Legislator Case Law & Legislation
0b1a31a2-b3dd-449f-91aa-5d0ac8a4ad03 AI generated

0b1a31a2-b3dd-449f-91aa-5d0ac8a4ad03 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 0b1a31a2-b3dd-449f-91aa-5d0ac8a4ad03
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kovas neįrodė teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, buvo suabsoliutinti tik ieÅ¡kovo interesai; teismas preliminariai nevertino ieÅ¡kinio pagrįstumo, nors iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimo akivaizdu, kad jis nepagrįstas. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina tai, kad ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindžia tik CK citavimu ir abstrakčiais pareiÅ¡kimais, nekonkretizuoja aplinkybių bei argumentų;

Legislator headnote

AI generated

0b1a31a2-b3dd-449f-91aa-5d0ac8a4ad03 · Lietuvos apeliacinis teismas: 7 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo daugiabučių namų savininkų bendrijos „DNSB Kovo 11-osios 130A“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Akseleracija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „SvarbÅ«s sprendimai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei restitucijos taikymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-1489/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00323-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso

tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Akseleracija“

atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo

7 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo daugiabučių namų savininkų bendrijos „DNSB Kovo 11-osios 130A“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Akseleracija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Svarbūs sprendimai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei restitucijos taikymo.

Teisėjas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo.

IeÅ¡kovas daugiabučių namų savininkų bendrija „DNSB Kovo 11-osios 130A“ pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu 2012 m. liepos 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas UAB „SvarbÅ«s sprendimai“ pardavė atsakovui UAB „Akseleracija“ administracinės paskirties patalpas (unikalaus Nr. 4400-0125-8844:6322 ir 4400-0125-8855:6323), esančias Vilniuje, K. Ladygos g. 1, ir taikyti restitucijÄ - grÄ Å¾inti administracinės paskirties patalpas atsakovui UAB „SvarbÅ«s sprendimai“. IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti ginčo patalpas ir uždrausti atsakovui UAB „Akseleracija“ jomis disponuoti. Nurodė, kad bylos nagrinėjimas gali užtrukti, dėl ko atsakovas UAB „Akseleracija“ gali perleisti ginčo patalpas kitam sÄ Å¾iningam įgijėjui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo

7 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – taikė įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre

dėl nuosavybės teisės į atsakovo UAB „Akseleracija“ patalpas, unikalus Nr. 4400-0125-8844:6322 ir unikalus Nr.

4400-0125-8855:6323, esančias K. Ladygos g. 1, Vilniuje, perleidimo draudimo. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga kaip laikinÄ sias apsaugos priemones taikyti įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 str. 1 d. 2 p.) ir tokiu bÅ«du užkirsti keliÄ ginčo turto perleidimui tretiesiems asmenims. Teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiÅ¡kumo principu, padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo taikyti ginčo buto areÅ¡tÄ . Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl jos turi atitikti ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo esmę ir bÅ«ti susijusios su galimai palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai

            Atsakovas UAB „Akseleracija“ pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo

7 d. nutartį. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:

1. ieÅ¡kovas neįrodė teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, buvo suabsoliutinti tik ieÅ¡kovo interesai;

2. teismas preliminariai nevertino ieÅ¡kinio pagrįstumo, nors iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimo akivaizdu, kad jis nepagrįstas. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina tai, kad ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindžia tik CK citavimu ir abstrakčiais pareiÅ¡kimais, nekonkretizuoja aplinkybių bei argumentų;

3. teismas nesudarė galimybės atsakovui pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl ko buvo pažeisti teisingumo ir šalių lygiateisiškumo principai.

IeÅ¡kovas daugiabučių namų savininkų bendrija „DNSB Kovo 11-osios 130A“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti. Nurodo, kad dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo turi bÅ«ti sprendžiama nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Teismas pagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones bei neapribojo atsakovo teisių labiau nei to reikalauja ginčo teisinis santykis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. IÅ¡ Å¡ių teisinių nuostatų darytina iÅ¡vada, kad įstatymo leidėjas įtvirtino dvi sÄ lygas, kurioms egzistuojant teismas nutartimi pritaiko laikinÄ sias apsaugos priemones. Pirma, ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ , tai yra pateikti duomenis, kurie leistų daryti tikėtinÄ prielaidÄ , jog ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo priėmimas yra įmanomas. Antra, ieÅ¡kovas privalo įrodyti, kad egzistuoja reali grėsmė bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 12 ir 178 str.).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančiu sandorį, kuriuo vienas atsakovas UAB „SvarbÅ«s sprendimai“ perleido kitam atsakovui UAB „Akseleracija“ nekilnojamÄ jį turtÄ , bei taikyti restitucijÄ natÅ«ra. Vien įvertinus ieÅ¡kinio materialinių reikalavimų pobÅ«dį darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įraÅ¡as vieÅ¡ame registre apie ginčo turto perleidimo draudimÄ - tiesiogiai eliminuoja su atsakovo UAB „Akseleracija“ galimais veiksmais susijusias grėsmes ieÅ¡kinio materialinių reikalavimų (tuo atveju, jei jie bus patenkinti bÅ«simu teismo sprendimu) įvykdymui (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, jog nors byloje nėra tiesioginių įrodymų apie tai, kad atsakovas UAB „Akseleracija“ jau Å¡iuo metu ketina perleisti ginčo turtÄ , tai savaime nepaneigia grėsmės, jog atsakovas kaip ginčo turto savininkas ateityje Å¡ia galimybe pasinaudos. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir yra bet kokių grėsmių, susijusių su ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymu, eliminavimas (CPK 144 str. 1 d.). Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pritaikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, o atsakovas atskirajame skunde nepateikė argumentų, kurie paneigtų objektyvios grėsmės egzistavimÄ galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 12 ir 178 str.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, atmetami kaip nepagrįsti atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, ieÅ¡kovui neįrodžius grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo (CPK 12 ir 178 str.). Be to, pažymėtina, kad atsakovo teisės perleisti turtÄ suvaržymas neriboja atsakovo teisės tokiu turtu naudotis pagal jo paskirtį ar gauti iÅ¡ jo pelnÄ . Vadinasi, nagrinėjamu atveju pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nepažeidžia CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų ekonomiÅ¡ko ir proporcingumo principų.

Kaip kitÄ atskirojo skundo argumentÄ atsakovas nurodo tai, kad ieÅ¡kinys yra preliminariai nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiÅ¡kia, jog teismas iÅ¡ paties ieÅ¡kinio reikalavimo bei ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų pobÅ«džio akivaizdžiai mato, jog ieÅ¡kinys yra netenkintinas ir Å¡iai iÅ¡vadai patvirtinti nereikia atlikti jokio ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų tyrimo. Preliminariai įvertinus Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų pobÅ«dį ir ieÅ¡kinio materialinio pagrindo argumentų turinį, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Tuo tarpu atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai apie nepakankamai aiÅ¡kius ieÅ¡kinio motyvus bei įrodymus nagrinėtini ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , o bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu (CPK 144 str. 1 d., 183 str., 183 str., 235 str. 1 d.). Todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog laikinosios apsaugos priemonės naikintinos dėl to, kad ieÅ¡kinys yra prima facie nepagrįstas (CPK 12 ir 178 str.), atmetami.

CPK 147 straipsnyje yra nustatyta praÅ¡ymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėjimo tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ yra praneÅ¡ama atsakovui, kai teismas mano, kad tai bÅ«tina. IÅ¡ Å¡ių teisinių nuostatų darytina iÅ¡vada, kad įstatymo leidėjas įtvirtino teismui prerogatyvÄ kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar bÅ«tina praneÅ¡ti atsakovui apie Å¡io praÅ¡ymo nagrinėjimÄ , ir nepaisant to, kokį sprendimÄ Å¡iuo klausimu teismas priima, tai savaime neįtakoja teismo nutarties, kuria iÅ¡spręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, neteisėtumo ar nepagrįstumo. Todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama nutartis yra neteisėta dėl to, jog atsakovui nebuvo praneÅ¡ta apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugo priemonių nagrinėjimÄ , atmetami kaip nepagrįsti ir neįtakojantys skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 12 ir 178 str.).

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡vardintas bylos faktines aplinkybes bei atsakovo UAB „Akseleracija“ atskirojo skundo argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi pritaikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre apie ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimÄ . Todėl nenustačius pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti naikinama atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), atsakovo UAB „Akseleracija“ atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str.

1 d. 1 p.).

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

            Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                                  Egidijus Žironas