2018-12-18 Nr. AB-23258-3-61-3-04868-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1787-525-2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04868-2016-8 Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija, atsakovas) 2016 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. (13-1)-D8-8970; 2) įpareigoti Aplinkos ministeriją prašymą išnagrinėti iš naujo.

2. Nurodė, kad pagal įstatymo nuostatas, kiekvienas vartotojas už suteiktą paslaugą –tiekiamas dujas, šilumą ir vandenį privalo mokėti. Kai prievolė yra susijusi su paslaugų teikimu, preziumuojama solidarioji skolininkų pareiga. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė, tačiau nėra aišku, ką turi daryti kiekvienas iš bendraskolių laiku, kad jo visa solidarioji prievolė būtų įvykdyta. Kiekvienas iš bendraskolių privalo užmokėti už savo išnaudotą paslaugą. Jeigu nėra susitarimo tarp vartotojų bendraskolių, mokestis už paslaugą tarp bendraskolių paskirstomas lygiomis dalimis, o jeigu vienas ar keli vartotojai bendraskoliai nesumoka už savo išnaudotą paslaugos dalį, tai visiškai neaišku, ką privalo daryti kiti bendraskoliai, kurie užmoka už savo dalį. Šiuo klausimu pareiškėjas kreipėsi į Aplinkos ministeriją, tačiau ši neatsakė, ką esant solidariai atsakomybei privalo daryti kiekvienas iš bendraskolių, kad nustatytu terminu solidarioji pareiga būtų įvykdyta laiku. Kiekvieną mėnesį pareiškėjui valstybė padeda susimokėti už paslaugas, dalį jų kompensuodama, taigi jis negali mokėti dar ir už kitą nemokų bendraskolį.

3. Papildomai nurodė, jog atsakovas neatsakė, kaip turi būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 6 dalis.

4. Atsakovas Aplinkos ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

5. Nurodė, kad Aplinkos ministerija nėra įgaliota oficialiai aiškinti teisės aktų, todėl tiek atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos kompetenciją, tiek į skundžiamo 2016 m. gruodžio 2 d. rašto paskirtį ir pobūdį laikytina, kad šiuo raštu pateikta specialistų nuomonė, taigi jis yra informacinio pobūdžio. Kadangi pareiškėjui minėtas raštas teisinių pasekmių nesukelia, todėl jis neturi įtakos jo teisėms ir pareigoms. Atsakovo atsakymas negali būti bylos nagrinėjimo dalykas, todėl byla nutrauktina. Pažymėjo, kad 2016 m. gruodžio 2 d. raštu atsakovas pateikė atsakymą į pareiškėjo 2016 m. spalio 10 d. ir 2016 m. lapkričio 7 d. raštus.

6. Nurodė, jog atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašyme užduoto klausimo turinį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2016 m. lapkričio 28 d. pateiktą atsakymą, ginčijamame 2016 m. gruodžio 2 d. rašte pareiškėjui pateikė informaciją kas yra solidarioji prievolė, kokios pareigos tenka solidariems skolininkams bei apaiškino kaip sprendžiami nesutarimai, kylantys tarp bendraturčių dėl atsiskaitymo su komunaliniais paslaugų tiekėjais. Papildomai paaiškino, kokios yra bendraturčių pareigos bendrojoje nuosavybėje, susijusios su būsto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų apmokėjimu, kitų paslaugų (už šaltą, karštą vandenį, elektrą, dujas), skirtų gyventojų poreikiams tenkinti, kai nėra galimybės įrengti atskirus apskaitos prietaisus, apmokėjimu, kokie yra bendraturčių pažeistų teisių gynimo būdai.

7. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas visapusiškai, pareiškėjui pateiktas išsamus ir tinkamai motyvuotas atsakymas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) keliamus reikalavimus.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 20 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu paaiškinti CK 6.6 straipsnio 6 dalies nuostatą – ką privalo daryti kiekvienas iš bendraskolių, esant solidariai atsakomybei, kad jų visa prievolė būtų įvykdyta laiku.

10. Aplinkos ministerija 2016 m. spalio 24 d. raštu Nr. (13-1)-D8-8005 kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu pateikti nuomonę, kaip sąžiningas bendraskolis turi veikti siekdamas įgyvendinti solidariąją prievolę (b. l. 28). 2016 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas kreipėsi į Aplinkos ministeriją norėdamas išsiaiškinti, kam yra paskirtas nagrinėti jo 2016 m. spalio 20 d. prašymas (b. l. 27). 2016 m. lapkričio 28 d. Teisingumo ministerija raštu Nr. (1.40)-7R-8857 pateikė aktualią teisinę informaciją, susijusią su solidariąja skolininkų prievole, jos įvykdymą, taip pat pažeistų teisių gynimo būdus bei galimybę gauti teisinę pagalbą (b. l. 32–33).

11. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. spalio 20 d. ir 2016 m. lapkričio 7 d. prašymus, 2016 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (13-1)-D8-8970 pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame nurodė, kad atsiskaitant buto bendraturčiams už būsto šildymo paslaugas, taikytinos bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančios CK nuostatos, nustatančios pareigą proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje apmokėti išlaidas būstui išlaikyti ir išsaugoti. Kaip atsiskaityti už bendrai teikiamas kitas paslaugas (šaltą ir karštą vandenį, elektrą, dujas), kai nėra galimybės įrengti atskirus apskaitos prietaisus, bendraturčiai turi spręsti bendru sutarimu, t. y. nusistatyti tarpusavyje atsiskaitymo su paslaugų tiekėjais tvarką. Kai bendraturčiai nesutaria, tokią tvarką gali nustatyti teismas (b. l. 2–3).

12. Pareiškėjas teigia, kad Aplinkos ministerija 2016 m. gruodžio 2 d. raštu neatsakė į jo užduotą klausimą, ką esant solidariai atsakomybei privalo daryti kiekvienas iš bendraskolių, kad nustatytu terminu solidarioji pareiga būtų įvykdyta laiku.

13. Aplinkos ministerija nurodo, kad pareiškėjui dėl Aplinkos ministerijos 2016 m. gruodžio 2 d. rašto teisinių pasekmių neatsirado ir šis raštas negali būti vertinamas kaip turintis įtakos jo teisėms ir pareigoms, kadangi juo pateikta tik specialistų nuomonė, kuri šiuo atveju yra informacinio pobūdžio.

14. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Pagal Įstatymo 19 straipsnį pareiškėjas turi teisę apskųsti įstaigos veiksmus įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymas įtvirtina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigą teikti asmenims jų prašomą informaciją bei tų asmenų teisę apskųsti institucijų ar įstaigų veiksmus, susijusius su tos informacijos teikimu. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė Aplinkos ministerija nepagrįstai teigia, kad jos 2016 m. gruodžio 2 d. priimto rašto Nr. (13-1)-D8-8970 teisėtumas ir pagrįstumas negali būti nagrinėjamas teisme.

15. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar Aplinkos ministerija 2016 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (13-1)-D8-8970 suteikė pareiškėjui jo prašomą informaciją, ką esant solidariai atsakomybei privalo daryti kiekvienas iš bendraskolių, kad nustatytu terminu solidarioji pareiga būtų įvykdyta laiku.

16. Iš byloje pateikto ginčijamo Aplinkos ministerijos 2016 m. gruodžio 2 d. rašto Nr. (13-1)-D8-8970 matyti, kad atsakovas, atsakydama į 2016 m. spalio 20 d. pareiškėjo prašymą, nurodė, kad 2016 m. spalio 24 d. dėl jo prašyme keliamo klausimo kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kad ši pateiktų savo nuomone. Gautame atsakyme buvo išsamiai paaiškinta CK 6.6 straipsnio 6 d. nuostata nurodant, kas yra solidarioji prievolė, kokias pareigas turi solidarieji skolininkai, pateikti galimi pareiškėjo teisių gynimo būdai bei galimybė gauti teisinę pagalbą (b. l. 32–33). Šis Teisingumo ministerijos raštas kartu su Aplinkos ministerijos 2016 m. gruodžio 2 d. raštu buvo pateiktas pareiškėjui. Taip pat Aplinkos ministerija 2016 m. gruodžio 2 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad visi ginčai tarp bendraturčių gali būti sprendžiami teismo tvarka.

17. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad Aplinkos ministerija pareiškėjui nepateikė išsamios informacijos jo keliamu klausimu.

III. 18. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą.

19. Nurodo, jos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Aplinkos ministerija pateikė pareiškėjui išsamią informaciją jo keliamu klausimu. Mano, kad atsakovas atsakė ne į pareiškėjo keliamą klausimą, o pateikė informaciją dėl proporcingo, teisingo ir sąžiningo atsiskaitymo tretiesiems asmenims tvarkos. Be to, atsakovas neatsakė į klausimą ką turi daryti bendraskoliai, kad visa solidarioji prievolė būtų įvykdyta laiku.

20. Pareiškėjas teigia, kad Aplinkos ministerijos atsakymas yra klaidinančio pobūdžio, bei nurodo, kad solidarumas sieja tik kreditorių ir skolininką, o bendraskoliai neturi teisės pateikti ieškinį vienas kitam dėl solidarių pareigų vykdymo. Dėl Aplinkos ministerijos kaltės, kuri nepateikė išaiškinimo, pareiškėjas nežino kaip vykdyti savo solidarią pareigą.

21. Atsakovas Aplinkos ministerija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

22. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bei atsakovo argumentus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo 2016 m. gruodžio 2 d. rašto Nr. (13-1)-D8-8970, kuriuo pareiškėjui atsakyta į jo prašymą suteikti informaciją dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.6 straipsnio nuostatų taikymo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad atsakovas ginčijamu raštu pareiškėjui išsamiai paaiškino CK 6.6 straipsnio 6 d. nuostatas nurodant, kas yra solidarioji prievolė, kokias pareigas turi solidarieji skolininkai, pateikti galimi pareiškėjo teisių gynimo būdai bei galimybė gauti teisinę pagalbą (b. l. 32–33).

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes jam buvo suteikta neišsami informacija, kad nesilaikyta LR Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimo, jog įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, kad informacija turi būti patikima ir tikra.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, todėl, vengdama motyvų kartojimo, iš naujo jų neperrašo.

28. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą išnagrinėjo pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų ribose. Teismas išsamiai patikrino ginčijamo atsakovo rašto teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tam tikrų bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ar neišnagrinėjo kurio nors iš pareiškėjo skundo reikalavimų. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai yra deklaratyvūs, abstraktūs, paremti bendro pobūdžio teiginiai, todėl nesuponuoja kitokio bylos išnagrinėjimo rezultato.

29. Šioje byloje ginčijamu atsakovo raštu pareiškėjui buvo išsamiai išaiškintas LR Civilinio kodekso 6.6 straipsnio, tame tarpe ir šio straipsnio 6 dalies turinys, nurodant kas yra solidarioji prievolė, kokias pareigas turi solidarieji skolininkai, pateikti galimi pareiškėjo teisių gynimo būdai bei išaiškintos galimybės gauti teisinę pagalbą, nurodyti galimi ginčų sprendimo būdai.

30. Apelianto teiginys, kad buvo nesilaikyta LR Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal nurodyto įstatymo 3 straipsnio 5 dalį informacija suprantama kaip žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas. LR Civilinio kodekso normų aiškinimas nėra atsakovo viešoji funkcija, todėl atsakovo pateiktam LR CK 6.6 straipsnio paaiškinimui negali būti keliamas patikimumo ir tikrumo kriterijus. Pagal LR Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.

31. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas