Legislator Case Law & Legislation
0b272919-231a-4626-b9a7-e37ea27fdd83 AI generated

0b272919-231a-4626-b9a7-e37ea27fdd83 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 0b272919-231a-4626-b9a7-e37ea27fdd83
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. spalio 21 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. K. 2022 m. liepos 29 d. nutarimas, kuriuo R. I. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2022 m. birželio 26 d. 10.42 val., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 0,54 (± 0,017) promilės neblaivumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punkto reikalavimÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Legislator headnote

AI generated

0b272919-231a-4626-b9a7-e37ea27fdd83 · Klaipėdos apygardos teismas: Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. I. praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. spalio 21 d. nutartį, taip pat priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-251-606/2022

Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00052-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. I. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. spalio 21 d. nutarties,

n u s t a t ė :

1. Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. spalio 21 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. K. 2022 m. liepos 29 d. nutarimas, kuriuo R. I. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2022 m. birželio 26 d. 10.42 val., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 0,54 (± 0,017) promilės neblaivumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punkto reikalavimÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. I. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartį, taip pat priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Apeliantas nurodo, kad pareigÅ«nų naudotas alkotesteris turi paklaidÄ , kuri matavimo diapazone nuo 0,01 iki 1,00 yra ± 0,017 prom., iki sertifikato galiojimo laiko buvo likę vos apie vienas mėnuo. Paskutinis prietaiso patikrinimas buvo atliktas 2022 m. sausio 28 d., tai turi tiesioginę įtakÄ rodmenų patikimumui ir paklaidos diapazonui. Siekiant gauti tikslius rezultatus naudojant alkotesterį, turi bÅ«ti įsitikinama, ar 15 min. prieÅ¡ tikrinimÄ asmuo vartojo kokius nors skysčius ar maistÄ . Tokių duomenų byloje nėra. Tai yra reikÅ¡mingos aplinkybės, į kurias tiek ikiteisminės institucijos pareigÅ«nas, tiek teismas neatsižvelgė, dėl to buvo priimta neteisinga nutartis.

2.2. Apeliantas sutinka su tuo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 3356/2022(01) užfiksuoti duomenys pagrindžia neblaivumo faktÄ , tačiau apie tai, kad iÅ¡vakarėse vartojo alkoholį neneigė ir pats. Teismas teisingai konstatavo, kad iÅ¡ kraujo mėginio jam buvo nustatyta leistina vairuoti alkoholio norma – 0,29 promilės, ir tai iÅ¡ esmės paneigia alkotesterio parodymus. Tačiau nepaisant teisingai konstatuotos aplinkybės apie leistinÄ normÄ , teismas į tai neatsižvelgė. Aptarta aplinkybė yra itin reikÅ¡minga dėl pačios atsakomybės diferencijavimo, nes iki 0,41 promilės asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn.

2.3. Apelianto teigimu, bylose, susijusiose su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, patikrinimo alkoholio matuokliu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Å ie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais. IÅ¡ kraujo mėginio jam buvo nustatyta leistina vairuoti alkoholio norma – 0,29 promilės. Tai, kad tai yra leistina norma, konstatavo ir pats teismas. Teismui kilo pareiga vertinti ne tik alkotesterio duomenis, bet ir kraujo tyrimo duomenis, kurių teisingumas nėra paneigtas. Teismas konstatavo aplinkybę apie tai, kaip mažėjo alkoholio pasiÅ¡alinimas. Tačiau pažymima, kad teismas neturi specialių žinių apie tai, o formaliai taikant Vidmarko formulę, reikalinga žinoti tam tikrus asmens rodiklius, pvz., Å«gį, svorį. Apeliantas abejoja, ar teismas turėjo prerogatyvos spręsti, kaip konkretaus asmens fiziologija veikia, ir kaip ji absorbuoja, paÅ¡alina alkoholį, kaip mažėja konkretaus asmens promilių kiekis. Ekspertizė nagrinėjamoje byloje atlikta nebuvo. Teismas savo nutartį grindė ir teismų praktika, jÄ citavo, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad Å¡i praktika yra 2008 – 2009 metų. Todėl, apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino alkotesterio rodmenis prioritetiniu įrodymu lygindamas juos su kraujo tyrimu.

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

5. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

6. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. I. tvirtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 3356/2022(01) užfiksuoti duomenys pagrindžia neblaivumo faktÄ , tačiau iÅ¡ kraujo mėginio jam buvo nustatyta leistina vairuoti alkoholio norma – 0,29 promilės, ir tai iÅ¡ esmės paneigia alkotesterio parodymus, kurie nėra patikimi, todėl jam administracinio nusižengimo teisena turi bÅ«ti nutraukta.

7. Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo kontrolę reglamentuojančių Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklių) 2.3 punkte numatyta, kad policijos pareigÅ«nai nustato, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus, metrologiÅ¡kai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iÅ¡kvėptame ore esančiÄ etilo alkoholio koncentracijÄ (2022 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 408 redakcija). Å ių Taisyklių 4 punkte numatyta, kad policijos pareigÅ«nas per tikrinimÄ nustatęs, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamÄ Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimÄ . Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimÄ nustatyta asmens iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iÅ¡ nustatytų per pirmÄ jį ir pakartotinį tikrinimÄ (2020 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1375 redakcija).

8. Nagrinėjamu atveju 2022 m. birželio 26 d. policijos pareigÅ«nams sustabdžius R. I. vairuojamÄ automobilį, alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0020, kurio patikros sertifikatas galiojo iki 2022 m. liepos 28 d. (b. l. 45), buvo patikrintas R. I. blaivumas, ir 10.24 val. jam buvo nustatytas 0,64 promilės (su ± 0,017 promilės paklaida 0,62), o 10.42 val. – 0,54 promilės (su ± 0,017 promilės paklaida 0,52) girtumas (b. l. 18), t. y., praėjus ir 18 minučių po to, kai R. I. neblaivumas alkotesteriu buvo patikrintas pirmÄ kartÄ , jam su ± 0,017 promilės paklaida nustatytas vis dar 0,52 neblaivumas, ir jis virÅ¡ijo leistinÄ vairuoti – 0,4 promilės – ribÄ .

9. IÅ¡ 2022 m. birželio 26 d. VšĮ „ (duomenys neskelbtini)“ medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto nustatyta, kad savo noru nuvykus į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , 2022 m. birželio 26 d. 11.48 val., t. y. praėjus valandai ir penkioms minutėms po to, kai R. I. policijos pareigÅ«nai alkotesteriu nustatė 0,54 promilės (su ± 0,017 promilės paklaida 0,52) neblaivumÄ , ligoninėje alkotesteriu „Drager Alcotest“ jam buvo nustatytos 0,28 promilės, o praėjus dar penkiolikai minučių – 12.03 val. – nustatytos 0,22 promilės. 11.47 val. buvo paimtas ir R. I. kraujo mėginys. R. I. nurodė, kad paskutinį kartÄ alkoholį vartojo 2022 m. birželio 25 d. 22.30 val. (b. l. 16–17). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 3356/2022(01) konstatuota, kad 2022 m. birželio 26 d. 11.47 val. paimtame R. I. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,29 promilės etilo alkoholio (b. l. 24).

10. Pažymėtina, kad papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0020, kuriuo buvo nustatytas R. I. neblaivumas, patikros sertifikatas galiojo iki 2022 m. liepos 28 d. (b. l. 45). Nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog vartojo alkoholio iÅ¡ vakaro, neneigė ir pats R. I.. Pažymėtina, kad iÅ¡ neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad ir įvykio metu R. I. vis dar buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas (b. l. 23). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kai policijos pareigÅ«nai įtaria, jog asmuo yra neblaivus, jo neblaivumas nustatomas ne tik vizualiai, bet ir alkotesteriu, todėl netgi praėjus atitinkamam laiko tarpui, asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje dar kartÄ patikrinus alkotesteriu asmens neblaivumÄ ir nustačius, kad neblaivumo laipsnis yra sumažėjęs, galbÅ«t yra leistinas, savaime nereiÅ¡kia, kad jis buvo blaivus ir vairavimo metu, nes per atitinkamÄ laikÄ alkoholio kiekis iÅ¡kvėptame ore, kartu ir kraujyje, atitinkamai mažėja. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktikÄ , teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi bÅ«ti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens bÅ«senÄ vairavimo metu, o medicininės apžiÅ«ros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikÅ¡mingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieÅ¡ tam tikrÄ laiko tarpÄ (pvz., kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013).

11. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog žmogaus organizmas per valandÄ paÅ¡alina apie 0,15 – 0,2 promilės alkoholio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-12-2013). Akcentuotina, kad bÅ«tų pagrindo abejoti, jog policijos pareigÅ«nams patikrinus alkotesteriu R. I. blaivumÄ , alkotesterio rodmenys galbÅ«t buvo netikslÅ«s, jei medicinos įstaigoje, praėjus tam pačiam laikui, t. y. 11.48 val. alkotesteriu R. I. bÅ«tų nustatyta 0 promilių bei paimtame R. I. kraujyje bÅ«tų nustatyta taip pat 0 promilių etilo alkoholio arba visiÅ¡kai arti 0 promilių. Tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog R. I. nuvykus į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praėjus tam tikram laiko tarpui, tiek iÅ¡kvėptame ore, tiek kraujyje alkoholio koncentracija buvo tik sumažėjusi, t. y. praėjus vienai valandai penkioms minutėms, iÅ¡kvėptame ore alkoholio koncentracija proporcingai mažėjo, ir R. I. alkotesteriu buvo nustatytos vis dar 0,28 promilės, o praėjus dar penkiolikai minučių – 0,22 promilės. Tokie rezultatai visiÅ¡kai neprieÅ¡tarauja ir specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotiems duomenims, kai R. I. paėmus kraujÄ po valandos keturių minučių po to, kai jam alkotesteriu buvo nustatytas 0,54 promilės (su ± 0,017 promilės paklaida 0,52) neblaivumas, t. y. 11.47 val. jo paimtame kraujyje nustatyta vis dar mažiausia koncentracija – 0,29 promilės – etilo alkoholio.

12. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas iÅ¡samiai sulygino R. I. alkotesteriu nustatytus neblaivumo duomenis, kurie buvo užfiksuoti alkotesteriu policijos pareigÅ«nų ir VšĮ (duomenys neskelbtini) medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte, taip pat specialisto iÅ¡vadoje iÅ¡tirto jo kraujo rezultatus, atsižvelgdamas į tai, kad praėjus tam tikram laiko tarpui, atitinkamai mažėja ir neblaivumo laipsnis, Å¡iuos duomenis vertino ir su kitais aptartais bylos duomenimis, ir Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, jog R. I. automobilio vairavimo metu buvo nustatytas 0,54 promilės (su ± 0,017 promilės paklaida 0,52) neblaivumas, kuris atitinkamai mažėjo, ir tai visiÅ¡kai neprieÅ¡tarauja policijos pareigÅ«nų alkotesteriu užfiksuotiems duomenims, t. y. kad 2022 m. birželio 26 d. 10.42 val., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) , vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 0,54 (± 0,017) promilės neblaivumas, kuris neabejotinai virÅ¡ijo leistinÄ vairuoti – 0,4 promilės – ribÄ .

13. Nagrinėjamu atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiÅ¡kai, objektyviai ir iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad R. I. padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , jo veika kvalifikuota teisingai, jis pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai.

14. Kartu pažymėtina, kad teismui konstatavus, jog asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju R. I. administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukiama, prieÅ¡ingai, konstatuota, kad jis padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , todėl R. I. priteisti patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir R. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė