2019-07-10 Nr. CB-7037-2-29-3-01138-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1147/2019

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01138-2018-0

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2019 m. liepos 1 d. gautu atsakovų S. M. ir N. M. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Telšių apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimas tenkinti ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atmesti priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovų kasaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies normą, nes nemotyvavo sprendimo, nepasisakė dėl esminių faktinių bylos aplinkybių, atsakovų skunde nurodytų pagrindų ir motyvų, t. y. nenagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl CK 4.81 straipsnio, 1.75 straipsnio 2 dalies, nepasisakė dėl argumentų, kodėl ieškovės nurodoma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeistų atsakovų interesus. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.81 straipsnio normą, nes nustatė naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą planą, sudarytą pagal neva nusistovėjusią tarp šalių naudojimosi tvarką, nors tokia naudojimosi tvarka nebuvo notariškai patvirtinta, neįregistruota viešajame registre. Naudojimosi tvarka prieš naująjį įgijėją gali būti taikoma tik esant visoms CK 4.81 straipsnio 2 dalies sąlygoms. Be to, teismai netinkamai taikė CK 1.75 straipsnį, nes nagrinėjamu atveju viešajame registre nebuvo įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka, išviešintas bendraturčių susitarimas dėl tokios tvarkos, todėl ji negali būti panaudota prieš atsakovus, kurie, įsigydami sklypus, tikrino registro duomenis ir buvo tikri, jog tokios tvarkos nenustatyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010 nurodyta, kad nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių. Dėl to teismas turėjo atsisakyti ieškovės teikiamus įrodymus, kuriais jis siekė įrodyti tokią buvusią tvarką, o priimant sprendimą, tokiais įrodymais nesivadovauti.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismai, netinkamai taikydami CK 4.81, 1,75 straipsnio normas, priėmė procesinius sprendimus, kurie pažeidžia įstatymo viršenybės principą. Teismų išvadas lėmė ne notarine tvarka patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad dėl žemės sklypo nėra nustatyta naudojimosi tvarkos, viešojo registro duomenys, o giminystės ryšiais su ieškove susietų liudytojų paaiškinimai. Teismai pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymą principą, nes vien dėl to, kad atsakovas yra verslininkas, jam taikė aukštesnius reikalavimus. Be to, nustatydami naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą planą, teismai pažeidė atsakovų nuosavybės teises ir nukrypo nuo teismų praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad tai miško ūkio paskirties sklypas, todėl pusiausvyrai nustatyti svarbus ne tik sklypo plotas, bet ir medienos kiekis. Atsakovo pateiktas planas labiau atitinka sklypo dalių nustatymą pagal medienos kiekį.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo turiniu, skundžiamo procesinio sprendimo motyvais, daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies nustatytų kriterijų kasacijai. Nors kasaciniame skunde įvardijamos netinkamai taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, tačiau skundo argumentais neformuluojamos netinkamo teisės aiškinimo ir taikymo problemos. Nukrypimas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos grindžiamas cituojant kasacinio teismo nutartis, tačiau išsamiais teisiniais argumentais nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Be to, pateikiamas kasacinis skundas neatitinka CPK 347 straipsnio 4 dalies reikalavimo. Pateikdami kasacinį skundą, atsakovai sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, tačiau atsakovų kasaciniu skundu skundžiamas visas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, t. y. dėl dviejų ieškinio reikalavimų ir vieno priešieškinio reikalavimo, todėl už per elektroninį teismų portalą pateikiamą kasacinį skundą mokėtinas 225 Eur žyminis mokestis ((100 Eur x 2 ieškinio reikalavimai + 100 Eur priešieškinio reikalavimas) x 75 proc.).

Dėl nurodytų priežasčių atsakovų kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiam atsakovui S. M. (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. birželio 28 d. Luminor banko lėšų pervedimo nurodymu Nr. 1347.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Antanas Simniškis