0b2ef7d5-fac7-4f9e-b62a-e0a974e3434f · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-260-739/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00155-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 24.2; 24.7; 55.1.3.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 11 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir DalytėsZlatkuvienės,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant pareiškėjui A.

L. ir jo atstovei advokatei Ingai Radinienei,atsakovių Panevėžio miesto savivaldybės tarybos ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei A. R.,trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, atstovei J. T., trečiojo suinteresuoto asmens R. L. atstovui R. L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovėms Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, R.

L., J. S., V. J. L. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas), galutinai suformulavęs skundo reikalavimus, teismo priimtu patikslintu skundu (toliau –ir skundas) prašė:

1) panaikinti atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau - ir Administracija) 2016 m. sausio 20 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų iÅ¡pirkimo“ (toliau - ir Sprendimas) bei Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. kovo 15 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės tarybÄ (toliau – ir Savivaldybės taryba) inicijuoti procedÅ«rÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 46 straipsnyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžio mieste, (toliau - ir ginčo sklypai), paėmimo visuomenės poreikiams, iÅ¡mokant savininkams piniginę kompensacijÄ , tai yra, atlikti konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimÄ , paremtÄ sÄ naudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir parengti specialųjį teritorijų planavimo dokumentÄ ar detalųjį planÄ , kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams bÅ«tinumo pagrindimas, paremtas sÄ naudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir Å¡iuos dokumentus teikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui - Panevėžio skyriui;

2) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 129-132). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jis bei jo atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ginčijamu Sprendimu Administracija atmetė pareiÅ¡kėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų (bendraturčių) J. S., R. L., V. J. L. praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžio mieste, paėmimo visuomenės poreikiams.

Jie paaiÅ¡kino, kad žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje yra Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame specialiajame plane yra numatyta automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, o žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), praeina komunikacinis koridorius, taigi abu žemės sklypai atitinka vieÅ¡Ä interesÄ ir visuomenės poreikius, dėl to pareiÅ¡kėjas, kaip ir kiti žemės sklypų savininkai, minėtų sklypų negali naudoti pagal paskirtį ir savo poreikius bei yra pažeidžiamospareiÅ¡kėjo nuosavybės teisės. Mano, kad teisėta ir sÄ Å¾ininga bÅ«tų Å¡iuos žemės sklypus iÅ¡pirkti iÅ¡ esamų savininkų, iÅ¡mokant jiems teisingÄ kompensacijÄ , o žemės sklypus panaudoti visuomenės poreikiams tenkinti.

PareiÅ¡kėjo ir jo atstovės teigimu, Administracija ginčijamu Sprendimu, kuriame nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) neinicijuos žemės paėmimo visuomenės poreikiams ar žemės iÅ¡pirkimo procedÅ«ros, kadangi Å¡iuo metu nenumatyta plėsti infrastruktÅ«ros savivaldybės lėšomis, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo labai formaliai, be to, pareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdyje metu tvirtino, jog ginčijamÄ SprendimÄ priėmė nekompetentingas subjektas, tai yra – ne Savivaldybės taryba, kuriai priklauso iniciatyvos teisė dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams.

Mano, kad pareiÅ¡kėjo teisės galėtų bÅ«ti apgintos teismui įpareigojant Savivaldybės tarybÄ inicijuoti žemės paėmimÄ visuomenės poreikiams. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašė tenkinti skundo reikalavimus. Atsakovės atsiliepimais, kuriuose iÅ¡dėstyti analogiÅ¡ki argumentai (b. l. 135-139, 141-145), ir jų atstovė teismo posėdyjesu pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigė, kad pareiÅ¡kėjui, kaip ir kitiems privačių žemių savininkams, nesuteikta teisė reikalauti, nesant tam pagrįsto įstatyminio pagrindo, inicijuoti žemės sklypų paėmimo procedÅ«ras visuomenės poreikiams.

Žemė visuomenės poreikiams iÅ¡ privačios žemės savininkų gali bÅ«ti paimama tik iÅ¡imtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos praÅ¡ymÄ . Pažymėjo, kad Å¡iuo metu ginčo žemės sklypams visuomenės poreikis nėra nustatytas, be to, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Panevėžyje) nenumatyta Panevėžio miesto savivaldybės lėšomis plėsti infrastruktÅ«rÄ , rengiant automobilių parkavimo aikÅ¡teles.Tvirtino, kad atsakovėms yra žinoma, kad renkantis žemės sklypus, pareiÅ¡kėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys buvo informuoti ir žinojo, kad per žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eina inžinieriniai tinklai, tačiau pareiÅ¡kėjas žinodamas nurodytas aplinkybes, pasirinko ginčo objektu tapusį žemės sklypÄ .

Atstovė, atsižvelgdama į nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , kad žemė visuomenės poreikiams paimama tik ypatingais atvejais ir įstatymų nustatyta tvarka, bei pagal atlyginimo už paimamÄ Å¾emę visuomenės poreikiams mechanizmÄ , mano, kad ginčijamas Administracijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl neturėtų bÅ«ti naikinamas, o pareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti Savivaldybės tarybÄ paimti ginčo žemės sklypus visuomenės poreikiams yra niekuo nepagrįstas, todėl atmestinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), atstovaujama Panevėžio skyriaus, ir josatstovė teismo posėdyje su pareiÅ¡kėju skundu ir jame iÅ¡dėstytais argumentais nesutiko. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius nėra gavęs iÅ¡ Panevėžio miesto savivaldybės administracijos praÅ¡ymo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams ir sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ Nacionalinės žemės tarnybos vadovas nėra priėmęs. Kadangi nepateikti dokumentai, kuriuos suinteresuota institucija turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai kartu su praÅ¡ymu paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams, todėl teikia tik atskirÄ savo nuomonę pagal pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus ir faktines aplinkybes.

Mano, kad kol sÄ naudų ir naudos analizė nėra atlikta, o ji yra privaloma pateikti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui kartu su praÅ¡ymu paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams, visi pareiÅ¡kėjo keliami klausimai turės bÅ«ti įvertinti tik atsakovui atliekant minimÄ analizę, kuri patvirtins arba paneigs inicijuoto žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrįstumÄ . Mano, kad Savivaldybė turėtų motyvuotai pagrįsti, kuo vadovaudamasi nustato visuomenės poreikiams reikalingų žemės sklypų paėmimÄ ir dėl kokių aplinkybių neplanuoja žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams.Tretieji suinteresuotiasmenys J.

S., R. L. ir V. J. L. į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdį tinkamai ir laiku praneÅ¡ta. Atsiliepimais į pareiÅ¡kėjo skundÄ jie prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti (b. l. 56, 57). Nurodė, kad bÅ«damiginčo žemės sklypų bendrasavininkiai yra suinteresuoti, kad Å¡ie sklypai bÅ«tų iÅ¡pirkti iÅ¡ savininkų savivaldybės Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pavestoms funkcijos vykdyti bei visuomenės poreikiams tenkinti. Trečiojo suinteresuoto asmens R.

L. atstovas R. L. teismo posėdyje taip pat palaikė pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimus, teigė, kad pareiÅ¡kėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys yra priversti jiems nuosavybės teise priklausančius ginčo sklypus naudoti ne savo, o visuomenės poreikiams tenkinti, todėl jų nuosavybės teisės yra apribotos, nes negali jomis naudotis visa apimtimi ir mano, kad Savivaldybė privalo imtis priemonių paimti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų ginčo žemės sklypus. Teismas k o n s t a t u o j a : administracinė byla nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, kurio redakcija galiojo iki 2016 m. liepos 1 d. (toliau – ir ABTÄ®), nuostatas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų iÅ¡pirkimo“, kuriuo nuspręsta atsisakyti inicijuoti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ bei reikalavimo įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės tarybÄ inicijuoti žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ , pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis J. S., R. L., V. J. L. 2015 m. gruodžio 11 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių praÅ¡ydami iÅ¡pirkti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų bendrosios nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)16, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžio mieste (b. l. 28).

IÅ¡nagrinėjęs 2015 m. gruodžio 11 d. praÅ¡ymÄ , Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. sausio 20 d. sprendimu „Dėl žemės sklypų iÅ¡pirkimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog , Panevėžio miesto savivaldybė neinicijuos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Panevėžyje paėmimo visuomenės poreikiams ar žemės iÅ¡pirkimo procedÅ«ros, nes Å¡iuo metu nenumatyta plėsti infrastruktÅ«ros savivaldybės lėšomis, rengiant automobilių parkavimo aikÅ¡teles, o žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikis nėra nustatytas, todėl Savivaldybė taip pat neinicijuos žemės paėmimo visuomenės poreikiams ar žemės iÅ¡pirkimo procedÅ«ros Å¡iam sklypui (b. l. 18-19).

PareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdyje, praÅ¡ydama panaikinti ginčijamÄ SprendimÄ , šį reikalavimÄ grindė tuo, jog SprendimÄ priėmė nekompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 4 straipsnio 6 punktas įtvirtina savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Pagal ABTĮ nuostatas, nagrinėdamas ginčus dėl teisės, teismas patikrina, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės paėmimo visuomenės poreikių tenkinimui galimybę numato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis, o žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus išsamiai reglamentuoja Žemės įstatymo VIII skyrius.

Minėto įstatymo nuostatas detalizuoja 2005 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 patvirtintos Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklės bei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams institutas yra pagrįstas pamatine idėja, jog tam tikrais atvejais viešajam interesui turi būti teikiama pirmenybė privataus intereso atžvilgiu ir dėl to visuomenės poreikiams gali būti paimta privati nuosavybė.

Pagal Žemės įstatyme įtvirtintas nuostatas, pati žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra gali bÅ«ti pradėta tik tuomet, kai teisės aktų nustatyta tvarka yra aiÅ¡kiai identifikuotas vieÅ¡asis interesas, kurį tenkinant bÅ«tina paimti savininkui priklausančiÄ Å¾emę. Taigi, tik aiÅ¡kiai įvardyto ir pagrįsto vieÅ¡ojo intereso buvimas yra vienintelis pagrindas, leidžiantis pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ (Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 ir 2 dalys).Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra – tai sudėtinga, kompleksinė ir paprastai ilgÄ laikÄ trunkanti procedÅ«ra, kuriÄ sudaro keletas etapų.Žemė visuomenės poreikiams iÅ¡ privačios žemės savininkų gali bÅ«ti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieÅ¡ terminÄ nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieÅ¡ terminÄ nutraukiamos Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos praÅ¡ymÄ .

Žemės įstatymo 46straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietÄ praÅ¡ymÄ paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad Å¡is poreikis negalės bÅ«ti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamÄ visuomenės poreikiams žemę.

Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimÄ , tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams bÅ«tinumÄ , Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sÄ naudų ir naudos analizę. PraÅ¡ymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi bÅ«ti pagrįstas Å¡ios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos praÅ¡ymÄ paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raÅ¡tu praneÅ¡a žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio praÅ¡ymo pateikimÄ ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamÄ visuomenės poreikiams žemę.

Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, sprendimÄ pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas.Pagal aptartÄ teisinį reguliavimÄ , vieÅ¡ojo administravimo subjektų sprendimai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros inicijavimo ir/ar tokios procedÅ«ros pradėjimo ar nepradėjimo yra priimami vieÅ¡ojo administravimo srityje, atliekant Žemės įstatyme Å¡iems subjektams pavestas funkcijas.Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros iniciatyvos teisė priklauso valstybės institucijoms ir savivaldybės taryboms, tuo tarpu, sprendimo teisė, pradėti arba nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros, iÅ¡imtinai suteikta tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovui.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad jokia valstybės institucija nesiėmė iniciatyvos paimti ginčo žemės sklypus visuomenės poreikiams, o tuo suinteresuoti pareiÅ¡kėjai kreipėsi į AdministracijÄ , kuri pagal Žemės įstatymo nuostatas, nėra įgalinta pati savarankiÅ¡kai priimti sprendimo dėl žemės iÅ¡ privačių asmenų paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros inicijavimo, nes žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros pradėjimo iniciatyvos teisė priklauso Savivaldybės tarybai.Pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ bei 29 straipsnio 1 dalį savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) yra savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai), turintys vieÅ¡ojo administravimo teises ir pareigas.

Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktas suteikia teisę savivaldybės administracijos direktoriui tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktÅ«riniams padaliniams, savivaldybės administracijos filialams – seniÅ«nijoms struktÅ«rinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams, o 30 straipsnio 2 dalis savivaldybės administracijai įtvirtina teisę ir pareigÄ Ä¯gyvendinti įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų.

Administracijos struktÅ«rÄ , kompetencijÄ ir darbo organizavimo tvarkÄ nustato Panevėžio miesto savivaldybės administracijos veiklos nuostatai, patvirtinti Savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 1-68-17. Tačiau nei Vietos savivaldos įstatymas, nei Administracijos nuostatai nesuteikia Å¡iai institucijai ir jos vadovui – administracijos direktoriui savarankiÅ¡kai spręsti Žemės įstatymu Savivaldybės tarybai priskirtos funkcijos – žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros inicijavimo.Todėl sprendimÄ , ar inicijuoti pareiÅ¡kėjui priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti procedÅ«rÄ , ar jos neinicijuoti galėjo priimti tik Savivaldybės taryba.

Savivaldybės tarybasavo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai (toliau – komitetai) ir komisijos savo posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimÄ (Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, bei Panevėžio miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 1-44,20 punktas).Byloje nustatyta, kad klausimas pagal pareiÅ¡kėjo ir kitų žemės sklypų bendraturčių praÅ¡ymÄ dėl jų žemės sklypų iÅ¡pirkimo, tai yra dėl ginčo žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros inicijavimo, teisės aktais nustatyta tvarka spręsti Savivaldybės tarybai nebuvo pateiktas.

Šį klausimÄ , nerengdamas jo Savivaldybės tarybos svarstymui, Savivaldybės vardu iÅ¡sprendė nekompetentingas subjektas, tai yra Administracijos direktorius.Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų; vieÅ¡ojoje teisėje veikiantys įstatymo virÅ¡enybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi vieÅ¡ojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiÅ¡kinimas yra negalimas; administracinis aktas, priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjektui virÅ¡ijus savo įstatyminės kompetencijos ribas, yra besÄ lygiÅ¡kai neteisėtas ir naikintinas (2008 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-55/2008).

Atsižvelgiant į aptartÄ , daroma iÅ¡vada, kad Sprendimasyra neteisėtas ir naikintinas(ABTÄ® 89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Teismui pripažinus neteisėtu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos SprendimÄ , tų pačių argumentų pagrindu naikintinas ir Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡nagrinėjusi Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nepagrįstai pripažino atsakovės SprendimÄ teisėtu.PareiÅ¡kėjas antruoju skundo reikalavimu prašė teismo įpareigoti Savivaldybės tarybÄ inicijuoti procedÅ«rÄ , numatytÄ Å½emės įstatymo 46 straipsnyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir žemės sklypo, ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžio mieste, paėmimo visuomenės poreikiams, iÅ¡mokant savininkams piniginę kompensacijÄ .

ABTÄ® 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje. Pagal ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl Å¡ių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. Pagal nuosekliÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , savarankiÅ¡kas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiÅ¡kiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetencijÄ , vilkina ar atsisako juos atlikti (2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-232/2013 ir kt.).

Tokiu atveju paprastai iÅ¡ esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sÄ vokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalykÄ .

Antruoju atveju vieÅ¡ojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į Savivaldybės tarybÄ dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros inicijavimo ir Å¡is klausimas nustatyta tvarka Å¡ios kolegialios institucijos svarstymui nebuvo parengtas ir pateiktas. Kadangi pareiÅ¡kėjo ir kitų bendraturčių praÅ¡ymo dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros inicijavimo Savivaldybės taryba teisės aktais nustatyta tvarka iÅ¡ viso nėra gavusi, tai nėra pagrindo konstatuoti, kad kompetentingas šį klausimÄ spręsti vieÅ¡ojo administravimo subjektas atsisakė atlikti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omus veiksmus ar vilkino jų atlikimÄ .

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas siekia teisme spręsti ginÄÄ , tai yra, įpareigoti Savivaldybės tarybÄ inicijuoti procedÅ«rÄ , numatytÄ Å½emės įstatymo 46 straipsnyje, kuris dar nėra kilęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nesant atsisakymo atlikti pareiÅ¡kėjo skundu praÅ¡omus atlikti veiksmus ar vilkinimo juos atlikti, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti skunde reikalaujamus veiksmus negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme, nes su Savivaldybės taryba nėra kilęs ginčas dėl teisės. Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinės bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti Savivaldybės tarybÄ atlikti Žemės įstatymo 46 straipsnyje nurodytus veiksmus, nutraukiama kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai (ABTÄ® 101 straipsnio 1 punktas).

Pagal ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas skundu, be kita ko, prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Prie skundo jis pridėjo 2016 m. gegužės 3 d. AB Lietuvos paÅ¡tas mokėjimo kvitÄ Nr. LG 00405103, pagal kurį sumokėjo 28,00 Eur žyminį mokestį. Priimamu sprendimu pareiÅ¡kėjo skundas yra tenkinamas iÅ¡ dalies. Todėl proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo – Administracijos priteisiama 50 procentų, tai yra, 14 Eur dydžio už skundÄ sumokėto žyminio mokesčio atlyginimas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 20 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų iÅ¡pirkimo“ ir Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. kovo 15 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Administracinės bylos dalį dėl skundo reikalavimo įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės tarybÄ inicijuoti procedÅ«rÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžio mieste, (toliau - ir ginčo sklypai), paėmimo visuomenės poreikiams, iÅ¡mokant savininkams piniginę kompensacijÄ , tai yra, atlikti konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimÄ , paremtÄ sÄ naudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir parengti specialųjį teritorijų planavimo dokumentÄ ar detalųjį planÄ , kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams bÅ«tinumo pagrindimas, paremtas sÄ naudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir Å¡iuos dokumentus teikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui - Panevėžio skyriui, nutraukti.Priteisti pareiÅ¡kėjui A.

L., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, kodas (duomenys neskelbtini),14,00 Eur (keturiolika eurų) žyminio mokesčio.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos: Dalia Pranckienė                                                                                                                           Irena Varžinskienė DalytėZlatkuvienė