0b19bb79-68fe-4adc-b331-17cd48c60ba7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1572-516/2016Teisminio proceso Nr. NesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.8.; 3.1.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metmedė“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl vykdymo atidėjimo, iÅ¡dėstymo bei iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomojoje byloje sustabdymo, civilinėje byloje Nr. 2-1349-590/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metmedė” (tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, antstolis D.

B.) dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,LitCon“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB ,,Metmedė“ dėl žalos atlyginimo ir 2015 m. birželio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 96 090,38 Eur nuostolių atlyginimÄ , 9 656,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, 1 401,79 Eur už advokato pagalbÄ ir 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 96 090,38 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2009 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei 9 Eur, o iÅ¡ atsakovės – 15 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų; nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumažino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 20 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimis taikytÄ atsakovės turto areÅ¡tÄ iki 96 090,38 Eur bei nusprendė iÅ¡ teismo specialiosios sÄ skaitos J.

A. sumokėti 102 Eur, T. A. T. – 85 Eur, D. A. – 363 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimÄ , sumažindamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ iki 74 915,81 Eur, 7 353,93 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, 6 procentų metinių palÅ«kanų nuo 74 915,81 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2009 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 360,95 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ .

Atsakovė UAB „Metmedė“ pateikė teismui praÅ¡ymÄ sprendimo įvykdymÄ atidėti iki 2016 m. birželio 30 d. ir sprendimo vykdymÄ iÅ¡dėstyti 1 metams ir 6 mėnesiams bei sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje. Atsakovė nurodė, kad jos turtinė padėtis yra sudėtinga, pelnas yra nedidelis, o didesnę sumÄ , pakankamÄ atsiskaityti su ieÅ¡kove, atsakovė galėtų mėginti sukaupti tik per vienerių – dvejų metų laikotarpį kitų kreditorių sÄ skaita, su sÄ lyga, jog atsakovės skolininkai sÄ Å¾iningai vykdys savo prievoles pagal kitas sutartis.

Atsakovė pažymėjo, kad net ir iÅ¡mokėjus skolos dalį, lygiÄ Ä¯monės balanse turimoms lėšoms (5 497 Eur), vis tiek liktų nepadengta 109 127,87 Eur skolos dalis, tačiau tokiu atveju įmonės veikla visiÅ¡kai nutrÅ«ktų, nes neliktų apyvartinių lėšų, negalima bÅ«tų atsiskaityti su energijos ir paslaugų tiekėjais, darbuotojais, valstybe. Ä®monės įsiskolinimai tretiesiems asmenims Å¡iuo metu yra pakankamai dideli – 345 129 Eur, tad akivaizdu, kad skubus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įmonės finansinių lėšų, nesužlugdant įmonės veiklos, praktiÅ¡kai neįmanomas.

Atsakovės nuomone, tik skolos mokėjimo iÅ¡dėstymas bÅ«tų socialiai teisingas ir labiau atitinkantis proporcingumo bei teisėtų lÅ«kesčių principus, nes dėl įmonės veiklos specifiÅ¡kumo skolos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į nekilnojamÄ jį turtÄ taip pat lemtų veiklos nutraukimÄ , nes įmonė prarastų pajamų Å¡altinį. Atsakovės įsitikinimu, skolos mokėjimo iÅ¡dėstymas nepakenks ieÅ¡kovės turtiniams interesams, nes atsakovės skola ieÅ¡kovės metinėje pajamų apyvartoje sudaro tik 0,35 proc. dalį.II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi atsakovės praÅ¡ymÄ atmetė. Teismas iÅ¡ atsakovės pateiktų 2015 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų padarė iÅ¡vadÄ , kad jos veikla buvo stabili bei pelninga ir atsakovė priteistÄ sumÄ gali sumokėti. Teismas pažymėjo, kad praÅ¡ymÄ atidėti sprendimo įvykdymÄ ir jį iÅ¡dėstyti atsakovė grindžia dideliais finansiniais sunkumais, kurie gali lemti nemokumÄ , įmonės veiklos nutraukimÄ , tačiau, teismo įsitikinimu, Å¡i prielaida nesudaro pagrindo taikyti iÅ¡imtinį sprendimo vykdymo atidėjimo ir iÅ¡dėstymo institutÄ .

Teismas akcentavo, kad atsakovė yra juridinis asmuo, savo veikloje operuoja ne tik ilgalaikiu materialiuoju turtu, bet ir trumpalaikiu turtu (217 235 Eur), taigi turi galimybę jį perskirstyti taip, kad atsirastų galimybė įvykdyti teismo sprendimÄ . Be to, atsakovė nepaaiÅ¡kino, koks turtas jai reikalingas tiesiogiai vykdant savo veiklÄ , o kokį galima realizuoti, siekiant įvykdyti teismo sprendimÄ , o taip pat nepateikė teismui jokių duomenų apie savo turtinę padėtį 2016 m. laikotarpiu, kuomet buvo pateiktas praÅ¡ymas.

Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių konkrečių duomenų apie savo kreditorius ir skolininkus, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus. Teismui nepateikti ir duomenys apie visas turimas banko sÄ skaitas ir jose esančias pingines lėšas, apie nuosavybės teise valdomÄ kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises ir pinigines lėšas pas trečiuosius asmenis.Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčas tarp Å¡alių prasidėjo dar 2009 metais, todėl atsakovė, žinodama, jog galbÅ«t turės atlyginti ieÅ¡kovei didelę nuostolių sumÄ , bÅ«dama sÄ Å¾ininga ir rÅ«pestinga civilinių teisinių santykių dalyvė, per pakankamai ilgÄ laikÄ galėjo imtis priemonių pasiruoÅ¡ti atlyginti praÅ¡omus nuostolius.

Teismas pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis nepaneigia atsakovės pareigos įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ bei neįrodo teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir iÅ¡dėstymo bÅ«tinumo.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovė UAB „Metmedė“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį ir praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo ir iÅ¡dėstymo patenkinti, taip pat sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje neiÅ¡duodant vykdomojo raÅ¡to iki bus iÅ¡spręstas praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas nepasisakė dėl visų praÅ¡ymų, o tai vertintina kaip CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimas. Atsakovė praÅ¡yme nurodė, kad planuoja kreiptis į kredito įstaigas dėl paskolos gavimo, kad galėtų iÅ¡ karto atsiskaityti su ieÅ¡kove. Kadangi paskolos gavimo procedÅ«ros dar nebuvo baigtos, buvo praÅ¡oma atidėti vykdymÄ iki 2016 m. birželio 30 d. Tačiau teismas dėl Å¡ios praÅ¡ymo dalies nepasisakė. Be to, buvo praÅ¡oma stabdyti vykdymÄ iki vykdymo tvarkos pakeitimo (t. y. taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones).

Šį klausimÄ teismas turėjo spręsti per 3 dienas, tačiau to nepadarė ir skundžiama nutartimi atmetė ir praÅ¡ymÄ stabdyti vykdymÄ , nors pats klausimas nutartyje nebuvo nagrinėjamas.Teismas neteisingai įvertino atsakovės pateiktus finansinius duomenis. Atsakovės veiklos pajamų gavimas yra tiesiogiai susijęs su turimu nekilnojamuoju ilgalaikiu turtu – atsakovės pagrindinė ir vienintelė veikla – administracinių ir gamybinių patalpų nuoma. Pasiekti grynÄ jį 10 392 Eur pelnÄ (tik deÅ¡imtadalį priteistos ieÅ¡kovei sumos) atsakovė turėjo iÅ¡leisti 403 713 Eur, o Å¡i apyvarta buvo pasiekta tik iÅ¡nuomojus visÄ turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

IÅ¡nuomojus mažesnę dalį turto, mažėtų ir atsakovės pelnas. Todėl pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ iÅ¡ nekilnojamo turto, atsakovė negalės iÅ¡ karto sugeneruoti 114 624,87 Eur sumos bei dar kelių tÅ«kstančių antstolio iÅ¡laidų. Be to, turimas ilgalaikis turtas yra tik 24 866,13 Eur didesnis nei visi atsakovės įsipareigojimai, todėl pardavus iÅ¡ varžytinių šį turtÄ , balansas (ilgalaikio turto ir įsipareigojimų) pasikeistų į neigiamÄ pusę, nes bÅ«tų parduotas pajamas generuojantis turtas.

Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad nedelsiant pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ nekilnojamojo turto, 2015 m. balanse nurodytos sumos (nebaigtos vykdyti sutartis, per vienerius metus gautinos sumos) nebus gautos, todėl teismas nepagrįstai jas priskyrė prie neva geros atsakovės turtinės padėties.Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė tam tikrų duomenų, įrodančių atsakovės sunkiÄ turtinę padėtį. Atsakovė nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį 2016 metų I ketv., nes jokių didesnių pokyčių per šį laikotarpį, palyginus su 2015 m., neįvyko.

Kartu su praÅ¡ymu buvo pateiktas 2015 m. balansas, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraÅ¡tis, pažyma apie naudojamÄ Ä¯monės turtÄ , iÅ¡ kurių matyti, kokie yra įmonės įsipareigojimai kitiems asmenims ir kokie yra skolininkų įsipareigojimai atsakovei. Å ių duomenų pakanka susidaryti nuomonę apie atsakovės skolinius įsipareigojimus. Be to, įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo nurodyti 2015 m. balanse kaip trumpalaikiai (per vienerius metus įvykdytini) ir ilgalaikiai (įvykdytini ilgau nei per vienerius metus).

Atsakovė taip pat pateikė vienintelėje banko sÄ skaitoje esantį pinigų likutį praÅ¡ymo pateikimo dienÄ . Buvo pateiktas ir iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro apie atsakovės turimÄ ir veiklai naudojamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Atsakovė neteikė duomenų apie pas trečiuosius asmenis esantį atsakovės turtÄ ir pinigines lėšas, nes tokių pas juos ir neturėjo.Atsakovė iki Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties priėmimo nesutiko nei su žalos padarymo faktu, nei su jos dydžiu, todėl nesuprantamas teismo motyvas, neva atsakovė turėjo ruoÅ¡tis žalos atlyginimui.

Å ioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi (ankstesnis bylos Nr. 2-2808-585/2011) jau buvo patenkinęs atsakovės praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡dėstymo, todėl atsakovė turėjo pagrindÄ tikėtis, kad pralaimėjusi ginÄÄ dėl žalos priteisimo ji turės galimybę priteistÄ sumÄ iÅ¡dėstyti.Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovės turtiniai interesai yra apsaugoti priteista 6 proc. metinių procesinių palÅ«kanų suma, todėl ieÅ¡kovės galimi praradimai ir taip bus kompensuoti su kaupu – palÅ«kanos jau siekia beveik pusę priteistos sumos.Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės patirtas 726 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Už atsiliepimo į praÅ¡ymÄ , pareikÅ¡tÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, parengimÄ , teismas galėjo priteisti maksimaliÄ sumÄ lygiÄ 0,4 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (748 Eur), t. y. 299,20 Eur, o už atstovavimÄ tik 0,1, t. y. 74,80 Eur. Taigi teismas galėjo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės tik 374 Eur.IeÅ¡kovė UAB „LitCon“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti atsakovės skundÄ , o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Atsakovės praÅ¡ymas iÅ¡ esmės buvo nepagrįstas ir neteisėtas, todėl Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi šį praÅ¡ymÄ atmetė visa apimtimi, taip iÅ¡spręsdamas visus praÅ¡yme keltus reikalavimus, nors dėl kiekvieno iÅ¡ jų atskirai ir nepasisakė.Teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti atidedamas (iÅ¡dėstomas) tik iÅ¡imtiniais atvejais. Atsakovės pateikti įrodymai neleido daryti iÅ¡vados, kad jos turtinė padėtis yra tokia bloga, jog ji negali įprastine tvarka sumokėti teismų sprendimais priteistų sumų. 2015 m. atsakovė iÅ¡ viso turėjo 701 855 Eur turto ir gavo 22 293 Eur grynojo pelno.

Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 345 129 Eur, iÅ¡ kurių po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 86 220 Eur. Be to, atsakovė pateikė teismui tik preliminarius 2015 m. balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ , nors turėjo galimybę pateikti Juridinių asmenų registro patvirtintÄ Å¡io laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinį, todėl, tikėtina, atsakovės teismui pateikti įrodymai neatspindėjo jos tikrosios turtinės padėties 2015 m. laikotarpiu, kuri, manytina, yra geresnė nei kad bandoma įrodyti.Atsakovė įrodymų apie turtinę padėtį 2016 metais Vilniaus apygardos teismui nepateikė, nors turėjo pareigÄ ir galimybę juos pateikti.

Å ie įrodymai buvo pateikti tik Lietuvos apeliaciniam teismui, kas sudaro pagrindÄ tokių įrodymų nepriimti ir jų nevertinti. Kita vertus, pateiktas preliminarus 2016 m. I ketvirčio balansas dar kartÄ patvirtina, kad atsakovės veikla iki Å¡iol yra stabili ir pelninga, taigi, apeliantė neįrodė savo blogos turtinės padėties, kÄ bÅ«tina nustatyti, norint atidėti ir iÅ¡dėstyti teismų sprendimų įvykdymÄ .Atsakovė veiklÄ vykdo nuo 1995 metų, jos pajamos nuolat auga, tad gali pasinaudoti ir alternatyviais teismų sprendimų įvykdymo Å¡altiniais, pavyzdžiui, kreiptis į kredito įstaigas dėl paskolos Å¡iam tikslui suteikimo.

Atsakovė tiek savo praÅ¡yme, tiek atskirajame skunde nurodė, kad bÅ«tent tai ir ketina padaryti, tačiau nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, jog ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, o tik apsiribojo 2016 m. gegužės 27 d. paraiÅ¡kos paskolai gauti pateikimu, nepateikdama įrodymų, kokie Å¡ios paraiÅ¡kos nagrinėjimo rezultatai, ar buvo kreiptasi į kitas kredito įstaigas dėl paskolos suteikimo, kada konkrečiai ir kokio dydžio paskolÄ ketinama gauti. Tai tik dar kartÄ patvirtina, kad atsakovė nededa pakankamai pastangų imtis visų įmanomų priemonių teismų sprendimams įvykdyti, o tik imituoja tariamai savo geranoriÅ¡kus ketinimus atsiskaityti su ieÅ¡kove.Visi teismo nurodyti atsakovės į bylÄ nepateikti duomenys buvo reikÅ¡mingi ir bÅ«tini tam, kad Vilniaus apygardos teismas galėtų iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti atsakovės realias galimybes sumokėti teismų sprendimais priteistas sumas.Ä®vertinus Å¡alių ginčo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo trukmę, priimtų teismų sprendimų turinį, kuriuose nuosekliai konstatuotos visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos ir preliminarus nuostolių dydis, akivaizdu, kad atsakovė, žinodama, jog bet kokiu atveju turės atlyginti ieÅ¡kovei nuostolių sumÄ , bÅ«dama sÄ Å¾ininga ir rÅ«pestinga civilinių teisinių santykių dalyvė, per pakankamai ilgÄ terminÄ galėjo ir privalėjo imtis priemonių sukaupti ateityje mokėtinas sumas.

Priimtų teismų sprendimų turinys negalėjo leisti atsakovei protingai tikėtis, kad jai apskritai nereikės atlyginti ieÅ¡kovei jokių nuostolių.Atsakovė iki Å¡iol net maža dalimi neįvykdė ieÅ¡kovei palankių teismų sprendimų, neatliko jokių mokėjimų, kuriais bent iÅ¡ dalies bÅ«tų pradėtos dengti priteistos sumos.Atsakovės nurodyti argumentai dėl ieÅ¡kovės turtinės padėties ir suinteresuotumo siekti kuo skubesnio teismų sprendimų įvykdymo nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir lemiami, sprendžiant klausimÄ dėl teismų sprendimų įvykdymo atidėjimo ir iÅ¡dėstymo.

Teismų praktikoje pažymima, kad nustačius, jog atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visÄ sprendimÄ iÅ¡ karto arba paaiÅ¡kėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo praÅ¡ymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo (iÅ¡dėstymo), nepaisant to, kokia yra ieÅ¡kovo turtinė padėtis.Vertinant ieÅ¡kovės atsiliepimo į praÅ¡ymÄ turinį, žodinio teismo posėdžio eigÄ ir trukmę, nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neatitinka advokato suteiktos pagalbos masto ar yra neprotingo dydžio.IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje iÅ¡kilo klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atidėti ir iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ bei sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje, neiÅ¡duodant vykdomojo raÅ¡to, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos pateiktus finansinius duomenis, neatsižvelgė į visus atsakovės nurodytus argumentus ir todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ .Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasis ginčo klausimui aktualiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su atsakovės pozicija.CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Taigi įsiteisėjęs teismo sprendimas turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali bÅ«ti vykdomas priverstinai.Nors CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ , kaip pagrįstai nurodo ieÅ¡kovė, Å¡ių nuostatų taikymas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia nukrypimÄ nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais.BÅ«tent tokios pozicijos, kaip skundžiamoje nutartyje pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo nutartyse ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti atidedamas arba iÅ¡dėstomas iÅ¡imtiniais atvejais, atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo bÅ«tino atidėjimo.

BÅ«tina nustatyti, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006 ir kt.). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo, teismas turi atsižvelgti į turtinę abiejų Å¡alių padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ skolininkui, o iÅ¡ieÅ¡kotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti iÅ¡laikyti iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrÄ , vadovautis bendraisiais – teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo – teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).IÅ¡ pirmiau nurodytų iÅ¡aiÅ¡kinimų akivaizdu, kad sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali bÅ«ti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimÄ , iÅ¡vengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylÄ , atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sÄ lygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sÄ skaita.

PrieÅ¡ingas Å¡io instituto aiÅ¡kinimas ir taikymas reikÅ¡tų ne tik teisėtų kreditoriaus ir iÅ¡ieÅ¡kotojo interesų pažeidimÄ , bet ir teisingumo vykdymo esmės iÅ¡kreipimÄ .Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad jos finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga, nes ji neturi ir negali iÅ¡karto „sugeneruoti“ teismo sprendimu priteistos 114 624,87 Eur sumos skolai apmokėti, savo ruožtu skubus Å¡ios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovės turto, nesužlugdant įmonės veiklos, atsakovės teigimu, praktiÅ¡kai neįmanomas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ir iÅ¡dėstymas bÅ«tų proporcingas ir teisingas tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės interesų užtikrinimas.Kaip matyti iÅ¡ Juridinių asmenų registre esančio atsakovės balanso už 2015 metus, atsakovės turtas 2015 metais sudarė 687 715 Eur, iÅ¡ jų 484 619 Eur – ilgalaikis turtas ir 203 096 Eur – trumpalaikis turtas (iÅ¡ jo 5 497 Eur pinigai ir jų ekvivalentai).

Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 342 891 Eur, iÅ¡ jų 86 220 Eur – po vienerių metų mokėtinos sumos. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitÄ atsakovė 2015 metais gavo 10 392 Eur grynojo pelno, tuo tarpu bendrasis įmonės pelnas sudarė 413 702 Eur, o veiklos sÄ naudos – 403 713 Eur. Kaip nurodė pati atsakovė savo atskirajame skunde ir matyti iÅ¡ prie skundo pateikto tarpinio 2016 metų balanso, 2016 metais didesnių įmonės turto vertės ir įsipareigojimų sumų bei jų santykio pasikeitimų neįvyko.Ä®vertinęs atsakovės pateiktus finansinius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovės veikla yra stabili ir pelninga, taigi akivaizdžiai negali bÅ«ti vertinama kaip finansiÅ¡kai sudėtinga ir sunki, savo ruožtu vien ta aplinkybė, jog atsakovė Å¡iuo metu neturi sukauptos laisvos 114 624,87 Eur sumos, savaime nesuponuoja teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo ir (ar) atidėjimo instituto taikymo galimybės, nes, kaip kad visiÅ¡kai pagrįstai pažymėta pirmosios instancijos teismo nutartyje, bÅ«dama nuo 1995 metų veikiančiu juridiniu asmeniu, operuodama įvairiu (tiek ilgalaikiu nekilnojamuoju, tiek trumpalaikiu) turtu, atsakovė gali ir turi veiklÄ sureguliuoti bei turtÄ paskirstyti taip, kad atsirastų galimybė įvykdyti teismų sprendimÄ , o vien atsakovės nuogÄ stavimai, jog dėl skubaus priteistos sumos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei gali nukentėti atsakovės veikla (sumažėti pelnas, atsirasti atsiskaitymo su kitais kreditoriais sunkumų), nėra pakankama priežastis nukrypti nuo bendrosios įsigaliojusių, privalomų sprendimų vykdymo tvarkos ir suteikti atsakovei prioritetÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovės teisėtus lÅ«kesčius.Nors atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs praÅ¡ymÄ , neįvertino atsakovės veiklos specifikos (nekilnojamojo turto nuoma), be kita ko aplinkybės, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovės turimo nekilnojamojo turto lemtų apeliantės pajamų Å¡altinio praradimÄ , pažymėtina, kad atsakovės nekilnojamojo turto vertė kur kas virÅ¡ija ieÅ¡kovei priteistos sumos dydį, todėl ieÅ¡kovės reikalavimams patenkinti viso atsakovės turto pardavimas, galintis lemti veiklos nutraukimÄ , nebÅ«tų reikalingas, tuo tarpu bendros pajamų sumos (ar grynojo pelno) sumažėjimo atsakovės veikloje galimybė, kaip jau minėta, nėra pakankama priežastis CPK 284 straipsnyje įtvirtintam institutui taikyti.

Kita vertus, pardavus dalį nekilnojamojo turto, sumažėtų ne tik gaunamų pajamų suma, bet ir veiklos sÄ naudų atitinkama dalis, ir nors apeliantė akcentuoja, kad ji turi ir kitų kreditorių, įsipareigojimų kuriems suma nedaug skiriasi nuo viso turimo ilgalaikio turto vertės, atsakovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, jog įsipareigojimų įvykdymo terminai kitiems kreditoriams yra suėję, yra negalimi jokie susitarimai su kitais kreditoriais dėl įsipareigojimų vykdymo terminų atidėjimo ar egzistuoja kitos aplinkybės, akivaizdžiai liudijančios, kad atsakovei tektų parduoti absoliučiai visÄ turimÄ turtÄ ir nutraukti veiklÄ .

Kaip jau minėta, bÅ«tent atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, turinčiam įvykdyti teisėtÄ ir galiojantį teismo sprendimÄ , tenka atsakomybė taip perskirstyti turtÄ , koordinuoti savo veiklÄ ir (ar) pasirinkti realizuotinÄ turtÄ , kad bÅ«tų tinkamai ir laiku įvykdytas teismo sprendimas, o taip pat iÅ¡vengta nepagrįstai didelių nuostolių pačiam skolininkui ir jo veiklai.Nagrinėjamo klausimo kontekste akcentuotina, kad iÅ¡ atsakovės pateiktos pažymos apie nekilnojamojo turto panaudojimÄ matyti, jog ne visi atsakovės turimų administracinių patalpų nuomininkai kartu nuomoja ir tam tikrus gamybinius pastatus ir atvirÅ¡kiai – ne visi gamybinių pastatų nuomininkai nuomojasi ir administracinius pastatus.

Jokių įrodymų, galinčių patvirtinti atsakovės teiginį neva, parduodant gamybines patalpas, nuomininkai nutrauks administracinių patalpų nuomos sutartis (arba atvirkščiai), į bylÄ nepateikta, todėl atsakovės argumentas dėl neiÅ¡vengiamai patirtinų papildomų finansinių nuostolių iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ dalies nekilnojamojo turto, atmestini kaip neįrodyti.Kita vertus, atsakovė, norėdama iÅ¡vengti nekilnojamojo turto pardavimo, gali ieÅ¡koti alternatyvių teismo sprendimo įvykdymo bÅ«dų.

Pažymėtina, kad nors atsakovė savo praÅ¡yme yra nurodžiusi, jog siekė paskolos kredito įstaigoje gavimo teismo sprendimui įvykdyti, į bylÄ buvo pateikta tik 2016 m. gegužės 27 d. viename iÅ¡ bankų užpildyta paraiÅ¡ka, tačiau nei su praÅ¡ymu, nei su atskiruoju skundu nebuvo pateikta duomenų, kokie minėto banko užklausimo rezultatai arba ar buvo kreiptasi į kitas kredito įstaigas ir pan. Be to, pastebėtina ir tai, kad iÅ¡ kreditavimo paraiÅ¡kos matyti, jog banko buvo praÅ¡oma 80 000 Eur paskolos, t. y. daugiau nei 30 000 Eur mažesnės sumos nei priteista teismo sprendimu, tačiau iki Å¡iol jokia skolos ieÅ¡kovei dalis (net ir ta, kuriÄ atsakovė nesiekė gauti iÅ¡ banko) ieÅ¡kovei nesumokėta.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bÅ«tent atsakovei, praÅ¡ančiai taikyti sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo ir atidėjimo institutÄ , tenka pareiga įrodyti Å¡io instituto taikymo bÅ«tinas sÄ lygas, t. y. savo blogÄ turtinę padėtį ir (ar) kitas ypatingas, iÅ¡imtines aplinkybes, pagrindžiančias bÅ«tinumÄ konkrečiu atveju suteikti skolininkui papildomų lengvatų, nepriklausomai nuo teisėtų iÅ¡ieÅ¡kotojo interesų kiek įmanoma greičiau gauti jam palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ .

Tačiau, kaip pagrįstai pastebėta ieÅ¡kovės, atsakovė nepateikė nei nuomos sutarčių su pažymoje dėl nekilnojamojo turto naudojimo nurodytais nuomininkais, nei kreditorių sÄ rašų su konkrečiomis įsipareigojimų sumomis ir datomis, nei pakankamų įrodymų, kad atsakovė neturi banko sÄ skaitų kituose bankuose (tik savo pačios parengta pažymÄ (patvirtinimÄ ) apie vienintelės sÄ skaitos turėjimÄ ). PrieÅ¡ingai nei interpretuoja apeliantė, jos pateiktų argumentų ir duomenų nepakanka CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam institutui taikyti.Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad nuo 2009 metų vykstančio Å¡alių ginčo eiga, be kita ko priimtų teismų procesinių sprendimų turinys, negalėjo leisti apeliantei protingai tikėtis, jog jai apskritai nereikės atlyginti ieÅ¡kovei jokių nuostolių, todėl atsakovė, bÅ«dama sÄ Å¾ininga ir rÅ«pestinga civilinių teisinių santykių dalyvė, be kita ko ne pirmus metus veiklÄ vystantis juridinis asmuo, per pakankamai ilgÄ terminÄ galėjo ir privalėjo imtis priemonių sukaupti ateityje mokėtinas sumas ar kitaip pasirÅ«pinti, kad jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymas iÅ¡ esmės nesužlugdytų jos veiklos.

Nuo pareigos elgtis apdairiai, sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai atsakovės neatleidžia jos nurodyta aplinkybė, kad ji iki pat 2016 m. balandžio 27 d. apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo nesutiko nei su žalos padarymo faktu, nei su jos dydžiu, nes jau pirmosios instancijos teismas 2011 m. salio 6 d. sprendimu iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas atsakovės atsakomybės buvimÄ , tik sumažino priteisto žalos atlyginimo dydį, o 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Nr. 3K-3-586/2013), nors ir grÄ Å¾indamas bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat konstatavo esant atsakovės prievolę atlyginti žalÄ ieÅ¡kovei.

Taigi, kaip jau minėta, nei viename proceso etape apeliantei nebuvo sudarytos prielaidos manyti, jog ji visiÅ¡kai neturės atlyginti nuostolių ieÅ¡kovei.Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad esant pirmiau nurodytai situacijai, t. y. atsakovei neįrodžius, jog jos padėtis yra ypatingai sunki ir (ar) apeliantės reikÅ¡mingi ir gintini interesai nusveria kreditorės interesÄ gauti teismo sprendimu priteistÄ sumÄ kiek įmanoma greičiau, atsakovės nurodomi argumentai dėl geros ieÅ¡kovės finansinės padėties nepagrindžia sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo taikymo bÅ«tinybės, kadangi pati savaime gera ieÅ¡kovės turtinė padėtis neeliminuoja teismo spendimo privalomumo, bendros jo vykdymo tvarkos bei nepaneigia ieÅ¡kovės teisės į kiek įmanoma greitesnį jos reikalavimų patenkinimÄ .

Tais pačiais argumentais atmestini ir atsakovės teiginiai apie ieÅ¡kovės teisėtų interesų užtikrinimÄ laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o taip pat priteistomis procesinėmis palÅ«kanomis.Atskirajame skunde atsakovė taip pat nurodė, kad skundžiama nutartis naikintina ir pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , kuriame įtvirtinta, jog absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas pripažįstamas tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ (nutartį) neturėtų bÅ«ti suprantama kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso Å¡alies (Å¡alių) iÅ¡dėstytų teisinių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų.

Nagrinėjamu atveju atsakovė vienu bendru praÅ¡ymu prašė tiek atidėti, tiek iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ . Pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja CPK 284 straipsnio 1 dalis, minėtiems praÅ¡ymams iÅ¡nagrinėti analizavo atsakovės turtinę padėtį, kitas atsakovės nurodytas aplinkybes, reikÅ¡mingas tiek praÅ¡ymui dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo, tiek ir dėl atidėjimo iÅ¡nagrinėti, todėl vien ta aplinkybė, kad motyvuojamoje dalyje teismas, konstatavęs, jog atsakovės turtinė padėtis yra gera ir nėra jokių iÅ¡imtinių aplinkybių suteikti atsakovei prioritetÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę, atskirai nepasisakė dėl praÅ¡ymo atidėti sprendimo vykdymÄ , o atmetė atsakovės bendrÄ praÅ¡ymÄ visa apimtimi, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamÄ nutartį neatitinkančia reikalavimo motyvuoti procesinį sprendimÄ .

CPK 328 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali bÅ«ti panaikinami vien formaliais pagrindais. Nors apeliantė pagrįstai nurodo, kad ji praÅ¡yme dėl vykdymo atidėjimo ir iÅ¡dėstymo be kita ko prašė sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje neiÅ¡duodant vykdomojo raÅ¡to iki bus iÅ¡spręstas atsakovės praÅ¡ymas dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, ir klausimas dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo sustabdymo nebuvo teismo iÅ¡spręstas iki skundžiamos nutarties priėmimo, pažymėta, kad, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, iki 2016 m. birželio 7 d. nutarties vykdomasis raÅ¡tas ieÅ¡kovei iÅ¡duotas nebuvo, tuo tarpu skundžiama nutartimi atmetus atsakovės praÅ¡ymÄ , iki kurio iÅ¡sprendimo apeliantė prašė neiÅ¡duoti vykdomojo raÅ¡to, praÅ¡ymas neiÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ visiÅ¡kai pagrįstai nebuvo tenkintas.Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi teismas atidėjo klausimo dėl vykdomojo raÅ¡to ieÅ¡kovei iÅ¡davimo nagrinėjimÄ iki Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡nagrinės atsakovės skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties, todėl atsakovės siekiamas rezultatas, t. y. kad iki klausimo dėl vykdymo iÅ¡dėstymo galutinio iÅ¡sprendimo ieÅ¡kovė nepradėtų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovės turto, faktiÅ¡kai jau yra įgyvendintas.Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iÅ¡ esmės teisingÄ ir pagrįstÄ teismo nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo bei iÅ¡dėstymo.Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės visas ieÅ¡kovės advokato pagalbai apmokėti patirtas iÅ¡laidas, t. y. 726 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (redakcija galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 ir 8.19, 9 punktus ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės maksimaliai galima priteisti suma sudaro 378,45 Eur ((756,9 x 0,4) + (756,9 x 0,1)). Kadangi maksimaliai galimi priteisti dydžiai gali bÅ«ti virÅ¡yti esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms (itin sudėtingas teisinis klausimas, itin didelė bylos, susijusios su nagrinėjamu klausimu, apimtis ir kt.), o Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė nepagrindė tokių ypatingų aplinkybių ir bÅ«tent tokios iÅ¡laidų sumos dydžio bÅ«tinumo, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sumažina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos dydį iki 378,45 Eur.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ .Pakeisti nutarties dalį, kuria ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ (j. a. k. 123228761) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metmedė“ (j. a. k. 123412715) priteista 726 Eur (septynių Å¡imtų dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, ir nustatyti, kad ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ (j. a. k. 123228761) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metmedė“ (j. a. k. 123412715) priteisiami 378,45 Eur (tris Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai 45 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėja                                                                  Rasa Gudžiūnienė