A-662-1535-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1535/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00100-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. M.,

pareiškėjo atstovei advokatei Odetai Dominaitytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. skundu (b. l. 2-3) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. k-13 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Paaiškino, kad dirba vyresniuoju specialistu Departamento Molėtų rajono agentūroje. Įsakymu tarnybinė nuobauda – papeikimas, paskirta už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus – netinkamai atliko Molėtų rajono agentūros vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6 ir 23 punktuose nurodytas funkcijas. Teigė, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta remiantis nepagrįstais Departamento direktoriaus pavaduotojo P. K. parengtos 2011 m. kovo 10 d. išvados Nr. pi-45 „Dėl Molėtų rajono agentūros vyresniojo specialisto A. M. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) teiginiais. Tvirtino, jog Išvada yra nemotyvuota ir šališka, joje nustatytos faktinės aplinkybės apie netinkamai registruojamus patikrinimo aktus neatitinka tikrovės. Pabrėžė, kad visi nurodyti aktai yra registruoti tinkamai, t. y. pagal jų surašymo datas. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinė nuobauda paskirta praleidus Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą terminą, neatsižvelgus į tai, kad jo veikla nuo 2010 metų yra nuolat tikrinama, dėl ko apie tariamus pažeidimus atsakovui turėjo būti žinoma dar iki Išvados surašymo. Pažymėjo, kad patikrinimas buvo atliktas pareiškėjui nedalyvaujant, nesuteikiant jam galimybės pasiaiškinti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 8-9) prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad, atlikus pareiškėjo veiklos patikrinimą, Išvadoje buvo nurodyti jo padaryti pažeidimai bei aptarti surinkti įrodymai, patvirtinantys asmens kaltę. Pažymėjo, kad, skirtingai nei teigia pareiškėjas, atliekant tyrimą ir priimant ginčijamą Įsakymą, buvo tinkamai laikytasi tiek Valstybės tarnybos įstatyme, tiek Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) numatytų nuobaudų skyrimo procedūrų ir terminų. Nurodė, kad A. M. buvo užtikrintos visos galimybės dalyvauti tyrime, tačiau jis neteikė jokių paaiškinimų, prašymų, pageidavimų, todėl pareiškėjo argumentus, kad patikrinimas buvo atliktas jam nedalyvaujant ir nesuteikiant galimybių tai padaryti, laikė niekuo nepagrįstais. Atsakovo manymu, Išvadoje aiškiai atskleista nusižengimo esmė, surinkti įrodymai, kad pareiškėjas netinkamai atliko jam pavestas funkcijas, t. y. patikrinimo aktus registravo praleisdamas nustatytus terminus.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 28-30 straipsnius, 2 straipsnio 12 dalį, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus, Pareigybės aprašymo 23, 25 punktus, pažymėjo, kad pareiškėjas reikalavimą panaikinti įsakymą skirti jam tarnybinę nuobaudą iš esmės grindžia procedūriniais tarnybinės nuobaudos paskyrimo pažeidimais ir savo kaltės įvykdžius tarnybinį nusižengimą neigimu. Nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad A. M. į pareigas priėmęs asmuo jo atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjo, remdamasis Molėtų rajono agentūros vyresniojo specialisto A. M. tarnybinio nusižengimo tyrimo 2010 m. gruodžio 13 d. išvadoje Nr. pi-180 pateikta informacija. Pažymėjo, kad, sprendžiant pareiškėjo keliamą klausimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino, byloje yra reikšminga motyvuotos tarnybinės išvados pateikimo į pareigas priėmusiam asmeniui data, kuri nustatoma pagal Taisyklių 11 punktą. Nustatė, kad A. M. tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžia laikytina įsakymo Nr. v-114 priėmimo diena, t. y. 2010 m. gruodžio 20 d. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. vasario 7 d. įskaitytinai, nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2011 m. vasario 25 d. įskaitytinai, 2011 m. kovo 1 d. ir nuo 2011 m. kovo 18 d. iki 2011 m. kovo 21 d. įskaitytinai buvo laikinai nedarbingas dėl ligos. Teismas darė išvadą, jog Departamentas, atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą, nepažeidė Taisyklių 11 punkto nuostatų. Atsižvelgęs į tai, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui, teismas konstatavo, kad Departamento direktoriaus Įsakymu tarnybinė nuobauda A. M. paskirta laikantis nustatytų terminų.

Teismas nepagrįstais pripažino pareiškėjo teiginius apie teisės teikti paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo ir dalyvauti jo tyrime pažeidimus. Nustatė, jog A. M. apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinio nusižengimo tyrimą tapo žinoma iš 2011 m. vasario 8 d. pranešimo apie tarnybinį nusižengimą Nr. pi-18, su kuriuo jis buvo pasirašytinai supažindintas. Atkreipė dėmesį, kad minėtame pranešime nurodyta ir A. M. teisė teikti paaiškinimus bei jų pateikimo terminas. Pažymėjo, kad iš 2011 m. vasario 18 d. surašyto Akto dėl paaiškinimo nepateikimo nustatytu laiku ir kitos Išvados medžiagos matyti, jog A. M. teise pateikti tyrimą atliekančiam asmeniui rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, teikti papildomą informaciją ir dokumentus, susijusius su tiriamo tarnybinio nusižengimo aplinkybėmis, nesinaudojo. Duomenų, jog pareiškėjas būtų teikęs tyrimą atlikusiam pareigūnui papildomą medžiagą ir kad šis būtų atsisakęs ją priimti, teismas nenustatė. Darė išvadą, kad pareiškėjas, žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, Taisyklių nuostatomis, užtikrinančiomis teisę teikti paaiškinimus, asmens kaltę paneigiančius įrodymus ir kt., naudojosi savo nuožiūra. Teismas bylos nagrinėjimo metu Taisyklių 7- 9 punktų pažeidimų, padarytų skiriant A. M. tarnybinę nuobaudą, nenustatė.

Nurodė, kad atsakovas dalį A. M. veikos, sudarančios tarnybinio pažeidimo sudėtį, kvalifikavo kaip aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-559 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Registravimo taisyklės) 41 punkto bei Lietuvos archyvų departamento prie Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 12.1 punkto pažeidimus. Pažymėjo, kad Registravimo taisyklių 41 punktas numato, jog Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai, vykdydami juridinių ir fizinių asmenų veiklos tikrinimą, surašo patikrinimo aktą, kurio vienas egzempliorius perduodamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, o kitas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas užregistruojamas Patikrinimo aktų registre (toliau – ir Registras). Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 12.1 punkte nurodyta, jog dokumentų registre ir dokumente įrašomas registracijos eilės numeris, registravimo data.

Teismas pripažino, kad Departamentas pagrįstai konstatavo, jog A. M. pažeidė aukščiau išvardintų teisės normų nuostatas. Tokią išvadą darė remdamasis atsakovo atstovių paaiškinimais, A. M. tikrintų fizinių ir juridinių asmenų pranešimais bei Molėtų rajono agentūroje 2010 metais pildyto Registro originalo bei jo kopijų duomenimis. Teismas neturėjo pagrindo nesiremti išvardintais įrodymais, kadangi rašytiniai dokumentai abejonių dėl jų patikimumo nekelia, atsakovo atstovių duoti paaiškinimai šiems įrodymams neprieštarauja. Dėl šios priežasties teismas pareiškėjo skundo teiginius apie tai, kad atsakovas sumaišė jo parengtus dokumentus, atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas taip pat pripažino, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepaisė aplinkybių, kad Molėtų rajono agentūros vedėjas 2010 m. lapkričio 30 d. numeriu 129 jau buvo įregistravęs Molėtų kelių tarnybos patikrinimo aktą, o Molėtų rajono agentūros specialistė D. D. 2010 m. gruodžio 8 d. numeriu 130 - UAB „Luktarna“ patikrinimo aktą. Remdamasis bylos duomenimis, teismas pagrįstais pripažino atsakovo teiginius, jog pareiškėjas neatsižvelgė ir į tai, kad jis pats numeriu 127 jau buvo įregistravęs aktą apie 2010 m. lapkričio 30 d. atliktą R. G. duotų privalomųjų nurodymų atlikimo patikrinimą ir dar kartą suteikė tą patį numerį aktui, surašytam 2010 m. lapkričio 29 d. atlikus UAB „Ramstalis“ patikrinimą. Be to, pareiškėjas, atlikęs patikrinimą ir surašęs minėtą aktą, jo neužregistravo Registre. Darė išvadą, kad byloje nustatyti duomenys patvirtina Išvados teiginius, jog A. M., suteikdamas registravimo numerius aktams Nr. 129, Nr. 127, Nr. 130 ir juos registruodamas Registre, pažeidė Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 12.1 punkto reikalavimus registruojamam dokumentui suteikti individualų (atskirą) numerį bei Registravimo taisykles.

Iš Registro originalo bei kopijos teismas nustatė, kad eilutės Nr. 110, 118 neužpildytos. Pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog A. M. atliko 2010 m. lapkričio 16 d. patikrinimą Molėtų rajono Giedraičių seniūnijoje ir surašė patikrinimo aktą Nr. (10-KD)110, o 2010 m. lapkričio 23 d. atliko patikrinimą UAB „Radžiūnų agrofirma“ ir surašė patikrinimo aktą Nr. (10-KD)118. Darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas šių aktų neįregistravo Registre, taip pažeisdamas Registravimo taisyklių 41 punktą. Nors Išvadoje nurodoma, jog Registre yra neužpildytos ir 46, 86, 109, 116, 117, 124 eilutės, tačiau teismas pažymėjo, kad duomenų, jog pareiškėjas būtų parengęs aktus, suteikdamas jiems išvardintus numerius, atsakovas nesurinko.

Nustatė, kad A. M. atsakymą Nr. (1.97)-10-s/647 parengė praleidęs terminą, be to, jį pasirašė, nors neturėjo teisės tai daryti. Teismas pripažino, jog Departamentas pagrįstai konstatavo, kad A. M. pažeidė Molėtų rajono agentūros vedėjo nustatytą pavedimo atlikimo terminą bei Aplinkos ministerijos nustatytą terminą, nevykdė jo veiklą reglamentuojančio Pareigybės aprašymo 6, 23 punktų reikalavimų.

III. Pareiškėjas A. M. apeliaciniu skundu (b. l. 148-149) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Departamento direktoriaus Įsakymą panaikinti.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų nustatymo. Pabrėžia, kad jam nuobauda negalėjo būti skirta, kadangi praleistas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas. Nurodo, kad nuo 2010 m. pavasario jo veikla, taip pat ir patikrinimo aktų registracija, tikrinama periodiškai kiekvieną mėnesį. Daro išvadą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžia laikytina 2010 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. V-114 priėmimo diena. Atkreipia dėmesį, kad 2010 m. gruodžio 13 d. Išvadoje pateikta informacija apie jo tariamai padarytus pažeidimus. Mano, kad tariamo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra 2010 m. gruodžio 13 d. Nurodo, kad pranešimas apie tarnybinius nusižengimus jam įteiktas 2011 m. vasario 8 d., o skundžiamas įsakymas, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas tik 2011 m. kovo 30 d., pareiškėjo manymu, ženkliai praleidus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą. Mano, kad komisijos išvados nepagrįstos jokiais įrodymais, šališkos. Kadangi nedalyvavo teismo posėdyje, teigia, kad iš jo buvo atimta galimybė pasiaiškinti dėl jam inkriminuojamų pažeidimų.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 160-161) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. aprobuotą Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimą, pažymi, kad išvada dėl tarnybinio nusižengimo apeliantą į pareigas priėmusiam asmeniui pateikta 2011 m. kovo 10 d. (tai, atsakovo teigimu, tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena), o tarnybinė nuobauda paskirta 2011 m. kovo 30 d., tai yra akivaizdžiai nepraleidus vieno mėnesio termino. Nurodo Taisyklių 11, 13 punktus, pažymi, kad pareiškėjas buvo laikinai nedarbingas dėl ligos, todėl A. M. tarnybinį nusižengimą tyręs pareigūnas pratęsė tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjo laikinojo nedarbingumo laikui. Atkreipia dėmesį, kad tyrimą atliko ne komisija, o direktoriaus pavaduotojas P. K.. Mano, kad įrodymų dėl A. M. padaryto tarnybinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai, nuobauda paskirta pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. k-13 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. M.“ (b. l. 4), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

A. M. apeliaciniame skunde tvirtina, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta praleidus terminą. Apelianto manymu, tariamo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikytina 2010 m. gruodžio 13 d.

Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.

Taisyklių 7 punkte nurodyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą.

Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo). Tarnybinio nusižengimo tyrimo laikas pratęsiamas valstybės tarnautojo, įtariamo padariusi tarnybinį nusižengimą, laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų laikui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarnybinis tyrimas atliktas vykdant Departamento direktoriaus 2010 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. V-114 (b. l. 16). Šis įsakymas pavesti ištirti A. M. galimą tarnybinį nusižengimą buvo priimtas gavus apie tai informaciją 2010 m. gruodžio 13 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados Nr. pi-180 pagrindu. Taigi pareiškėjas klaidingai informacijos apie galimai padarytą nusižengimą gavimo dieną laiko tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena, kadangi tokia diena laikoma tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-183/2010). Kadangi pareiškėjas nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. vasario 7 d. buvo laikinai nedarbingas, pranešimas apie tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo surašytas (2011 m. vasario 8 d.) ir įteiktas pareiškėjui (2011 m. vasario 9 d.) (b. l. 19-20) nepraleidus Taisyklėse nustatyto termino. Įvertinus tai, kad pareiškėjas nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2011 m. vasario 25 d., 2011 m. kovo 1 d. buvo laikinai nedarbingas, Departamento 2011 m. kovo 10 d. išvada Nr. pi-45 (b. l. 11-15) priimta nepraleidus Taisyklėse įtvirtinto 20 darbo dienų termino. Ši data pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikyta tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena. Darytina išvada, kad skundžiamas Departamento direktoriaus Įsakymas 2011 m. kovo 30 d. priimtas ir tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepažeidžiant minėtų įstatymo imperatyvių nuostatų.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat tvirtina, kad komisija netinkami įvertino jo pateiktus paaiškinimus, teigia, kad komisijos išvados nepagrįstos jokiais įrodymais ir yra šališkos. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie apelianto teiginiai yra deklaratyvūs, A. M. nenurodo jokių konkrečių teisės aktų nuostatų ar faktinių aplinkybių, pagrindžiančių tokius apeliacinio skundo argumentus. Kaip matyti, pasirašydamas ant Įsakymo, pareiškėjas taip pat nurodė tik tai, kad nesutinka su išvada ir tarnybinės nuobaudos paskyrimu. Gavęs pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, pareiškėjas taip pat išreiškė savo nesutikimą dėl pranešime išvardintų pažeidimų, tačiau tokio nesutikimo niekaip neargumentavo, taip pat nepasinaudojo pranešime nurodyta savo teise pateikti rašytinį paaiškinimą dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir teisingai pasisakė dėl visų pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų. Teisėjų kolegija, sutikdama su apygardos administracinio teismo padarytomis išvadomis, nebeatkartos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų šiuo klausimu. Be to, kaip minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių argumentų dėl tarnybinio pažeidimo padarymo, kurie keltų abejonių pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų pagrįstumu ir teisingumu. Pažymėtina, kad, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo dėl dalies išvadoje nurodytų pažeidimų (neužpildytų 46, 86, 109, 116, 117, 124 eilučių) nepagrįstumo, įvertinus įrodytų pareiškėjo padarytų pažeidimų visumą, minėtų pažeidimų eliminavimas iš išvados nesudaro pakankamo pagrindo švelninti pareiškėjui Įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Sutkevičius Vaida Urmonaitė-Maculevičienė