0b224cac-e7a4-4ee0-900e-34fe4b9fae04 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2-257-370/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00773-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3578-661/2019 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ pakartotinio praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ (Danske Bank A/S teisių perėmėjos) ieÅ¡kinį atsakovams A.

Č., S. Ž. (S. Ž.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Travestus“, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Danske Bank A/S, kurio teises Å¡ioje byloje perėmė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Intrum Lietuva“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams A. Č., S. Ž., kuriame prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 219 420,43 Eur skolÄ ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo.

2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Dėl sprendimo buvo pateikti prieÅ¡taravimai, sprendimas neįsiteisėjo. 3. 2019 m. spalio 23 d. UAB „Intrum Lietuva“ pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – prašė areÅ¡tuoti atsakovų A. Č. ir S. Ž. nekilnojamÄ jį ir / ar kilnojamÄ jį turtÄ 109 508,03 Eur sumai. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinys atsakovams buvo reiÅ¡kiamas dėl 219 420,43 Eur skolos priteisimo.

Atsakovai yra BUAB „Travestus“ kreditoriai. BUAB „Travestus“ dalį ieÅ¡kovės reikalaujamos iÅ¡ atsakovų sumos padengė (109 912,40 Eur), todėl liko nepadengta 109 508,03 Eur dydžio skola. IeÅ¡kovė prašė Å¡iai sumai areÅ¡tuoti atsakovų turtÄ , teigdama, kad ji turi duomenų, jog atsakovai, vengdami savo įsipareigojimų vykdymo ieÅ¡kovei, ketina savo turimas reikalavimo teises į BUAB „Travestus“ perleisti tretiesiems asmenims. Taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovė neturi duomenų, ar atsakovų turtinė padėtis yra gera, neturi duomenų apie jų gaunamas pajamas ar turtÄ , todėl ieÅ¡kinio tenkinimo atveju iÅ¡ atsakovų turto sprendimo įvykdymas, ieÅ¡kovės vertinimu, yra abejotinas.

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 28 d. netenkino ieškovės prašymo, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepagrindė, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika.

5. IeÅ¡kovė 2019 m. lapkričio 4 d. pakartotinai pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų turtui 109 508,03 Eur sumai. PraÅ¡yme nurodė, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė, be to, iÅ¡ BUAB „Travestus“ bankroto administratoriaus gavo duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad kreditorius S. Ž. savo kreditinį reikalavimÄ perleido trečiajam asmeniui. IeÅ¡kovė matydama, kad atsakovai, siekdami iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo vykdymo, perleidžia jiems priklausantį turtÄ tretiesiems asmenims, patikrino registrus ir nustatė, kad atsakovai turi bendrÄ nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės skylÄ , kurį yra iÅ¡nuomoję 99 metų trukmei, ieÅ¡kovės vertinimu, tai bevertis turtas, todėl atsižvelgiant į tai jos praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones turi bÅ«ti tenkinamas.

6. Atsakovas S. Ž. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, prašė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmesti. Nurodė, kad likusi neiÅ¡nuomota žemės sklypo dalis – 3,6 a, žemės sklypo vieta yra Vilniaus senamiestyje, sklype yra galima statinių statyba, tokio žemės sklypo vertė prasideda nuo 27 500 Eur už vienÄ arÄ . Atsakovų vertinimu, jiems priklausanti ir daugiabučio gyventojams neiÅ¡nuomota 3,6 a žemės sklypo dalis galėtų bÅ«ti parduota mažiausiai už 99 000 Eur sumÄ (27 500 Eur x 3,6 a).

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas Å¡ioje byloje turi bÅ«ti ne 109 508,03 Eur, tačiau 60 844,79 Eur. IeÅ¡kovės reikalavimas turi bÅ«ti sumažintas dėl to, kad buvo parduota dalis bankrutuojančios įmonės turto ir dalis piniginių lėšų buvo pervesta ieÅ¡kovei. Taip pat nurodė, kad S. Ž. sutikus perleisti reikalavimo teises yra gauta reali piniginė nauda iÅ¡ ginčytinų reikalavimo teisių į bankrutuojančiÄ Ä¯monę. Jokių draudimų parduoti reikalavimo teises į bankrutuojančiÄ Ä¯monę atsakovui S. Ž. nėra, todėl jis tÄ galėjo padaryti.

Be to, ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovo A. Č. nesÄ Å¾iningus veiksmus, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių praÅ¡o abiejų atsakovų atžvilgiu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieÅ¡kovės UAB „Intrum Lietuva“ praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

8. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad atsakovai galbÅ«t yra skolingi ieÅ¡kovui, ar tai, kad vienas iÅ¡ atsakovų perleido savo turimÄ reikalavimo teisę, savaime nesudaro pagrindo teigti esant atsakovų piktybiÅ¡kam elgesiui, leidžiančiam daryti prielaidÄ , kad atsakovai nevykdys bÅ«simo teismo sprendimo. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių motyvų, kodėl laikinosios apsaugos priemonės tÅ«rėtų bÅ«ti taikomos A. Č. atžvilgiu, nors tokiÄ pareigÄ ieÅ¡kovė turi.

Aplinkybė, kad atsakovų turimo žemės sklypo dalis yra iÅ¡nuomota, teismo vertinimu, taip pat nei patvirtina nei paneigia atsakovų piktybiÅ¡ko elgesio ar siekio iÅ¡vengti galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepagrindė, jog egzistuoja bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė), todėl sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, atitinkamai, teismas atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ .

III. Atskirojo skundo argumentai 9. IeÅ¡kovė UAB „Intrum Lietuva“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį ir jos praÅ¡ymÄ tenkinti – taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieÅ¡kovė nurodo Å¡iuos argumentus: 9.1. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad atsakovas S. Ž., perleisdamas savo kreditinį reikalavimÄ , aktyviais veiksmais mažina galimybes nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ jo nuosavybės teise valdomÄ turtÄ (turtines teises).

Kadangi ieÅ¡kovė neturi duomenų, kad atsakovai S. Ž. ir A. Č. turėtų vertingo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, lėšų banko sÄ skaitose, turtinių teisių ar pan., į kuriuos bÅ«tų galima nukreipti galbÅ«t palankaus teismo sprendimo vykdymÄ , kreditinis reikalavimas buvo vienintelis realus (ieÅ¡kovės žinomas) S. Ž. objektas, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. IeÅ¡kovės vertinimu, Å¡i aplinkybė pagrindžia atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ . 9.2.

Teismas teigdamas, kad ieÅ¡kovė nurodė per mažai aplinkybių, galinčių pagrįsti atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , ieÅ¡kovei nustatė itin aukÅ¡tÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , kuri, jos vertinimu, yra praktiÅ¡kai neįgyvendinama. IeÅ¡kovės įsitikinimu, jos teismui nurodytų aplinkybių visuma pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę, nes atsakovų elgesys mažinant savo turto apimtis negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu elgesiu. Todėl teismo procesinį sprendimÄ , atmetant jos praÅ¡ymÄ Å¡iuo pagrindu, vertina kaip nemotyvuotÄ . 9.3.

IeÅ¡kovė nesutinka su teismo vertinimu, jog ji neįrodė egzistavimo grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymi, kad tenkinus ieÅ¡kinį, sprendimo vykdymas bÅ«tų nukreiptas į atsakovų turtÄ ar turtines teises bei pinigines lėšas. Taigi, nesant tokio turto, nes netaikius laikinųjų apsaugos priemonių toks turtas nėra iÅ¡saugomas, teismo sprendimas negalėtų bÅ«ti įvykdytas arba jo vykdymas bÅ«tų itin komplikuotas. Be to, nustačius, kad atsakovai perleido savo turtÄ (turtines teises), ieÅ¡kovė bÅ«tų priversta ginčyti tokius sandorius, tai suponuotų naujus teisminius ginčus.

10. Atsakovas S. Ž. atsiliepime į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kus argumentus, teiktus pirmosios instancijos teismui atsiliepime į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ . Papildomai atsiliepime pažymėjo, kad: 10.1. Atsakovai nuosavybės teise turi turto, kurio vertė, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, yra virÅ¡ijanti ieÅ¡kinio reikalavimo sumÄ ir kurio visiÅ¡kai pakanka ieÅ¡kovės bylos reikalavimui patenkinti.

Atsakovams priklausantis žemės sklypas, įskaitant neužstatytÄ 3,6 a plotÄ , jau yra įkeistas ir areÅ¡tuotas ieÅ¡kovės naudai, todėl pakartotinis turto areÅ¡tavimas bÅ«tų perteklinė priemonė. 10.2. IeÅ¡kovė klaidina teismÄ , kad visas atsakovų turimas žemės sklypas yra iÅ¡nuomotas. IeÅ¡kovė nepateikė jokių atsakovų turto „nelikvidumo“ įrodymų nors identiÅ¡kÄ (tais pačiais argumentais paremtÄ ) praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemonės byloje teikė jau du kartus. 10.3.

IeÅ¡kovė atsisakė dalies ieÅ¡kinio reikalavimų dėl BUAB „Travestus“ bankroto byloje vykstančio turto pardavimo sandorių (parduodant turtÄ mažinamas įsiskolinimas ieÅ¡kovei) ir Å¡ioje civilinėje byloje susimažino reikalavimÄ nuo 219 420,40 Eur iki 100 296,61 Eur, todėl ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju praÅ¡o areÅ¡tuoti atsakovų turtÄ už didesnę sumÄ nei byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas. Be to, ieÅ¡kovė BUAB „Travestus“ (atsakovai už Å¡ios įmonės prievolės laidavo) bankroto byloje reikalauja patvirtinti jos finansinį reikalavimÄ tik 60 844,79 Eur sumai, todėl, atsakovo vertinimu, pati ieÅ¡kovė pripažįsta, kad BUAB „Travestus“ likusi nepadengta skola yra 60 844,79 Eur dydžio, o ne 109 508,03 Eur, kaip yra nurodyta praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

12. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė kelis kartus teikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areÅ¡tuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtÄ 109 508,03 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas abu kartus ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmetė, konstatavęs, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės nepagrindė, jog egzistuoja bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi, teigia, kad atsakovų nesÄ Å¾inigumÄ pagrindžia aplinkybė, jog vienas iÅ¡ atsakovų perleido savo kreditinį reikalavimÄ , be to, nėra žinoma atsakovų finansinė padėtis, o jų turimas turtas, ieÅ¡kovės vertinimu, yra bevertis.

13. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu nutarė: priimti ieÅ¡kovės UAB „Intrum Lietuva“ atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. preliminarų sprendimÄ pakeisti; ieÅ¡kovės UAB „Intrum Lietuva“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai; priteisti ieÅ¡kovei UAB „Intrum Lietuva“ solidariai iÅ¡ atsakovų A. Č. ir S. Ž. 100 296,61 Eur skolÄ ir 5 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo; priteisti ieÅ¡kovei UAB „Intrum Lietuva“ lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų S. Ž. ir A.

Č. 598,80 Eur ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (po 299,40 Eur iÅ¡ kiekvieno); grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei UAB „Intrum Lietuva“ 533,40 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalį, žyminio mokesčio grÄ Å¾inimÄ pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tačiau Å¡is teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes sprendimas apskųstas apeliaciniu skundu. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų buvimÄ bÅ«tent toje konkrečioje byloje.

15. Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacijos ribas, šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nenustatymu.

16. Kaip minėta, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga yra susijusi su grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sÄ raÅ¡o. Å is klausimas gali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikÅ¡minga ne tik ieÅ¡kinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iÅ¡kėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sÄ Å¾iningumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).

17. Apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jos praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, be argumentų, susijusių su didele ieÅ¡kinio suma ir atsakovų mažaverčio turto buvimu, taip pat nurodė aplinkybes, kad vienas atsakovų perleido savo kreditinį reikalavimÄ tretiesiems asmenims.

18. Nors apeliantė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo negalimumÄ glaustai sieja su atsakovų turtine padėti, t. y. turimu, ieÅ¡kovės vertinimu, menkaverčiu turtu, tačiau pažymėtina, kad tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimÄ ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiÅ¡kai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu bÅ«tų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobÅ«džio ribojimus iÅ¡ esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikÅ¡tas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų Å¡io procesinio instituto paskirties bei jo taikymo iÅ¡imtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018;

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Tuo labiau kad pačios ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovai turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, o tai, kad turtas yra iÅ¡nuomotas, nepaneigia jų nuosavybės teisių į jį. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė neturi duomenų apie atsakovų gaunamas pajamas, nepatvirtina jų nesÄ Å¾iningo elgesio. 19. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien ieÅ¡kinio sumos dydis, koks jis bebÅ«tų, savaime negali patvirtinti bÅ«tinybės taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

IeÅ¡kinio sumos dydis gali bÅ«ti tik vienas iÅ¡ daugelio kriterijų, vertinant, ar gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, tačiau, minėta, vien Å¡is kriterijus nėra pakankamas iÅ¡vadai dėl tokios grėsmės buvimo padaryti. Å io iÅ¡imtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslÄ iÅ¡vengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018 ir kt.).

Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, didelės ieÅ¡kinio sumos kriterijus gali bÅ«ti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovų nesÄ Å¾iningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas asmens turto areÅ¡tui, siekiant užtikrinti ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymÄ , taikyti.

20. Pagal civiliniame procese taikomÄ rungimosi principÄ ir bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, pareigÄ Ä¯rodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sÄ lygas turi ta Å¡alis, kuri praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad jos nepagrindė atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų egzistavimo, mėginimo nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimÄ turtÄ siekiant iÅ¡vengti patenkinto ieÅ¡kinio įvykdymÄ . Tai, kad vienas atsakovų perleido savo kreditinį reikalavimÄ tretiesiems asmenims, nepatvirtina jo nesÄ Å¾iningumo. IeÅ¡kovė byloje neteigia ir neįrodinėja, kad tokiu sandoriu bÅ«tų kažkokiu bÅ«du daroma įtaka atsakovų laidavimo santykiams Å¡ios bylos kontekste ar, kad atsakovas tokiu bÅ«du bÅ«tų netekęs ar paslėpęs reikÅ¡mingÄ turimo turto dalį.

Atsakant į ieÅ¡kovės argumentus, kad jai surasti tokius įrodymus yra neproporcingai didelė naÅ¡ta, pažymėtina, kad kaip ir Å¡ios nutarties 20 punkte nurodyta – laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį. Tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė nenurodė jokių reikÅ¡mingų duomenų, susijusių su Å¡iuo perleidimu, kaip ir duomenų, kokį turtÄ atsakovas turėjo ir Å¡iuo sandoriu paslėpė ar pan.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės argumentus, jos praÅ¡ymo netenkino, apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs šį klausimÄ apeliacine tvarka iÅ¡ esmės tokiam teismo sprendimui pritaria.

22. Ä®vertinęs bylos duomenų visumÄ apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidÄ , jog atsakovai nesÄ Å¾iningai vengs ar gali vengti vykdyti ieÅ¡kovei galbÅ«t palankų teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovė nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau Å¡ioje nutartyje aptartus praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieÅ¡kovė neįrodė grėsmės galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymui, dėl to teismas pagrįstai ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones netenkino (CPK 178, 185 straipsniai).

23. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovė nors siekė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo abejų atsakovų atžvilgiu, tačiau teikė įrodymus bei argumentus tik vieno jų atžvilgiu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tai patvirtina ieÅ¡kovės praÅ¡ymo nepagrįstumÄ A. Č. atžvilgiu.

24. Pažymėtina, kad praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieÅ¡kovei pakartotinai kreiptis į teismÄ su motyvuotu praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, taip pat ir bylÄ nagrinėjat apeliacinės instancijos teisme pagal apeliacinį skundÄ .

25. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 26. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus atskirÄ jį skundÄ , neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis), tačiau į bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ Å¡iuo atveju negali pretenduoti ir atsakovas, kadangi pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir dėl to atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Å¡ioje byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui ar kasaciniam teismui, pakeitus teismo sprendimÄ arba priėmus naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų nepaskirsto, šį klausimÄ iÅ¡sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Danguolė Martinavičienė