurtas. Skunde pareiškėjas buvo nurodęs, kad Pravieniškių PN-AK nesilaiko CK 6.738 straipsnio nuostatų, nes pareigūnai vaistus liepia gerti, jiems stebint, ir be pavadinimų. Medikai jam leido turėti lemputes šviesos terapijai atlikti, tačiau šis leidimas nebuvo užtikrintas.

27. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime (II t., b. l. 36–38) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai jas įvertino ir priėmė teisingą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, jame nenurodyti jokie argumentai, kuriais remiantis, pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas.

28. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime (II t., b. l. 31–32) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Kalėjimų departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei mano, kad teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, dėl kurių teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 69-558, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašto Nr. 7-2041; 2018 m. liepos 24 d. rašto Nr. 7-1853 ir 2018 m. liepos 26 d. rašto Nr. 7-1874, kuriais pareiškėjui atsakyta į jo prašymus ir reikalavimus, Kalėjimų departamento 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 2S-3142, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl minėtų Pravieniškių PN-AK nutarimo ir raštų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo reikalavimo priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 200 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad skundžiami aktai pagrįsti ir teisėti. Nenustatęs pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas atmetė ir pareiškėjo reikalavimą atlyginti turtinę bei neturtinę žalą.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tik atsakovo argumentais, netyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nevertino pareiškėjo sveikatos istorijos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis visada nustatytu laiku geria vaistus, kurie jam yra paskirti, tačiau teismas atsakovo neprašė pateikti papildomų duomenų, kokie vaistai nebuvo suvartoti. Pareiškėjo manymu, jis priverstinai neprivalo gerti vaistų, nes jam nėra taikomas priverstinis gydymas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad medikai jam leido turėti lemputes šviesos terapijai atlikti, tačiau toks leidimas nebuvo įgyvendintas.

32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas, atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus (nurodytus argumentus (aplinkybes)).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

34. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktinių bylos aplinkybių vertinimo byloje surinktų įrodymų aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jas detaliai išanalizavo, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina bylos duomenys. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, t. y. teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

35. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai išanalizavo pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 69-558 paskirta nuobauda. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui yra paskirti vaistai, kurie pagal informacinio lapelio duomenis yra priskiriami nervų sistemą veikiančių (duomenys neskelbtini) grupėms. Remiantis Pravieniškių PN-AK pareigūnų, bendrosios praktikos slaugytojos tarnybiniais pranešimais, pareiškėjo paaiškinimais, byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad planinės kratos metu 2018 m. liepos 15 d. apie 20.50 val. KTP-7 kameroje pas pareiškėją rastos 27 tabletės, kurių būklė ir skaičius patvirtina, kad tabetės jų išdavimo metu nebuvo nuryjamos, t. y. nebuvo suvartojamos ir kaupiamos, nors pagal Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 30 punktą, peroralinius narkotinius ir psichotropinius vaistinius preparatus pacientai suvartoja sveikatos priežiūros specialistui stebint ar pacientas vaistus išgėrė. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas reiškė didelį nepasitenkinimą, elgėsi nemandagiai bei vartojo psichinį smurtą, grasindamas bylų iškėlimu. Minėti veiksmai neatitinka BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos imperatyvios specialiosios pareigos nuteistiesiems laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos (pareigūnų) reikalavimus, pažeidžia BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto draudimą – reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar suimtojo ar teikti jas, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis; taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punkte įtvirtintą nuostatą, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu, todėl lėmė drausminės atsakomybės pareiškėjui taikymą.

36. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai išanalizavo pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su ginčijamais Pravieniškių PN-AK raštais ir Kalėjimų departamento sprendimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokie daiktai kaip mėlyna lemputė pareiškėjui negali būti grąžinta. Pažymėtina, kad BVK 112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus šio kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiamų su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka yra sunaikinami. Į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede patvirtintą Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą mėlyna lemputė nepatenka.

37. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nedetalizuoja su kokiomis konkrečiai pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, susijusiais su ginčijamų administracinių aktų vertinimu ir pareiškėjo prašoma atlyginti žala, bei dėl kokių priežasčių nesutinka, o tik abstrakčiai pasisako, kad teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo deklaratyvūs argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, o tik pritarė atsakovų pozicijai bei tai, jog teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

38. Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo aspekto būtina pažymėti, kad teismas įvertina įrodymus ir sprendimą priima pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, atsakovo neprašė pateikti papildomų duomenų, kokie vaistai nebuvo suvartoti.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Virginija Volskienė