0b21982a-e2ce-451c-bf19-21824628243a · Panevėžio apygardos administracinis teismas

N U T A R T I SAdm. byla Nr.I-446-739/2017Teisminio proceso Nr.3-37-3-01391-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2., 55.1.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 9d.Panevėžys              Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant pareiškėjui V.

K., pareiÅ¡kėjų atstovui advokatui Jonui Stankevičiui,trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei R. S.,trečiajam suinteresuotam asmeniui D.-A. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V. K., S. K., R. K. praÅ¡ymÄ tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, D.-A. R. dėl įstatymu nustatytų praleistų terminų atnaujinimo.Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjaiteismo priimtu patikslintu praÅ¡ymu( b.l. 120-121, 123-124), kurį galutinai patikslino žodžiu teismo posėdyje, praÅ¡o jiems atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į E. T. ir P. T. bendrÄ ja nuosavybės teise valdytÄ 49,69 ha žemės sklypÄ , esantį MiliÅ«nų kaime RokiÅ¡kio rajone, bei dokumentams, nustatantiems pilietybę, nuosavybės teises, giminystės ryšį su savininku, pateikti.

PareiÅ¡kėjai praÅ¡yme, pareiÅ¡kėjas V. K., pareiÅ¡kėjų atstovas advokatas Jonas Stankevičius teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjai, remdamiesi iki 1940 metų birželio 15d. galiojusiais teisės aktais laiko E. T. 49,69 ha žemės sklypo, esančio MiliÅ«nų k.RokiÅ¡kio raj., bendraturte, kartu su savo sutuoktiniu P. T. bendrai nuosavybės teise valdžiusiÄ Å¡Ä¯ sklypÄ . E. T. 1970m. balandžio 29d. testamentu savo turtÄ paliko A. G. K. E. T. mirė (duomenys neskelbtini). A. G.

K. paveldėjo E. T. turtÄ pagal 1973m. balandžio 17d. paveldėjimo teisės liudijimÄ . A. G. K. dėl svarbių priežasčių praleido terminÄ praÅ¡ymui ir dokumentams dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo į E. T. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emės sklypÄ paduoti. Tai sÄ lygojo Å¡ios priežastys:1996m. liepos 29d. kilęs gaisras, kurio metu sudegė A. G. K. namai su dokumentais, jo liga, ribojusi judėjimÄ , E. T. turto paveldėjimo teisės liudijimo nesuradimas , trumpas laiko tarpas nuo įstatymo, suteikusio teisę atkurti nuosavybės teises iki praÅ¡ymo pateikimo termino pasibaigimo.

Todėl pareiÅ¡kėjai ir jų atstovas mano, kad yra pagrindas jiems atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui atkurti nuosavybes teises ir dokumentams pateikti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau- ir NŽT), veikdama per RokiÅ¡kio skyrių, atsiliepimuose su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutiko.Atstovė atsiliepimuose į praÅ¡ymÄ ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kadginčo atveju svarbu nustatyti, ar asmuo, praÅ¡antis atnaujinti terminÄ , pateko į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau- ir AtkÅ«rimo įstatymas) 2 straipsnyje iÅ¡vardintų asmenų ratÄ .

Tik nustačius, kad asmuo iki 2001m. gruodžio 31d. pateko į AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnyje iÅ¡vardintų asmenų ratÄ ir pagal įstatymÄ Ä¯gijo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , gali bÅ«ti vertinamos pareiÅ¡kėjų nurodytos termino praleidimo priežastys. NŽT atstovės nuomone, pareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, kad A. G. K. iki 2001m. gruodžio 31d. pateko į AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintų piliečių sÄ raÅ¡Ä , nes NŽT RokiÅ¡kio skyriuje surinkti dokumentai patvirtina, kad žemės sklypo, į kurį pageidauja pretenduoti pareiÅ¡kėjai, savininkas buvo P. T., o ne E. T. kartu su P. T.

Taip pat, atstovės nuomone, pareiÅ¡kėjų nurodytos priežastys nėra svarbios, nes pareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, kad A. G. K. liga trukdė jam pačiam ar per atstovÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, kreiptis į archyvus dėl dokumentų gavimo. Atstovė paaiÅ¡kino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo D.-A. R. taip pat kreipėsi su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teisę į tÄ patį žemės sklypÄ , nurodydama, kad pretenduoja į senelio P. T. žemę.

Ji taip pat savo praÅ¡yme paminėjo kitas įpėdines S. M., J. P., kurios savarankiÅ¡kų praÅ¡ymų nerašė, jokių aktyvių veiksmų siekiant atkurti nuosavybės teisę neatliko. NŽT RokiÅ¡kio skyrius nusprendė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. –D. R. ir jos praÅ¡yme nurodyti asmenys negali pretenduoti į P. T. žemę, kadangi nepatenka į AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnyje numatytų asmenų sÄ raÅ¡Ä , o jų senelis P. T. mirė 1932 metais, taigi žemės nacionalizacijos metu negalėjo bÅ«ti žemės sklypo savininku.

NŽT atstovė prašė praÅ¡ymÄ atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo D.-A. R. atsiliepimo į praÅ¡ymÄ nepateikė, savo pozicijos dėl praÅ¡ymo neiÅ¡sakė, teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jokių tolimesnių veiksmų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į senelio P. T., J. žemę nesiėmė, o jos nurodytosios kitos įpėdinės jau yra mirusios. Teismas konstatuoja: Byloje sprendžiamas praleistų įstatymo nustatytų terminų praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises paduotibei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo klausimas.

Lietuvos Respublikoje vykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , teisės aktais buvo įtvirtinta ne absoliuti, o ribota restitucija, kurios tvarkÄ ir sÄ lygas nustato bylai aktualus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas(toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas). Nuosavybės teisės atkuriamos ne visiems asmenims, bet Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie yra iÅ¡vardinti AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnyje ir kurie praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises padavė iki AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų pasibaigimo.Ä®statymų leidėjas praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių Å¡ias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletÄ kartų, nustatė galutinius terminus: praÅ¡ymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001-12-31 (AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003-12-31 (AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).

Nuo 2004-10-26 galiojančios AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490) nuostatos numato galimybę atnaujinti praleistus Å¡iame straipsnyje nustatytus terminus, jeigu teismas pripažįsta svarbiomis jų praleidimo priežastis.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ teisminę praktikÄ , teisės normų nuostatas, reglamentuojančias praÅ¡ymų atnaujinti praleistÄ terminÄ paduoti praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nagrinėjimÄ , sprendžiant dėl praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises paduoti, svarbu nustatyti, ar praÅ¡ymÄ dėl Å¡io termino atnaujinimo pateikęs asmuo pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ iki įstatymu nustatyto termino, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., pateko į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , ratÄ , kurį nustato AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 – 5 punktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4-781/2006; 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-409/2010).

Pagal AtkÅ«rimo įstatyme įtvirtintas nuostatas, galimybė teismine tvarka atnaujinti terminÄ pateikti praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo suteikiama piliečiams, kurie gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises, remiantis AtkÅ«rimo įstatymu. Taigi piliečiai, pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 dalies nuostatas neturintys teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , negali praÅ¡yti atnaujinti AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , kadangi Å¡io termino negalėjo praleisti, o įvardinto termino atnaujinimas asmeniui jokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų teisinių pasekmių nesukurtų.

Todėl tik nustačius, jog asmuo iki 2001 m. gruodžio 31 d. pateko į AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų piliečių sÄ raÅ¡Ä ir pagal įstatymÄ Ä¯gijo teisę atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , vertinamos praÅ¡yme nurodytos termino atnaujinimui reikÅ¡mingos aplinkybės.  AtkÅ«rimo įstatymo 9 straipsnyje yra nurodyti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Jie detalizuoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos 1997m. rugsėjo 29d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057, 12 punkte. Byloje esantys dokumentai: Mokesniais apdėjimo reikalų rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių sÄ raÅ¡as, kurio lape (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) punkte nurodytas žemės sklypo savininkas T. P. MiliÅ«nų k., žemės sklypo bendras plotas nurodytas 49,6768 ha , data 1930m. kovo 26d.(b.l. 135-136); 2003m. birželio 25d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Lietuvos TSR žemės Å«kio liaudies komisariato archyviniame fonde, RokiÅ¡kio aps. valstybinio žemės fondo byloje, Panemunio vls.

Žemės Å«kio komisijos 1940m. rugpjūčio 7d. nutarime įraÅ¡ytas buvęs savininkas T. P., MiliÅ«nų kaime turėjęs 49,69 ha žemės(b.l.30); Lietuvos valstybinio archyvo RokiÅ¡kio apskrities Panemunio valsčiaus Žemės reformos paliestų Å«kių sÄ raÅ¡as, kurio lape (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) eilės numeriu nurodytas buvęs savininkas T. P., bendras plotas 49,69 ha(b.l. 84-91),atitinka teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , nuostatas ir laikytini nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, kurių pagrindu sprendžiama, kadiki žemės nacionalizacijos, tai yra iki 1940m. liepos 22d.

P. T. nuosavybės teise valdė 49,69 ha žemės sklypÄ MiliÅ«nų kaime RokiÅ¡kio rajone. PareiÅ¡kėjas V. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjų tėvo A. G. K. motina O. K. ir P. T. sutuoktinė E. T.(E. T.) buvo seserys, Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ dalies patvirtina ir byloje esantys dokumentai(b.l.14,15,19). Taigi, pareiÅ¡kėjai praÅ¡o atnaujinti terminÄ paduoti praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir pateikti dokumentams į jų tėvo A. G. K. motinos O. K. sesers E. T.(E. T.) vyro P. T.

žemę. Todėl akivaizdu, kad nei pareiÅ¡kėjų tėvas A. G. K., nei pareiÅ¡kėjai nepatenka į AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnyje iÅ¡vardintų piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , ratÄ . Tačiau pareiÅ¡kėjai praÅ¡yme, pareiÅ¡kėjas V. K., jų atstovas J. S. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jie siekia atkurti nuosavybės teises į E. T.(E. T.) žemę, teigdami, kad ji buvo P. T. sutuoktinė, o 49,69ha ploto žemę MiliÅ«nų kaime Panemunio vls.

RokiÅ¡kio apskrityje valdė bendrosios nuosavybės teise kartu su žemės savininku P. T. Šį faktÄ pareiÅ¡kėjai įrodinėja archyvo pažyma dėl P. T. ir E. Ps santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o(b.l.15), o taip pat remdamiesi, jų teigimu, iki 1940m. birželio 15d. Lietuvoje galiojusio Pabaltijo gubernijų vietinių įstatymų sÄ vado 3 dalies nuostatomis dėl santuokos įtakos sutuoktinių turtui(pareiÅ¡kime teisės aktas įvardintas kaip „Svod miestnych uzakonenij gubernij otzejskich(pribaltiskich)“3 knyga), o taip pat ir aplinkybėmis, kad E. T. tėvas P. P. pardavė dalį jam priklausančios žemės ir apmokėjo P. T. paskolÄ bankui ir tokiu bÅ«du E. T. tapo žemės bendraturte (b.l.2-8, 31-46).

Å iuo aspektu pažymėtina, kad didžiojoje Lietuvos dalyje, tarp kurios buvo ir RokiÅ¡kio apskritis, 1918-1940 metais galiojo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalies teisės normos, o pareiÅ¡kėjų cituojamas teisės aktas galiojo Palangos valsčiuje ir kai kuriose Zarasų apskrities vietose(buvusioje KurÅ¡o gubernijos dalyje)(žr., Lietuvos valstybės teisės aktai, 1918.02.16-1940.06.15.,Vilnius,1996).Be to, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad E. T. (E. T.) nuosavybės teise valdė žemę.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų įvardijami žemės savininkai: P. T. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.25), o E. T.(taip dokumente) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.16). 1970 m. balandžio 29d. E. T. sudarė ir notariÅ¡kai patvirtino testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ , nepriklausomai nuo to, kur jis bus ir iÅ¡ ko susidės, tarp jo ir visÄ pajinį įnaÅ¡Ä kooperatinio buto gyvenamajame name statybai, paliko A. G. K. (b.l. 18). 1973m. balandžio 17d., remiantis E. T. sudarytu testamentu, A.G. K. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas(b.l.53).

Taigi, A. G. K. kaip asmuo, kuriam miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtÄ , nepaisant to, kad testamente nebuvo duomenų apie žemės palikimo faktÄ , nuo 1997m. liepos 9d. įsigaliojus AtkÅ«rimo įstatymui, pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ galėjo bÅ«ti laikomas asmeniu, įgijusiu subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises į E. T. (E. T.) žemę, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad E. T. (E. T.) iki 1940 metų žemės nacionalizacijos valdė žemę nuosavybės teise.

Todėl iki 2001m. gruodžio 31d. pateikdamas įgaliotoms institucijoms praÅ¡ymÄ ir nustačius, kad testamentu jam palikusi savo turtÄ E. T. nuosavybės teise valdė žemę ar jos dalį, A. K. galėjo įgyvendinti AtkÅ«rimo įstatymo suteikiamÄ teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Taip pat A.G. K. iki pat savo mirties, tai yra iki (duomenys neskelbtini) (b.l. 53)galėjo pats ar per atstovus imtis aktyvių veiksmų, siekdamasiÅ¡siaiÅ¡kinti, ar iki nacionalizacijos E. T.(E. T.)valdė žemę, rinkti tai patvirtinančius dokumentus ir turėjo teisę asmeniÅ¡kai ar per savo atstovÄ kreiptis į teismÄ dėl praleistų AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, o taip pat ir dėl juridinio fakto nustatymo, jei dokumentų, patvirtinančių E. T.(E. T.) žemės valdymÄ nuosavybės teise nepakaktų, jie bÅ«tų neiÅ¡likę.Tačiau byloje esantys duomenys, V.

K. paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. G. K. per visÄ nuo 1997 m.liepos 9d. pagal AtkÅ«rimo įstatymÄ vykusio nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo laikotarpį iki pat savo mirties 2010m. balandžio 16d. nei asmeniÅ¡kai, nei per įgaliotus atstovus nustatyta tvarka praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į E. T.(E. T.) žemę valstybės įgaliotoms institucijoms nepateikė, dokumentų, reikalingų nuosavybės teisėms į E. T.(E. T.) žemę atkurti nerinko, dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo nesikreipė.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas V. K. teismo posėdyje ir byloje esantys įrodymai(b.l. 172-173)patvirtino, kad A. G. K. rÅ«pinosi nuosavybės teisių atkÅ«rimu į savo tėvų žemę ir jam nuosavybės teisės1998m. balandžio 16d. Apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos į žemę, esančiÄ KupiÅ¡kio r.sav., Subačiaus sen., KantrimiÅ¡kio k.3.PareiÅ¡kėjai teismui pateiktÄ praÅ¡ymÄ grindžia tuo, kad A. G. K. terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teisę bei pilietybę patvirtinančius dokumentus praleido dėl svarbių priežasčių, tačiau pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme nurodytų priežasčių teismas nevertina, nes termino atnaujinimas mirusiam asmeniui pareiÅ¡kėjams jokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų pasekmių nesukelia, o pareiÅ¡kėjai terminÄ praÅ¡o atnaujinti jiems.

Ä®vertinus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus,pareiÅ¡kėjų skundo, pareiÅ¡kėjo V. K., jų atstovo advokato Jono Stankevičiaus paaiÅ¡kinimus, tai, kad E. T.(E. T.) yra A. G. K. teta, o pareiÅ¡kėjų tėvas A. G. K., 1972 metais pagal E. T. testamentÄ paveldėjęs jos turtÄ , iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į E. T.(E. T.)žemę įgaliotoms institucijoms nepadavė, daroma iÅ¡vada, jog patys pareiÅ¡kėjai į AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas, taip pat į Å¡ios dalies 3, 4 punktuose nurodytas pretendentų kategorijas iki 2001m. gruodžio 31d.nepateko.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismui, kurį teismas paliko nenagrinėtÄ (b.l. 1-8), nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog A. G. K., bÅ«damas E. T. nuosavybės teisių perėmėju, testamentu pareiÅ¡kėjams paliko turtÄ , paveldėtÄ po E. T. mirties. Remiantis AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nurodančiu, kad nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu raÅ¡ytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtÄ , ir iÅ¡analizavus byloje nustatytus duomenis apie asmenis, iki žemės nacionalizacijos valdžiusius žemės sklypÄ , E. T. sudaryto testamento turinį ir formÄ , kuri atitinka įstatymų reikalavimus, pagal šį testamentÄ A.

G. K. iÅ¡duoto paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimo turinį, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai į AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų pretendentų kategorijÄ taip pat nepatenka. Be to, svarbu yra tai, kad A. G. K. 2008m. rugpjūčio 5d. notariÅ¡kai patvirtintu testamentu(b.l.58-59) pareiÅ¡kėjams dalį savo turto paliko po mirties (duomenys neskelbtini), taigi, pareiÅ¡kėjai negali praÅ¡yti atnaujinti termino praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir dokumentams paduoti, nes bet kokiu jų nurodytu atveju, pareiÅ¡kėjai nepateko į AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintų asmenų ratÄ iki 2001m. gruodžio 31d.

Atsižvelgus į iÅ¡vardintas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai iki 2001 m. gruodžio 31 d. nepatekę nė į vienÄ AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nurodytų asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , kategorijÄ , neįgijo subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad 49,69 ha žemės sklypÄ MiliÅ«nų kaime RokiÅ¡kio rajone nuosavybės teise kartu su žemės savininku P. T. valdė ir E. T.(E. T.).

Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjai neturi teisės praÅ¡yti atnaujinti praleistÄ AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į P. T. ir/ar E. T.(E. T.) iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emės sklypÄ , todėl ir jų nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo priežasčių svarbos nevertinamos, o praÅ¡ymas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniamteismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos                                                                                            Dalia Pranckienė                                                                                                         Irena Varžinskienė                                                                                                         Dalytė Zlatkuvienė                          Â