2019-03-27 Nr. AB-7594-3-61-3-04255-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-163-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04255-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K), priteisti 40,26 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Po 2016 m. liepos 18 d. atliktos kratos kameroje pastebėjo, kad sugadintas jo MP4 grotuvas, kuris 2016 m. liepos 17 d. dar veikė. Dėl tokių veiksmų patyrė 40,26 Eur turtinę žalą.

2.2. Nebuvo išvestas į pasivaikščioti ir toks elgesys prilyginamas kankinimui. Vegetarų maisto dalintojai maistą dalino be specialių rūbų (kepurių, striukių, pirštinių). Maiste aptiko plaukų, todėl buvo priverstas juos išmesti. Maisto porcijos buvo mažos, patiekiamos nesilaikant grafiko, todėl pareiškėjas išalkdavo. Be to, turėjo valgyti atšalusius pietus, nes maisto dalintojai pietus atnešė tuo metu, kai pareiškėjas buvo išvestas pasivaikščioti. Maisto dalintojai 2016 m. rugpjūčio 2 d. vakarienei nedavė arbatos, o 2016 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas pusryčiams negavo sūrio.

2.3. 2016 m. rugpjūčio 2 d. nuo 16.30 val. iki 17.00 val. kameroje buvo atjungtas vandens tiekimas, todėl neturėjo geriamo vandens bei negalėjo naudotis tualetu. Pareigūnas 2016 m. liepos 28 d. apie 10.50 val. atidarė duris ir žiūrėjo, kaip jis atlieka gamtinius reikalus.

2.4. Lukiškių TI-K administracija nepadarė pareiškėjo prašomų dokumentų kopijų, tuo pažeisdama Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 1-223, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193, 194 punktus bei kitų teisės aktų reikalavimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas savo poziciją grindė šiais argumentais:

3.1. Pažymėjo, kad po 2016 m. liepos 18 d. atliktos kratos pareiškėjo kameroje buvo surašytas kratos protokolas Nr. 51-4017, kuriame užfiksuota, jog pareiškėjas pretenzijų nereiškė. Lukiškių TI- K nenustatė, jog grotuvas buvo sugadintas kratos metu. Be to, pareiškėjui 2016 m. liepos 27 d. apie 8.30 val. buvo pasiūlyta eiti pasivaikščioti gryname ore, tačiau jis atsisakė, o atsisakymas užfiksuotas Nuteistųjų (suimtųjų) išvedimo pasivaikščioti registracijos žurnale.

3.2. Paaiškino, jog maistas visada paduodamas šiltas, nustatytu laiku ir nustatytomis porcijomis. Maistą dalinantys asmenys dėvi kepures ir striukes, teisės aktuose nėra įtvirtinta reikalavimo būti su pirštinėmis.

3.3. Nurodė, kad pareigūnas 2016 m. liepos 28 d. užėjo į pareiškėjo kamerą įsitikinęs, kad kameros duris atidaryti yra saugu. Atidarius duris, pareigūnas pamatė, kad pareiškėjas priėjo prie sanitarinio mazgo, todėl duris uždarė. Tokiais veiksmais užtikrino pareiškėjo privatumą.

3.4. Atsakovo nuomone, 2016 m. liepos 18 d. tarnybinio tyrimo dokumentai nėra leidžiami turėti pareiškėjui, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti jo 2016 m. rugpjūčio 1 d. prašymą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į pareiškėjo skundą grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas atsakovo veiksmus, susijusius su pareiškėjo galimybe pasivaikščioti bei netinkamu maitinimu, pripažino neteisėtais, tačiau neturtinės žalos pareiškėjo naudai nepriteisė.

6. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl nebeveikiančio MP4 grotuvo, pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nuteistojo asmens 2016 m. liepos 18 d. kratos protokole Nr. 51-4017 (b. l. 68) pareiškėjas parašu patvirtino, kad neturi pretenzijų dėl atliktos kratos. Be to, iš byloje pateikto kratos vaizdo įrašo nematyti, jog kratos metu būtų atlikti veiksmai, dėl kurių galėjo būti sugadintas MP4 grotuvas. Pastebėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad MP4 grotuvas iki kratos atlikimo veikė, o po kratos atlikimo nebeveikė. Atsižvelgiant į tai, teismas šią pareiškėjo skundo dalį pripažino nepagrįsta.

7. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, jog jam nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti 2016 m. liepos 27 d. ir dėl netinkamo pareiškėjo maitinimo, pažymėjo, kad Lukiškių TI-K, žinojusi apie kilusį ginčą su pareiškėju, ginčui aktualių vaizdo įrašų, iš kurių būtų galima nustatyti reikšmingas aplinkybes, neišsaugojo. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės egzistavo, o atsakovo atstovas neužtikrino teisių į pasivaikščiojimą ir tinkamą maitinimą. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, Lukiškių TI-K 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. 96-2713, 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 96-2819, 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštą Nr. 96-3007, Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 19 d. raštą Nr. 2S-5627 dalyje, kurioje minėti Lukiškių TI-K raštai pripažinti pagrįstais, pripažino neteisėtais ir naikintinais.

8. Dėl pareiškėjo teiginio, jog 2016 m. rugpjūčio 2 d. nuo 16.30 iki 17 val. buvo atjungtas vandens tiekimas, pastebėjo, kad byloje nėra duomenų, jog iš tikrųjų vanduo buvo atjungtas. Be to, teismo vertinimu, net ir pripažinus, jog galėjo būti tam tikri vandens tiekimo sutrikimai, jie buvo ypač trumpi (pareiškėjo tvirtinimu 30 min). Todėl teismas pareiškėjo argumentą atmetė.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl privatumo pažeidimo, pažymėjo, kad pareiškėjas prie kameroje esančio tualeto priėjo tik atidarius kameros duris ir pareigūnas, pamatęs pareiškėją, priėjusį prie sanitarinio mazgo, uždarė duris. Šią aplinkybę patvirtina tarnybiniai pranešimai. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, matyti, jog pats pareiškėjas sudarė tokias sąlygas, iš kurių kildinama žala, todėl teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų.

10. Teismo vertinimu, tarnybinis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo vykdomas, nebuvo rašomas nutarimas dėl nuobaudos skyrimo (minėtas aplinkybes patvirtina atsakovas), o pareiškėjas nepateikė priešingų duomenų. Nors Lukiškių TI-K ir atsakymą grindė tam tikromis teisės aktų normomis, tačiau tai nekeitė fakto, jog dokumentai, kurių kopijas prašė padaryti pareiškėjas, neegzistuoja. Todėl teismas pareiškėjo argumentą atmetė.

11. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas skundus Lukiškių TI-K rašė kitą dieną po pažeidimų padarymo, o pareiškėjo skunduose nurodyti pažeidimai iš esmės galėjo būti pašalinami tuo pačiu metu. Šios aplinkybės rodo pareiškėjo galimos žalos vertinimą, t. y. tikslas ne pažeidimo pašalinimas, o žalos atlyginimas pinigais.

12. Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo mastą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimų pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą. Taip pat pažymėjo, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir jo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

III. 13. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, išreikalauti iš atsakovo Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 7 d. pažymą Nr. 96-455. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia tais pačiais argumentais kaip skunde pirmosios instancijos teismui ir papildomai nurodo:

13.1. Aplinkybę, jog kameros kratos metu pareigūnai sugadino MP4 grotuvą, patvirtina vaizdo medžiagos įrašas (14 val. 5 min). Nurodo, kad iš vaizdo įrašo matyti ir girdisi, kaip nukrenta MP4 grotuvas.

13.2. Nors kai kurie atsakovo pažeidimai yra trumpalaikiai, tačiau sukelia ilgalaikes pasekmes, dėl ko turėtų būti atlyginama žala. Dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas šiuo metu turi skrandžio sutrikimus ir tai gali patvirtinti Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 7 d. pažyma Nr. 96-455. Pareiškėjas prašo išreikalauti iš atsakovo šios pažymos kopiją. Be to, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, buvo sužalota sveikata, buvo pažemintas pareiškėjo orumas bei patyrė kančias, dėl ko turėjo būti pareiškėjui priteista 25 000 Eur .

13.3. Pirmosios instancijos teismas iš juridinių asmenų registrų centro neišreikalavo atsakovo įrašų, iš kurių matyti atsakovo padaryti ir skunde nurodyti pažeidimai.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

14.1. Lukiškių TI-K 2016 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 96-2713, 2016 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 96- 2819 ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. Nr. 96-3007 raštuose pateiktas pareiškėjo prašymuose nurodytų aplinkybių vertinimas, be to, šie raštai yra informacinio pobūdžio, todėl nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Atitinkamai tokio pobūdžio raštai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

14.2. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl jo nurodyta pinigų suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

14.3. Atsakovo atstovas, ruošdamas su ginču susijusią medžiagą pirmosios instancijos teisme, patyrė išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas išlaidas.

15. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Todėl prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais, nurodyti nusiskundimai yra abstraktūs, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu. Atsakovas prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui ir prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti visa apimtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pripažino atsakovo veiksmus neteisėtais, tačiau neturtinės žalos pareiškėjo naudai nepriteisė.

21. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas, kuris teigia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, dėl ko nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus(pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija skundžiamo teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o juos papildo, atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus.

24. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad iš vaizdo įrašo matyti ir girdisi, kaip nukrenta MP4 grotuvas. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iš byloje pateikto kratos vaizdo įrašo nematyti, jog kratos metu būtų atlikti veiksmai, dėl kurių galėjo būti sugadintas MP4 grotuvas. Be to, ir pats pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad MP4 grotuvas iki kratos atlikimo veikė, o po kratos atlikimo nebeveikė. Todėl pirmosios instancijos teismas šią skundo dalį teisingai atmetė kaip nepagrįstą.

25. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su netinkamo maitinimo pasekmėmis ir papildomų įrodymų išreikalavimo, visų pirma pažymėtina, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.)

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad vegetarų maisto dalintojai maistą dalino be specialių rūbų (kepurių, striukių, pirštinių), maiste pareiškėjas aptiko plaukų, todėl buvo priverstas jį išmesti. Maisto porcijos buvo mažos, patiekiamos nesilaikant grafiko, todėl pareiškėjas išalkdavo. Be to, turėjo valgyti atšalusius pietus, kadangi maisto dalintojai pietus atnešė tuo metu, kai pareiškėjas buvo išvestas pasivaikščioti. Maisto dalintojai 2016 m. rugpjūčio 2 d. vakarienei nedavė arbatos, o 2016 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas pusryčiams negavo sūrio. Tačiau, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą negrindė apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog netinkamas maitinimas pareiškėjui sukėlė skrandžio sutrikimus. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo maitinimo ir sukeltų pasekmių ir iš to kildinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas. Atitinkamai nėra pagrindo ir tenkinti pareiškėjo prašymo išreikalauti iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2017 m. vasario 7 d. pažymos Nr. 96-455 kopiją. Be to, pareiškėjas nepaaiškino ir nepateikė argumentų, kodėl toks prašymas negalėjo būti teikiamas pirmosios instancijos teismui (Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą byloje priėmė 2017 m. birželio 2 d., o pareiškėjas prašo išreikalauti 2017 m. vasario 7 d. pažymą).

27. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo vaizdo įrašų, kurie patvirtina atsakovo padarytus pažeidimus. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo, pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs atsakovą pateikti vaizdo įrašus, tačiau atsakovas jų nepateikė, nurodydamas, kad vaizdo įrašai yra saugomi 90 dienų. Be to, įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažino, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės egzistavo, o atsakovas neužtikrino pareiškėjo teisių į pasivaikščiojimą ir tinkamą maitinimą.

28. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo panaikinti Lukiškių TI-K 2016 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 96-2713, 2016 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 96-2819 ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. Nr. 96-3007 raštų, kadangi juose pateiktas pareiškėjo prašymuose nurodytų aplinkybių vertinimas, be to, šie raštai yra informacinio pobūdžio.

29. Dėl šio atsakovo apeliacinio skundo argumento pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų raštų turinį, daro išvadą, kad Lukiškių TI-K 2016 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 96-2713, 2016 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 96-2819 ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. Nr. 96-3007 raštai ir Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 19 d. rašto Nr. 2S-5627 dalis, kurioje minėti Lukiškių TI-K raštai pripažinti pagrįstais, laikytini informacinio pobūdžio, taip pat nesukeliančiais pareiškėjo teisių ar pareigų pasikeitimo.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius, jog Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento raštai laikytini informacinio pobūdžio dokumentais, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti juos neteisėtais ir panaikinti. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimas keistinas, naikinant jo dalį dėl Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento minėtų raštų panaikinimo.

31. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos teisės į neturtinės žalos atlyginimą pinigais pažymėtina, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija

32. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi ir EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, atlygintina pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui pagrįstai nepriteistas.

34. Pareiškėjas ir atsakovas apeliaciniuose skunduose prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

35. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė, ruošdamas su ginču susijusią medžiagą pirmosios instancijos teisme. Dėl šio atsakovo prašymo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas medžiagą, už kurios parengimą prašo priteisti patirtas išlaidas, teismui pateikė vykdydamas pirmosios instancijos teismo nurodymą. Minėti dokumentai buvo reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl nurodyta Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovo atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (žr., pvz., 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014, 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo atstovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas

36. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Lukiškių TI-K raštus ir Kalėjimų departamento raštą dalyje, kurioje Lukiškių TI-K raštai pripažįstami pagrįstais, kadangi raštai laikytini esančiais informacinio pobūdžio, nesukeliančiais pareiškėjui teisių ar pareigų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti Lukiškių TI-K 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. 96-2713, 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 96-2819, 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštą Nr. 96-3007, Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 19 d. rašto Nr. 2S-5627 dalis, kurioje minėti Lukiškių TI-K raštai, panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštas Nr. 96-2713, 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštas Nr. 96-2819, 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštas Nr. 96-3007, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. spalio 19 d. raštas Nr. 2S-5627 dalyje, kurioje aukščiau minėti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo raštai pripažinti pagrįstais, panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė