2021-04-14 Nr. AB-7540-3-61-3-02636-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-511-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02636-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. J. ir V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. J. ir V. J. skundus atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų dalių panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja L. J. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, prašydama: panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2019 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. S-78 (7-58/2019), patvirtinusį atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 68-43, kuriuo patvirtinta Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2019 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (28.19)-KD13-2 dalis neatleisti pareiškėjos nuo 108 323,35 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigių ir 19 046 Eur GPM baudos mokėjimo; išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – atleisti pareiškėją nuo 108 323,35 Eur GPM delspinigių ir 19 046 Eur GPM baudos mokėjimo.

2. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: panaikinti MGK 2019 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. S-78 (7-57/2019), patvirtinusį VMI 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 68-42, kuriuo patvirtinta Klaipėdos AVMI 2019 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (28.19)-KD13-1 dalis neatleisti pareiškėjo nuo 128 833,12 Eur GPM delspinigių ir 19 021 Eur GPM baudos mokėjimo; išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – atleisti pareiškėją nuo 128 833,12 Eur GPM delspinigių ir 19 021 Eur GPM baudos mokėjimo.

3. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi administracinės bylos pagal pareiškėjų skundus sujungtos į vieną bylą.

4. Pareiškėjai skunduose paaiškino, kad Klaipėdos AVMI, atlikusi GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už 2008–2013 m., 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimais patvirtino pareiškėjams papildomai apskaičiuotą GPM, taip pat apskaičiavo delspinigius bei skyrė baudas. Nesutikdami su vietos mokesčių administratoriaus sprendimais, pareiškėjai inicijavo mokestinį ginčą, kuris baigėsi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) 2018 m. lapkričio 14 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1139-575/2018. Pareiškėjas 2016 m. spalio 24 d. ir 2018 m. lapkričio 21 d. sumokėjo jam priskaičiuotą GPM, liko nesumokėti delspinigiai ir bauda. Pareiškėja 2016 m. spalio 24 d. sumokėjo jai apskaičiuotą GPM, o 2018 m. lapkričio 21 d. sumokėjo GPM baudą, liko nesumokėti GPM delspinigiai.

5. Pareiškėjai, manydami, kad yra pagrindas atleisti juos nuo delspinigių ir baudų mokėjimo, 2018 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Klaipėdos AVMI, tačiau ši jų prašymą tenkino tik iš dalies – atleido nuo delspinigių, priskaičiuotų už laikotarpį, kai patikrinimas buvo sustabdytas beveik 5 mėnesiams dėl patikrinimą atlikusios pareigūnės ligos, mokėjimo, o kitą prašymo dalį atmetė. Pareiškėjai šį Klaipėdos AVMI sprendimą apskundė VMI, kuri jų skundą atmetė formaliais pagrindais. MGK pritarė mokesčių administratoriaus pozicijai ir pareiškėjų skundą atmetė.

6. Pareiškėjų nuomone, MGK pozicija yra formali, neatspindi konkrečios pareiškėjų padėties. Šiuo atveju sprendžiant atleidimo nuo delspinigių ir baudų mokėjimo klausimą, aktualūs teisingumo ir protingumo principai, jų taikymo būtinybę pagrindžia tiek nepagrįstai ilga mokestinio tyrimo bei patikrinimo trukmė, kurią lėmė neteisėti ir nepagrįsti mokesčių administratoriaus veiksmai, tiek nubaudimo ir prevencijos tikslų neatitinkantis pareiškėjams skirtų mokestinių sankcijų dydis.

7. Pareiškėjų teigimu, mokesčių administratorius nesilaikė pareigos atlikti mokestinį patikrinimą per įmanomai trumpiausią laikotarpį, kuo mažiau trikdant mokesčių mokėtojo veiklą, t. y. mokestinis patikrinimas buvo kelis kartus sustabdytas, pratęstas, o tai sukėlė pareiškėjams neigiamas finansines pasekmes – neproporcingai didelę delspinigių sumą.

8. Pareiškėjai nesutiko su MGK teiginiu, kad, inicijuodami mokestinį ginčą, jie turėjo numatyti šio ginčo pasekmes (papildomus delspinigius) ir, atitinkamai, jas priimti. Pareiškėjai sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, nevilkino proceso ir niekaip negalėjo daryti įtakos mokestinio ginčo trukmei.

9. Visą ginčo laikotarpį (nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki šiol) yra areštuotas pareiškėjams priklausantis turtas, taip užtikrinant jų mokestinės prievolės vykdymą. Turto areštas net ir pasibaigus mokestiniam ginčui, pareiškėjams sumokėjus papildomai apskaičiuotas sumas, nepagrįstai tęsiamas tokiu mastu, kuriam nebėra jokio teisinio pagrindo. Turto arešto neskundimo faktas negali būti pagrindas ignoruoti neigiamas arešto, viršijančio papildomai apskaičiuotus mokesčius, pasekmes, ir tai turi būti vertinama kaip viena iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant atleidimo nuo delspinigių klausimą protingumo ir teisingumo principų pagrindu.

10. Pareiškėjų teigimu, svarstant atleidimo nuo delspinigių ir baudų mokėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į Klaipėdos AVMI padarytas aritmetines klaidas, nustatant pareiškėjų mokestinę bazę. Pareiškėjai šias klaidas pastebėjo ir jas aiškiai įvardijo apeliaciniame skunde, tačiau LVAT į jas neatsižvelgė dėl jį ribojančių apeliacinio skundo ribų, taigi, aritmetinės klaidos liko neištaisytos ir lėmė ne tik didesnį apskaičiuotą papildomų mokesčių, tačiau ir mokestinių sankcijų dydį.

11. Pareiškėjas V. J. 2019 m. rugpjūčio mėn. sužinojo, kad jis serga (duomenys neskelbtini), jam bus reikalingas gydymas, todėl atsirado naujas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas atleisti pareiškėjus nuo GPM delspinigių ir baudų mokėjimo.

12. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

13. Atsakovas nurodė, kad mokesčių mokėtojai nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies bei paskirtų baudų atleidžiami vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje ir 141 straipsnio 1 dalyje bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 ir 7 punktuose nustatytais teisiniais pagrindais. Pagal MAĮ 100 straipsnio nuostatas tik nuo delspinigių yra atleidžiama ir kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims, taip pat jeigu tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiame mokesčių įstatyme. Šiuo atveju pareiškėjai neįrodė nė vienos aplinkybės, dėl kurios jie galėtų būti atleisti nuo delspinigių ir baudų mokėjimo.

14. Mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytos aplinkybės yra patvirtintos LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1139-575/2018. Pareiškėjai neapskaičiavo ir nustatyta tvarka nesumokėjo į biudžetą GPM dėl savo kaltės, todėl nėra pagrindo atleisti juos nuo GPM delspinigių ir baudos mokėjimo.

15. Taip pat nenustatytos aplinkybės, kurias būtų galima prilyginti force majeure (liet. nenugalima jėga) ar kitoms nuo mokesčių mokėtojo valios nepriklausančioms aplinkybėms, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų apie minėtų aplinkybių buvimą, todėl negali būti atleisti nuo delspinigių ar baudų mokėjimo pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

16. Pareiškėjai įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nesumokėjo GPM, todėl atsirado žala valstybės biudžetui, t. y. valstybė atitinkamu laikotarpiu neturėjo biudžete pajamų, kurios jai teisėtai priklausė, taip pareiškėjų kaltais veiksmais buvo padaryta reali žala valstybės biudžetui. Šios aplinkybės nepaneigia byloje nustatytas faktas, kad pareiškėjai vėlesniais mokestiniais laikotarpiais sumokėjo patikrinimo metu apskaičiuotą GPM. Taigi, pareiškėjai negali būti atleisti nuo delspinigių ir baudų mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu.

17. Pareiškėjai nepateikė duomenų, kad kreipėsi į mokesčių administratorių ir pastarasis pareiškėjams suteikė klaidingą konsultaciją, todėl nėra pagrindo juos atleisti nuo delspinigių ir baudų mokėjimo pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

18. Mokesčių administratorius nesutiko su pareiškėjų teiginiais, kad patikrinimo metu apskaičiuotos GPM sumos yra sumokėtos, o tai turėtų būti vertinama kaip papildoma sąlyga atleisti nuo delspinigių ir baudų mokėjimo. Už laiku ir tinkamą mokesčių apskaičiavimą bei sumokėjimą yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas, neįvykdžius šių pareigų, mokesčių mokėtojui atsiranda teisinės pasekmės – už pavėluotą mokesčių mokėjimą skaičiuojami delspinigiai, o už neteisėtą mokėtino mokesčio sumažinimą skiriama bauda. Mokesčių sumokėjimo faktas siejamas tik su MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs, kas suprantama kaip įstatyme nustatyta privaloma sąlyga svarstyti, ar egzistuoja kuris nors iš MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytų atleidimo nuo baudų mokėjimo pagrindų, o pats mokestinės prievolės įvykdymo faktas nėra pagrindas atleisti nuo pagrįstai pritaikytos sankcijos už mokesčių įstatymų nevykdymą.

19. Dėl pareiškėjams taikomo turto arešto pažymėjo, kad MAĮ 95 ir 101 straipsnių nuostatos suteikia mokesčių administratoriui teisę taikyti šį mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, o jo pagrįstumas gali būti ginčijamas atskirame administraciniame procese.

20. Nagrinėjamu atveju nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą atleisti pareiškėjus nuo delspinigių ir baudų mokėjimo, vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo principais. Mokesčių administratorius pareiškėjų tikrinimo veiksmus pradėjo ir atliko MAĮ jam suteiktose kompetencijos ribose, nepažeidžiant MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų patikrinimo atlikimo senaties terminų, patikrinimo atlikimo trukmė buvo objektyviai nulemta ir pareiškėjų veiksmų (pateikto prašymo sustabdyti patikrinimą), vykdant mokesčių administratoriaus nurodymus, būtinybės įvertinti pareiškėjų pateiktus paaiškinimus, atlikti kitų mokesčių mokėtojų kontrolės veiksmus, gauti ir įvertinti informaciją iš kitų mokesčių administratorių. LVAT, iš esmės išnagrinėjęs vykusį mokestinį ginčą, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1139-575/2018 pasisakė ir dėl delspinigių skaičiavimo trukmės pagrįstumo.

21. VMI turimais duomenimis, pareiškėjas 2018 metais pateiktoje 2017 metų metinėje pajamų deklaracijoje deklaravo gavęs 1 701 200 Eur neapmokestinamųjų pajamų bei 2019 metais pateiktoje 2018 metų metinėje pajamų deklaracijoje deklaravo gavęs 560 000 Eur neapmokestinamųjų pajamų, dėl ko VMI susidarė nuomonę, kad pareiškėjų ekonominė (socialinė) padėtis nėra sunki, todėl nėra pagrindo pareiškėjus atleisti nuo delspinigių mokėjimo MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kai delspinigių išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. LVAT, aiškindamas šią normą, 2010 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-807/2010 pažymėjo, kad MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 113 straipsnio 1 dalies 3 punktas atleidimą nuo delspinigių sieja su sunkia fizinio asmens ekonomine (socialine) padėtimi ir vien asmens priskyrimas tam tikrai socialinei grupei (pensininkams, neįgaliesiems, bedarbiams ir pan.) savaime nesudaro pagrindo atleisti jį nuo delspinigių. Tam būtina įvertinti visas mokesčių mokėtojo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą ir kt.).

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė kaip nepagrįstus.

23. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl MGK sprendimų, patvirtinančių mokesčių administratoriaus sprendimus neatleisti pareiškėjų nuo GPM baudų ir delspinigių mokėjimo, teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat pareiškėjai prašė teismo išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu ir atleisti juos nuo delspinigių ir baudų mokėjimo.

24. Teismas nustatė, kad pareiškėjai Klaipėdos AVMI 2018 m. gruodžio 5 d. pateikė prašymą atleisti nuo apskaičiuotų baudų ir delspinigių mokėjimo. Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, Taisyklių 28 punktu, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo mokestinis patikrinimas dėl mokesčių administratoriaus specialisto ligos buvo sustabdytas 2013 m. balandžio 25 d. – 2013 m. rugsėjo 19 d., 2019 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. (28.19)-KD13-1 atleido pareiškėją nuo 8 445,36 Eur GPM delspinigių, o nuo 128 833,12 Eur GPM delspinigių ir 19 021 Eur GPM baudos mokėjimo neatleido, nenustačiusi MAĮ 100 ir 141 straipsniuose įtvirtintų atleidimo nuo nesumokėtų delspinigių ir baudos pagrindų. Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, Taisyklių 28 punktu, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjos mokestinis patikrinimas dėl mokesčių administratoriaus specialisto ligos buvo sustabdytas 2013 m. balandžio 25 d. – 2013 m. rugsėjo 19 d., 2019 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. (28.19)-KD13-2 atleido pareiškėją nuo 8 456,62 Eur GPM delspinigių, o nuo 108 323,35 Eur GPM delspinigių mokėjimo neatleido, nenustačiusi MAĮ 100 ir 141 straipsniuose įtvirtintų atleidimo nuo nesumokėtų delspinigių ir baudos pagrindų. VMI ir MGK sprendimais patvirtinto Klaipėdos AVMI sprendimų išvadų pagrįstumą.

25. Teismas iš pareiškėjų skundų turinio nustatė, kad prašymą atleisti nuo delspinigių ir baudų mokėjimo jie grindžia iš esmės teisingumo ir protingumo principų taikymo pagrindu, nes mokestinis patikrinimas užtruko nepagrįstai ilgą laiką, delspinigių dydis turi ne tik kompensavimo, bet ir nubaudimo elementą, turto arešto mastas viršija mokestinę nepriemoką, taip pat nebuvo atsižvelgta į Klaipėdos AVMI padarytas aritmetines klaidas, nustatant pareiškėjų mokestinę bazę.

26. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų mokestinis ginčas dėl GPM ir su šiuo mokesčiu susijusių delspinigių, baudų išspęstas įsiteisėjusia LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1139-575/2018. LVAT dėl delspinigių dydžio ir mokestinio tyrimo trukmės pažymėjo, kad „mokestinio tyrimo trukmė buvo objektyviai sąlygota sandorių gausos. Pats pareiškėjas sandorius vykdydamas grynaisiais pinigais ir teikdamas prieštaringus paaiškinimus prisidėjo prie ilgesnio tyrimo. Atsižvelgiant į sandorių gausą 2,5 m. trukęs mokestinis tyrimas teismo nėra vertinamas kaip per ilgas. Nemokėdami mokesčių įstatymų nustatytu laiku pareiškėjai nemokamai naudojosi visuomenei priklausančiais pinigais ir yra teisinga atlyginti už tai įstatymu nustatyta delspinigių forma“. LVAT, vertindamas pareiškėjų argumentus dėl to, kad mokesčių administratorius nepateikė duomenų ir nenurodė priežasčių apie patikrinimo termino pratęsimą 2015 m. birželio 29 d. – 2015 m. rugpjūčio 20 d., pripažino, kad mokesčių administratorius šiuo laikotarpiu iš dalies netinkamai vykdė mokestinį patikrinimą, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad minėtas laikotarpis buvo trumpas ir iš esmės nepažeidė pareiškėjų teisių bei neturėjo įtakos galutinėms išvadoms, nevertino šio pažeidimo kaip esminio. Taip pat nurodė, kad „pareiškėjų pateikti argumentai ir įrodymai nepaneigia mokesčių administratoriaus padarytų išvadų, ir nepagrindžia, kad nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų“.

27. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad LVAT minėtoje nutartyje pasisakė tiek dėl GPM, tiek dėl GPM delspinigių apskaičiavimo pagrįstumo, tiek dėl mokestinio patikrinimo trukmės, mokestinis ginčas išspręstas galutinai, nagrinėjamoje byloje iš naujo nevertino pareiškėjų skundų argumentų, susijusių su ilga mokestinio patikrinimo trukme, GPM apskaičiavimo pagrįstumu, GPM delspinigių dydžiu.

28. Teismas nurodė, kad pareiškėjų argumentai dėl pritaikyto turto arešto, sprendžiant atleidimo nuo GPM delspinigių ir baudų klausimą, nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi, nes turto arešto pritaikymo pagrįstumas gali būti ginčijamas kitame administraciniame procese.

29. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad jų atžvilgiu delspinigių dydis turi ne tik kompensavimo, bet ir nubaudimo elementą. Teismas pažymėjo, kad delspinigiai nėra sankcija už mokesčių įstatymų pažeidimus, o yra mokestinės prievolės užtikrinimo būdas (MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Delspinigiai yra skaičiuojami kaip kompensacija už tai, kad valstybė atitinkamu laikotarpiu negalėjo naudotis jai pagal mokesčių įstatymus priklausančiomis lėšomis, o mokesčių mokėtojas šiomis sumomis disponavo nepagrįstai. Pagal MAĮ 98 straipsnio 2 dalį, sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundai mokestiniame ginče atmesti įsiteisėjusia LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi.

30. Teismas pažymėjo, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo delspinigių ar jų dalies mokėjimo tik nustačius MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindus ir kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, prašydami juos atleisti nuo delspinigių mokėjimo šiuo pagrindu, nurodė, jog pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio mėn. sužinojo, kad jis serga (duomenys neskelbtini), jam bus reikalingas gydymas ir pateikė (duomenys neskelbtini) tyrimo išvadą su nurodyta ligos diagnoze. Teismo vertinimu, pareiškėjų pateikti duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjų ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, prašydami atleisti juos nuo delspinigių mokėjimo dėl netikslingo lėšų išieškojimo, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl ligos jų ekonominė (socialinė) padėtis pasikeitė ir yra sunki (dokumentų, kuriuose pateikti duomenys apie asmens, jo šeimos gaunamas pajamas, turimą turtą, gydymo plano su numatomomis gydymo išlaidomis, sunkią fizinio asmens ekonominę (socialinę) padėtį liudijančias aplinkybes patvirtinančius kompetentingų institucijų išduotus dokumentus ir pan.). Taigi, teismas įvertino, jog pareiškėjai neįrodė, kad jų ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki, t. y. jiems reikalinga valstybės parama ar tokia parama jiems jau teikiama. Priešingai, VMI į bylą pateiktais duomenimis, pareiškėjas 2018 metais pateiktoje 2017 metų metinėje pajamų deklaracijoje deklaravo gavęs 1 701 200 Eur neapmokestinamųjų pajamų bei 2019 metais pateiktoje 2018 metų metinėje pajamų deklaracijoje deklaravo gavęs 560 000 Eur neapmokestinamųjų pajamų. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjų pateikti įrodymai dėl jų turimų skolinių įsipareigojimų (turimų kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankui), nepateikus visų duomenų apie pareiškėjų gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, taip pat negali būti vertinami kaip sunkią jų ekonominę padėtį pagrindžiantys įrodymai.

32. Nurodytų aplinkybių kontekste teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, kurie pagrįstų sunkią jų ekonominę (socialinę) padėtį, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir atleisti juos nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Šiuo atveju pareiškėjai neįrodė nė vienos sąlygos, kuri būtų pagrindas atleisti juos nuo delspinigių ir baudų mokėjimo MAĮ įtvirtintais pagrindais.

33. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų ginčijami MGK sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo juos panaikinti, vadovaujantis pareiškėjų nurodytais ar kitais motyvais. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjų reikalavimus išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – atleisti pareiškėjus nuo apskaičiuotų GPM delspinigių ir baudų mokėjimo.

III. 34. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti, taip pat priteisti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35. Pareiškėjai pažymi, kad ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar pareiškėjai pagrįstai neatleisti nuo GPM delspinigių ir baudų mokėjimo: 1) teisingumo ir protingumo principų pagrindu; 2) dėl sunkios socialinės padėties.

36. Teismas skundžiamame sprendime nagrinėjo tik MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytus atleidimo nuo baudų ir delspinigių pagrindus ir konstatavo jų neegzistavimą pareiškėjų atveju, nors jie skunde šiais pagrindais nesirėmė ir net neprašė jais vadovaujantis atleisti nuo GPM baudų ir delspinigių mokėjimo. Tuo pačiu teismas iš esmės neanalizavo pareiškėjų skunduose nurodyto kito atleidimo nuo baudų ir delspinigių mokėjimo pagrindo – teisingumo ir protingumo principo egzistavimo pareiškėjų atveju. Be to, teismas analizavo pagrindo, susijusio su pareiškėjų ekonomine padėtimi, egzistavimą ir visiškai ignoravo atleidimo nuo delspinigių dėl sunkios asmens socialinės padėties pagrindą. Todėl teismas iš esmės nagrinėjo pagrindų atleisti nuo baudų ir delspinigių mokėjimo buvimą, kuriais pareiškėjai negrindė savo skundo, ir neanalizavo pagrindų, kuriais pareiškėjai grindė savo skundus, egzistavimo.

37. Nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atleisti pareiškėjus nuo delspinigių ir baudų mokėjimo vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais dėl tiek ankstesniuose skunduose, tiek dėl apeliaciniame skunde išdėstytų išskirtinių aplinkybių (reikšmingų aplinkybių visumos), sudarančių pagrindą taikyti šiuos principus pareiškėjų situacijoje:

1) pareiškėjų patikrinimų metu buvo padaryta daug procesinių pažeidimų (jų padarymo faktą pripažino tiek LVAT, nagrinėdamas pagrindinę bylą, tiek Klaipėdos AVMI, atleisdama pareiškėjus nuo dalies delspinigių mokėjimo), kas akivaizdžiai turėjo įtakos apskaičiuotų delspinigių dydžiui;

2) delspinigių ir baudų suma viršija 72 proc. pareiškėjams apskaičiuotos GPM sumos, todėl papildomos su mokesčiais susijusios sumos laikomos baudžiamąja priemone, ką pripažįsta tiek LVAT, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika;

3) pareiškėjų atžvilgiu imtasi ir kitų neadekvačių priemonių – areštuotas pareiškėjų turtas daug didesne apimti nei atsakovo reikalavimas pareiškėjams, ir, nors pareiškėjai nesinaudojo savo teise apskųsti tokio arešto mastą, vien jo buvimas yra pakankamas pagrindas teigti, jog pareiškėjų atžvilgiu taikomos neproporcingos priemonės;

4) delspinigių dydžiui turėjo įtakos ir akivaizdžios Klaipėdos AVMI padarytos aritmetinės GPM bazės apskaičiavimo klaidos, į kurias nors ir neatsižvelgta pagrindinės bylos nagrinėjimo metu, tačiau būtų protinga ir teisinga į jas atsižvelgti naudojantis atleidimo nuo baudų ir delspinigių mokėjimo institutu. Tuo tarpu teismo pavieniai argumentai apie tai, kad tiek patikrinimo trukmė, tiek mokesčių bazė jau nustatyta pagrindinio ginčo metu įsiteisėjusia LVAT nutartimi neturi jokios įtakos sprendžiant dėl protingumo ir teisingumo principu pagrįsto atleidimo nuo GPM baudų ir delspinigių mokėjimo.

LVAT nutartyje pasisakė tik dėl delspinigių apskaičiavimo pagrįstumo, o pareiškėjų atleidimo nuo delspinigių klausimo nenagrinėjo. LVAT nutartyje pripažino, kad Klaipėdos AVMI netinkamai vykdė mokestinio patikrinimo procedūras, tačiau laikė pažeidimą neesminiu, nepaisant to, delspinigiai už šį papildomą 2 mėnesių laikotarpį buvo apskaičiuoti, tokia situacija neatitinka nei teisėtumo, nei teisingumo principų. Mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. birželio 29 d. (daugiau nei 6 mėnesius) dėl papildomos informacijos surinkimo iš juridinių asmenų bei didelės pateiktų dokumentų apimties, nors iš pareiškėjų patikrinimo aktų matyti, kad operatyvaus IĮ „Du broliai“ patikrinimo pažyma Nr. FR1041‑12 buvo surašyta dar 2015 m. sausio 5 d., todėl neaišku, kokiu pagrindu patikrinimai nebuvo atnaujinti dar beveik 6 mėnesius.

Mokestiniai patikrinimai taip pat buvo ne kartą pratęsti 2013 m. rugsėjo 20 d. – 2013 m. spalio 15 d., 2014 m. spalio 22 d. – 2014 m. lapkričio 17 d., patikrinimo pratęsimo priežastis nurodant formaliai, neatliekant jokių efektyvių veiksmų patikrinimams užbaigti. Juo labiau, kad prieš mokestinius patikrinimus 11 mėn. buvo atliekami mokestiniai tyrimai ir informacija buvo renkama. Pareiškėjams nepiktnaudžiaujant teise ir nevilkinant proceso, susiklostė neadekvati jų atžvilgiu situacija. Todėl šios aplinkybės gali ir turi būti vertinamos kaip pagrindas atleisti pareiškėjus nuo baudų ir delspinigių mokėjimo.

Teismas nepasisakė dėl pareiškėjų argumento, kad MGK nepagrįstai teigė, jog pareiškėjai, inicijuodami mokestinį ginčą, turėjo numatyti šio ginčo pasekmes (papildomus delspinigius). Taip pat nepasisakė dėl pareiškėjų argumento, kad delspinigių sumažinimas (atleidimas nuo jų mokėjimo) dėl ilgos mokestinio tyrimo, patikrinimo bei ginčo trukmės atitiktų ne tik LVAT, bet ir LAT bei EŽTT formuojamą praktiką. Delspinigiai atlieka ne tik atsakovo, MGK ir teismo sprendimuose akcentuojamą kompensavimo funkciją, tačiau turi ir nubaudimo elementą (ypač dėl nepagrįstai ilgos jų skaičiavimo trukmės).

Pareiškėjų atveju LVAT nutartyje nėra pasisakyta dėl Klaipėdos AVMI padarytų klaidų (dėl apeliacinio skundo ribų). Be to, pareiškėjai neprašo perskaičiuoti nurodytą sumokėti GPM (kas būtų res judicata principo pažeidimas). Tačiau, pareiškėjų vertinimu, šios aplinkybės yra reikšmingos taikant ne mokestinės prievolės pagrįstumo ginčijimo, bet atleidimo nuo delspinigių ir baudų institutą. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu sutiko, jog egzistuoja pagrindas atleisti pareiškėjus nuo baudų ir delspinigių mokėjimo protingumo ir teisingumo principų pagrindu (ne tik MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų atleidimo pagrindų atveju) ir kad šių principų pagrindu pareiškėjai galėtų būti atleisti bent jau nuo dalies GPM delspinigių ir baudų mokėjimo, tačiau teismas skundžiamame sprendime į tai neatsižvelgė, dėl to nepasisakė.

38. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjų atleidimo nuo delspinigių mokėjimo dėl sunkios ekonominės ir/ar socialinės padėties (MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. ir 113 str. 1 d. 3 p.), sutapatino sunkią pareiškėjų socialinę padėtį (kuria 2019 m. rugsėjo 25 d. skundo papildyme rėmėsi pareiškėjai) su ekonomine padėtimi ir nepagrįstai reikalavimus sunkiai ekonominei padėčiai konstatuoti pritaikė spręsdamas dėl sunkios socialinės padėties egzistavimo. Įstatymų leidėjas minėtose MAĮ nuostatose socialinę ir ekonominę padėtį vertina kaip dvi skirtingas ir alternatyviai taikomas kategorijas. Egzistuoja pagrindas atleisti pareiškėjus nuo delspinigių mokėjimo dėl susiklosčiusios sunkios socialinės padėties pareiškėjo sveikatos būklės, kaip tokios socialinės padėties, pagrindu (o ne pareiškėjų gaunamų pajamų, įsipareigojimų, turimo turto ar teismo reikalaujamo pareiškėjo gydymo biudžeto pagrindu). Be to, akivaizdu, kad teismas, pasisakydamas dėl šio pagrindo, dalį įrodymų (atsakovo pateiktas pareiškėjo pajamų deklaracijas) vertino ir jais rėmėsi, o dalį įrodymų (pareiškėjo pateiktus įrodymus apie turimus įsipareigojimus) ignoravo, reikalaudamas pateikti kitus duomenis apie jų ekonominę padėtį. Įstatymų leidėjas MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą kategoriją „reikalingas gydymas“ išskiria kaip atskirą mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška priežastį. VMI pateiktos deklaracijos apie pareiškėjo pajamas buvo vertinamos atsietai nuo pareiškėjų turimų įsipareigojimų, nes pareiškėjų nekilnojamajam turtui yra pritaikyta hipoteka.

39. Atsakovas, kartodamas savo atsiliepimo į pareiškėjų skundus argumentus, atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmeti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 40. Pareiškėjų L. J. ir V. J. skundai buvo atmesti (žr. nutarties 22 p.) nenustačius aplinkybių, leidžiančių priimti kitokio pobūdžio sprendimus nei apskųsti (žr. nutarties 1 ir 2 p.).

41. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo pagrindų, kuriais pareiškėjai grindė skundus, egzistavimo (nutarties 36 p.), pabrėžė, jog buvo ir yra pagrindas atleisti pareiškėjus nuo delspinigių ir baudų mokėjimo vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, akcentuoja, kad pareiškėjai galėtų būti atleisti bent jau nuo dalies GPM delspinigių ir baudų mokėjimo, tačiau teismas skundžiamame sprendime į tai neatsižvelgė, dėl šio aspekto nepasisakė (nutarties 37 p.).

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų prašymas atleisti nuo baudų ir delspinigių mokėjimo (registruotas Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2018 m. gruodžio 5 d.) grįstas MAĮ 8, 100 ir 141 straipsniais (Mokestinių ginčų komisijos bylos (L. J.) lapas 36).

43. MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi 2018 m. gruodžio 5 d.) buvo nurodyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas (atleidimo nuo paskirtų baudų mokėjimo pagrindai: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais); kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą (taikomas fiziniams asmenims).

44. Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo paskirtos baudos, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, vertinant šį atleidimo nuo baudos pagrindą, yra reikšminga mokesčių mokėtojo subjektyvinė pusė, t. y. kaltė, kurios išraiška yra nepakankamas atidumas, rūpestingumas ar apdairumas, kurio reikalaujama iš veikiančio asmens konkrečiomis sąlygomis. Asmuo, kuris nevykdė pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai arba nesugebėjo toks būti konkrečioje situacijoje, negali būti atleistas nuo atsakomybės, nesant kaltės dėl padaryto pažeidimo (žr., pvz., 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-81-261/2015). Pareiškėjai įrodymais nepaneigė savo kaltės, todėl šiuo pagrindu negalėjo būti atleisti nuo delspinigių ir baudos, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti šią pareiškėjų skundo dalį (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1957-662/2016).

45. Atleidimas nuo baudos pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė bei numatyti negalėjo, ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčių mokėtojo veiklai tik tada eliminuoja mokesčių mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčių mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti. Nenustačius šių aplinkybių buvimo, mokesčių mokėtojas negali būti atleidžiamas nuo baudos Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.‏‏‎ Kadangi tokių aplinkybių nustatyta nebuvo, pareiškėjai negalėjo būti atleisti nuo delspinigių ir baudos ir šiuo teisiniu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1328-442/2017).

46. Mokesčių mokėtojui mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjus į biudžetą mokėtinos mokesčio sumos, biudžetas laiku negauna pajamų atitinkamo mokesčio forma, todėl jam (biudžetui) paprastai padaroma žala ir tokiu būdu nėra MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos sąlygos mokesčių mokėtojo atleidimui nuo delspinigių ir baudos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑442‑773/2010). Vadinasi, dėl nurodytos aplinkybės (nepadaryta žala valstybės biudžetui) atleidimas nuo baudos ir delspinigių irgi paneigtinas (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑1621‑556/2020).

47. Siekiant pasinaudoti MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atleidimo nuo delspinigių ir / ar baudų pagrindu, mokesčių mokėtojui tenka pareiga įrodyti, kad jis dėl atitinkamo mokesčio mokėjimo, mokėtino tam tikru laikotarpiu, kreipėsi į mokesčių administratorių, o pastarasis jam suteikė tuo klausimu klaidingą konsultaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-182-662/2015).

48. Šiuo konkrečiu atveju tokių faktinių duomenų nėra, todėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto teisinio reguliavimo galimo taikymo aptarimas nėra teisiškai aktualus.

49. MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto atleidimo nuo delspinigių pagrindas neatsiejamas nuo Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos taisyklės (netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama). Pagal šią taisyklę mokesčių mokėtojas, prašantis atleisti nuo delspinigių, turi teikti faktinius duomenis, įrodančius, jog jam reikalinga valstybės parama arba tokia parama jau teikiama. Kitaip mokesčių administratoriui suteikta teisė atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių negalėtų ir neturėtų būti realizuota.

50. Tikrinamoje administracinėje byloje, nepaisant minimos pareiškėjo ligos, nėra faktinių duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad prašantys atleisti nuo delspinigių mokėjimo asmenys, yra sunkioje ekonominėje (socialinėje) padėtyje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.), todėl prašymas dėl atleidimo nuo delspinigių negalėjo būti tenkinamas ir šiuo pagrindu.

51. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-963/2013).‏‏‎

52. Akivaizdu, kad pagrindinė mokesčių paskirtis – fiskalinė, jie naudojami sudaryti valstybės iždui, skirtam visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti. Be to, mokesčiais reguliuojami valstybėje vykstantys socialiniai, ekonominiai procesai, remiamos naudingos ūkinės pastangos, pritraukiamas kapitalas, investicijos arba priešingai – stabdomos nepageidautinos socialinės–ekonominės raidos tendencijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas).

53. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, leidžiantys teismui konkrečioje byloje priimti teisingiausią, protingiausią ir sąžiningiausią sprendimą, kuris teisėjų kolegijos vertinimu, turint omenyje nutarties 51 ir 52 punktuose išdėstytas nuostatas ir nesant išskirtinių aplinkybių, įgalinančių pareiškėjus atleisti nuo delspinigių ir baudos (arba šias sumas sumažinti), lieka toks pats, koks ir buvo priimtas mokesčių administratoriaus bei patvirtintas pirmosios instancijos teismo.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, vis dėlto turėtų egzistuoti gana svarios priežastys, leidžiančios teismui atlikti su papildomai apskaičiuotais mokesčiais susijusių sumų korekciją pareiškėjų naudai. Mokestinio proceso termino klausimu jau buvo pasisakyta nagrinėjant mokestinį ginčą, todėl kitokioms išvadoms, nei buvo padaryta administracinėje byloje Nr. eA-1139-575/2018 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis), pagrindų nėra. Turto arešto aplinkybė visiškai nesusijusi su aptariamais kriterijais, o pareiškėjams apeliuojant į teisingumo ir protingumo kriterijų netaikymą, neįvardytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, galinčios pasitarnauti teisingumo ir protingumo kriterijų taikymui. Prašyme atleisti nuo baudų bei delspinigių, remiantis protingumo ir teisingumo kriterijais, stokojama detalumo, konkrecijos, apsiribojama labiau deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimais.

55. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų L. J. ir V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius