2019-10-29 Nr. AB-20743-3-62-3-00661-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1838-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00661-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija: 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. O. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad į Pravieniškių PN-AK atvyko 2008 m. liepos 5 d. ir buvo patalpintas į karantino kamerą, kurioje išbuvo iki 2008 m. liepos 12 d. Karantino kameroje trūko gyvenamojo ploto, grindys buvo medinės, išpuvusios, tualete nebuvo ištraukiamosios ventiliacijos, langai mediniai, kiaurai pūsdavo vėjas, tekėdavo lietaus vanduo, ant lubų buvo pelėsis, buvo tarakonų ir blakių, nebuvo įrengta tualetinių reikmenų spintelė, nebuvo veidrodžio. Maisto spintelė buvo įrengta 1 metro atstumu nuo tualeto, pats tualetas buvo tupimas.

3. Pareiškėjas 2008 m. liepos 12 d. iš karantino kameros buvo perkeltas į 8 būrio 3 kambarį, o vėliau į 5 kambarį, kuriuose buvo nedažytos medinės grindys, vietomis išpuvę, langai mediniai, pralaidūs orui ir vandeniui, ant lubų įsiveisęs pelėsis ir grybelis. Kambariuose nė karto nebuvo atlikta nei dezinfekcija, nei dezinsekcija, nei deratizacija, patalpose buvo tarakonų, blakių ir graužikų. Nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. 2010 metais buvo perkeltas iš 8 būrio į 11 būrį, 3 gyvenamąjį kambarį, kuriame sąlygos buvo analogiškos kaip ir 8 būryje. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo labai mažas. Tiek tualete, tiek prausykloje ant lubų buvo pelėsiai, vamzdžiai surūdiję, veidrodžių nebuvo, tualetai tupimi, reikėjo laukti ilgai eilėje, tualete nebuvo įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Duše buvo galima maudytis tik vieną kartą per savaitę, dušai buvo sugadinti. Visuose būriuose nebuvo virtuvėse šilto vandens, dėl to maistą turėjo ruošti antisanitarinėmis sąlygomis.

4. Pareigūnų elgesys buvo netinkamas, gyvenamųjų patalpų stogas buvo padengtas šiferiu, kuriame yra asbesto, kuris kenkė pareiškėjo sveikatai. Atsakovas, nesudaręs teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų pareiškėjui, lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, depresiją, psichinę negalią, turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai, kuri žymiai pablogėjo.

5. Pareiškėjas prašė netaikyti ieškinio senaties termino, kadangi atsakovas neužtikrina pareiškėjui specialios literatūros, teisinių žinių, iš kurių jis galėjo sužinoti, kad atsakovas pažeidinėja jo teises, be to, tokios praktikos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis dėl miegamųjų vietų skaičiaus.

6. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Pravieniškių PN-AK prašė teismo taikyti ieškinio senatį, kadangi taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos.

8. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Pareiškėjo atžvilgiu minimaliai tenkančio vienam kalinamam asmeniui gyvenamųjų patalpų ploto norma praktiškai pažeista nebuvo. Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, per bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę, gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami. Gyvenamosios patalpos – bendrabučio tipo su bendrais miegamaisiais ir bendro naudojimo patalpomis.

9. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas, todėl į 3-io sektoriaus būrių virtuvėlėse karštas vanduo nebuvo tiekiamas. Remdamasi Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktu, Pravieniškių PN-AK nurodė, kad patalpos, kuriose bausmę atlikinėjo pareiškėjas buvo vėdinamos per langus. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 1, 2, 4, 6, 8, 9, ir 11 būrių sanitariniai mazgai buvo įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais, patvirtintais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Nacionalinės visuomenės sveikatos centras Kauno skyrius 2, 4, 6, 8, 9, ir 11 būrių patalpų netikrino.

10. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. su skundais į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Pravieniškių PN-AK 2014 m. lapkričio 14 d. sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale.

11. Įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimus. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas: šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis ir kibiras. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punkto nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose bei vykdyti visoms, susijusioms su laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimu įstaigoms, privalomus Lietuvos higienos normų NH 76:2010 reikalavimus. Įstaigos direktorius 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos buitinių pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 3 dalyje nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievole administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose, sudaryti, patvirtinti ir gyvenamosiose patalpose iškabinti nuteistųjų budėjimo grafikai. Budėtojai aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti pelėsis, parazitai, graužikai. 3 sektoriaus visos patalpos (bendrabučio tipo patalpos ir kameros) apšviečiamos natūraliai (per langus) ir dirbtiniu apšvietimu (šviestuvais).

12. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos, tačiau tokie darbai nebuvo atliekami. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę, į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų pataisos namuose nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

II. 13. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat patalpinimo į patalpas su mažesne gyvenamojo ploto norma, netinkama ventiliacija momento. Administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo šiuo klausimu raštu ar žodžiu kreiptis į administraciją. Skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) tik 2017 m. balandžio 21 d. Teismas pabrėžė CK 1.131 str. 2 dalį. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepripažintinos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teismas tenkino atsakovo atstovo prašymą ir pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikė 3 metų ieškinio senaties terminą. Teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 4 d. iki 2014 m. balandžio 21 d. atmetė. Teismas vertino, kad ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2014 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, išanalizavo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. ir 111.2. punktus. Teismas pastebėjo, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriuose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiškėjas, gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą teismas skaičiavo konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš konkrečios kameros miegamųjų vietų skaičiaus. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjui teko 2,81 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų, nei nurodė atsakovas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovo pateikti oficialūs duomenys kitais objektyviais duomenimis nėra paneigti, todėl teismas vadovavosi jais, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK, 81 parą nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje (pareiškėjui trūko 0,29 kv. m gyvenamojo ploto). Teismas konstatavo valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus.

16. Dėl pareiškėjo argumento, jog tekdavo laukti eilėje prie tualeto, teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl tualetų patalpų nepritaikymo tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip šio pažeidimo dalis.

17. Teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, pelėsio ir grybelio, nedažytų, išpuvusių grindų, medinių, kiaurų langų, surūdijusių vamzdžių tualete ir prausykloje, sugadintų dušų laikė nepagrįstais. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų – Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu Reglamentu. Teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negalėjo vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, pelėsio ir grybelio, nedažytų, išpuvusių grindų, medinių, kiaurų langų, surūdijusių vamzdžių tualete ir prausykloje, sugadintų dušų galėjo patirti papildomus nepatogumus. Teismas, atsižvelgęs į Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktą, pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl asbesto, neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis apie tai, kad įstaigoje nebuvo vykdomi remonto darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie pataisos namuose ginčo laikotarpiu vykdomus remonto darbus. Byloje taip pat nėra konkrečių įrodymų dėl asbesto tiesioginės įtakos pareiškėjo sveikatai.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl pataisos įstaigos patalpose buvusių parazitų. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (parazitų) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Atsakovo į bylą pateiktas Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas patvirtina, kad tarp UAB „Dezinfa“ ir Pravieniškių PN-AK sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią įstaigos objektuose periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale ir esant poreikiui įstaigos administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Teismas pareiškėjo teiginius dėl parazitų buvimo ir neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikė nepagrįstais.

20. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl šilto vandens nebuvimo virtuvėse, nurodė, kad tiek Higienos norma HN 76:2010, tiek Higienos norma HN 134:2015 nenumatė karšto vandens tiekimo į bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų virtuves.

21. Teismas pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelio dydžio, todėl pareiškėjo argumentą vertino deklaratyviu ir nepagrįstu.

22. Teismas nurodė, kad teisės aktuose nėra nustatyti konkretūs reikalavimai pataisos namuose įrengiamų tualetų konstrukcijai, be to, Taisyklės nenumato privalomo veidrodžių įrengimo būrių sanitariniuose mazguose.

23. Teismas nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų dėl pasinaudojimo dušu kartą per savaitę. Pareiškėjas neneigė, kad jam buvo suteikta galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti karštu dušu, kas yra numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte.

24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai elgiasi netinkamai, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

25. Teismas nurodė, kad į bylą pateikta Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2017 m. birželio 12 d. pažyma patvirtina, kad laikotarpiais nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl gyvenimo sąlygų ir patiriamo nuolatinio streso, pastovios nervinės įtampos, sukrėtimų, nesikreipė. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

26. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje iš esmės buvo konstatuotas tik vienam asmeniui turinčios tekti gyvenamojo ploto normos pažeidimas, tuo tarpu kiti pažeidimai byloje nebuvo nustatyti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekęs plotas – 2,81 kv. m, kuris nežymiai mažesnis nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m norma. Byloje nenustatyta, jog Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kurioje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę. Buvimo Pravieniškių PN-AK laikotarpiu pareiškėjas turėjo galimybę pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o būti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku. Byloje nenustatyta, kad pataisos namuose būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose. Taigi, pareiškėjas turėjo tam tikrą judėjimo laisvę. Tuo tarpu ribota erdvė sąlyginai gali būti kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui miego metu tenkantį santykinai mažą gyvenamąjį plotą iš dalies kompensavo nemaži miegamojo išmatavimai bei pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Pravieniškių PN-AK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu ar kitų jo laikymo sąlygų. Be to, byloje nenustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

27. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nustatyto pažeidimo mastą, pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

III. 28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

29. Pareiškėjas apeliacinį skundą bei papildomus paaiškinimus grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjui buvo padaryta žymiai didesnė žala, nes Pravieniškių PN-AK sąlygos tik blogėjo, todėl būtų teisinga priteisti pareiškėjui neturtinę žalą pinigais.

30. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie nuteistųjų skaičių, neremontuojamas patalpas, kuriose yra parazitai ir pelėsis, taip pat apie asbestą, šios aplinkybės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai.

31. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš Pravieniškių PN-AK duomenis apie sekcijos, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir nuteistųjų skaičių.

32. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pravieniškių PN-AK pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui ir pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė tik deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai vertino pagal pateiktus įrodymus.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Kalėjimų departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė sprendimą, todėl plačiau dėl pareiškėjo skundo teiginių nepasisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 4 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d., atlyginimo.

35. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui 81 parą trūko 0,29 kv. m gyvenamojo ploto, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

36. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą pateikė pareiškėjas, kuris teigia, kad higienos normų pažeidimai turi būti vertinami jo naudai, jam buvo padaryta daug didesnė žala, todėl neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais.

37. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai nustatė bei išnagrinėjo reikšmingas bylai aplinkybes, susijusias su senaties termino taikymu, minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, skaičiavimu, asbesto bei parazitų vertinimu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir aplinkybių vertinimui bei padarytoms išvadoms, todėl papildomai jų nekartoja ir dėl jų nepasisako.

40. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš atsakovo duomenis apie sekcijos, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir nuteistųjų skaičių. Teisėjų kolegija dėl šio prašymo pažymi, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 22 d. buvo įpareigojęs Pravieniškių PN-AK pateikti visą su ginču susijusią medžiagą. Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą pateikė duomenis apie gyvenamųjų kambarių, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei miegamųjų vietų skaičių. Pateikta informacija leido teismui įvertinti aplinkybes, sprendžiant dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo prašymo nedetalizuoja. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti šio pareiškėjo prašymo.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo aplinkybių dėl higienos normų pažeidimų vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų (pvz., pelėsio, ventiliacijos) pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles, todėl pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-520/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017 ir kt.). Šiuo atveju pareiškėjas nurodė, kad gyvenamuosiuose kambariuose, kuriuose jis buvo laikomas, buvo netinkama ventiliacija, pelėsis ir grybelis, nedažytos, išpuvusios grindys, kiauri langai, tačiau atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo teiginius dėl higienos normų pažeidimų. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas buvo laikomas gyvenamuosiuose kambariuose, kurie neatitiko higienos normų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada šioje dalyje yra nepagrįsta ir šalintina.

42. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

43. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į nurodytus EŽTT išaiškinimus, pareiškėjo individualią situaciją, konkrečius konstatuotus neteisėtus veiksmus, suteikiamą judėjimo laisvę pataisos įstaigose, tam tikrais atvejais apsiriboja teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2259-1062/2018, 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2113-662/2015 ir kt.).

45. Nagrinėjamoje byloje nustatytas vienam asmeniui turinčios tekti gyvenamojo ploto normos pažeidimas, taip pat liko nepaneigti pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų pažeidimų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kurioje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę. Buvimo Pravieniškių PN-AK laikotarpiu pareiškėjas turėjo galimybę pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o būti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku. Byloje nenustatyta, kad pataisos namuose būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose. Taigi, pareiškėjas turėjo tam tikrą judėjimo laisvę. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pareiškėjui trūkusio gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista intensyviai (pagal nacionalinius teisės aktus nustatyto ploto trūkumas sudarė 0,29 kv. m). Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Pravieniškių PN-AK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ir higienos normų pažeidimų. Nors pareiškėjas teigia, kad sutriko jo sveikata dėl kalinimo sąlygų, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių šiuos pareiškėjo teiginius.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl pareiškėjo nurodytų higienos normų pažeidimų, tačiau teisingai pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas ir pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. O. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius