0b2f5677-b289-4bcf-b4e6-38ac2bb89f13 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-520-340/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29605-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.4; 2.5.1.5; 3.3.1.21 (S)           VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos, Jūratės Varanauskaitės ir Tatjanos Žukauskienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. K. ieÅ¡kinį atsakovui UAB sanatorijai „PuÅ¡yno kelias“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje – Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ UAB sanatorijos „PuÅ¡yno kelias“ 9 449,14 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 2 027,34 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistų sumų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2003-09-23 su atsakovu sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 237, pagal kuriÄ ji dirbo gydytoja otorinolaringologe.

Å iuo metu darbo sutartis nutraukta jos iniciatyva. Nurodė, kad jos darbo kabinetas buvo sanatorijos Vaikų skyriuje, bet konsultuodavo ir suaugusius pacientus kitame pastate. 2011-05-12 apie 13 val. 40 min. ji konsultavo pacientę sanatorijos Suaugusių skyriaus palatoje skyriaus vedėjos gydytojos A. Z. kvietimu. Po konsultacijos iÅ¡sinešė neÅ¡varų medicininį įrankį (mentelę burnai apžiÅ«rėti) iÅ¡metimui, nes tuo metu buvo tvarkoma palata ir nebuvo Å¡iukÅ¡lių dėžės. Eidama koridoriumi pamatė atviras ergoterapijos kabineto Nr. 11 duris ir netoli durų stovinčiÄ Å¡iukÅ¡liadėžę.

Pasuko link Å¡iukÅ¡liadėžės, tačiau paslydo ant Å¡lapių iÅ¡plautų grindų, griÅ«dama stipriai trenkėsi deÅ¡ine apatine veido puse į stalÄ , nusibrozdino rankÄ , tai matė ergoterapeutas K. J.. Atėjusi į gydytojų kabinetÄ papasakojo apie tai gydytojai A. Z., ji padėjo sustabdyti kraujavimÄ iÅ¡ rankos, uždėjo Å¡altį ant skruosto. Apie mėnesį laiko skruostas buvo skausmingas, ji negalėjo nei kramtyti, nei normaliai iÅ¡sižioti. Kai skausmas aprimo pajuto, kad juda deÅ¡inės pusės apatinių dantų tiltas. 2011-06-30 stomatologė nurodė, kad jai nulūžo dantų tiltas kartu su dantimis ir du dantis reikės iÅ¡traukti, gydymas buvo tęsiamas iki 2013 m. balandžio mėn. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius, Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyrius 2013-05-17 surašė incidento, įvykusio 2011-05-12, tyrimo aktÄ , pripažino įvykį incidentu, nurodė, kad ji 2011-05-12 darbo metu paslydusi nugriuvo ir susimušė deÅ¡inę veido pusę, darbingumo netekusi nebuvo.

Ä®monės vadovo sudaryta komisija turėjo įvykį iÅ¡tirti per 7 darbo dienas nuo įvykio dienos, tačiau įvykis pradėtas tirti tik 2012-10-12 gavus jos raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ . IeÅ¡kovės teigimu, iÅ¡ Tyrimo akto turinio akivaizdu, jog darbdavys apsauginių priemonių įvykusio incidento laikotarpiu gydytojams nepateikdavo, asmens, turinčio tinkamÄ kvalifikacijÄ ir galinčio instruktuoti darbuotojus apie saugÄ ir sveikatÄ darbe, nebuvo, pareiginės instrukcijos atitinkančios jos atliekamÄ darbÄ nebuvo, palatų valymo taisyklės nepatvirtintos, grindų atitikimas saugai nežinomas, gydytojams darbo metu naudotina avalynė neskiriama ir darbuotojui nenurodoma, kokiÄ avalynę jis turėtų dėvėti darbe, atsitikus incidentui buvo vengiama įforminti įvykį, iÅ¡siaiÅ¡kinti jo priežastis, mano, kad atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad bÅ«tų užtikrinta sauga darbe, todėl yra darbdavio kaltė.

IeÅ¡kovė nurodė, kad už gydymo paslaugas ji sumokėjo 9 449,14 Eur (32 626 Lt), dėl patirtos traumos iÅ¡gyveno ne tik skausmÄ , bet ir didelius nepatogumus – bÅ«dama be dantų, ji apribojo bendravimÄ su žmonėmis, kentėjo jos fizinė ir dvasinė bÅ«sena, darbdavys jÄ Å¾emino, tyčiojosi iÅ¡ jos, nes tiriant įvykį, jai buvo pririÅ¡ta prie kojų virvė ir tempiama koja per sausÄ ir Å¡lapiÄ linoleumÄ , todėl siekia neturtinės žalos atlyginimo.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad teismo medicinos specialistas P. P. atliko tyrimÄ tik iÅ¡ dokumentų, pateiktų ieÅ¡kovės ir dėl visiÅ¡kai kitu laiku tariamai įvykusio incidento, VDI nesurašė vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos dokumento ir nepateikė ataskaitos apie užduoties įvykdymÄ pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-05-12 įsakymu Nr. A1-316 patvirtintų VDI nuostatų 17 p. Teigė, kad kompleksinės specialistų komisijos 2012-12-19 iÅ¡vada Nr. SI-09 ir 2013-01-22 iÅ¡vada Nr. SI-01 patvirtina, jog jokio incidento ar įvykio nebuvo, todėl ieÅ¡kovė neturi jokių teisinių pagrindų reikalauti žalos atlyginimo.

Pažymėjo, kad patikrinus ligos istorijas nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2011-05-12 konsultavo pacientę N. V.. Apklausta N. V. papasakojo, kad ieÅ¡kovė jÄ konsultavo ryte, pacientė pati nuėjo į ieÅ¡kovės kabinetÄ sanatorijos Vaikų skyriuje. Archyvarė Ž. Ž. patikrino visas ligos istorijas ir nustatė, jog 2011 metų gegužės mėn. kitų pacientų ieÅ¡kovė nekonsultavo, tik N. V.. 2011-05-12 ieÅ¡kovė turėjo dirbti nuo 8 val. iki 16.30 val., todėl ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad ji baigė darbÄ 13.30 val. ir vyko automobiliu į sanatorijos Suaugusių skyrių, abejotinos.

Nurodė, kad atsakovo vadovas V. D. turėjo darbų saugos specialisto galiojantį pažymėjimÄ ir galėjo instruktuoti darbuotojus, tačiau instruktuoti darbuotojus, kaip reikia saugiai eiti, nėra reikalinga. Po 2011-05-12 ergoterapijos kabinete jokie baldai nebuvo nei pakeisti, nei perstumdyti, jokie remontai nebuvo daromi, pats K. J., dirbantis kabinete, kuriame griuvo ieÅ¡kovė, savo kabinete griuvęs nėra. Nurodė, kad visos dangos, kurios yra sanatorijoje yra saugios ir atitinka reikalavimus. Be to, valytoja kabinetus valo iki darbo ir darbo valandoms pasibaigus.

Bendro naudojimo patalpos valomos kelis kartus per dienÄ , tačiau pastatomas ženklas, kad yra slidu. Nėra įrodymų, kad grindys, ant kurių griuvo ieÅ¡kovė, tuo metu buvo Å¡lapios. Darbuotojų raÅ¡tiÅ¡kų nusiskundimų dėl nesaugių darbo sÄ lygų dėl slidžios dangos nebuvo. Jeigu vis tik ieÅ¡kovė griuvo, darbdavys nieko negalėjo padaryti, kad ji negriÅ«tų, nes darbdavio kaltės nėra, atsakovas nepažeidė darbo saugos reikalavimų, ieÅ¡kovė griuvo dėl savo pačios neatsargumo.

Nurodė, kad norėjo atlikti iÅ¡samų tyrimÄ ir patikrinti ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, tačiau nebuvo jokio tikslo pažeminti ieÅ¡kovę, pati ieÅ¡kovė neatsisakė atlikti eksperimentÄ . Nesutinka su žalos dydžiu, nes nėra aiÅ¡ku, kodėl kaltas darbdavys, jeigu ieÅ¡kovė nugriuvo dėl kitų priežasčių, liudininkai detalių neatsimena, įvykis nebuvo iÅ¡tirtas operatyviai, nes ieÅ¡kovė nepranešė, kad griuvo. Jeigu bÅ«tų laiku praneÅ¡ta darbdaviui, bÅ«tų atliktas tyrimas ir įvykis bÅ«tų pripažintas draudiminiu, ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi nedarbingumo paÅ¡alpÄ ir kompensacijÄ .

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, savo iÅ¡vadoje, nurodė, kad V. K. atveju dantų protezavimo paslaugų iÅ¡laidos negali bÅ«ti kompensuojamos privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2011-2015 m. nebuvo sudariusi sutarties su „Odontalis“ dėl odontologinių paslaugų, todėl tokios iÅ¡laidos taip pat negali bÅ«ti kompensuojamos, UAB „Skraidenta“ antrinio lygio gydytojų specialistų dvi konsultacijos po 11,22 Eur (38,73 Lt) buvo apmokėtos privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės V. K. 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo UAB sanatorijos „PuÅ¡yno kelias“ naudai. Teismas savo sprendimÄ grindė Å¡iais motyvais:Jei pati ieÅ¡kovė po griuvimo neprašė kabinete, kuriame griuvo, pagalbos, pati be pagalbos grįžo į kitÄ pastato aukÅ¡tÄ pas Suaugusiųjų skyriaus vedėjÄ gydytojÄ A. Z., kuri ypatingų sužalojimų nepastebėjo, tokių sužalojimų nepastebėjo ir posėdyje liudijusi slaugytoja A.

G., dezinfekavusi ieÅ¡kovei rankÄ , ergoterapeutas K. J., kurio kabinete ieÅ¡kovė griuvo, vadinasi, ieÅ¡kovė rimtų nusiskundimų nereiÅ¡kė. Nagrinėjamu atveju įvykis įvyko po pietų, sanatorijos gydytojų darbo metu, nenustatyta, kad grindys buvo iÅ¡plautos, todėl Å¡lapios, kaip kad teigia ieÅ¡kovė, be to, pati ieÅ¡kovė nurodė, kad didelio vandens kiekio tikrai ant jų nebuvo. Teismas pabrėžė, kad aptartų aplinkybių kontekste matyti, kad danga ieÅ¡kovei nebuvo nauja, ja ne kartÄ buvo vaikščiojusi, todėl teismas laikė, kad tik nuo ieÅ¡kovės pačios didelio neatsargumo įvyko griuvimas.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė nei darbdavio neteisėtų veiksmų, nei kaltė.Teismas pabrėžė, kad pati ieÅ¡kovė yra nurodžiusi, jog dėl darbo saugos UAB sanatorijoje „PuÅ¡yno kelias“ buvo pasiraÅ¡oma žurnale, kÄ patvirtina jos 2010-12-20, 2011-12-20 paraÅ¡ai byloje esančiame Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale. Teismo vertinimu, dėl vaikščiojimo linoleumu jokių papildomų taisyklių nustatyti nereikia, o jei ieÅ¡kovei kildavo tam tikri klausimai dėl darbų saugos, ji raÅ¡tu bet kada turėjo teisę kreiptis į darbdavį dėl darbo saugos tam tikrų klausimų papildomo iÅ¡siaiÅ¡kinimo, tačiau byloje tokių ieÅ¡kovės raÅ¡ytinių praÅ¡ymų nėra, informacijos, kad tokius ji bÅ«tų teikusi duomenų byloje nėra.

Teismo įsitikinimu, tai, kad sanatorijoje plaunant grindis statomas ženklas, jog tuo metu slidu, rodo darbdavio pakankamÄ rÅ«pestingumÄ , sanatorija ėmėsi reikiamų priemonių tiek, kiek jų galima protingai tikėtis iÅ¡ darbdavio, taigi atsakovas užtikrino saugias darbo sÄ lygas, dėl įvykusio įvykio atsakovo kaltės nėra.Apibendrindamas teismas konstatavo, kad nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai bei kaltė, vadinasi, nesant bet vienos sÄ lygos materialinei atsakomybei atsirasti, tokia atsakomybė kilti negali, todėl nėra pagrindo tokiu atveju vertinti kitų sÄ lygų materialinei atsakomybei atsirasti.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o dėl savo pačios neatsargumo griuvusi ieÅ¡kovė gydėsi dantis, gydymas galėjo sukelti pareiÅ¡kėjai neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, tačiau darbdavio kaltė byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti neturtinės žalos padarymÄ . IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymais pagrįstų faktų, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį ieÅ¡kovei (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), todėl nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti konstatuotas neturtinės žalos padarymo faktas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė V. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti pilnai; priteisti iÅ¡ atsakovo UAB sanatorijos „PuÅ¡yno kelias“ patirtas apeliantės V. K. bylinėjimosi iÅ¡laidas; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 182 str., 185 str. 1 d. ir 265 str. 1 d. nustatytas įrodymų vertinimo ir sprendimo priėmimo taisykles, nes priimdamas sprendimÄ nevisapusiÅ¡kai įvertino įrodymus, sprendimo iÅ¡vadas grindė tik prielaidomis, bet ne įrodymais, netinkamai taikė su darbo teise susijusias materialines teisės normas, nesivadovavo teismų susiformavusia praktika darbo bylose, todėl priėmė visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ ;Teismas iÅ¡ esmės pažeidė LR CPK 185 str. 1 d. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes padarė visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , remdamasis 2013-05-17 d.

VDI Tyrimo aktu, kuris yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, nes iÅ¡duotas valstybės įgaliotos institucijos, nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos (LR CPK 197 str. 2 d.), nes tyrimo akte prie incidento priežasties padaryta iÅ¡vada, kad tiksliai nustatyti griuvimo priežasti nėra galimybės, nes įvykis nebuvo nustatyta tvarka iÅ¡tirtas, aplinkybės dokumentaliai neužfiksuotos, o liudininkai įvykio detaliu neprisimena. Pažymėtina, kad Tyrimo akte nustatytos faktinės aplinkybės turi didesnė įrodomÄ jÄ galiÄ ir laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytoju parodymus, įrodymais (LR CPK 197 str. 2 d.).

Taigi, teismas oficialų raÅ¡ytinį įrodymÄ ir jame padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl griuvimo priežasties paneigia, bÅ«tent liudytojo parodymais, kuris yra priklausomas nuo atsakovės, nes iki Å¡iol ten dirba bei gauna iÅ¡ atsakovės vieninteles pajamas;Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendime padarytos iÅ¡vados, apibendrinančios dviejų administracinių bylų nagrinėjimo dalykÄ , pirmosios instancijos teismui net neegzistuoja, t.y. priimant sprendimÄ Ä¯ jas net neatsižvelgiama. Pirmosios instancijos teismas tiria iÅ¡ naujo incidento aplinkybes, nors neturi tam įstatymu nustatytos kompetencijos - paneigti oficialiame raÅ¡ytiniame įrodyme nustatytų faktų, kurie gali bÅ«ti apskųsti tik administracinės teisenos tvarka, akivaizdžiai ignoruoja 4 teismų sprendimus bei juose nustatytus prejudicinius faktus bei praėjus daugiau nei 6 mėnesiams (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d.) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiÅ¡kėjimo dienos, atsakovės iniciatyva iÅ¡kviestų liudytojų naujai pateiktas faktines aplinkybes, kurių net nebuvo nurodyta, vykstant administracinei procedÅ«rai bei teisminiam nagrinėjimui kituose teismuose - pervertina iÅ¡ naujo ir padaro prieÅ¡ingas iÅ¡vadas 2013-05-17d.

VDI Tyrimo akte padarytoms iÅ¡vadoms, nors minėto dokumento pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas teismine tvarka;Padaręs prielaidomis grįstÄ iÅ¡vadÄ , kad griuvimas įvyko dėl didelio pačios ieÅ¡kovės neatsargumo, teismas konstatuoja visiÅ¡kai jokiais motyvais ir argumentais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai. Teismas nevertino atsakovės kaltę pagrindžiančių įrodymų, esančių VDI tyrimo medžiagoje ir administracinėje byloje, dėl kurios buvo sustabdyta byla, VDI 2014-06-30d. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ , aiÅ¡kiai nurodyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 str. 4d. numatyta, kad VDI inspektoriai, atlikę inspektavimÄ ir nustatę darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų, nustatyta tvarka suraÅ¡o patvirtintos formos dokumentus (reikalavimÄ , protokolÄ , aktÄ , nutarimÄ ir kt..

Pažymėtina, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus inspektorės UAB sanatorijoje „PuÅ¡yno kelias“ inspektavimo metu nustatė darbuotoju saugÄ ir sveikata reglamentuojančiu teisės aktu pažeidimus ir 2013-03-08d. atsakovės direktoriui V. D. surašė reikalavimÄ - paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1 0208­1268;Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, kad tai, jog sanatorijoje plaunant grindis statomas ženklas, jog tuo metu slidu, rodo darbdavio pakankamÄ rÅ«pestingumÄ , kad sanatorija ėmėsi reikiamų priemonių, kiek galima tikėtis iÅ¡ protingo darbdavio, kad speciali instrukcija ėjimui nereikalinga, nes lentelės su užraÅ¡ais apie slidžias grindi atsirado tik VDI atliekant tyrimÄ , t.y. 2013 metais, o ne 2011m. incidento metu.

Incidento metu nebuvo sureglamentuota ir patvirtinta tvarka dėl patalpų valymo;Teismas padaro nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei grindų danga nebuvo nauja, ja ne kartÄ buvo ja vaikščiojusi, tačiau teismas pats uždavė klausimÄ ieÅ¡kovei, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ar koridoriuje ir K. J. darbo kabinete grindų danga buvo tokia pati. Visi patvirtino, jog danga buvo skirtinga, o K. J. darbo kabinete ieÅ¡kovė niekada nedirbo (Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas K. J., nurodydamas, kad V. K. kabinete matė vienÄ kartÄ ), tačiau pirmam aukÅ¡te neradusi Å¡iukÅ¡linės (procedÅ«rinis kabinetas yra tik 2 aukÅ¡te), ieÅ¡kovė paprašė leidimo pasinaudoti Å¡iukÅ¡line.

Nors Å¡i teismo iÅ¡vada nėra esminė, t.y. svarbu griuvimo priežastis, tačiau pažymėtina, kad teismas visÄ savo sprendimÄ grindžia prielaidomis grįstomis iÅ¡vadomis.Nors pirmosios instancijos teismas sprendime akcentavo, jog vadovaujantis LR DK 246 str. turi bÅ«ti nustatytos visos materialinės atsakomybės sÄ lygos, tačiau sprendime teismas padaręs visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl darbdavio neteisėtų veiksmų bei kaltės, nurodė, jog nesant bent vienos iÅ¡ sÄ lygų materialinei atsakomybei atsirasti, tokia atsakomybė kilti negali, todėl nėra pagrindo vertinti kitų sÄ lygų materialinei atsakomybei atsirasti;Teismas nevertino su ieÅ¡kiniu pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visumos, todėl iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡gyvenimų, teismas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu ieÅ¡kovei neuždavė nė vieno klausimo apie jos patirtus iÅ¡gyvenimus, pojūčius, kurie iÅ¡gyvenami kiekvieno žmogaus subjektyviai (CPK 183 str. 3 d., 185 str.).Teismas, už advokato 9 valandų faktinį atstovavimÄ teisme, suapvalinęs laikÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteisė maksimaliÄ 705,68 Eur sumÄ .

Už konsultacijas, praÅ¡ymo suraÅ¡ymÄ , teismas taip pat vadovavosi maksimaliais įkainiais. Nors pats teismas pripažino, kad byla „nėra itin sudėtinga“, advokatui net neruoÅ¡us nė vieno iÅ¡ privalomų procesinių dokumentų, už atstovavimÄ teisme nesudėtingoje byloje, priteisia atsakovės naudai 1000 Eurų sumÄ . Teismas nevertino kritiÅ¡kai tos aplinkybės, kad Å¡ioje ir visose kitose bylose atsakovę atstovavo aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ turintis bendrovės teisininkas A.

B., todėl antro kvalifikuoto teisininko - advokato atstovavimo teisme bÅ«tinumas nebuvo objektyviai bÅ«tinas, ypač atsakovei susitariant mokėti advokatui už teisines paslaugas nesudėtingoje byloje didesnes nei maksimalÅ«s nustatyti įkainiai rekomendacijose. Atsižvelgiant į paminėta, praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti sumažintos ne tik vadovaujantis leistinais priteisti maksimaliais įkainiais pagal rekomendacijas.Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kovės V.

K. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti nepakeistÄ 2015 m rugpjūčio 21 d. Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. K. atsakovo VÅ¡Ä® „PuÅ¡yno kelias“ naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme; bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Nurodė Å¡iuos atsikirtimus į skundÄ :IeÅ¡kovė nepateikia jokių motyvų ir teisinių argumentų, kurie verstų abejoti pirmosios instancijos Teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, nes pats apeliacinis skundas pasižymi arba nesusijusių su ginčo objektu faktų iÅ¡vardijimu arba hipotetiniais pasvarstymais;Teismas teisingai vertino, kad negalima nustatyti darbų saugÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, o kartu ir darbdavio neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Incidento akte nenustačius ergoterapijos kabineto, kuriame suklupo ieÅ¡kovė, grindų neatitikimo darbų saugos reikalavimams jokiu bÅ«du negalima teigti, kad atsakovo elgesyje egzistuotų neteisėti veiksmai. Be to, esant saugioms ir, kaip konstatavo VDI Incidento akte, neslidžioms grindims, darbdaviui nėra jokios prievolės suteikti darbuotojams, įskaitant ir IeÅ¡kovę, specialiÄ avalynę.Atkreiptinas dėmesys, kad pati ieÅ¡kovė gavusi pirminį Incidento aktÄ , pareiÅ¡kė savo pageidavimus dėl tokio akto papildymo, ko pasekmėje Incidento aktas buvo papildytas ieÅ¡kovės praÅ¡ytu sakiniu „Pažymėtina, kad incidentas įvyko nevykdant (neatliekant) specifinės gydytojos veiklos, bet paprasčiausiai nukentėjusiajai einant (judant vertikalioje pozicijoje lygiu pavirÅ¡iumi)".

Tokiu bÅ«du pati IeÅ¡kovė pripažino, kad suklupo ne atlikdama tiesiogines gydytojos funkcijas, o eidama kaip ir kiekvienas žmogus įstaigoje, nepriklausomai ar tai yra darbuotojas ar pacientas. Esant tokiam pripažinimui. Net jeigu ir bÅ«tų laikoma, kad atsakovas tinkamai neinstruktavo ieÅ¡kovės dėl darbų saugos atliekant jos tiesiogines gydytojo pareigas, tai nelemia atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimo, nes ieÅ¡kovė suklupo tiesiog eidama, o ne atlikdama tiesioginį gydytojos darbÄ ;Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde kaip neteisėtÄ atsakovo veiksmÄ ieÅ¡kovė akcentuoja ne laiku darbdavio atliktÄ incidento tyrimÄ , tačiau paties tyrimo atlikimo laikas nėra ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu veiksmu, dėl kurio ieÅ¡kovei atsirado ar padidėjo bet kokia žala.

PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde bando pateikti ieÅ¡kovė, atsakovas 2012 m. spalio mėnesį sužinojęs apie ieÅ¡kovės raÅ¡tu pateiktas pretenzijas dėl incidento, ėmė nedelsiant tirti tokias aplinkybes ir pasamdė specialistus - Lietuvos profesinės saugos lygÄ ;IeÅ¡kovė nepateikė nė vienos gydytojų iÅ¡vados, kad jos stomatologinės problemos turėjo bÅ«ti sprendžiamos bÅ«tent atliekant pačia brangiausiÄ procedÅ«rÄ - dantų implantacijÄ . Atsakovas neatmeta galimybės, kad ieÅ¡kovė sÄ moningai galėjo užsakyti brangiausiÄ dantų protezavimo procedÅ«ra tam, kad pasipelnytų darbdavio sÄ skaita.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, ieÅ¡kovė teisingai, protingai ir sÄ Å¾iningai nesielgė ne tik darbo santykių metu, bet ir gaunant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. IeÅ¡kovės teiginiai apie neteisėtÄ Atsakovo veikimÄ netinkamai iÅ¡tiriant incidento aplinkybes, delsiant atlikti tyrimÄ ir kt. nėra ir negali bÅ«ti laikomi patvirtinantys priežastinį ryšį tarp incidento tyrimo taisyklių pažeidimo ir atsiradusios atitinkamo mÄ sto žalos sveikatai. Net ir nustačius, kad atsakovas netinkamai atliko incidento tyrimÄ , su kuo jis griežtai nesutinka, tai dar nelemtų iÅ¡vados, kad toks netinkamas iÅ¡tyrimas lėmė ieÅ¡kovės praÅ¡omo dydžio turtinės žalos atsiradimÄ .Atsakovas pažymi, kad jo atžvilgiu nenustačius neteisėtų veiksmų, negali bÅ«ti konstatuota ir bet kokia jo kaltės dėl ieÅ¡kovės patirtų sveikatos sutrikimų;IeÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrįstai teikia praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka.

Å iuo atveju atsakovas laiko, kad pirmosios instancijos teismas, kas akivaizdžiai matyti iÅ¡ teismo sprendimo motyvacijos, atskleidė visas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir tinkamai nustatė ginčo esmę. Vien tai, kad ieÅ¡kovei nėra aiÅ¡ki ginčo esmė, dar nereiÅ¡kia, kad ji nebuvo teismo atskleista.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-3359-803/2015 ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tenkino bei panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas ir priteisė 1 000 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo UAB sanatorijos „PuÅ¡yno kelias“ naudai; priteisti V.

K. naudai 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 758 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimÄ Å¡iais motyvais: Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėsto argumentus, jog ieÅ¡kovė galėjo suklupti ergoterapijos kabinete visai kitÄ dienÄ , tačiau paties įvykio neneigia. Atsižvelgiant į tai, kad argumentai tėra svarstymo lygmens, o A. G. atostogų faktas per se nepaneigia pagalbos suteikimo ieÅ¡kovei fakto, teisėjų kolegija sprendžia, kad griuvimo, kaip įvykio darbe faktas, yra įrodytas (CPK 185 straipsnis).Teisėjų kolegija pripažino pagrįstu apeliacinio skundo argumentÄ , kad Tyrimo aktas yra teismo įvertintas neatsižvelgus į aplinkybę, kad jame užfiksuoti ne duomenys, buvę įvykio metu, o inspektavimo momentu.

Ar įvykio metu buvo Å¡lapias linoleumas bÅ«tų buvę galima užfiksuoti, jei atsakovas bÅ«tų įvykdę reikalavimÄ per protingÄ terminÄ užregistruoti įvykį ir pradėti tyrimÄ . NatÅ«ralu, kad nei vienas asmuo, praėjus tokiam laiko tarpui, negalėtų tiksliai nurodyti aplinkybės dėl to, koks buvo grindų dangos pavirÅ¡ius. Kita vertus, linoleumas galėjo bÅ«ti Å¡lapias net tik po grindų valymo (pvz., paliejus vandenį);Tai, kad ieÅ¡kovė tuo metu kai griuvo nevykdė tiesioginių darbo funkcijų, nepaneigia įvykio darbe, kaip juridinio fakto, iÅ¡ kurio gali bÅ«ti kildinama darbdavio atsakomybė.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentu, jog VDI nustatyti pažeidimai nėra susiję su incidento priežastimis. Be to, už teisės aktų reikalavimų nesilaikymÄ asmuo traukiamas atsakomybėn kaip už formalų, bet ne materialių teisės pažeidimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė nėra pateikusi duomenų, kad pažeminimas ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kuriuos jai sukėlė atsakovas, padarė neigiamÄ poveikį psichinei sveikatai, somatinių nusiskundimų dėl to apeliantė taip pat nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad jai turėtų bÅ«ti priteisiat 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo (CK 1.5 straipsnis).

Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti patenkintas, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl minėtoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas, priteisiant jos naudai iš atsakovo 300 eurų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi paliko nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalis atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo; kitÄ Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį panaikino ir tÄ bylos dalį perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kasacinis teismas nurodė Å¡iuos argumentus:Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai nevertino Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kad aktualų tyrimÄ dėl 2011 m. gegužės 12 d. įvykusio incidento atliko komisija, kurios sudėtyje buvo ne vien tik kasatorės darbuotojai, bet ir kiti asmenys, veikę su kasatore sudarytos civilinės sutarties pagrindu. Neturtinės žalos atlyginimas byloje priteistas nenustačius konkrečių atitinkamus neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų, nors tai turi reikÅ¡mės tiek taikytinų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisinę atsakomybę (materialinę ir (arba) netiesioginę civilinę atsakomybę), parinkimui, tiek atitinkamos atsakomybės kasatorei (ne)taikymui, tiek ir pareikÅ¡to materialiojo teisinio reikalavimo iÅ¡sprendimui iÅ¡ esmės. Dėl to pripažintinas pagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas atsakomybę kasatorei taikė neiÅ¡analizavęs ir nenustatęs visų jos atsakomybės sÄ lygų, nenustatęs turinčių reikÅ¡mės bylai aplinkybių.Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas, taikydamas DK 250 straipsnį ir jo pagrindu ieÅ¡kovės naudai priteisdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , netinkamai taikė materialiosios teisės normas.

Nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti apskųsto sprendimo dalį, kuria iÅ¡spręstas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). JÄ panaikinus, bylos dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.IÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ bÅ«tina tirti ir nustatyti materialiosios teisės normų parinkimui bei taikymui turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014); neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006); esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-2013).Po bylos dalies grÄ Å¾inimo nagrinėti iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovė V.

K. (apeliantė) ir atsakovė VÅ¡Ä® sanatorija “PuÅ¡yno kelias” pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bylÄ nagrinėjančiam teismui.VÅ¡Ä® sanatorija “PuÅ¡yno kelias” pažymėjo, kad visi apeliacinės instancijos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje akcentuoti tyrimo veiksmai, galimai sukėlę apeliantei nepatogumų ir neigiamų iÅ¡gyvenimų, buvo atlikti K. S. – tyrimui vadovavusio ir (jį organizavusio) asmens, buvusio komisijos pirmininku. Ä® bylÄ pateiktuose vaizdo įraÅ¡uose užfiksuoti apeliantės teiginiai, jai nurodant, kad bÅ«tent K.

S. buvo jÄ iÅ¡vedęs iÅ¡ pusiausvyros visiÅ¡kai. Atsakovė pažymėjo, kad K. S. niekuomet nebuvo atsakovo darbuotoju ar kitais pavaldumo santykiais su atsakovu susijusiu asmeniu. Aptariamas asmuo organizavo tyrimÄ bei jame dalyvavo 2013 m. sausio 11 d. kÅ«rybinio bendradarbiavimo sutarties Nr. S-01/L13-1, sudarytos tarp atsakovo ir asociacijos Lietuvos profesinės sÄ jungos lyga, pagrindu. Šios sutarties pagrindu asociacija skyrė savo narį ir pirmininkÄ Â organizuoti atsakovės įstaigoje įvykusio incidento tyrimÄ .

Atsakovės vertinimu, esamoje situacijoje sÄ lygos atsakovo netiesioginei deliktinei atsakomybei kilti už K. S. veiksmus, nėra, nes tarp atsakovės ir K. S. nebuvo jokių darbo ar kitų sutartinių santykių; sutartis, kuriuos pagrindu veikė K. S., buvo pasiraÅ¡yta atsakovės ir kito juridinio asmens – asociacijos; K. S. dalyvavo incidento tyrime ne atsakovės, bet asociacijos paskyrimu, todėl bÅ«tent asociacija buvo atsakinga už savo įgaliotinio veiksmus. Sutarties 2 punktu asociacija pareiÅ¡kė, jog sutartinius įsipareigojimus vykdys vadovaudamasi objektyvumo ir teisingumo principais, nepažeisdama žmogaus teisių.

Atsakovė taip pat nurodė, kad apeliantei padarytas neigiamas poveikis negali bÅ«ti vertinamas kaip jai padaryta neturinė žala, nes esminiai neturinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, jo sunkumÄ . Atsakovė prašė prijungti prie bylos medžiagos naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ - atsakovės ir Lietuvos profesinės sÄ jungos lygos 2013 m. sausio 1 d.

KÅ«rybinio bendradarbiavimo sutartį.Apeliantė V. K. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti apeliantei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė nurodė, kad atsakovas savo neveikimÄ tyrinat įvykius ir organizuotus aktyvius veiksmus, žeminant apeliantė, pradėjo iÅ¡imtinai sieti tik su tyrime dalyvavusiu asmeniu- K. S., kuris veikė darbdavio iniciatyva sudarius KÅ«rybinio bendradarbiavimo sutartį su K.

S. atstovaujama Lietuvos profesinės sÄ jungos lyga. Tačiau darbdavio organizuotoje komisijoje be A. B., Z. M., K. S. tyrimÄ ir eksperimentus atliko ir bendrovės darbuotojai – saugos specialistas J. R. bei pats bendrovės direktorius V. D.. Jeigu tyrimÄ ir eksperimentÄ atlikęs asmuo netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, atsakovė galėjo nutraukti KÅ«rybinio bendradarbiavimo sutartį, sustabdyti tyrimo eigÄ , tačiau atsakovės darbuotojai stebėjo žmogaus garbę ir orumÄ Â Å¾eminantį elgesį ir leido tyčiotis iÅ¡ savo darbuotojo, nors ieÅ¡kovė ne karto pareiÅ¡kė, kad buvo iÅ¡vesta iÅ¡ pusiausvyros ir nepapratai įžeista.

Ne visi darbdavio komisijos atliekami tyrimo veiksmai su atsakove buvo filmuojami. Tyrimas vyko beveik 1,5 mėnesio ypatingai gražiu Å¡ventiniu periodu (Kalėdos), t.y. neigiamos emocijos, nepatogumus, asmeninius įžeidinėjimus ieÅ¡kovei teko iÅ¡gyventi ne tokį trumpÄ laikÄ , kaip nurodė darbdavys. Tyrimo laikotarpiu be pagrindo buvo tikrinama, ar atsakovė tinkamai atlieka savo darbinės funkcijas. Tyrimo laikotarpis buvo ilgas, pažeidžiantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimus, nes įmonės vadovo sudaryta komisija turėjo iÅ¡tirti įvykį per 7 darbo dienas nuo įvykio dienos, tačiau įvykis buvo pradėtas tirti tik 2012-10-12 gavus nukentėjusiosios raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ ; pradėjus tyrimÄ , terminų taip pat buvo nesilaikyta, sÄ moningai siekiant pažeminti ieÅ¡kovę, darant jai psichologinį spaudimÄ .

Kol vyko tyrimas, ieÅ¡kovė buvo žeminama kiekvienÄ dienÄ , prieÅ¡ jÄ Â buvo nuteikinėjami visi darbuotojai, ji patirdavo neigiamus iÅ¡gyvenimus, sprendžiant ginčus Darbo inspekcijoje bei dvi administracines bylas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Dėl to ieÅ¡kovė nesutinka su atsakovės teiginiu, jog ji patyrė tik trumpalaikius neigiamus iÅ¡gyvenimus. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai. Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263, 320 straipsniai). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apeliantė prašė nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka; Vilniaus apygardos teismas 2015m. gruodžio 17 d. sprendimu apeliantės praÅ¡ymÄ Â atmetė, kaip neargumentuotÄ . Teisėjų kolegija tęsia skundo dėl teismo sprendimo dalies nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 314 straipsnis).Dėl papildomų paaiÅ¡kinimų ir įrodymo prijungimo prie bylos.

Po bylos dalies grÄ Å¾inimo apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo ieÅ¡kovė (apeliantė )) ir atsakovė pateikė teismui papildomus paaiÅ¡kinimus; atsakovė pateikė naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ - atsakovės ir Lietuvos profesinės sÄ jungos lygos 2013 m. sausio 1 d. kÅ«rybinio bendradarbiavimo sutartį. Å alys turi teisę duoti paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu ir žodžiu visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais (CPK 42 straipsnio 1 dalis); ieÅ¡kovės (apeliantės) ir atsakovės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai prijungiami prie bylos medžiagos.

Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimÄ inicijuoja bylos Å¡alis (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi iÅ¡imtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė turėjo galimybę pateikti 2013 m. sausio 11 d. sutartį pirmosios instancijos teismui, be to, įvykis buvo tiriamas 2012 m. gruodžio mėnesį, specialisto iÅ¡vada atsakovei buvo pateikta 2012-12-19 t.y. praÅ¡omas prijungti prie bylos medžiagos dokumentas nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl iÅ¡dėstyto teisėjų kolegija atmeta atsakovės praÅ¡ymÄ dėl naujo įrodymo prijungimo prie bylos medžiagos.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi paliko nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalis atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo; kitÄ Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį panaikino ir tÄ bylos dalį perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Pakartotino nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalykas - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovės (apeliantės) V.

K. reikalavimas jos darbdaviui dėl 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, t.y. darbdavio netiesioginės civilinės atsakomybės už neturtinę žalÄ taikymo problema. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti nuostolius (žalÄ ) (CK 245 straipsnio 1 dalis). ŽalÄ paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Tačiau įstatymai gali nustatyti, kad žalÄ privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (CK 6.246 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis). Darbdavio netiesioginė civilinė atsakomybė įtvirtinta CK 6.264 straipsnio 1 dalyje - samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ir tokiu bÅ«du nepadarytų kitiems žalos.

Darbdavio kaltė kildinama iÅ¡ darbuotojo kaltų veiksmų; darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytÄ Å¾alÄ , jei už tÄ Å¾alÄ ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti bÅ«tinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sÄ lygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi bÅ«ti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys), o darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sÄ lygos, bet nėra bent vienos iÅ¡ dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sÄ lygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 ir joje nurodyta praktika).Nagrinėjamoje byloje turėjo bÅ«ti vertinami atsakovės darbuotojų veiksmai, kuriais ieÅ¡kovei galėjo bÅ«ti padaryta neturtinė žala; tokius atsakovės darbuotojų veiksmus ieÅ¡kovė turėjo nurodyti ieÅ¡kinyje, kaip savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo faktinį pagrindÄ ; nurodytos aplinkybės turėjo bÅ«ti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo atsakovo neteisėtus veiksmus (nagrinėjamoje byloje- atsakovo darbuotojų neteisėtus veiksmus), žalos padarymo faktÄ ir dydį įrodinėja ieÅ¡kovas.Nagrinėjamos bylos duomenimis ieÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad traumos, kuria patyrė dėl darbdavio kaltės, pasekmės buvo ilgalaikės - ji iÅ¡gyveno ne tik fizinį skausmÄ , bet ir didelius nepatogumus, turėjo apriboti bendravimÄ su žmonėmis. Ji kreipėsi į administracijÄ , tačiau buvo kaltinama, kad kreipėsi ne laiku, kad jau nebegalima padėti.

Po to, kai raÅ¡tiÅ¡kai kreipėsi dėl įvykio tyrimo, buvo žeminama, įrodinėjant, kad nesugeba iÅ¡dėstyti savo minčių, jai buvo skiriamos drausminės nuobaudos. Ä®vykio tyrimo metu taip pat buvo žeminama - jai buvo pririÅ¡ama prie kojų virvė ir tempiama koja per sausÄ ir Å¡lapia linoleumÄ . IeÅ¡kovė teigia, kad dėl nurodytų darbdavio veiksmų ji parytė emocinę depresijÄ ir didelį stresÄ bei prašė priteisti 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Pateiktuose apeliacinės instancijos teismui papildomuose paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovė (apeliantė) patikslino veiksmus, kuriais jos manymu jai buvo padaryta neturtinė žala; nurodė, kad darbdavio neteisėti veiksmai (neveikimas) negali bÅ«ti siejami tik su tyrime dalyvavusiu asmeniu - K.

S., kuris veikė KÅ«rybinio bendradarbiavimo sutarties su Lietuvos profesinės sÄ jungos lyga pagrindu. Teigia, kad darbdavio organizuotoje komisijoje be A. B., Z. M., K. S. tyrimÄ ir eksperimentus atliko ir bendrovės darbuotojai – saugos specialistas J. R. bei pats bendrovės direktorius V. D.. Jeigu tyrimÄ ir eksperimentÄ atlikęs asmuo netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, darbdavys galėjo nutraukti KÅ«rybinio bendradarbiavimo sutartį, sustabdyti tyrimo eigÄ , tačiau atsakovės darbuotojai stebėjo žmogaus garbę ir orumÄ Â Å¾eminantį elgesį ir leido tyčiotis iÅ¡ savo darbuotojo, nors ieÅ¡kovė ne karto pareiÅ¡kė, kad buvo iÅ¡vesta iÅ¡ pusiausvyros ir jaučiasi nepaprastai įžeista.

Tyrimas vyko beveik 1,5 mėnesio ypatingai gražiu Å¡ventiniu periodu (Kalėdos), t.y. neigiamos emocijos, nepatogumus, asmeninius įžeidinėjimus ieÅ¡kovei teko iÅ¡gyventi ne tokį trumpÄ laikÄ , kaip nurodė darbdavys. Tyrimo laikotarpis buvo ilgas, pažeidžiantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimus, nes įmonės vadovo sudaryta komisija turėjo iÅ¡tirti įvykį per 7 darbo dienas nuo įvykio dienos, tačiau įvykis buvo pradėtas tirti tik 2012 m. spalio 12 d. gavus nukentėjusiosios raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ ; pradėjus tyrimÄ , terminų taip pat n buvo nesilaikyta, sÄ moningai siekiant pažeminti ieÅ¡kovę, darant jai psichologinį spaudimÄ .

Kol vyko tyrimas, ieÅ¡kovė buvo žeminama kiekvienÄ dienÄ , prieÅ¡ jÄ Â buvo nuteikinėjami visi darbuotojai, ji patirdavo neigiamus iÅ¡gyvenimus, sprendžiant ginčus Darbo inspekcijoje bei dvi administracines bylas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. IeÅ¡kovė (apeliantė) darbdavio civilinė atsakomybė už jai padarytÄ neturtinę žalÄ sieja su faktinėmis aplinkybėmis, kurias galima sugrupuoti į trys grupes:traumos, patirtos dėl darbdavio kaltės, ilgalaikės pasekmės – fizinis skausmas, nepatogumai, bendravimo galimybių sumažėjimas dėl užsitęsusio dantų gydymo ir protezavimo; darbdavio pakviestų ekspertų - Lietuvos profesinės sÄ jungos lygos specialistų elgesys įvykio tyrimo metu - darbuotojos garbės ir orumo žeminimas, nepagarbus tonas, įžeidinėjimai ir pan.; darbdavio neveikimas ir/ar pasyvumas įvykio tyrimo metu – užsitęsęs įvykio tyrimas, darbuotojos žeminimas, kitų darbuotojų nuteikinėjimas prieÅ¡ jÄ , drausminių nuobaudų skyrimas, psichologinis spaudimas, pakviestų Lietuvos profesinės sÄ jungos lygos specialistų nepagarbių veiksmų darbuotojos atžvilgiu toleravimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu iÅ¡nagrinėjo įvykio, iÅ¡ kuriuo ieÅ¡kovė kildino savo reikalavimus dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, aplinkybės ir padarė iÅ¡vadÄ , kad 2011-05-12 apie 13 val. 40 min. ieÅ¡kovė paslydo ant Å¡lapių iÅ¡plautų grindų ir patyrė traumÄ dėl didelio pačios ieÅ¡kovės neatsargumo. Teismas konstatavo, kad nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai bei kaltė, vadinasi, darbdavio materialinė atsakomybė kilti negali.

Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjamu atveju ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o dėl savo pačios neatsargumo griuvusi ieÅ¡kovė gydėsi dantis, gydymas galėjo sukelti pareiÅ¡kėjai neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, tačiau darbdavio kaltė byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti neturtinės žalos padarymÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi buvo perduota nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacine tvarka tik apylinkės teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo; likusi apylinkės teismo sprendimo dalis įsiteisėjo.

Ä®siteisėjusia apylinkės teismo sprendimo dalimi nustatytas faktas, kad dėl 2011-05-12 d. įvykio nėra pagrindo konstatuoti darbdavio neteisėtus veiksmus ir kaltę, yra prejudicinis faktas vertinant įvykio pasekmės (fizinis skausmas dėl dantų gydymo, protezavimo, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) bei nagrinėjant ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl pagrindų priteisti neturinės žalos atlyginimÄ už Å¡iuo įvykio pasekmes nebuvimo.

Kitų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir kitose procesinėse dokumentuose neakcentavo, aplinkybės dėl įvykio tyrimo, kaip reikalavimo pagrindas buvo akcentuojamos nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, galimai dėl to pirmosios instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisakė. Kiti darbdavio atsakomybės pagrindai yra siejami su 2011-05-12 įvykio tyrimo aplinkybėmis, su specialistų ir atsakovės darbuotojų veiksmais Å¡io tyrimo metu. Bylos duomenimis įvykis, dėl darbdavio buvo atliktas tyrimas ir iÅ¡ kurio ieÅ¡kovė kildino savo reikalavimus dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, įvyko 2011 m. gegužės 12 d. apie 13 va. 40 min.

IeÅ¡kovė kreipėsi su pareiÅ¡kimu dėl Å¡io įvykio tyrimo 2012 m. spalio 12 d. Pagal UAB sanatorijos “PuÅ¡yno kelias” direktoriaus 2012-11-06 praÅ¡ymÄ Nr. 12/324 Lietuvos profesinės sÄ jungos kompleksinė specialistų komisija, susidedantį iÅ¡Â Lygos atstovavimo ir kompleksinės ergonteisinės paramos skyriaus pirmininko A. B., Lygos valdybos narių saugos darbe specialistų Z. M. ir K. S., dalyvaujant sanatorijos direktoriaus 2012-12-07 įsakymu Nr. 12/625 patvirtintos dviÅ¡alės komisijos nariams, pareiÅ¡kėjai, iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos V.

K. 2012-10-12 praÅ¡ymÄ ir patiekė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytas 2014 m. gegužės 12 dienÄ nelaimingas atsitikimas darbe neįvyko; kompleksinės specialistų komisijos 2012-12-19 iÅ¡vados Nr. SI-09 buvo pateiktos UAB sanatorija “PuÅ¡yno kelias” direktoriui. Sanatorijos direktoriaus 2012-12-07 įsakymu Nr. 12/625 patvirtinta dviÅ¡alė komisija, susidedanti iÅ¡ darbdavio (administracijos) atstovo J. R. ir darbuotojų iÅ¡rinktos atstovės saugai ir sveikatai D. Č.. DviÅ¡alė komisija, apibendrinusi visa įvykio tyrimo medžiagÄ , 2012 m. gruodžio 20 d. surašė aktÄ Nr. 01, kuriuo padarė iÅ¡vadÄ , kad V.

K. 2012-10-12 praÅ¡ymas yra nepagrįstas ir neturi bÅ«ti patenkintas; akte atskirai pažymėta, kad kviestieji specialistai (Lietuvos profsÄ jungos lygos kompleksinės specialistų komisijos nariai) teiks savo iÅ¡vadÄ atskirai (bylos priedas -Valstybinės darbo inspekcijos medžiaga, b.l. 265-267 271-272, 275-276).Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės 2017-03-21 paaiÅ¡kinimų argumentu, kad darbdavys už Lietuvos profesinės sÄ jungos lygos specialistų veiksmus įvykio tyrimo metu neatsako. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatos, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau-Nuostatos) numato, kad įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo privalo sudaryti sÄ lygas tirti nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, prireikus, kviesti specialistus, ekspertus nelaimingam atsitikimui darbe iÅ¡tirti (Nuostatų 42, 42.3 punktai). Ekspertizės prasmė – gauti neÅ¡aliÅ¡ko specialisto (ų) iÅ¡vadÄ dėl tiriamo įvykio aplinkybių, t.y. ekspertai, specialistai negali bÅ«ti pavaldÅ«s darbdaviui.

Bylos duomenimis Lygos specialistai vykdė įvykio tyrimÄ ne darbdavio suformuotos dviÅ¡alės komisijos sudėtyje, kaip nurodė apeliantė, bet atskirai, savarankiÅ¡kai, pateikė iÅ¡vadas taip pat atskirai nuo dviÅ¡alės komisijos akto; jie buvo pakviesti atlikti įvykio tyrimÄ Â darbo saugos normų kontekste UAB sanatorijos “PuÅ¡yno kelias” direktoriaus 2012-11-06 praÅ¡ymu. Specialistai (ekspertai) neturėjo su atsakove darbo ar pavaldumo santykių, dėl to nėra CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų pagrindų darbdavio atsakomybei už Lygos specialistų (ekspertų) veiksmus įvykio tyrimo metu kilti.2017-03-23 paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovė nurodė, kad darbdavio atsakomybė turi bÅ«ti siejama ne tik su specialistų, bet ir su dviÅ¡alės komisijos narių veiksmais (neveikimu), kurie neabejotinai buvo darbo santykiuose su darbdaviu, bei su įmonės direktoriaus veiksmais (neveikimu).

IeÅ¡kovė nurodė tokius jos manymu, neteisėtus veiksmus, kaip jos garbės ir orumo pažeidimo toleravimas, sutarties su Lyga nenutraukimas, nuolatinis žeminimas, kitų darbuotojų nuteikinėjimas prieÅ¡ jÄ , ilgai užsitęsęs įvykio tyrimas. Kaip buvo paminėta, darbdavio atsakomybė kildinama iÅ¡Â jam pavaldžių konkrečių darbuotojų neteisėtų veiksmų, tačiau ieÅ¡kovė nenurodė, kas iÅ¡ darbuotojų (ar dviÅ¡alės komisijos narių) konkrečiai ir kokius konkrečius neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu atliko; pažymėtina, kad neteisėtų veiksmų padarymo faktas turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡kiai nurodytas, bet ir įrodytas.

Darbavo netiesioginės civilinės atsakomybės atsiradimui nepakanka abstrakčių argumentų kad ieÅ¡kovė įvykio tyrimo metu darbdavio buvo nuolat žeminama, įžeidinėjama, kiti darbuotojai buvo nuolat nuteikinėjami prieÅ¡ jÄ , ir pan. Darbdavio neveikimas – ieÅ¡kovės garbės ir orumo pažeidimo toleravimas tyrimo metu ir sutarties su Lyga nenutraukimas negali bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas neveikimas, susijęs su ieÅ¡kovės nurodytomis pasekmėmis, nes toks neveikimas iÅ¡ darbdavio pusės pernelyg nutolęs nuo ieÅ¡kovės nurodytų pasekmių.Negali bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas ir įvykio tyrimo termino pažeidimas.

IeÅ¡kovė be pagrindo teigia, kad įvykis turėjo bÅ«ti iÅ¡tirtas per 7 dienas. Nuostatų 30 punktas numato, kad lengvas nelaimingas atsitikimas darbe turi bÅ«ti iÅ¡tirtas per 7 darbo dienas nuo įvykio, tačiau nelaimingas atsitikimas darbe, apie kurį nukentėjusysis nustatytÄ ja tvarka nėra pranešęs įmonės vadovui ar darbdavio įgaliotam asmeniui arba dėl kurio nukentėjusysis netenka darbingumo ne iÅ¡ karto, iÅ¡tiriamas, jeigu darbdavys gauna nukentėjusiojo arba jo atstovo ar jo Å¡eimos raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo praÅ¡ymo gavimo (Nuostatų 34 punktas); nuostatuose taip pat įtvirtinta nukentėjusiojo asmens pareiga nedelsiant praneÅ¡ti apie įvykį.

Pati ieÅ¡kovė kreipėsi su praÅ¡ymu dėl 2011-05-12 įvykio tyrimo tik 2012-10-12, dėl to įvykio tyrimas (liudytojų rato nustatymas ir paieÅ¡ka, jų apklausa, įvykio aplinkybių rekonstrukcijÄ ir pan.) buvo itin apsunkintas. IeÅ¡kovė pažeidė pareigÄ nedelsiant praneÅ¡ti apie įvykį, dėl įvykio tyrimo, trukusio daugiau nei 30 dienų (nuo 2012-10-12 iki 2012-12-20) yra dalis jos kaltės.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip buvo paminėta, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Konkretaus neturtinės žalos dydžio nustatymas konkrečioje byloje yra fakto klausimas, t.y. ieÅ¡kovo turi bÅ«ti įrodinėjamas byloje visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Neturinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad darbdavys neatsako už tiesiogines patirtos traumos pasekmes (fizinį skausmÄ , nepatogumus, bendravimo apribojimus susijusius su dantų gydymu ir protezavimu). Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė patyrė papildomas neigiamas pasekmes dėl atsakovės ir jos darbuotojų veiksmų (neveikimo) darbdavio organizuoto įvykio tyrimo metu, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ dalyje dėl neturtinės žalos, padarytos atsakovės darbuotojų veiksmais, įvykio tyrimo metu ir dėl tokios žalos nebuvimo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.

Kasacinis teismas grÄ Å¾ino naujam nagrinėjimui ir teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu atmesdamas ieÅ¡kinį, patenkino atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ dalies. Atsakovo atstovas advokatas M. M. prašė priteisti 1 583,08 Eur už advokatas teikiamas paslaugas ir atstovavimÄ 2015-04-14, 2015-07-15, 2015-08-18 teismo posėdžiuose. Pagal atstovavimÄ patvirtinančius dokumentus advokatas prašė priteisti 900 Eur (be PVM) už dalyvavimÄ teismo posėdžiuose, 33,33 Eur (be PVM), už klausimų iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai parengimÄ , 375 Eur (be PVM) už teisines konsultacijas.

Teismas sumažino atlyginimÄ už dalyvavimÄ teismo posėdžiuose iki 705,68 Eur, viso priteisė 1000 Eur. Apeliantė skunde nurodė, kad teismas, pritiesdamas atstovavimo iÅ¡laidas, neatsižvelgė į tai, kad byla nėra itin sudėtinga, nevertino, kad šioje ir kitose bylose atsakovės pusėje dalyvavo teisininkas A. B., todėl advokato atstovavimas teisme nebuvo bÅ«tinas. Bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti sumažintos ne tik vadovaujantis leistinais priteisti maksimalias įkainiais pagal rekomendacijas.

Apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme atmetami. Priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK normų, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau-Rekomendacijos), teismų praktikos nuostatų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijos nuostatose neribojama Å¡alių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet Å¡alys visada turi atsižvelgti į į įstatymo nuostatÄ , kad teismas negalės bylÄ laimėjusiai Å¡aliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panaÅ¡iais atvejais.Teismų praktikoje taikomas bylinėjimosi iÅ¡laidų realumo kriterijus, kuris reiÅ¡kia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos yra tikrai patirti Å¡alies nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme.

Realiai patirtos Å¡alies bylinėjimosi iÅ¡laidos pritiesiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijoje, tačiau negali bÅ«ti mažinamos teismo nuožiÅ«ra, pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra itin sudėtinga, Å¡alies subjektyviu vertinimu advokato paslaugos nebuvo bÅ«tinos ir pan.Nagrinėjamoje byloje teismas, remdamasis Rekomendacijų 8.16, 8.17, 9 punktais sumažino atlyginimÄ už advokato atstovavimÄ teismo posėdžiuose nuo 900 Eur iki maksimalaus leistino dydžio - 705,68 Eur, pripažino, kad praÅ¡omas priteisti atlyginimas už klausimų institucijai parengimÄ ir teisines konsultacijas nevirÅ¡ija maksimalių dydžių už tokias paslaugas.

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ , teisingÄ sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio priteisimo, nenukrypo nuo teisminės praktikos, tinkamai motyvavo sprendime padarytas iÅ¡vadas. Rekomendacijų 4 punktas nustato, kad neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) Å¡aliai, priteistino užmokesčio dydis negali virÅ¡yti Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio.

Teismo priteista iÅ¡laidų suma jo nevirÅ¡ija, mažinti jÄ atsižvelgiant į tai, kad atsakovė proceso metu galimai naudojosi dar vieno teisininko pagalba nėra pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimo dalį (CPK 263, 329-330 str.).Atmetus apeliacinį skundÄ atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų kasacinės ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimÄ iÅ¡ praloÅ¡usios bylÄ Å¡alies (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

Bylos duomenimis atsakovė sumokėjo 665,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (3 T., b l. 39-40), 15 Eur žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimÄ (3T., b.l. 67), 484 Eur už kasacinio skundo parengimÄ (3T., b.l. 88-89), 242 Eur iÅ¡laidų už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ . Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpradėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Koeficientas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ -1,3; paslaugos buvo teikiamos (atsiliepimas suraÅ¡ytas) 2015 m. gruodžio mėn.. Taikytinas 2015 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje - 713,90 Eur. Maksimalus atlyginimas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ - 928,07 Eur, praÅ¡omas pritieisti atlyginimas – 665,50 Eur. Koeficientas už kasacinio skundo parengimÄ â€“ 3; paslaugos buvo teikiamos 2016 m. kovo mėn. Taikytinas 2015 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje– 735,10 Eur.

Maksimalus atlyginimas už kasacinio skundo parengimÄ â€“2205,30 Eur. PraÅ¡omas pritieisti atlyginimas už kasacinio skundo parengimÄ â€“ 484 Eur.Koeficientas už kito dokumento, kuriame pareikÅ¡ti praÅ¡ymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai (nagrinėjamoje byloje – atsakovės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai apeliacinės instancijos teismui) – 0,4; paslaugos buvo teikiamos 2017 m. kovo mėn. Taikytinas 2016 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje - 793,3 Eur, reiÅ¡kia, maksimalus atlyginimas už paaiÅ¡kinimų parengimÄ â€“ 317,32 Eur, praÅ¡omas pritieisti atlyginimas - 242 Eur.Atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose yra realios, nevirÅ¡ija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, jos priteisiamos.  Priteisiamas taip pat žyminis mokestis už kasacinio skundo padavimÄ â€“ 15 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1,3 dalys).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes Å¡ios iÅ¡laidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,   n u t a r ė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovės V. K. a.k (duomenys neskelbtini) atsakovės VšĮ sanatorijai „Pušyno kelias“ į.k. 123072287 1406,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Teisėjos                                                                                         Jelena Šiškina                                                                                                                  Jūratė Varanauskaitė                                                                                                              Tatjana Žukauskienė