0b25add1-e861-49a6-bc79-c726acbd2dfa · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-7500-289/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02050-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 22 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Virginijus Stankevičius, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020-07-03 iki 2020-08-03 buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK uždarosios zonos kamerose netinkamomis sÄ lygomis. PaskirtÄ 30 parų nuobaudÄ jis atliko trečiojo sektoriaus kameroje Nr. 7, kurioje be jo paties buvo dar du asmenys.

Kameros kvadratÅ«ra buvo per maža ir neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų. Kamera buvo nedidelė, joje buvo lovos, stalas, spintelės, kiti baldai. DienÄ bÅ«davo priverstas sėdėti ant lovos, nes čiužiniai ir patalynė rytais iÅ¡ kameros bÅ«davo paimami ir gražinami tik vakare. Dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, emociniu sukrėtimu, pažeminimu, galimybių sumenkinimu. Atsakovo atstovas, PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija, atsiliepimu (b. l. 19-23) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjas nuobaudÄ 7 kameroje atliko nuo 2020-07-03 iki 2020-08-02. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu minimali gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta. Kameros plotas buvo 12,97 kv.m. ir joje buvo įrengtos miegamosios vietos 3 asmenims. Patalynė iÅ¡duodama visiems kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo/neveikimo pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusi žala.

Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s, parengti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis. PareiÅ¡kėjo P. P. skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK uždarosios zonos kamerose netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2020-07-03 iki 2020-08-02.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės) 111.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam žmogui turi tekti 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2020-07-03 iki 2020-08-02 buvo laikomas kamerų tipo patalpose, t. y. kameroje Nr. 7, kurios plotas 12,97 kv. m ir kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 4,32 kv. m ploto (b. l. 26, 28, 20).

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui vertinamuoju laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklėse reglamentuota 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameros baldai buvo skirti dviem asmenim, čiužiniai ir patalynė rytais iÅ¡ kameros bÅ«davo paimami ir gražinami tik vakare. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimÄ baldais bei kitu inventoriumi nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymas Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Atsakovo atstovas savo atsiliepime pažymėjo, kad PravieniÅ¡kių pataisos-namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus kamerų tipo patalpų kameros įrengtos ir baldais bei kitu inventoriumi aprÅ«pintos laikantis minėtų teisės aktų, konkrečiu atveju kameroje įrengtas stalo dydis tinkamas naudotis 3 asmenims, spintelės įrengtos prie kiekvienos lovos.

PastarÄ sias aplinkybes patvirtina PravieniÅ¡kių pataisos-namų-atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2020-08-27 pažyma Nr. 1681 „Apie P. P. laikymo sÄ lygas“ (b. l. 28). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjui P. P. nuo 2020-07-03 iki 2020-08-02 buvo paskirta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdeÅ¡imt parų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 23 punktas numato, kad nuteistiesiems, atliekantiems Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ nuobaudÄ , <...> patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė Å¡iame punkte nurodytiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime iÅ¡reikÅ¡ta nuomone, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl atimamos patalynės ir čiužinio vertintini kaip nepagrįsti. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 199-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, emociniu sukrėtimu, pažeminimu, galimybių sumenkinimu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo P. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Virginijus Stankevičius