0b2e832d-1b1b-4595-82a0-e941de6b6fe6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1142-171/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03832-2016-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2017 m. kovo 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo atstovui A. T., atsakovo atstovei A.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. D. skundÄ atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o:

1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2016 m. gegužės 17 d. sprendimÄ Nr. 49SFN-850-(14.49.104).

2. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimÄ Nr. 1SS-2618-(8.5.).

3. Ä®pareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iÅ¡ naujo svarstyti pareiÅ¡kėjo 2016 m. balandžio 20 d. praÅ¡ymÄ dėl statinio. PaaiÅ¡kino, kad 2016 m. balandžio 20 d. praÅ¡yme prašė duoti sutikimÄ dėl statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, keičiant statinio paskirtį į gyvenamÄ jÄ , bei minėtÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡nuomoti ar parduoti be aukciono pareiÅ¡kėjui. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. gegužės 17 d. raÅ¡tu Nr. 49SFN-850-(14.49.104) „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti sutikimÄ pakeisti statinio paskirtį bei iÅ¡nuomoti (parduoti) valstybinės žemės sklypÄ â€œ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus atmetė.

PareiÅ¡kėjas pateikė NŽT skundÄ . Å i 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 1SS-2618-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ skundÄ atmetė. PareiÅ¡kėjas su ginčijamais sprendimais nesutinka ir nurodo, kad iki žemės sklypo suformavimo jis kartu su nuosavybės teise į statinį įgijo teisę naudotis ta teritorijos dalimi, kuriÄ statinys užima ir kuri bÅ«tina statiniui naudoti pagal paskirtį. Po žemės sklypo suformavimo jis neprarado teisės naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuriÄ statinys užima ir kuri bÅ«tina statiniui naudoti pagal paskirtį.

Pagal STR 1.01.08:2002 15 punktÄ statinys laikomas nugriautu, jei iÅ¡ardytos visos jo konstrukcijos (iÅ¡skyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės pavirÅ¡iumi), todėl iÅ¡vada, kad statinys yra iÅ¡nykęs, prieÅ¡tarauja STR 1.01.08:2002 15 punktui. Suformuotame žemės sklype yra galima jo suprojektuoto namo statyba, o buvusios sodybos atstatymas nepažeidžia vieÅ¡ojo intereso. Taigi, suformuotas sklypas gali bÅ«ti be aukciono iÅ¡nuomotas pareiÅ¡kėjui Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies l punkto pagrindu arba sklypas gali bÅ«ti be aukciono parduotas pareiÅ¡kėjui Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundÄ patenkinti. Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014 ir pažymi, kad valstybinė žemė – tai ypatingas civilinių teisinių santykių objektas, kuris yra bendras visos visuomenės gėris ir kurio apsauga užtikrinta įstatymais.

Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas. Å ių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu.Sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais ir yra imperatyvÅ«s. PaaiÅ¡kina, kad valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos sutarčių sudarymo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės), ir kiti teisės aktai.

Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ tiesioginę paskirtį.

Kadangi, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pareiškėjas nuosavybės teise valdo patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių fizinis nusidėvėjimas yra 70 proc., esančias negyvenamajame pastate, kurio, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2015-09-11 raštu Nr. A51-85719/15(3.3.10.2-EM4) „Dėl informacijos pateikimo“, faktiškai nėra, yra išlikę tik šio statinio pamatai, darytina išvada, kad negyvenamasis pastatas negali būti naudojamas pagal jo paskirtį, todėl nėra pagrindo išnuomoti arba parduoti žemės sklypo, kuris būtų skirtas nesantiems statiniams eksploatuoti.

Pastebi ir tai, kad ginčo žemės sklypas patenka į Verkių dvaro sodybos teritorijos, priskirtos kultÅ«ros paveldo objektams ir turinčios statusÄ â€“ paminklas (unikalus kodas kultÅ«ros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), ribas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punktu, žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra kultÅ«ros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, iÅ¡skyrus Å¡iose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių.

PareiÅ¡kėjas taip pat reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl negyvenamojo pastato rekonstravimo ir jo paskirties pakeitimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, statytojo teisė įgyvendinama, kai:

1) statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; Å¡is reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastÄ jį remontÄ ir pan.);

2) statytojas turi statybÄ leidžiantį dokumentÄ (kai jis privalomas);

3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas), 50 punkte nustatyta, kad, statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimÄ , susitarimÄ ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus Reglamento 34.1 ir 34.2 punktuose nurodytus atvejus.

Reglamento 7 priede nustatyti atvejai, kada statytojo teisei įgyvendinti nereikia turėti žemės sklypo nuosavybės arba kitÄ valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančio dokumento. Negyvenamasis pastatas nepatenka į sÄ raÅ¡Ä statinių, kuriuos galima rekonstruoti neturint žemės sklypo nuosavybės arba valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų ir planuojama keisti negyvenamojo pastato paskirtį, taigi? darytina iÅ¡vada, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai atsisakė iÅ¡duoti sutikimÄ rekonstruoti pastatÄ .

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti. PaaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju yra svarbiausia, kad žemės sklype nėra statinio, o kiti pareiÅ¡kėjo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės ginčui iÅ¡spręsti. Teismas k o n s t a t u o j a : IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2005 m. rugpjūčio 26 d. V. D. ir L. D. negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo O.

D. (t. I, b. l. 38–40). 2008 m. rugsėjo 24 d. V. D., L. D. ir O. D. sudarė sutartį, pagal kuriÄ V. D. ir L. D. pardavė O. D. kitos paskirties patalpÄ pastate – negyvenamÄ sias patalpas, pažymėtas 1-1, 1-2, turinčias 18,02 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 29–33). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 1-469 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planÄ ir jo sprendinius (t.

I, b. l. 83). UAB „Geo planum“ 2014 m. kovo 6 d. parengtame žemės sklypo plane M 1:500 yra žyma, kad planas patikrintas KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios specialistės, kuri įrašė pastabÄ : „Sklypui taikomi paveldosauginiai reikalavimai, sklypas neprivatizuojamas. Verkių dvaro sodybos (u. k. (duomenys neskelbtini)) teritorija, statusas – paminklas“ (t. I, b. l. 83–86). NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2109 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre“ buvo suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti Å¡io žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geo planum“ matininko M.

K. 2012-11-16 parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ , kuri yra neatskiriamoji Å¡io sprendimo dalis. Sprendimo pagrindu žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos (t. I, b. l. 85, 93). PareiÅ¡kėjas su 2016 m. balandžio 20 d. praÅ¡ymu „Dėl sutikimo rekonstruoti statinį ir žemės sklypo valdymo teisės suteikimo“ kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, praÅ¡ydamas duoti sutikimÄ rekonstruoti negyvenamÄ pastatÄ , esantį žemės sklype, keičiant statinio paskirtį, ir iÅ¡nuomoti ir (ar) parduoti be aukciono žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t.

I, b. l. 10–11). NŽT Vilniaus miesto skyrius iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 49SFN-850-(14.49.104.) atsisakė iÅ¡duoti sutikimÄ pakeisti statinio paskirtį bei iÅ¡nuomoti (parduoti) valstybinės žemės sklypÄ (t. I, b. l. 6–7). PareiÅ¡kėjas atsakymÄ apskundė NŽT (t. I, b. l. 7-12, 19–20), Å¡i 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 1SS-2618-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ skundÄ atmetė (t. I, b. l. 8–9). Ginčas byloje kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 49SFN-850-(14.49.104) ir NŽT 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. 1SS-2618-(8.5.) teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Žemės įstatymas ir Taisyklės. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai iÅ¡nuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡is teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikÅ¡mę turinti aplinkybė, kurios pagrindu Å¡io teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali bÅ«ti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o bÅ«tent – fizinio arba juridinio asmens teisė iÅ¡sinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypÄ ir valstybės pareiga šį žemės sklypÄ Å¡iam asmeniui iÅ¡nuomoti arba parduoti.

Ir prieÅ¡ingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos Å¡io teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobÅ«džio darbus (žemės sklypo plano parengimÄ ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad sprendžiant, ar žemės sklypas yra naujas ar naudojamas, lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas.

Svarbu, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti Å¡iÄ ar kitokiÄ veiklÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-272-492/2016). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad žemės sklypas gali bÅ«ti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sÄ vokÄ atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006).

Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nėra ginčo dėl pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bÅ«klės. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiÅ¡kėjas nuosavybės teise valdo negyvenamÄ sias patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų fizinis nusidėvėjimas – 70 proc. (t. I, b. l. 45–47). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento BÅ«sto renovavimo skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡te Nr. A51-85719/15(3.3.10.2-EM4) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad Å¡io skyriaus specialistė 2015 m. rugsėjo 8 d. apžiÅ«rėjo statinį vietoje ir nustatė, kad negyvenamojo pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), nėra, likę pastato pamatai.

Jie prižiÅ«rimi, tvarkomi, teritorija aptverta (t. II, b. l. 30). J. Å ., kuris turi Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialisto 2011-10-18 iÅ¡duotÄ atestatÄ Nr. 2080, 2016 m. kovo 9 d. aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad tyrinėjami pastato (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), pamatai yra buvusio medinio vieno aukÅ¡to pastato, pastatyto prieÅ¡kario laikotarpiu. Medinės pastato sienos ir stogas sudegė praėjusio Å¡imtmečio pabaigoje. Po gaisro pastatas nebuvo atstatytas; iÅ¡liko po gaisro likusios griuvenos ir pamatai (t.

II, b. l. 61–62). Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), faktinę padėtį taip pat iliustruoja prie minėto aiÅ¡kinamojo raÅ¡to pridėtos pastato nuotraukos (t. II, b. l. 61–65, 67). Ä®vertinus anksčiau iÅ¡tirtus raÅ¡ytinius įrodymus akivaizdu, kad pastato atkÅ«rimas reiÅ¡kia naujÄ statybÄ , nes pačių pamatų, kaip atskiro statinio, pagal registre nustatytÄ paskirtį nėra galimybės naudoti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas.

Å iuo atveju faktinė situacija yra ta, kad iÅ¡ statinio liko tik pamatai, todėl žemės sklypas negali bÅ«ti laikomas užstatytu, nes jame nėra nekilnojamojo daikto, kuris atitiktų statinio sÄ vokÄ . Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad valstybinės žemės sklypas galėtų bÅ«ti naudojamas pareiÅ¡kėjui priklausančioms negyvenamosioms patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal registre nustatytÄ paskirtį. Sklypas laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sÄ vokÄ atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato statinio apibrėžimÄ . Pagal šį apibrėžimÄ statinys yra pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, pastatas yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausiÄ dalį sudaro patalpos. Å iuo atveju negyvenamojo pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), nėra, likę tik jo pamatai, todėl jis laikomas neužstatytu.

PareiÅ¡kėjo motyvas, kad pagal STR 1.01.08:2002 15 punktÄ pastatas nelaikytinas nugriautu, atmestinas, nes reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, ar ginčo valstybinės žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su pastate esančių ir pareiÅ¡kėjui priklausančių negyvenamųjų patalpų naudojimu, ir ar numatoma jÄ toliau plėtoti. Konstatavus, kad pareiÅ¡kėjui negyvenamųjų patalpų dėl jų bÅ«klės negalima panaudoti pagal paskirtį, nėra teisinio pagrindo valstybinės žemės sklypÄ iÅ¡nuomoti ar parduoti be aukciono pareiÅ¡kėjui pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktÄ ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai iÅ¡nuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais.

Be to, žemės sklypas patenka į Verkių dvaro sodybos teritorijos, priskirtos kultÅ«ros paveldo objektams ir turinčios statusÄ â€“ paminklas (unikalus kodas kultÅ«ros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), ribas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punktÄ , žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra kultÅ«ros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, iÅ¡skyrus Å¡iose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių.

PareiÅ¡kėjo motyvai dėl patalpų paskirties pakeitimo padarius Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atmestini, nes keičiant statinio paskirtį statinio savininkas žemės sklypÄ turi valdyti nuosavybės teise, Å¡iuo atveju žemės sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika. Teismas, įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad ginčijami NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 49SFN-850-(14.49.104) ir NŽT 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. 1SS-2618-(8.5.) yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti remiantis skunde iÅ¡dėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo O. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Bronius Januška Irena Paulauskienė Donatas Vansevičius