0b26cc5e-130d-4cf7-9f86-7010eae50feb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1646-1019/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25551-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė, sekretoriaujant Jolantai Žilienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. G., jo atstovui advokatui Gediminui Pranevičiui, atsakovui R. G., trečiojo asmens BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokato padėjėjai Milenai JuÅ¡kaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje nuotoliniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

G. ieÅ¡kinį atsakovui R. G. dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas R. G. iÅ¡vestiniu ieÅ¡kiniu, galutinai patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo trečiojo asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 90 519,70 Eur nuostolių, 5% dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (Dok-(duomenys neskelbtini); 2021-04-29 parengiamasis teismo posėdis).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad iÅ¡vestiniu ieÅ¡kiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovės) akcininkas, ieÅ¡kovas R. G., kreipiasi siekdamas, kad Bendrovei bÅ«tų atlyginta žala, padaryta neteisėtais (duomenys neskelbtini), atsakovo R. G., veiksmais. IeÅ¡kovui priklauso 50 proc. Bendrovės akcijų, taigi ieÅ¡kovas turi neabejotinÄ teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį Bendrovės interesais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), t.y. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) R.

G., Å¡ias pareigas einantis nuo (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama Bendrovės bankroto byla. IeÅ¡kovas yra įsitikinęs, kad Bendrovę prie bankroto privedė R. G. netinkamas Bendrovės valdymas, pasireiÅ¡kiantis per nesÄ Å¾iningus ir neteisėtus veiksmus. IÅ¡ Bendrovės bankroto byloje anksčiau veikusio turto administratoriaus V. K. ieÅ¡kovui tapo žinoma, kad Bendrovės (duomenys neskelbtini) R. G. neteisėtais veiksmais pasididino sau iÅ¡mokamÄ atlyginimÄ , t.y. nepaisydamas ABÄ® nuostatų, nesuÅ¡aukęs visuotinio akcininkų susirinkimo, padidino sau iÅ¡mokamÄ atlyginimÄ nuo 300 Eur (į rankas) iki 2000 Eur (į rankas).

Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė. Paneigti kaltės prezumpcijÄ pareiga tenka bendrovės vadovui. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas akivaizdžiai veikė nesÄ Å¾iningai ir supainiojo Bendrovės turtÄ su savo turtu, t.y. nepaisydamas ABÄ® 37 straipsnio 3 dalies, kad bendrovės vadovo atlygis yra nustatomas visuotinio akcininkų susirinkimo, neteisėtai pasisavino Bendrovės lėšas. IeÅ¡kovas pateikia finansininko atliktus skaičiavimus, kurie buvo atlikti pagal pateiktÄ VSDFV iÅ¡raÅ¡Ä .

Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t.y. neteisėtai sau iÅ¡mokėto atlyginimo, atsakovas Bendrovei padarė žalos, kuri sudaro 90 519,70 Eur. Atsakovas atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodo, kad ieÅ¡kovo atstovas atstovavo ieÅ¡kovÄ (duomenys neskelbtini) vykusiame neeiliniame akcininkų susirinkime. Neeilinis akcininkų susirinkimas buvo suÅ¡auktas laikantis visų ABÄ® nuostatų (nustatytų akcininkų susirinkimo ir laikantis reikalingų tvarkų), ieÅ¡kovas apie neeilinį akcininkų susirinkimÄ buvo tinkamai informuotas, neeiliniame akcininkų susirinkime dalyvavo ieÅ¡kovo atstovas, antstolė Asta StaniÅ¡auskaitė.

IeÅ¡kovas aplinkybes apie atsakovui mokamÄ atlyginimo dydį žinojo net nuo (duomenys neskelbtini) m., kas yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį. Pagal CPK 1.125 straipsnį sutrumpintas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytas neeilinio akcininkų sprendimas nėra pripažintas negaliojančiu (o toks reikalavimas ir nėra reiÅ¡kiamas), ieÅ¡kovas apie tai, kad atsakovui (duomenys neskelbtini) neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu (laikantis visų įstatymo normų) nustatytas atlyginimas (duomenys neskelbtini) (atsakovui) 2000 Eur „į rankas“ atskaičius mokesčius, seniai žinojo (net ketverius metus), todėl ieÅ¡kiniui turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas.

Atsakovas atsiliepime prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Trečiojo asmens atstovas bankroto administratorius P. P. atsiliepimu ieÅ¡kinį palaiko, mano, kad byloje yra bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti faktines aplinkybes, kurios gali turėti reikÅ¡mės ateityje ginant kreditorių interesus. 2021-04-29 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) m.

įsteigė įmonę, ji veikė pelningai, investavo apie (duomenys neskelbtini) mln. Eur; ieÅ¡kovas iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini), siekdamas gauti užsakymų. (duomenys neskelbtini) m. sužinojo, kad atsakovas įsteigė įmonę (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas pareikalavo dokumentų. Tam, kad neduotų, atsakovas inicijavo civilinę bylÄ â€“ akcijų priverstinį pardavimÄ . IeÅ¡kovas inicijavo (duomenys neskelbtini) m. įmonės veiklos tyrimÄ , kad atsakovas bÅ«tų nuÅ¡alintas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų.

Nuo (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui atsakovas neteikė jokios informacijos apie įmonę. IeÅ¡kovas visÄ laikÄ norėjo nuÅ¡alinti (duomenys neskelbtini), o atsakovas įrodinėja, kad norėjo jam padidinti darbo užmokestį. IeÅ¡kovas sutiko naujam direktoriui mokėti 2000 Eur darbo užmokestį, viena iÅ¡ sÄ lygų direktoriui, kad bÅ«tų su aukÅ¡tuoju iÅ¡silavinimu. R. G. imitavo, kad ieÅ¡kovas trukdo daryti verslÄ . Vyko akcininkų susirinkimas, kuriame buvo kalbama apie naujo direktoriaus darbo užmokestį, pagrindinė sÄ lyga – aukÅ¡tasis iÅ¡silavinimas.

Susirinkime dalyvavo ieÅ¡kovo advokatas. Advokatas informavo, kad gavo protokolÄ , kuris neatitinka to, kas buvo kalbėta, todėl atsakovui siuntė pastabas, o atsakovas nieko neatsakė. IeÅ¡kovas negaudavo jokios informacijos iÅ¡ atsakovo. Apie didesnį darbo užmokestį sužinojo iÅ¡ nemokumo administratoriaus. Atsakovas nesivadovavo pastabomis, neinformavo, kad nesutinka su pastabomis. Kalbėjo su atsakovu – atsakovas pasijuokė, kad teismas uždraudęs gauti informacijÄ apie darbuotojų darbo užmokestį, nes neva konfidenciali informacija, todėl neteikė informacijos.

Davė suprasti, kad darbo užmokestis nepadidintas. IeÅ¡kovas galvojo, kad atsakovas gauna nepadidintÄ darbo užmokestį. Su advokatu buvo aptarę, kad naujam direktoriui darbo užmokestis apie 2000 Eur. Tuo metu vyko įmonės veiklos tyrimo byla. IeÅ¡kovas norėjo (duomenys neskelbtini) nuÅ¡alinti. Tikrai nebuvo valia didinti darbo užmokestį. IeÅ¡kovo teigimu, susirinkimo turinį žinojo iÅ¡ advokato, žinojo, kas buvo sutarta. VisÄ laikÄ buvo kalbėta apie didesnį darbo užmokestį, jei bus pelnas.

Jokių naujų susirinkimų nebuvo. Neteikė informacijos sÄ moningai po to, kai klausė, kokia atsakovo alga; atsakovas paÅ¡aipiai atsakydavo, kad ieÅ¡kovui laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždrausta žinoti. 2021-04-29, 2021-07-15 teismo posėdžių metu ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ advokatas palaikė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovas be pagrindo darbo užmokestį pasiskyrė sau. Pagal Darbo kodekso 101 straipsnio nuostatas, darbo užmokestis vadovui turi bÅ«ti nurodytas darbo sutartyje, pagal Darbo kodekso 102 straipsnį, darbo sutartį pasiraÅ¡o įgaliotas asmuo.

Ä®statuose specifinių sÄ lygų nėra. Direktorius pats su savimi gali darbo sutartį pasiraÅ¡yti, tik jei vienas akcininkas. Å iuo atveju – du akcininkai, todėl darbo sutartį turi pasiraÅ¡yti įgaliotas asmuo. Apie darbo užmokesčio padidinimÄ sužinojo iÅ¡ bankroto medžiagos, kai bankroto administratorius sprendė klausimÄ dėl kreditorinių reikalavimų; netvirtino, nes kilo klausimas dėl darbo užmokesčio didinimo. (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkime ieÅ¡kovÄ atstovavo advokatas.

Minėto susirinkimo metu diskutuota daugybė klausimų, taip pat ir dėl vadovo atlyginimo. Svarbi ieÅ¡kovo raÅ¡ytinė pozicija. (duomenys neskelbtini) m. buvo pradėtas juridinio asmens veiklos tyrimas dėl netinkamo direktoriaus elgesio; valia ieÅ¡kovo buvo aiÅ¡ki – jam netiko Å¡is (duomenys neskelbtini). Buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieÅ¡kovo atžvilgiu, apribojo jam informacijos gavimÄ apie įmonės veiklÄ . Galėjo dalyvauti tik akcininkų susirinkime. Susirinkimas truko kelias valandas; buvo kalbama apie naujÄ direktorių, apie konkurencingÄ darbo užmokestį.

IÅ¡ viso chaoso prabalsavo. Po kurio laiko, gavęs protokolÄ , pateikė pastabas. (duomenys neskelbtini) raÅ¡tas atspindi iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ susirinkimo metu. Tokia buvo akcininko valia. Apie tai buvo diskutuota susirinkimo metu. Pateikus pastabas, negavo jokio atsakymo. Atsakovas nurodo, kad neva susirinkimo sprendimÄ turėjo ginčyti per 3 mėnesius, tačiau, pasak advokato, siekiant ginčyti, reikia žinoti, kÄ ginčyti. Pastabos pateiktos laiku. Dėl pastabų turėjo bÅ«ti iÅ¡vada. Jei bÅ«tų pateikę iÅ¡vadÄ , bÅ«tų galima ginčyti, tačiau negavo jokios informacijos.

IeÅ¡kovas, negavęs atsakymo, manė, kad niekas nevyko. AtsakovÄ atstovavo advokatė. Advokato teigimu, darbo užmokestis direktoriui keliamas, kai yra:

1) sandoris – darbo sutartis;

2) sutartis įgalioto asmens pasirašyta;

3) valdymo organo valia. Pirma, nėra darbo sutarties - administratoriui neperduota, atsakovas neteikė. Antra, nebuvo akcininkų susirinkimo dėl įgalioto asmens. Neturėjo pagrindo didinti darbo užmokesčio. Akcininko valia gali keistis, bet nėra sandorio. Gavo laišku pastabas, kad ieškovo valia buvo neskirti didesnio darbo užmokesčio atsakovui. (duomenys neskelbtini) mokėjo darbo užmokestį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nors jos nedirbo įmonėje. Vadinasi, be teisėto pagrindo pasiskyrė sau darbo užmokestį.

Žala paskaičiuota pagal tai, kiek atsakovui iÅ¡mokėta. Mokesčių nepraÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti. Pasak advokato, garso įraÅ¡e, stenogramoje nėra, kad buvo balsuojama, jog atsakovas gautų 2000 Eur darbo užmokesčio į rankas ir paskiriant įgaliotu asmeniu. Susirinkimo metu buvo kalba apie darbo užmokestį, kad pritrauktų naujÄ direktorių į įmonę. Viskas turi bÅ«ti įvertinama visame kontekste – vyko byla dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Dėl protokolo teikė pastabas, atsakovas nesureagavo.

Susitarė dėl darbo užmokesčio bendrÄ ja prasme, o ne konkrečiai atsakovui. IÅ¡ stenogramos nėra duomenų, kad darbo užmokestis bÅ«tų didinamas atsakovui; valia buvo jo nedidinti atsakovui. Po (duomenys neskelbtini) susirinkimo buvo teikiamas raÅ¡tas, nes atsakovas juokėsi, kad paskyrė jam 2000 Eur, dėl to iÅ¡kart patikslino, apie kÄ buvo diskutuota. Tai dar kartÄ Ä¯rodo valiÄ â€“ tokia pati prieÅ¡ susirinkimÄ , susirinkimo metu, po jo. Buvo daug bylų dėl to, kad atsakovas neteikia informacijos, neatlieka audito, todėl nebuvo kalbos apie atlyginimo didinimÄ atsakovui.

Papildomai nurodė, kad kai vyko susirinkimas, ieÅ¡kovo pozicija buvo ta, kad atsakovui reikia atsistatydinti. Atsakovas nedarė privalomo audito, neteikė akcininkui informacijos, dėl to nežinojo apie tai, kad pasididino darbo užmokestį. Tarp akcininkų vyko konfliktas – ieÅ¡kovas siekė paskirti naujÄ direktorių. Kadangi nėra darbo sutarties, nėra pinigų mokėjimo teisinio pagrindo. Nors atsakovas teigia, kad administratorius sunaikino darbo sutartį, bet jis nesikreipė į policijÄ . Direktorius, kuris turi įtakÄ finansams, nurodė jam mokėti daugiau nei priklauso.

Žala paskaičiuota be mokesčių, kÄ gavo atsakovas. IeÅ¡kovo advokatas paaiÅ¡kino, kad iÅ¡vados negavo nei advokatas, nei akcininkas. Bankroto administratorius nerado tokio dokumento. 2021-07-15, 2021-09-30 teismo posėdžių metu atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu. Papildomai paaiÅ¡kino, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas yra aukÅ¡tesnis už darbo sutartį. Darbo sutartis buvo, nežino, kodėl administratorius nepateikė. Po susirinkimo buvo iÅ¡siųstas protokolas dalyviams.

Susirinkimo sprendimas nepanaikintas, galiojantis. IeÅ¡kovas galėjo ginčyti per 3 mėnesius. Susirinkimas buvo teisėtas. Buvo sudaryta darbo sutartis ir mokamas darbo užmokestis. Pagal ABÄ® akcininkų sprendimas yra įpareigojantis vykdyti. IeÅ¡kovas žinojo apie didesnį darbo užmokestį. Susirinkimo metu spręsti gal 4-5 klausimai. IeÅ¡kovas pateikė naujo direktoriaus kandidatÄ , bet buvo netinkamas. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) siekė „užvaldyti“ įmonę ir kad dirbtų jo žmogus, bandė visais bÅ«dais nuÅ¡alinti atsakovÄ .

Susirinkime diskusijos buvo tik dėl sumos, o ne apie tai, ar atsakovui skirti. Atsakovas sprendė, kad susirinkimo metu kalbėta apie jo darbo užmokestį, nes susirinkimo metu (duomenys neskelbtini) buvo atsakovas. Pastabas gavo, ar teikė iÅ¡vadas, neatsimena, viskÄ kontroliavo advokatai. Teikė iÅ¡vadÄ , bet nėra įrodymų, kad siuntė ieÅ¡kovui. ViskÄ siųsdavo elektroniniu paÅ¡tu. Pats ieÅ¡kovas nesikreipė, kodėl negavo iÅ¡vadų. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad darbo sutarties pakeitimas yra pasiraÅ¡ytas, neatsimena, kada ir kas pasirašė.

Kokiu būdu įgaliotas asmuo – neatsimena. Atsakovas darbo sutartį matė prieš 2-3 metus. Savo darbo sutarties egzempliorių laikė įmonėje. Atsakovas paaiškino, kad įmonėje niekada nebuvo fiksuotų darbo inspekcijos pažeidimų, kad būtų dirbama be darbo sutarties. Ginčas yra dėl darbo užmokesčio; administratorius nepateikė darbo sutarties, todėl reikia vadovautis kitais įrodymais. Nėra ginčo, kad darbo sutartis buvo, ji neginčijama, tai įrodo, kad dirbo teisėtai, buvo mokami mokesčiai nuo darbo užmokesčio.

Jo darbo užmokestį nustato akcininkų susirinkimas – susirinkimas įvyko, buvo balsuota, sprendimas nebuvo ginčijamas įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovui neatrodo keista, kad jį norėjo akcininkas atÅ¡aukti iÅ¡ pareigų ir tuo pačiu pakelti darbo užmokestį. Jo darbo užmokestis buvo (duomenys neskelbtini) alga. 2021-09-30 posėdžio metu trečiojo asmens atstovė palaikė ieÅ¡kinį. Papildomai nurodė, kad civilinės atsakomybės sÄ lygos įrodytos:

1) neteisėti veiksmai – skirtingos pozicijos, kas spręsta su pastabų pateikimu, nėra įrodymų apie iÅ¡vadų gavimÄ , pateikimÄ , iÅ¡skyrus paaiÅ¡kinimus. Nėra tokio įrodymo, taip pat akcininkų valios padidinti darbo užmokestį. Atsakovas sutiko, kad gavo pastabas, bet nuo (duomenys neskelbtini) buvo mokamas didesnis darbo užmokestis, kuriam nebuvo akcininko pritarimo. Dėl darbo sutarties pakeitimo, kas bebÅ«tų pasirašęs, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes nebuvo akcininkų sprendimo.

Akcininkų susirinkimas turėjo įgalioti asmenį pasiraÅ¡yti su atsakovu darbo sutartį. Administratorius įrodė, kad atsakovas darbo sutarties nepateikė, o jei teikė, turi įrodyti atsakovas. Vienas egzempliorius turi bÅ«ti pas atsakovÄ . Neteisėta veika – davė nurodymÄ iÅ¡mokėti didesnį darbo užmokestį. Kita vertus, atsakovas patvirtino, kad gavo tokį darbo užmokestį. Žalos dydis tikslus, aiÅ¡kus, nėra ginčo, kad tokį dydį gavo. Nėra ginčo dėl dydžio. Priežastinis ryÅ¡ys – jei nebÅ«tų tokių veiksmų, nebÅ«tų žalos.

Akcininkas nebuvo patenkintas (duomenys neskelbtini) darbu. Jei ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai įvardija, kad nepatenkintas (duomenys neskelbtini) veikla, kaip tuomet gali paaiÅ¡kinti 7 kartus didesnę algÄ . Akcininko nepasitikėjimas (duomenys neskelbtini) yra ilgametis. Kaltė preziumuojama – nepaneigė atsakovas. Jei visi dokumentai yra, bet atsakovas jų neteikia, turi bÅ«ti taikoma contra spoliatorem principas. Dėl senaties – iÅ¡vada nebuvo gauta, todėl netaikoma, o žalos senatis – 3 metai nuo sužinojimo.

Pažymėjo, kad iÅ¡vadÄ privaloma gauti, kuri turi bÅ«ti prie protokolo. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini) bei jomis prekiaujanti įmonė, kurios akcijos lygiomis dalimis priklauso dviem asmenims: 50 proc. ieÅ¡kovui R. G. ir 50 proc. atsakovui R. G. Atsakovas R. G. nuo (duomenys neskelbtini) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė kaip įmonės akcininkas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ akcininkas turi teisę reikÅ¡ti iÅ¡vestinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo bendrovei už bendrovės vadovo ir (ar) valdybos narių pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ ir po to, kai iÅ¡kelta bankroto byla, ypač tuo atveju, kai ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia įmonės administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga).

Byloje nėra duomenų, kad trečiojo asmens nemokumo administratorius bÅ«tų teikęs tapataus reikalavimo ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , uždraudimas bankrutuojančios įmonės akcininkui pasinaudoti teise reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo neatitiktų Å¡io instituto esmės ir paskirties, pažeistų akcininko turtinius interesus, apribotų jo teisių ir teisėtų interesų gynimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2009).

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas, kaip trečiojo asmens 50 procentų akcijų savininkas, nepaisant to, kad trečiajam asmeniui iÅ¡kelta bankroto byla, siekdamas apginti bendrovės interesus, turi teisę teikti iÅ¡vestinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti trečiojo asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 90 519,70 Eur nuostolių dėl neteisėtų įmonės (duomenys neskelbtini) veiksmų. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad atsakovas, bÅ«damas įmonės (duomenys neskelbtini), neteisėtai pasididino savo darbo užmokestį, tuo padarydamas įmonei 90 519,70 Eur žalÄ .

Atsakovas, nesutikdamas su reikalavimais, teigė, kad jo darbo užmokestis buvo padidintas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti iÅ¡imtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organÄ , t. y. vadovÄ ) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Ginčo atveju sprendžiama dėl bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įmonės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui;

įmonę ir vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; ar įmonės vadovas konkrečiu atveju tinkamai vykdė savo pareigas, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002; 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

Pagal bylos duomenis nustatyta ir atsakovas neginčija ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, jog jam nuo (duomenys neskelbtini) buvo mokamas 2000 Eur mėnesinis darbo užmokestis (CPK 187 straipsnis, 177 straipsnis). Atsakovas nurodo, kad toks darbo užmokestis jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, Å¡iÄ aplinkybę grindžia susirinkimo protokolu ir garso įraÅ¡u. IeÅ¡kovo teigimu, jis niekada nesutiko, kad atsakovui bÅ«tų padidintas darbo užmokestis, po neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ieÅ¡kovas teikė pastabas, tačiau, negavęs iÅ¡vadų į pastabas, laikė, kad protokolas priimtas su pastabom.

Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo atsakomybės jam, ieškovo (įmonės akcininko) teigimu, neteisėtai pasididinus darbo užmokestį. Teismas pažymi, kad atsakovas, teigdamas, jog jam buvo nustatytas didesnis darbo užmokestis, turi tai įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Kita vertus, ieškovas turi teisę, atsižvelgdamas į atsakovo teikiamus argumentus bei įrodymus, taip pat teikti savuosius, paneigiančius atsakovo teikiamus. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organui, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jis atliko.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir darbo apmokėjimo tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007).

Pagal Darbo kodekso (toliau – ir DK) 101 straipsnio 1 dalį su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, dirbančiu atlygintinai, privalo bÅ«ti sudaryta darbo sutartis. Darbo sutartį su juridinio asmens vadovu juridinio asmens vardu pasiraÅ¡o juridinio asmens steigimo dokumentuose ar įstatymuose nurodytas kompetentingo juridinio asmens valdymo organo įgaliotas asmuo (DK 102 straipsnis). Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 3 dalimi, bendrovės vadovÄ renka ir atÅ¡aukia bei atleidžia iÅ¡ pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas).

Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo) (ABĮ 37 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais, o darbo sutarties pakeitimai taip pat daromi raštu (DK 43 straipsnio 2 dalis).

Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai – visuotinis akcininkų susirinkimas ir įmonės vadovas, nei valdyba, nei stebėtojų taryba nebuvo sudarytos. Akcinės bendrovės akcininkams nuosavybės teise priklauso akcijos. Jie, kaip savininkai, kontroliuoja bendrÄ turtÄ â€“ įmonę. Akcininkai priima sprendimus, kurie yra vertinami kaip savininkų sprendimai ir turi bÅ«ti priimami visuotiniame akcininkų susirinkime (ABÄ® 27 straipsnis), o įforminami suraÅ¡ant visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ (ABÄ® 29 straipsnio 1 dalis).

ABÄ® 29 straipsnis numato visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo reglamentavimÄ . Å io straipsnio 1 dalis nustato, kad visuotiniai akcininkų susirinkimai turi bÅ«ti protokoluojami. Protokolas gali bÅ«ti neraÅ¡omas, kai priimtus sprendimus pasiraÅ¡o visi bendrovės akcininkai, taip pat kai bendrovėje yra vienas akcininkas. ABÄ® 29 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad prie protokolo turi bÅ«ti pridedama: visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sÄ raÅ¡as; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; iÅ¡ anksto raÅ¡tu balsavusių akcininkų bendrieji balsavimo biuleteniai; dokumentai, įrodantys, kaip buvo balsuota elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis; dokumentai, įrodantys, kad akcininkai buvo informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ ; pastabos dėl protokolo ir protokolÄ pasiraÅ¡iusių asmenų iÅ¡vada dėl Å¡ių pastabų.

Nagrinėjamoje byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, dėl kurio ieÅ¡kovas teikė pastabas. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar buvo akcininkų sprendimas padidinti atsakovui darbo užmokestį, svarbu ne tik akcininkų sprendimo įforminimas, visų procedÅ«rų laikymÄ sis (pastabų dėl protokolo ir iÅ¡vados dėl Å¡ių pastabų pateikimas), tačiau svarbu nustatyti ir įvertinti, kokia buvo akcininkų valia ir ar akcininkų sprendimas įformintas protokole.

IeÅ¡kovo teigimu, jis nesutiko padidinti atsakovui darbo užmokestį, susirinkime buvo svarstoma ir balsuojama dėl naujam direktoriui nustatytino darbo užmokesčio dydžio, nes jis ilgÄ laikÄ reikalavo atsakovo atsistatydinti dėl netinkamai vykdomų pareigų. Atsakovo teigimu, susirinkime buvo nuspręsta padidinti darbo užmokestį jam. Kaip matyti iÅ¡ pateikto (duomenys neskelbtini) protokolo, neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo svarstyti keturi darbotvarkės klausimai: auditoriaus ar audito bendrovės skyrimas metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti, audito paslaugų apmokėjimo sÄ lygų nustatymas;

Bendrovės plėtros strategijos (duomenys neskelbtini) tvirtinimas; atlyginimo direktoriui ir kitų direktoriaus darbo sÄ lygų nustatymas; Bendrovės direktoriaus atÅ¡aukimas. (duomenys neskelbtini) protokole nurodyta, kad trečiuoju darbotvarkės klausimu nuspręsta nustatyti Bendrovės direktoriui 2000 Eur mėnesinį atlyginimÄ atskaičius mokesčius („į rankas“). Sprendžiant dėl (duomenys neskelbtini) susirinkime priimto akcininkų sprendimo nustatyti direktoriui 2000 Eur atlyginimÄ , svarbu atsižvelgti į susirinkimo organizavimo aplinkybes, apskritai tuo metu buvusį kontekstÄ .

Remiantis (duomenys neskelbtini) PraneÅ¡imu dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimo (Dok-(duomenys neskelbtini)), susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti 2 klausimus - raÅ¡tu atsakovas informavo apie neeilinį susirinkimÄ , numatant du darbotvarkės klausimus - auditoriaus ar audito bendrovės skyrimas metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti, audito paslaugų apmokėjimo sÄ lygų nustatymas; Bendrovės plėtros strategijos (duomenys neskelbtini) tvirtinimas (praneÅ¡imas iÅ¡siųstas elektroniniu paÅ¡tu ieÅ¡kovui R.

G. ir jo atstovui advokatui Gediminui Pranevičiui). (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymo atsakovas informavo, kad, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo (akcininko) praÅ¡ymÄ papildyti susirinkimo darbotvarkę klausimu dėl Bendrovės direktoriaus atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų ir naujo direktoriaus skyrimo, susirinkimo darbotvarkė pildytina trimis papildomais klausimais – Bendrovės vadovo darbo apmokėjimo sÄ lygų nustatymas; Bendrovės vadovo kitų darbo sÄ lygų nustatymas;

Bendrovės direktoriaus atÅ¡aukimas ir naujo Bendrovės vadovo skyrimas. Minėtame raÅ¡te taip pat nurodoma, kad ieÅ¡kovo projektas siÅ«lomu klausimu nėra iÅ¡samus, kadangi jame nėra įvardijamas konkretus asmuo, kurį bÅ«tų siÅ«loma skirti Bendrovės vadovu, nėra nurodomos siÅ«lomos Bendrovės vadovo darbo santykių sÄ lygos, įskaitant naujam Bendrovės vadovui siÅ«lomas darbo apmokėjimo sÄ lygas. Akcininkas R. G. (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu Dėl akcininko R. G. nuomonės dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, be kita ko, nurodė, kad Bendrovės direktorius R.

G. veikia prieÅ¡ingai Bendrovės interesams, savo veikloje nesilaiko Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, todėl turi bÅ«ti atleistas iÅ¡ Bendrovės vadovo pareigų, siÅ«lė naujo direktoriaus atrankos procedÅ«rÄ pavesti vykdyti nepriklausomiems tretiesiems asmenims. Taigi klausimas dėl atsakovo atÅ¡aukimo iÅ¡ direktoriaus pareigų, naujo direktoriaus skyrimo, darbo sÄ lygų jam nustatymo į susirinkimo darbotvarkę įtrauktas ieÅ¡kovo, kuris aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atÅ¡aukti Bendrovės (duomenys neskelbtini) R.

G., iniciatyva. Atsakovo teigimu, (duomenys neskelbtini) buvo balsuota už darbo užmokesčio padidinimÄ bÅ«tent jam. IeÅ¡kovas su Å¡iais argumentais nesutiko ir Å¡i jo pozicija yra nuosekli nuo pat (duomenys neskelbtini) susirinkimo organizavimo pradžios. Aplinkybių, kad nebuvo valios ir sprendimo padidinti darbo užmokestį atsakovui R. G., nepaneigia ir atsakovo pateikta susirinkimo garso įraÅ¡o iÅ¡trauka (el. bylos priedas, b. l. 8; Dok-(duomenys neskelbtini)). Teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į protokole fiksuotÄ susirinkimo eigÄ ir trečiojo klausimo svarstymo metu vykusias diskusijas, garso įraÅ¡as pateiktas ne nuo trečiojo klausimo svarstymo pradžios.

IÅ¡ pateiktos garso įraÅ¡o iÅ¡traukos ir jame girdimo chaotiÅ¡kai vykusio susirinkimo konteksto nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad spręsta buvo dėl atsakovo darbo užmokesčio padidinimo. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad iÅ¡kart po vykusio susirinkimo, ieÅ¡kovo advokatas (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu Dėl akcininko R. G. nuomonės (duomenys neskelbtini) vykusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo klausimu dėl atlyginimo direktoriui ir kitų darbo sÄ lygų nustatymo patikslino, kad dabartinis Bendrovės (duomenys neskelbtini) R.

G. yra nepriimtinas akcininkui R. G. dėl jo netinkamai atliktų Bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigų, naujam direktoriui (ne R. G.) gali bÅ«ti nustatomas 2000 Eur į rankas mėnesinis atlyginimas (Dok-(duomenys neskelbtini)). Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) atsakovas R. G. elektroniniu paÅ¡tu ieÅ¡kovui ir jo atstovui iÅ¡siuntė susirinkimo protokolÄ susipažinti ir pateikti pastabas (Dok-(duomenys neskelbtini), Dok-(duomenys neskelbtini)). Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog ieÅ¡kovas laiku pateikė pastabas dėl protokolo.

Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto administratoriui atsakovo R. G. (duomenys neskelbtini) elektroniniu paÅ¡tu siųsto protokolo su pastabom (Dok-(duomenys neskelbtini)), ieÅ¡kovo atstovas advokatas Gediminas Pranevičius, be kita ko, nurodė, jog susirinkime buvo svarstoma dėl darbo užmokesčio ne R. G., o naujam direktoriui. Vadovaujantis ABÄ® 29 straipsnio 5 dalies nuostatomis, gavus pastabas dėl protokolo, turi bÅ«ti pateikiama protokolÄ pasiraÅ¡iusių asmenų iÅ¡vada dėl Å¡ių pastabų.

Pažymėtina, kad prie atsakovo turto administratoriui perduotos susirinkimo medžiagos iÅ¡vada nėra pateikta (Dok-(duomenys neskelbtini)). Atsakovas tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu (2021-07-15 teismo posėdyje) pateikė (duomenys neskelbtini) raÅ¡tÄ Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pastabų, iÅ¡ kurio matyti, kad nesutinkama su advokato Gedimino Pranevičiaus pateiktomis pastabomis (Dok-(duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovas ir jo atstovas nurodė, kad, pateikę pastabas dėl protokolo, iÅ¡vados dėl pastabų negavo.

Atsakovo teigimu, išvados turėjo būti teiktos. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo paaiškinimai, susiję su išvados dėl protokolo pastabų parengimo, siuntimo ieškovui, yra prieštaringi, nenuoseklūs, nepagrįsti jokiais kitais įrodymais. Atsakovas, 2021-07-15 teismo posėdžio metu nurodęs, kad neatsimena, ar buvo parengtos išvados, vėliau bylos nagrinėjimo metu pateikė išvadas teigdamas, kad jos turėjo būti išsiųstos ieškovui ar jo atstovui. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Atsakovo teigimu, Å¡ių įrodymų nėra galimybės pateikti, nes jis neturi elektroniniame paÅ¡te iÅ¡saugojęs iÅ¡siųstų laiÅ¡kų. Svarbu tai, kad atsakovas turto administratoriui teikė visÄ susirinkimo medžiagÄ â€“ protokolÄ , pastabas, tačiau, kaip minėta, iÅ¡vadų, kurias atsakovas pateikė teismo posėdžio metu, nėra. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad buvo pateiktos iÅ¡vados dėl protokolo pastabų, atsakovui teikiant prieÅ¡taringus paaiÅ¡kinimus, kelia abejones. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas atsakovo nurodytas aplinkybes dėl iÅ¡vadų pateikimo ieÅ¡kovui ar jo atstovui pripažįsta neįrodytomis (CPK 178, 185 straipsniai).

Nesant įrodymų, kad ieškovui ar jo atstovui buvo pateiktos išvados dėl protokolo pastabų, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad ieškovas žinojo apie atmestas pastabas ir, nesutikdamas su protokolu, galėjo skųsti jį teismui. Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų, panašiu metu ieškovas teisme ginčijo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), vėliau, (duomenys neskelbtini) metais, teisme taip pat buvo nagrinėtas ginčas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Taigi, įvertinus Å¡ias faktines aplinkybes, taip tai, jog (duomenys neskelbtini) vykusio susirinkimo laikotarpiu tarp Å¡alių buvo nagrinėjamas ne vienas teisminis ginčas (civilinė byla dėl priverstinio akcijų pardavimo, pradėta (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), civilinė byla dėl įmonės veiklos tyrimo, pradėta (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kt.), tikėtina, kad ieÅ¡kovas, jei bÅ«tų gavęs iÅ¡vadas dėl protokolo pastabų, kuriomis pastabos buvo atmestos, bÅ«tų ginčijęs (duomenys neskelbtini) akcininkų sprendimÄ .

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas pats nesikreipė į atsakovÄ , kodėl negavo pastabų. Teismas, vertindamas Å¡iuos atsakovo argumentus, pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste svarbios faktinės aplinkybės, susijusios su tuo metu vykusiais akcininkų ginčais – civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje spręsta dėl uždraudimo R. G. naudotis neturtine UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko teise gauti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacijÄ , Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo iÅ¡ dalies pakeistos taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta R.

G. ar jo įgaliotam atstovui naudotis neturtinėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko teisėmis, kurios susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ konfidencialios informacijos gavimu. Minėtos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos tik (duomenys neskelbtini) sprendimu, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas (sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)). Teismas, įvertinęs visumÄ nustatytų faktinių aplinkybių, byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad ieÅ¡kovo veiksmas – reikalauti atÅ¡aukti direktorių ir tuo pačiu spręsti dėl direktoriaus, kurį siekia atÅ¡aukti, darbo užmokesčio didinimo, sunkiai logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamas įprastos praktikos kontekste.

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ siekė atÅ¡aukti/ atstatydinti direktorių dėl, ieÅ¡kovo vertinimu, netinkamų pareigų vykdymo – kaip matyti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo raÅ¡to atsakovui, ieÅ¡kovas siÅ«lė atsakovui atsistatydinti nuo (duomenys neskelbtini) metų (Dok-(duomenys neskelbtini)). Nurodytų aplinkybių visuma kaip labiausiai tikėtinÄ leidžia vertinti situacijÄ nebuvus akcininko pritarimo dėl atlyginimo dydžio pakeitimo atsakovui. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl padidinto darbo užmokesčio teisėtumo, svarbu yra ir tai, kad visi darbo sutarties pakeitimai daromi raÅ¡tu (DK 43 straipsnio 2 dalis).

Sutarties pakeitimus, kaip darbo sutartį, pasiraÅ¡o visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo (ABÄ® 37 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra pateikta atsakovo darbo sutartis. Atsakovo teigimu, jis savo darbo sutarties egzempliorių laikė įmonėje. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ trečiojo asmens nemokumo administratoriaus teismui pateiktos informacijos, tarp R. G. perduotų dokumentų R. G. darbo sutarties nėra (Dok-(duomenys neskelbtini)). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pasiraÅ¡yti darbo sutarties pakeitimÄ su direktoriumi bÅ«tų visuotinio akcininkų susirinkimo paskirtas įgaliotas asmuo (CPK 178 straipsnis).

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2008; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012; 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016 ir kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Vertinant keletÄ Ä¯rodymų, reikÅ¡mės turi ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai.

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kuriÄ atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. BylÄ nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

Minėtų kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste, visuma byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų sudaro pagrindÄ pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus dėl darbo užmokesčio pasididinimo ir iÅ¡simokėjimo, t. y. įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemiančių tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimu, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimu, t. y. pareigų veikti iÅ¡mintinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas jam mokėtÄ padidintÄ darbo užmokestį gavo neteisėtai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ VSDFV duomenų bazės dėl atsakovui priskaičiuoto ir iÅ¡mokėto darbo užmokesčio, taip pat skaičiavimai dėl faktiÅ¡kai iÅ¡mokėto darbo užmokesčio, iÅ¡ kurių matyti, jog skirtumas tarp iÅ¡mokėto padidinto darbo užmokesčio ir turėto iÅ¡mokėti, yra 90 519,70 Eur (Dok-(duomenys neskelbtini)).

Atsakovas Å¡ių paskaičiavimų neginčijo. Taigi pateikti į bylÄ Ä¯rodymai aptvirtina faktinę aplinkybę, kad Bendrovė realiai patyrė 90 519,70 Eur nuostolių, todėl Å¡i suma yra priteistina Bendrovei. CK 6.247 straipsnis numato, kad priežastinis ryÅ¡ys yra bÅ«tinoji civilinės atsakomybės sÄ lyga, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Nagrinėjamu atveju tuo atveju, jei atsakovas neteisėtai nebÅ«tų pasididinęs savo darbo užmokesčio, Bendrovė nebÅ«tų patyrusi 90 519,70 Eur nuostolių, taigi tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir Bendrovės patirtų nuostolių egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryÅ¡ys. Teismui nustačius, kad Bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neturi įrodinėti, kad Bendrovės vadovas kaltas, o paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas.

Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. Å iuo atveju atsakovo kaltė akivaizdi ir jos prezumpcijos atsakovas nepaneigė. Esant nurodytam, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, įrodžius bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, tenkintinas visiÅ¡kai ir iÅ¡ atsakovo trečiojo asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistina 90 519,70 Eur žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡ atsakovo 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. TerminÄ piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytam, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ â€“ už 1700 Eur sumÄ nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. (nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos), už priteistÄ 88 819,7 Eur sumÄ nuo 2021 m. kovo 16 d. (nuo patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl ieÅ¡kinio senaties Atsakovas atsiliepime prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes, pasak atsakovo, juridinių asmenų sprendimams ginčyti yra nustatytas 3 mėnesių senaties terminas.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tol, kol asmens teisė nepažeista, t. y. iki teisės pažeidimo, ieÅ¡kinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti, todėl teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad byloje taikytinas 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, nes byloje nebuvo ginčijamas juridinio asmens organo sprendimas. Byloje buvo spręstas ginčas dėl žalos, padarytos neteisėtais direktoriaus veiksmais, atlyginimo, o reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Bylos duomenimis, apie atsakovui iÅ¡mokėtÄ padidintÄ darbo užmokestį ieÅ¡kovas sužinojo (duomenys neskelbtini) iÅ¡ įmonės bankroto bylos medžiagos.

Kadangi ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2020-09-08, nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, patvirtinančius jo turėtas 38 Eur iÅ¡laidas už sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. IeÅ¡kovÄ byloje atstovavo advokatas Gediminas Pranevičius, iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1400 Eur už teisinę pagalbÄ (rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant teisme).

Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovo nurodytos iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, bÅ«tinos bei pagrįstos, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti 1400 Eur dydžio teisinės pagalbos iÅ¡laidos pripažintinos pagrįstomis. IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 1438 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Patikslinus ieÅ¡kinį, žyminis mokestis nebuvo primokėtas, nes įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, patenkinus ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 1557 Eur žyminio mokesčio (už padidintÄ ieÅ¡kinio sumÄ 88 819,7 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos, apmokėtos iÅ¡ valstybės lėšų, sudaro 8,60 Eur. IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 8,60 Eur. IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 1565,6 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui BUAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 90 519,70 Eur (devyniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių penkis Å¡imtus devyniolika eurų 70 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ 1700 Eur sumÄ nuo 2020 m. rugsėjo 18 d., už priteistÄ 88 819,7 Eur sumÄ nuo 2021 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1438 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1565,6 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

MokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jurgita Rimeikienė