Legislator Case Law & Legislation
0b151ef0-4d9b-4afa-bec6-dda5b37fd49c AI generated

0b151ef0-4d9b-4afa-bec6-dda5b37fd49c · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 0b151ef0-4d9b-4afa-bec6-dda5b37fd49c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė I. R. S. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo V. G. 28 962 Eur skolos ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys buvo grindžiamas 2012 m. liepos 3 d. Å¡alių sudaryta paskolos sutartimi Nr. 01, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 28 962 Eur (100 000 Lt) sumÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 2-14793-861/2016 ieÅ¡kinį atmetė.

Legislator headnote

AI generated

0b151ef0-4d9b-4afa-bec6-dda5b37fd49c · Vilniaus apygardos teismas: Apeliantas nurodė, kad Å¡iuo atveju yra svarbus subjektyvus sužinojimo kriterijus apie Å¡ias naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, nes Å¡iuo atveju paskolos sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta 2012 metais, todėl praėjus daugiau kaip 4 metams pareiÅ¡kėjas galėjo neprisiminti visų prieÅ¡ 4 metus tarp Å¡alių buvusių faktinių aplinkybių.Atsakovas gynėsi nuo ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo pozicijÄ , kuris nebuvo pateikęs įrodymų apie tai, jog paskolos dalykas (pinigai) tikrai buvo perduoti atsakovui ir kad egzistuoja atsakovo pareiga grÄ Å¾inti paskolÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-211-430/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08368-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3.; 3.3.4.2.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. sausio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi apelianto V. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-14793-861/2016 pagal ieÅ¡kovo R.

S. ieÅ¡kinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė I. R. S. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo V. G. 28 962 Eur skolos ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys buvo grindžiamas 2012 m. liepos 3 d. Å¡alių sudaryta paskolos sutartimi Nr. 01, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 28 962 Eur (100 000 Lt) sumÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 2-14793-861/2016 ieÅ¡kinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 2A-199-881/2017 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, t. y. priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 20 273,40 Eur skolos ir 607,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 2017 m. rugsėjo 21 d. atsakovas (apeliantas) V. G. pateikė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-14793-861/2016, grindžiant paaiÅ¡kėjus naujoms esminėmis bylos aplinkybėms (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsakovas praÅ¡yme nurodė, kad atsakovo atstovui raÅ¡ant byloje kasacinį skundÄ , susipažinus su jam perduotais dokumentais bei bylos medžiaga, Å¡is nustatė, kad viename iÅ¡ atsakovo turimų ir teismo apžiÅ«rėtų paskolos sutarties originalų yra rankraÅ¡tiniai ieÅ¡kovo įraÅ¡ai, kurie patvirtina, kad visa paskolos suma (100 000 Lt) yra grÄ Å¾inta, t. y. 2013 m. liepos 18 d. ieÅ¡kovas gavo 20 000 Lt, 2013 m. lapkričio 27 d. ieÅ¡kovas gavo 50 000 Lt, 2014 m. vasario 5 d. ieÅ¡kovas gavo 30 000 Lt.

Tokiu bÅ«du visa paskolos suma yra grÄ Å¾inta. Å ios aplinkybės atsakovui paaiÅ¡kėjo tik ruoÅ¡iant kasacinį skundÄ , Å¡ių aplinkybių nebuvo pastebėję ir teismai, apžiÅ«rėję paskolos sutartis. Esant Å¡ioms aplinkybėms atsakovas praÅ¡o atnaujinti procesÄ .  IeÅ¡kovas atsiliepimu į atsakovo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nesutiko su pareikÅ¡tu praÅ¡ymu ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovÄ tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje atstovavo advokatas M.

K., todėl ieÅ¡kovui nėra tikėtina, jog Å¡is su jam perduotais dokumentais susipažino tik rengdamas kasacinį skundÄ ir jam yra paaiÅ¡kėjusios kokios nors naujos aplinkybės. Bylos nagrinėjimo atsakovas nuolat nesilaikė nuoseklumo ir keitė gynybos taktikas, dar parengiamoje proceso stadijoje atsakovas tikslingai klaidino teismÄ , pareikÅ¡damas abejones, jog iÅ¡ viso tokia paskolos sutartis neegzistavo, jog nėra įrodymų, paliudijančių grynų pinigų paėmimo faktÄ pagal sutartį. PaaiÅ¡kėjus aplinkybėms dėl atlikto dalinio mokėjimo, atsakovas dar kartÄ buvo pakeitęs pozicijÄ , jog ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo kita paskolos sutartis.

IeÅ¡kovo įsitikinimu Å¡ie rankraÅ¡tiniai ieÅ¡kovo įraÅ¡ai, esantys ant paskolos sutarties, nepatvirtina, jog visa paskolos suma yra grÄ Å¾inta, kadangi atsakovas buvo įsipareigojęs ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti ne tik paskolintÄ sumÄ , bet ir priskaičiuotas 40 proc. metines palÅ«kanas. Pagal Å¡alių žodinį susitarimÄ , atsakovas buvo įsipareigojęs pirmiausia sumokėti palÅ«kanas, o tuomet paskolos sumÄ . Atsakovui sumokėjus palÅ«kanas, ieÅ¡kovas reikalavo iÅ¡ atsakovo priteisti tik negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , kurios dalies (70 000 Lt) ieÅ¡kovas neatgavęs iki Å¡iol.

Todėl, ieÅ¡kovo įsitikinimu, atsakovas veikia nesÄ Å¾iningai ir jo praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo turi bÅ«ti atmestas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. teismo nutartimi Nr. A2-42099-820/2017 atsakovo praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Nutartyje teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju yra praleistas terminas praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kadangi iÅ¡ pareiÅ¡kėjo (atsakovo) nurodytų pakvitavimų datų matyti, jog Å¡is pakvitavimas pasiraÅ¡ytas 2013 m. lapkričio 27 d., 2013 m. liepos 18 d. ir 2014 m. vasario 5 d.

Pakvitavimas pas atsakovÄ buvo nuolat, todėl tai negali bÅ«ti laikoma naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe, o kada apie naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę sužinojo bylos Å¡alies atstovas neturi teisinės reikÅ¡mės. Teismas pažymėjo, kad paskolos sutarties egzempliorius (tarp jų ir su pakvitavimu) žodinio proceso tvarka apžiÅ«rėjo ir iÅ¡tyrė teismas, dalyvaujant Å¡alimis. Atsakovas aplinkybių apie grÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ , vykstant teisminiams ginčams dėl paskolos grÄ Å¾inimo, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė, o savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį grindė paskolos sutarties nesudarymu ir pinigų pagal Å¡iÄ sutartį negavimu.

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra proceso atnaujinimo pagrindo numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. I. A. skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovas (apeliantas) V. G. 2017 m. spalio 18 d. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties Nr. A2-42099-820/2017, kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį, tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ ir atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-17493-861/2016.

Apeliantas nurodė, kad Å¡iuo atveju yra svarbus subjektyvus sužinojimo kriterijus apie Å¡ias naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, nes Å¡iuo atveju paskolos sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta 2012 metais, todėl praėjus daugiau kaip 4 metams pareiÅ¡kėjas galėjo neprisiminti visų prieÅ¡ 4 metus tarp Å¡alių buvusių faktinių aplinkybių.Atsakovas gynėsi nuo ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo pozicijÄ , kuris nebuvo pateikęs įrodymų apie tai, jog paskolos dalykas (pinigai) tikrai buvo perduoti atsakovui ir kad egzistuoja atsakovo pareiga grÄ Å¾inti paskolÄ .

Pats atsakovas tiek ieÅ¡kinio pateikimo teismui metu, tiek bylinėjimosi teisme metu buvo įsitikinęs, kad nėra skolingas ieÅ¡kovui ir Å¡iÄ pozicijÄ nuosekliai įrodinėjo. Å ių aplinkybių, kad yra toks pakvitavimas, nepastebėjo ne tik Å¡alys, bet ir teismai, todėl tai patvirtina tiek objektyvaus, tiek subjektyvaus sužinojimo kriterijaus egzistavimÄ . Apeliantas įsitikinęs, kad Å¡is pakvitavimas įrodo, jog atsakovo prievolė iÅ¡ paskolos sutarties, laikytina pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu ir akivaizdu, jog toks esamas teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu, teisingu ir pagrįstu.

Dėl tokių paaiÅ¡kėjusių naujų teisinių faktų galėtų iÅ¡ esmės pasikeisti teismo sprendimo pagrindu nustatytų subjektinių teisinių santykių tarp dalyvaujančių byloje asmenų teisinis kvalifikavimas ir byloje galėtų bÅ«ti padarytos kitokios iÅ¡vados. I. R. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-42099-820/2017.

Atsiliepime nurodė, kad proceso atnaujinimo institutas negali bÅ«ti naudojamas kaip priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymÄ . Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas (atsakovas) nepagrįstai praÅ¡o atnaujinti procesÄ , remdamasis tuo, kad jam paaiÅ¡kėjo naujos esminės aplinkybės, t. y. jog egzistuoja pakvitavimas ir visa jam suteikta paskolos suma yra grÄ Å¾inta, kas sudaro pagrindÄ procesui civilinėje byloje atnaujinti. Tokius pareiÅ¡kėjo nurodytus faktus negalima laikyti vertinti kaip tikrovę atitinkančius ir pagrįstus, nes pareiÅ¡kėjo atmintis nėra bloga ir Å¡is pats teismo posėdžio metu buvo nurodęs teismui, jog paskolos sutartį su ieÅ¡kovu buvo sudaręs, tačiau pinigai (paskolos sutarties dalykas) nebuvo perduoti atsakovui.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesilaikė nuoseklumo ir nuolatos keitė gynybos taktikas, tokiu bÅ«du tik siekė suklaidinti teismÄ ir veikti nesÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog Å¡iuo atveju atsakovas yra sumokėjęs palÅ«kanas, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniai reikalavimai buvo dėl skolos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ atsakovo V. G., t. y. ieÅ¡kovas niekada neprašė nei pirmos instancijos, nei apeliacinės instancijos teismo priteisti iÅ¡ atsakovo priskaičiuotas palÅ«kanas, nes jų didžioji dalis buvo sumokėta.

IeÅ¡kovas pilnai palaiko pirmos instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytas iÅ¡vadas, jog Å¡iuo atveju yra ne tik praleistas terminas praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, bet ir nėra jokių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, o atsakovo nurodyti praÅ¡yme argumentai melagingi, nieko nepagrįsti ir nesudarantis pagrindo atnaujinti procesÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados        Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis Nr. A2-42099-820/2017, kuria buvo atmestas pareiÅ¡kėjo V.

G. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-17493-861/2016. Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pagrindÄ , kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas, peržiÅ«rint bylÄ instancine tvarka. Å ie proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v.

Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; kt.).

Kad bÅ«tų užkirstas kelias formaliam Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ turi kreiptis per nustatytÄ terminÄ (CPK 368 straipsnis), nurodomÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ turi patvirtinti iÅ¡dėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 straipsnis). Apeliantas savo atskirajame skunde nurodo, kad praÅ¡o atnaujinti procesÄ CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, motyvuodamas tuo, kad yra naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu, t.y. atsakovo atstovui raÅ¡ant kasacinį skundÄ , susipažinus su jam perduotais dokumentais bei bylos medžiaga, Å¡is nustatė, kad viename iÅ¡ atsakovo turimų ir teismo apžiÅ«rėtų paskolos sutarties originalų yra rankraÅ¡tiniai ieÅ¡kovo įraÅ¡ai, kurie patvirtina, kad visa paskolos suma (100 000 Lt) yra grÄ Å¾inta.

Pažymėjo, jog apie Å¡ias aplinkybes pareiÅ¡kėjo atstovas sužinojo tik gavęs 2017 m. rugsėjo 12 d. apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ , o pats pareiÅ¡kėjas per 4 metų laikotarpį nuo paskolos sutarties sudarymo Å¡ias aplinkybes buvo pamiršęs. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ .

CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytÄ ar teismo paskirtÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nepraÅ¡o Å¡io termino atnaujinti, bet atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas praleido trijų mėnesių terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pareikÅ¡ti. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti nustatytas subjektyvus pareiÅ¡kėjo sužinojimo apie Å¡ias aplinkybes kriterijus, nes Å¡iuo atveju paskoliniai santykiai Å¡alys siejo 2012 metais ir pareiÅ¡kėjas (atsakovas) objektyviai galėjo neprisiminti visų aplinkybių buvusių prieÅ¡ daugiau nei 4 metus.

Apeliacinis teismas pažymi, kad įstatymo leidėjas termino praÅ¡ymui paduoti pradžios momentÄ sieja bÅ«tent su asmens, teikiančio praÅ¡ymÄ , sužinojimo (ar turėjimo sužinoti) apie civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes momentu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-30-516/2017). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, neturi teisinės reikÅ¡mės faktas, kada apie naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę sužinojo bylos Å¡alies atstovas, nes teisinę reikÅ¡mę turi faktas, kada apie Å¡iÄ aplinkybę sužinojo pati bylos Å¡alis.

Todėl apeliacinės instancijos teismui įvertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ kreipėsi praleidęs nustatytÄ terminÄ ir neįrodė, kad egzistavo objektyvios kliÅ«tys dėl ko Å¡is terminas praleistas. Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti civilinę bylÄ pareiÅ¡kėjo nurodytų pagrindu - CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ; jos pareiÅ¡kėjui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos; aplinkybės pareiÅ¡kėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas kitoks sprendimas.

Jeigu praÅ¡yme nurodytos aplinkybės neatitinka Å¡ių reikalavimų, tai jos negali bÅ«ti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiÅ¡kėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiÅ¡kėjusioms aplinkybėms. Ä®rodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui, be to turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ nei teismui, nei pareiÅ¡kėjui.

Tai reiÅ¡kia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).

Teismų praktika aiÅ¡kinant patį proceso atnaujinimo institutÄ , suformuota taip, kad tai neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti, sudarant sÄ lygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo bÅ«ti pateikti nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ , ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).

Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjo nurodomos naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės pareiÅ¡kėjui galėjo ir turėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu, kadangi nėra duomenų, kad sutartinius įsipareigojimus bÅ«tų vykdęs ne jis pats. Kaip matyti iÅ¡ nurodytų pakvitavimų, jie pasiraÅ¡yti 2013 m. lapkričio 27 d., 2013 m. liepos 18 d. ir 2014 m. vasario 5 d., pakvitavimai buvo pas pareiÅ¡kėjÄ , todėl nurodomos naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės pareiÅ¡kėjui galėjo ir turėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

Nauji argumentai dėl prievolės įvykdymo, pateikti kartu su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo, vertintini kaip gynybinė taktika, o ne naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, reikÅ¡minga sprendžiant proceso atnaujinimo klausimÄ . Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju nėra atsakovo (apelianto) nurodytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo atnaujinti Å¡iÄ civilinę bylÄ . Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamÄ nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.             Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a:

          AtskirÄ jį skundÄ atmesti.           Vilniaus miesto teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį Nr. A2-42099-820/2017 palikti nepakeistÄ .            Teisėja                                                                        Loreta Braždienė