0b13b9e077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520-592/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02752-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Kristinai Matjevenkaitei,

atsakovo atstovei V. B.,

trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Jonui Kurlavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Linar“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Linar“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – Raseinių rajono savivaldybės administracija, R. M. ir T. M.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Linar“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) teisėtumo klausimą.

Nurodė, kad viešos Detaliojo plano projekto ekspozicijos metu Raseinių rajono savivaldybėje pateikti Detaliojo plano projekto sprendiniai skiriasi nuo tų sprendinių, kurie po įvykusio viešo svarstymo buvo pateikti derinti ir tikrinti kompetentingoms institucijoms. Tačiau keičiant šiuos sprendinius nei visuomenė, nei pareiškėjas nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka informuojami apie Detaliojo plano sprendinių pakeitimus, taip pat nebuvo kartojamos privalomos pakeistų teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešos ekspozicijos ir viešo svarstymo procedūros, numatytos Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose. Be to, kadangi Raseinių rajono savivaldybė atsisakė suteikti informaciją apie patvirtintą Detalųjį planą ir neišdavė šio plano kopijos, o atsakovas turėjo teisę išreikalauti šiuos duomenis iš Raseinių rajono savivaldybės ir palyginti patvirtinto Detaliojo plano sprendinius su tais sprendiniais, kurie yra numatyti jos turimuose ir atsakovui pateiktuose Detaliojo plano brėžiniuose, atsakovas turėjo galimybę ir privalėjo sulyginti Detaliojo plano sprendinius, kurie buvo pristatyti viešo svarstymo metu ir kurie buvo patvirtinti Raseinių rajono savivaldybės. Teigė, jog atsakovas to neatliko ir, nenustatęs patvirtino Detaliojo plano atitikimo Detaliojo plano projektui, kuris buvo pristatytas viešo svarstymo metu 2009 m. liepos 23 d., nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad nebuvo padaryta esminių detaliojo planavimo procesą reguliuojančių teisės aktų pažeidimų. Pažymėjo, jog atsakovas nepagrįstai rėmėsi 2011 m. gegužės 20 d. R. M. raštu, kuriuo ji patvirtino, kad Detaliojo plano schema, kuri buvo pateikta teismui, atitinka Detaliojo plano pagrindinį brėžinį, pateiktą skyriui. Atsakovas, tikrindamas Detaliojo plano sprendinius, turėjo remtis ne formaliu patvirtinimu, kad Detaliojo plano sprendiniai atitinka kažkokią Detaliojo plano schemą, o turėjo išreikalauti iš planavimo organizatorių pateikti būtent tą Detalųjį planą, kuris buvo pristatytas viešo svarstymo su visuomene metu, ir jeigu jis buvo keičiamas po viešo svarstymo, išanalizuoti visus tokius pakeitimus bei patikrinti informaciją apie šių pakeitimų viešą pristatymą visuomenei iki jų pateikimo tikrinti atsakovui.

Pažymėjo, kad dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsisakymo suteikti informaciją, pareiškėjas iki šiol nežino, kuri iš Detaliojo plano versijų buvo patvirtinta ir ar patvirtintas būtent tas Detalusis planas, kuris buvo pristatytas viešo svarstymo, organizuoto 2009 m. liepos 23 d., metu. Tačiau iš turimų ir atsakovui pateiktų Detaliojo plano brėžinių, kurie buvo parengti po Detaliojo plano viešo svarstymo, akivaizdu, kad Detaliojo plano sprendiniai buvo keičiami, bet viešo svarstymo procedūros nebuvo kartojamos ir pareiškėjas neturėjo jokios galimybės išsakyti savo pastabas bei pasiūlymus dėl Detaliojo plano sprendinių teisės aktų nustatyta tvarka. Keičiant Detaliojo plano sprendinius po įvykusio viešo svarstymo žemės sklypo plane buvo pažymėtas servitutas S-1-3 (plotas 297 kv. m), kuris nebuvo nurodytas pareiškėjui pateiktoje 2009 m. lapkričio 6 d. Detaliojo plano versijoje. Taip pat pakeistos ir naujai formuojamų žemės sklypų ribos bei plotai. Teigė, jog todėl būtina patikrinti ir nustatyti, kokie yra patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai ir ar šie sprendiniai atitinka viešo svarstymo metu pristatytus Detaliojo plano sprendinius. Tai atlikti įpareigoja ir teisės aktų nuostatos. Taigi po viešo svarstymo keičiant Detaliojo plano sprendinius, ypač tokius, kaip formuojamų žemės sklypų ribos ir servituto vieta bei dydis, kurie pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra vieni iš privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo sprendinių ir kurie tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo, kaip planuojamo žemės sklypo nuomininko, teisėms ir teisėtiems interesams, nes būtent pareiškėjo nuomojamoje sklypo dalyje nustatomas toks naujas servitutas, turėjo būti iš naujo atliekamos viešo svarstymo procedūros. Tačiau jokių duomenų apie tai, kad šios procedūros būtų organizuotos pakartotinai, nėra, o atsakovas šių duomenų tinkamai ir išsamiai nepatikrino, nors turėjo ir galėjo tai padaryti.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas privalėjo pagal jo (pareiškėjo) pateiktą skundą ir pateiktus Detaliojo plano brėžinius patikrinti, ar buvo pakeisti anksčiau nurodyti Detaliojo plano sprendiniai ir galbūt kiti Detaliojo plano sprendiniai po įvykusio viešo svarstymo, ir tik tada konstatuoti, kad buvo arba nebuvo padaryti esminiai teisės aktų pažeidimai. Todėl atsakovo sprendimas, kuriame nebuvo įvertinti jokie patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai bei jų pakeitimai po įvykusio viešo svarstymo bei šių pakeitimų atitikimas teisės aktų nuostatoms, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl Detaliojo plano tvirtinimo procedūros pažeidimų pareiškėjas nurodė, kad atsakovas skundžiamame Sprendime taip pat visiškai nepasisakė dėl Detaliojo plano tvirtinimo procedūros pažeidimų ir apskritai nenurodė pareiškėjui nei kada konkrečiai, nei kokiu aktu buvo patvirtintas Detalusis planas ir kur buvo viešai paskelbta apie Detaliojo plano patvirtinimą bei pats patvirtintas Detalusis planas. Rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalimi, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 56 punktu. Pažymėjo, jog Raseinių rajono savivaldybės kompetentingai institucijai tvirtinant Detalųjį planą buvo pažeista paskelbimo apie patvirtintą Detalųjį planą procedūra, kadangi pareiškėjas nerado vietinėje spaudoje jokio pranešimo apie Detaliojo plano patvirtinimą. Teigė, jog savivaldybės internetiniame puslapyje nėra paskelbtas nei savivaldybės kompetentingos institucijos sprendimas dėl Detaliojo plano patvirtinimo, nei pats patvirtintas Detalusis planas. Darė išvadą, kad Detalusis planas negali būti laikomas galiojančiu ir kad atsakovas, neišnagrinėjęs nurodytų aplinkybių ir nenustatęs, ar apie Detaliojo plano patvirtinimą buvo paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka, nepagrįstai priėmė sprendimą, kad nepadaryta jokių esminių teisės aktų pažeidimų ir kad Detalusis planas yra teisėtas bei galiojantis.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio nuostatos reglamentuoja Inspekcijos, kaip valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos, funkcijas, numatančias, kad Inspekcija tikrina, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus; nustačiusi šio straipsnio 1 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimus, reikalauja juos ištaisyti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, nesilaikantiesiems reikalavimų taiko administracinio poveikio priemones; teikia motyvuotas išvadas teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo. Analogiškas teisinis reglamentavimas nustatytas ir Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868 (toliau – ir Aprašas), 2 ir 8 punktuose.

Atsakovas teigė, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės), 48 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą teritorijų planavimo dokumento tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje yra detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo paskutinė stadija. Rėmėsi Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 1, 3, 5 punktų nuostatomis. Darė išvadą, kad teritorijos planavimo dokumento tikrinimas – tai toks tikrinimas, kurio metu nustatoma, ar parengtas teritorijos planavimo dokumentas atitinka tam tikrus teisės aktų reikalavimus, ar atliktos visos būtinos procedūros ir t. t. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija netvirtina parengto detaliojo plano sprendinių, o tik duoda išvadą, ar rengiant detalųjį planą nebuvo pažeistos konkrečių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.

Nurodė, jog nagrinėjamu atveju, Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros poskyrio specialistas 2011 m. gegužės 20 d. patikrino žemės sklypo padalijimo į tris sklypus, sklypų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, detalųjį planą, pagal planavimo organizatorių T. ir R. M. pateiktus dokumentus, kaip numatyta Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 5 ir 7 punktuose, ir surašė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-1046(15.4) su teigiama išvada (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Teigė, jog skundžiamame akte pagrįstai nurodyta, kad tikrinamo Detaliojo plano sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, kad dokumentų rengimo, viešo svarstymo, derinimo procedūrų dokumentai, kuriuos pateikė planavimo organizatoriai T. ir R. M., atitinka Teritorijų planavimo įstatymą ir kitus teisės aktus, t. y., kad patikrinimas atliktas pagal planavimo organizatorių T. ir R. M. pateiktą viešai apsvarstytą ir suderintą teritorijų planavimo dokumentų originalą ir jo kopiją, teritorijų planavimo dokumento sprendinius ir jo rengimo, svarstymo bei derinimo procedūrų dokumentus. Po atlikto patikrinimo patikrintų dokumentų originalai buvo atiduoti planavimo organizatoriams. Manė, kad pareiškėjas nepagristai prašė 2011 m. rugsėjo 26 d. skundu išreikalauti iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos visus žemės sklypo detaliojo planavimo dokumentus. Šis reikalavimas nėra pagrįstas jokiais teisiniais argumentais. Darė išvadą, kad planavimo organizatorių T. ir R. M. pareiga institucijai, atliekančiai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą, pateikti viešai apsvarstytą ir suderintą teritorijų planavimo dokumentų originalą tikrinti, o gavus teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, tos pačios apimties teritorijų planavimo dokumentus pateikti Raseinių rajono savivaldybės administracijai tvirtinti. Teigė, jog dėl šių priežasčių Inspekcija nesikreipė į Raseinių rajono savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo detaliojo planavimo dokumentų išreikalavimo.

Nurodė, jog Detaliųjų planų rengimo taisyklių 66 punkte numatyta, kad detaliojo planavimo organizatorius ir rengėjas yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias dėl jų kaltės detaliojo planavimo proceso ir procedūrų metu. Detaliojo planavimo organizatorius atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą bei privalo laikytis nustatytos detaliojo plano derinimo, tvirtinimo bei įregistravimo tvarkos. Pažymėjo, jog pareiškėjas, remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, galėjo raštu teikti pasiūlymus planavimo organizatoriui per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu dėl Detaliojo plano. Kaip nurodyta skundžiamame Sprendime, „Detaliojo plano esančioje, planavimo organizatorių pateiktoje, viešo svarstymo su visuomene ataskaitoje nėra duomenų, kad UAB „Linar“ kreipėsi su pasiūlymais (pretenzijomis) į planavimo organizatorių Teritorijų planavimo įstatymo <...> 32 straipsnyje nustatyta tvarka“. Pareiškėjas nepasinaudojo išankstine ginčo ne teisme nagrinėjimo procedūra, t. y. nesikreipė į planavimo organizatorių, raštu nepateikė pasiūlymų dėl teritorijos planavimo dokumento. Taip pat pareiškėjas neginčija Inspekcijos išduoto Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-1046(15.4), tokiu būdu pripažindamas, kad Inspekcija, tikrindama Detaliojo plano projektą, tinkamai atliko teisės aktuose nustatytas funkcijas, esminių procedūrų pažeidimų nepadarė ir Patikrinimo akte pateikė pagrįstą bei teisėtą išvadą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgdamas į tai, kad Inspekcijos specialistas 2011 m. gegužės 20 d. patikrino Detalųjį planą ir surašė Patikrinimo aktą su teigiama išvada, į tai, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. (5.3)A1-583 patvirtintas Detalusis planas, į tai, kad nei vieno iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nurodytų skundžiamo administracinio akto panaikinimo pagrindų skunde pareiškėjas nenurodė, darė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Pabrėžė, jog jokiais teisiniais argumentais nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad „Sprendime nepasisakyta dėl detaliojo plano tvirtinimo procedūros pažeidimų ir apskritai nenurodyta nei kada konkrečiai, nei kokiu aktu buvo patvirtintas Žemės sklypo detalusis planas <...>“. Teigė, jog Detalusis planas buvo paskelbtas Raseinių rajono savivaldybės interneto tinklalapyje, ši informacija yra vieša, prieinama kiekvienam asmeniui ir turėtų būti žinoma pareiškėjui. Be to, teisės aktuose įtvirtinta Inspekcijos pareiga tikrinti, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, Inspekcijos kompetencija neapima teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo ir viešo paskelbimo po tvirtinimo procedūrų tikrinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjas netinkamai aiškina, jog Raseinių rajono savivaldybė atsisakė jam suteikti informaciją apie patvirtintą Detalųjį planą ir neišdavė šio plano kopijos. Teigė, jog Detaliojo plano bei su šiuo planu susijusių dokumentų kopijų parengimas susiję su didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, kadangi visą Detaliojo plano rengimo dokumentaciją sudaro 170 lapų ir nestandartinio formato brėžiniai, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 4 dalimi Raseinių rajono savivaldybė informavo pareiškėją, jog pateikti jo reikalaujamos informacijos negali, tačiau nurodė, kad jis su medžiaga gali susipažinti Raseinių rajono savivaldybės patalpose. Pažymėjo ir tai, jog Detaliojo plano dokumentacijoje yra pateikiami VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašai – pažymėjimai bei kiti dokumentai, kuriuose pateikiami sklypo savininkų asmens duomenys, t. y. fizinių asmenų asmens kodai bei kita informacija, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis Raseinių rajono savivaldybė negalėjo suteikti pareiškėjo prašomos informacijos. Manė, kad atsisakydama pateikti pareiškėjui Detaliojo plano dokumentaciją elgėsi teisėtai ir pagal galiojančias įstatymų nuostatas, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo suteikta informacija, iš esmės yra nepagrįsti, kadangi su šia informacija jis galėjo susipažinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos patalpose.

Teigė, kad pareiškėjas skunde neteisingai nurodė, jog savivaldybės internetiniame puslapyje nėra paskelbtas nei savivaldybės kompetentingos institucijos sprendimas dėl Detaliojo plano patvirtinimo, nei pats patvirtintas Detalusis planas. Nurodė, jog Detalusis planas buvo patvirtintas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. (5.3)A1-458 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“, kuris yra publikuojamas Raseinių rajono savivaldybės internetiniame puslapyje. Pažymėjo, kad Detaliojo plano brėžiniai yra nestandartinio formato, todėl jų paskelbimas internetinėje svetainėje, neturint tam atitinkamos įrangos, yra neįmanomas. Būtent todėl su Detaliuoju planu suinteresuotiems asmenims leidžiama susipažinti savivaldybės administracijos patalpose. Nurodė, jog Detaliųjų planų rengimo taisyklių 52 punktas nustato, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano yra neigiama. Todėl savivaldybės administracijos direktorius negalėtų tvirtinti Detaliojo plano, jeigu Inspekcija nebūtų sutikusi, jog Detalusis planas būtų tvirtinamas.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. ir T. M. atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2006 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ASR3913 įsigijo 700,55 kv. m pastatą – konditerijos cechą, esantį (duomenys neskelbtini). 2006 m. liepos 13 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N72/06-0127 R. M. išsinuomojo dalį, t. y. 1 119 kv. m iš bendro 6 901 kv. m žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). T. M. 2006 m. liepos 13 d. taip pat sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N72/06-0128, pagal kurią išsinuomojo 919 kv. m to paties žemės sklypo. Be to, dalį minėto žemės sklypo – 1 200 kv. m – yra išsinuomojusi UAB „Linar“, o kooperatinė bendrovė „Raseinių prekyba“ – 3 663 kv. m. Nusprendus rekonstruoti turimą pastatą, iškilo būtinybė parengti detalųjį žemės sklypo planą. 2007 m. vasario 19 d. buvo išduotos sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti, o Kauno apskrities viršininkas 2008 m. vasario 29 d. išdavė sutikimą dėl Detaliojo plano rengimo. Planavimo tikslas – sklypo padalijimas, sklypų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, nekeičiant pagrindinės tikslinės paskirties, būdo ir pobūdžio. Sutikime nurodyta, kad Detalusis planas yra rengiamas kartu su valdos bendraturčiais. Dėl sutikimo rengti Detalųjį planą gavimo kreipėsi į žemės sklypo bendraturčius, nurodydami, kad Detalusis planas yra rengiamas jų lėšomis, o naudojamas žemės sklypas bus atidalijamas. Kooperatinė bendrovė „Raseinių prekyba“ 2007 m. gegužės 8 d. pateikė savo sutikimą dėl Detaliojo plano rengimo. UAB „Linar“ iš pradžių sutiko su Detaliuoju planu, tačiau jau vykdant Detaliojo plano rengimo darbus, savo duotą sutikimą atšaukė, nurodydama, kad su Detaliojo plano sprendiniais nesutinka. Tai, kad UAB „Linar“ nesutikimo su Detaliuoju planu priežastys yra akivaizdžiai nepagrįstos, savo 2011 m. sausio 25 d. sprendime konstatavo Raseinių rajono apylinkės teismas. Išnagrinėjęs UAB „Linar“ apeliacinį skundą, Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-273-371/2011 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei leido Detalųjį planą rengti be pareiškėjo bei AB banko Snoro, kuriam buvo įkeista žemės nuomos teisė, sutikimo.

Dėl Detaliojo plano sprendinių pakeitimo nurodė, kad pareiškėjo teigimu, Detaliojo plano sprendiniai, kurie buvo pateikti viešai svarstyti, skiriasi nuo tų sprendinių, kurie po įvykusio viešo svarstymo buvo pateikti derinti ir tikrinti kompetentingoms institucijoms. Pareiškėjo teigimu, jau po įvykusio viešo svarstymo žemės sklypo plane buvo pažymėtas servitutas S-1-3 (plotas 297 kv. m), taip pat pakeistos naujai formuojamų žemės sklypų ribos bei plotai. Teigė, jog tokie pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, nes jokių įrodymų apie tai, kad po Detaliojo plano viešo svarstymo buvo pakeistos formuojamų žemės sklypų ribos bei plotai, pareiškėjas nepateikė, o ir negalėjo pateikti, nes nei padalijamų sklypų plotai, nei ribos niekada nebuvo keičiami. Naujai suformuotų sklypų išorinės ribos sutampa su buvusio žemės sklypo ribomis, o suformuotų žemės sklypų plotai išliko tie patys, kurie buvo pateikti viešai svarstyti. Nurodė, jog klaidinantis yra ir pareiškėjo teiginys, kad tik po įvykusio viešo svarstymo žemės sklypo plane buvo pažymėtas servitutas S-1-3. Pažymėjo, jog 2009 m. liepos 23 d. Raseinių rajono savivaldybės patalpose, Kudirkos g. 5, Raseiniuose, įvykusio minėto Detaliojo plano viešo svarstymo metu kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“ direktorius pasiūlė sumažinti kelio servituto S-1-3 plotą. Atsižvelgus į kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“, Detalusis planas dėl kelio servituto S-1-3 buvo nežymiai pakoreguotas. Teigė, jog UAB „Linar“ jokių pasiūlymų ar pretenzijų planavimo organizatoriui, kaip tai numato Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnis, dėl Detaliojo plano nepateikė. Jokių pažeidimų Detaliojo plano viešo svarstymo metu (taip pat ir jį toliau rengiant ir tvirtinant Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio numatyta tvarka) nebuvo padaryta, todėl Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011 m. gegužės 20 d. pagrįstai sudarė patikrinimo aktą Nr. TP1-1046(15.4) su teigiama išvada.

Dėl Detaliojo plano tvirtinimo procedūros ir susipažinimo su Detaliuoju planu nurodė, kad 2011 m. birželio 1 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. (5.3)A-458 patvirtino žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), padalijimo į tris sklypus, sklypų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, Detalųjį planą ir jo sprendinius. Priešingai nei nurodė pareiškėjas, šis Raseinių rajono savivaldybės administracijos įsakymas buvo ir yra paskelbtas Raseinių rajono savivaldybės internetiniame puslapyje, skiltyje „Teisinė informacija, administracijos direktoriaus įsakymai“.

Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtinta Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo nuostatų tvarka numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys turi teisę susipažinti su parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais ir jų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitomis planavimą organizavusioje institucijoje, gauti teritorijų planavimo dokumentų ar jų dalių, brėžinių kopijas už mokestį, kuris nustatomas apskaičiavus išlaidas, susijusias su jų parengimu (kopijavimas, leidyba).

Su patvirtintu Detaliuoju planu pareiškėjas galėjo ir gali susipažinti Raseinių rajono savivaldybės administracijoje, V. Kudirkos g. 5, Raseiniuose, 103 kabinete. Taip pat pažymėjo, kad visi Detaliojo plano rengimo darbai ir visa Detaliojo plano medžiaga pareiškėjui yra žinoma nuo pat Detaliojo plano rengimo pradžios. 2008 m. vasario mėnesį tretiesiems asmenims pradėjus rengti Detalųjį planą, UAB „Linar“ ne tik įvairiais skundais ir raštais stabdė Detaliojo planavimo darbus, tačiau 2009 m. rugpjūčio 20 d. Raseinių rajono apylinkės teismui pateikė ir ieškinį dėl naudojimosi to paties žemės sklypo, dėl kurio rengiamas Detalusis planas, tvarkos nustatymo.

UAB „Linar“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1140-674/2009 teismas kaip visiškai nepagrįstą atmetė, apeliacinės instancijos teismas sprendimą taip pat paliko nepakeistą. Nurodė, jog tretieji asmenys kreipėsi į teismą su prašymu leisti rengti Detalųjį planą be pareiškėjo sutikimo. Kartu su prašymu teismui UAB „Linar“, kaip atsakovui, buvo pateikta ir visa Detaliojo plano rengimo medžiaga. Pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino trečiųjų asmenų ieškinį, o apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Linar“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, priteisė iš pareiškėjo UAB „Linar“ trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. 1 140 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. (5.3)A1-458 patvirtino žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padalijimo į tris sklypus, sklypų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, detalųjį planą ir jo sprendinius. Minėtas Detalusis planas yra registruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, tačiau, kaip nustatyta Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovo paaiškinimu teismo posėdyje, nėra paskelbtas ar apie jo priėmimą nėra pranešta vietinėje spaudoje. Pareiškėjas, kuris yra dalies žemės sklypo, padalyto minėtu Detaliuoju planu, naudotojas, nesutikdamas su Detaliojo plano sprendiniais, kreipėsi su skundu į Inspekciją dėl Detaliojo plano teisėtumo. Inspekcija, išnagrinėjusi šį skundą, 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (15.2)-2D-15795 informavo pareiškėją UAB „Linar“ apie minėto žemės sklypo detaliojo teritorijų planavimo proceso eigą, taip pat nurodė, kad jos teritorinis skyrius, patikrinęs Detalųjį planą, esminių teisės aktų pažeidimų nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1, 5 dalių, 26 straipsnio, 27 straipsnio 1, 2, 7 dalių, 32 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 dalių, 34 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto, 5 dalies, 35 straipsnio nuostatomis, Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo 2-2.3, 3-3.3, 4-4.3, 8-8.4, 8.6, 9 punktų nuostatomis. Darė išvadą, jog nei Teritorijų planavimo įstatyme, nei Apraše nėra numatyta, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančios institucijos gali nagrinėti skundus dėl savo veiksmų – tai ir negalėtų būti padaryta, kadangi tokia nuostata prieštarautų objektyvumo principui, reiškiančiam, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Atsižvelgiant į tai, kad visi detalieji planai privalo būti jų tikrinami Inspekcijos ir tvirtinami tik esant teigiamai pastarosios išvadai, skundas, paduotas po Detaliojo plano patikrinimo Inspekcijai, kuriuo skundžiamasi dėl Detaliojo plano rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų pažeidimo, negali būti nagrinėjamas Inspekcijos, kadangi juo neišvengiamai kvestionuojamas Inspekcijos sprendimas teikti teigiamą išvadą Detalųjį planą tvirtinančiam subjektui, be kurios (teigiamos išvados) Detalusis planas negali būti tvirtinamas ir kuri, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą 2008 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1846/2008, gali būti skundžiama teismui.

Pažymėjo, jog, kadangi šiuo atveju žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo į tris sklypus, sklypų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, detalusis planas yra patvirtintas, UAB „Linar“, iš esmės ginčydama minėto Detaliojo plano patvirtinimą, savo skundą Inspekcijai grindžia detaliojo teritorijų planavimo procedūros pažeidimais, padarytais iki Detaliojo plano Inspekcijos patikrinimo (Detaliojo plano sprendiniai buvo keičiami po viešo svarstymo ir derinimo), toks skundas Inspekcijos nenagrinėtinas, UAB „Linar“, gindama savo, kaip teigiama, pažeistas teises ir teisėtus interesus, turi teisę nustatyta tvarka skųsti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. (5.3)A1-458.

Teismas nurodė, jog, kadangi Inspekcijos 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (15.2)-2D-15795 UAB „Linar“ tik informuota apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo teritorijų planavimo proceso eigą ir jos teritorinio skyriaus atliktus veiksmus, pareiškėjo skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas UAB „Linar“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Skunde teigia, jog priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Teritorijų planavimo įstatyme yra konkrečiai ir aiškiai įtvirtintas tiek pats valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institutas, tiek pagrindai, kuriais atvejais, kokiais terminais ir kokiu būdu valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančios institucijos turi teisę įgyvendinti šią priežiūrą. Nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 3 dalį, 4 dalies 3 punktą, 32 straipsnio 6 dalį, 35 straipsnį. Daro išvadą, kad nustačius Detaliojo plano rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų pažeidimus, atsakovui, kaip valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai, pagal Teritorijų planavimo įstatymą yra pavesta užtikrinti teritorijų planavimo procese priimtų administracinių sprendimų, įskaitant ir tų administracinių sprendimų, kuriais patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, teisėtumą. Taip pat atsakovui yra numatytos konkrečios įstatymų priemonės įgyvendinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą suteikus šiai institucijai teisę priimti privalomuosius sprendimus, įpareigojančius viešojo administravimo subjektus panaikinti neteisėtai priimtus administracinius sprendimus, kai toks administracinio sprendimo neteisėtumas nustatomas valstybinės teritorijų planavimo priežiūros, kuri apima ir skundų bei pranešimų nagrinėjamą vienerius metus po viešojo administravimo subjekto priimto su teritorijų planavimu susijusio administracinio sprendimo, vykdymo metu.

Taip pat nurodo Aprašo 4.1, 8, 8.1, 8.4, 8.6, 9, 11 punktus. Pažymi, jog nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Inspekcija negali išnagrinėti administracinio sprendimo, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, teisėtumo klausimo ir įpareigoti neteisėtą administracinį sprendimą priėmusį viešojo administravimo subjektą – šios bylos atveju Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių, patvirtinusį Detalųjį planą, panaikinti šį administracinį sprendimą, paaiškėjus, kad jis yra neteisėtas dėl nustatytų Detaliojo plano rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų pažeidimo.

Teigia, jog pareiškėjas šios bylos atveju kreipėsi su skundu į Inspekciją, kaip valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančią instituciją, o dėl šios institucijos priimto sprendimo į pirmosios instancijos teismą būtent dėl tos priežasties, kad tiek skundo pateikimo atsakovui 2011 m. rugsėjo 26 d. metu, tiek kreipimosi į pirmosios instancijos teismą 2011 m. gruodžio 15 d. metu Detalusis planas apskritai net nebuvo paskelbtas Raseinių rajono savivaldybės interneto puslapyje, taip pat apie šio Detaliojo plano patvirtinimą nebuvo paskelbtas joks pranešimas vietinėje spaudoje. Pažymi, jog Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje. Patvirtintas detalusis planas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo patvirtinimo dienos.“ Daro išvadą, kad pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo kreiptis tiesiogiai į teismą ir skųsti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. (5.3)A1-458, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, nes Detalusis planas dar nebuvo įsigaliojęs Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka ir pareiškėjas net neturėjo galimybės susipažinti su patvirtinto Detaliojo plano sprendiniais.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Be argumentų, išdėstytų atsiliepime į skundą, taip pat nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija skundžiamame sprendime tinkamai taikė Teritorijų planavimo įstatymo 32, 34 ir 35 straipsnių nuostatas, taip pat Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo nuostatas. Daro išvadą, kad Inspekcija, kaip valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdanti institucija, kreiptis į teismą gali tik dėl neteisėtai priimtų administracinių sprendimų naikinimo, kurie buvo priimti iki teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo. Inspekcijos nuomone, teismo nurodytos teisės aktų nuostatos reglamentuoja Inspekcijos atliekamus veiksmus, tačiau priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmiau minėti veiksmai gali būti atliekami tik detaliojo plano rengimo, derinimo ir svarstymo etapuose (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnis), bet ne jau pasibaigus detaliojo teritorijų planavimo procesui, t. y. po baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Be argumentų, išdėstytų atsiliepime į skundą, taip pat nurodo, jog savivaldybės administracija, būdama atsakinga už Detaliojo plano įregistravimą teritorijų planavimo dokumentų registre, savivaldybės administracijos direktoriui 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. (5.3)A1-458 patvirtinus Detalųjį planą, jį įregistravo teritorijų planavimo dokumentų registre bei jam suteikė unikalų registro kodą (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, jog Nekilnojamojo turto kadastras po trečiojo suinteresuoto asmens kreipimosi į kadastro tvarkytoją padarė žymas Nekilnojamojo turto kadastre ir pagal patvirtintą Detalųjį planą naujai suprojektuotiems sklypams suteikė unikalius numerius. Mano, jog nors savivaldybės administracija vietinėje spaudoje nepaskelbė informacinio pranešimo apie sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimą, o iki to laiko, kol neturėjo techninių galimybių jį paskelbti savivaldybės interneto svetainėje, leido su šiuo planu ir jo sprendiniais susipažinti savo patalpose, ir tik atsiradus galimybei Detaliojo plano sprendinius skelbti interneto svetainėje www.raseiniai.lt juos ten paskelbusi, nepažeidė imperatyvių Teritorijų planavimo įstatymo, Detaliųjų planų rengimo taisyklių nuostatų.

Remiasi Teritorijų planavimo valstybinės tvarkos aprašo 3.1, 4.1 punktais, Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 5 punktu, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 52 punktu. Teigia, jog Valstybinė teritorijų planavimo tarnyba atlieka detaliųjų planavimo dokumentų patikrinimą, o šio patikrinimo rezultatas įforminamas atitinkama patikrinimo išvada (teigiama arba neigiama). Savivaldybei gavus Patikrinimo aktą, kuriame nurodoma, kad, atlikus Detaliojo plano rengimo, derinimo, viešo svarstymo su visuomene proceso procedūrų bei teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimų patikrinimą, esminių pažeidimų nenustatyta, todėl yra siūloma Detalųjį planą tvirtinti, Detalusis planas administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. (5.3)A1-458 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas.

Pažymi, kad situacija, kai administravimo subjektas gavęs skundą pats savo iniciatyva patikrintų savo priimtą sprendimą ir tuo pagrindu reikalautų panaikinti kitų viešojo administravimo subjektų priimtus sprendimus, negalima, to padaryti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija paprasčiausiai negalėtų, kadangi, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai pažeistų objektyvumo principą, reiškiantį, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas).

Tretieji suinteresuoti asmenys R. ir T. M. atsiliepimu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Be jau nurodytų argumentų atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, jog visiškai pagrįsta Vilniaus apygardos administracinio teismo padaryta išvada, kad nei Teritorijų planavimo įstatyme, nei Apraše nėra numatyta, jog valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančios institucijos gali nagrinėti skundus dėl savo veiksmų, kadangi tokia nuostata prieštarautų objektyvumo principui. Teigia, jog teismas pagrįstai nurodė, kad Inspekcija 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr.(15.2)-2D-15795 tik informavo UAB „Linar“ apie detaliojo teritorijų planavimo proceso eigą ir jos teritorinio skyriaus atliktus veiksmus, o tai reiškia, kad UAB „Linar“ skundą dėl Detaliojo plano iš esmės atsisakyta nagrinėti. Pažymi, jog Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad administracinį sprendimą teritorijos planavimo proceso metu (iki teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo) gali panaikinti šį sprendimą priėmęs subjektas tik tuo atveju, jei administracinis sprendimas buvo priimtas neteisėtai. Be to, pabrėžia, kad kvestionuodamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. Nr.(5.3)A1-458, apeliantas savo skunde kelia jau visiškai naujus reikalavimus, o tai prieštarauja ABTĮ 130 straipsnio 5 daliai. Pažymi, kad 2011 m. birželio 1 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr.(5.3)A1-458 buvo ir yra paskelbtas Raseinių rajono savivaldybės internetiniame puslapyje, skiltyje „Teisinė informacija, administracijos direktoriaus įsakymai“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB „Linar“ skundu ginčijo atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. lapkričio 28 d. raštą (sprendimą), kuriuo pareiškėjui buvo atsakyta į jo (pareiškėjo) 2011 m. rugsėjo 26 d. skundą.

Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. (5.3)A1-458 patvirtino žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padalijimo į tris sklypus, sklypų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, detalųjį planą ir jo sprendinius (t. I, b. l. 67, 90). Šis detalusis planas yra registruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (t. I, b. l. 78). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 26 d. skundu Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo neteisėtumo, kurį atsakovas gavo 2011 m. spalio 3 d., prašė: 1) išreikalauti iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos visus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo dokumentus; 2) patikrinti detaliojo planavimo procedūrų ir detaliojo plano sprendinių teisėtumą bei, nustačius teisės aktų pažeidimus, įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės kompetentingą instituciją, patvirtinusią detalųjį planą, panaikinti priimtą sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo; 3) įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administraciją iki šio skundo išnagrinėjimo dienos sustabdyti bet kokius tolesnius veiksmus, susijusius su detaliojo plano sprendinių įgyvendinimu. Pareiškėjas į atsakovą su skundu kreipėsi, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punktu (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-995 redakcija), kuris numato, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija pagal kompetenciją vienus metus po viešojo administravimo subjekto priimto su teritorijų planavimu susijusio administracinio sprendimo šio įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja su šiuo administraciniu sprendimu susijusius skundus ir pranešimus. Pažymėtina, kad minėta įstatymo nuostata įsigaliojo 2010 m. spalio 1 d. Iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija numatė, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdanti institucija šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytuose nuostatuose nustatyta tvarka nagrinėja ir sprendžia ginčus dėl teritorijų planavimo procesų ir procedūrų tvarkos pažeidimų.

Nagrinėjamu atveju aktualu taip pat ir tai, kad Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalis (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-995 redakcija) numato, jog teritorijos planavimo proceso metu (iki teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo) neteisėtai priimtą administracinį sprendimą ir neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo administracine tvarka panaikina šį sprendimą priėmęs subjektas arba teismas, jeigu šis sprendimas nepanaikinamas administracine tvarka.

Neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo po statybą leidžiančio dokumento išdavimo panaikina teismas. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalis numatė, kad kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo turi teisę tiek asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, tiek valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija ir kiti viešojo administravimo subjektai – jeigu jie kreipėsi į neteisėtai priėmusį administracinį sprendimą subjektą dėl administracinio sprendimo panaikinimo administracine tvarka, tačiau šis subjektas raštu atsisakė panaikinti administracinį sprendimą.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868 patvirtinto Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo 1, 4.1 punktus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atlieka valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmens bendrojo bei specialiojo teritorijų planavimo (išskyrus žemėtvarkos schemas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, žemėvaldos projektus bei planus, miškų tvarkymo schemas) ir valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektų teritorijų detaliojo planavimo dokumentų, taip pat savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ir detaliųjų planų teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą.

Aprašo 8.6 punkte numatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal savo kompetenciją vienus metus po viešojo administravimo subjekto priimto su teritorijų planavimu susijusio administracinio sprendimo Teritorijų planavimo įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja su šiuo administraciniu sprendimu susijusius fizinių ir juridinių asmenų skundus ir pranešimus. Pažymėtina, kad Aprašo 8.4 punkte numatyta, jog Aprašo 8.1 punkte nurodytos funkcijos atliekamos, kai nustatyta tvarka pateikiamas tikrinti teritorijų planavimo dokumentas išvadai dėl jo tvirtinimo tikslingumo gauti, bei Aprašo 8.6 punkte nurodytais atvejais.

Aprašo 9 punkte įtvirtinta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nustačiusi neteisėtai priimto administracinio sprendimo atvejį iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo turi teisę kreiptis į teismą dėl tokio neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo, jeigu kreipėsi į neteisėtai administracinį sprendimą priėmusį subjektą dėl administracinio sprendimo panaikinimo administracine tvarka, tačiau šis subjektas raštu atsisakė panaikinti administracinį sprendimą.

Jeigu nustatomas neteisėtai priimto administracinio sprendimo atvejis po statybą leidžiančio dokumento išdavimo, tai institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl tokio neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo.

Aptartas teisinis reglamentavimas, susijęs su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atliekama valstybine teritorijų planavimo priežiūra nuo 2010 m. spalio 1 d., nesuponuoja išvados, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punktą ši institucija nagrinėja vienus metus po viešojo administravimo subjekto priimto su teritorijų planavimu susijusio administracinio sprendimo tik suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus, paduotus po detaliojo teritorijų planavimo proceso pradžios iki detaliojo plano tikrinimo valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. (5.3)A1-458 patvirtino žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padalijimo į tris sklypus, sklypų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, detalųjį planą ir jo sprendinius, pareiškėjo UAB „Linar“ skundas yra susijęs su šiuo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus administraciniu sprendimu ir yra paduotas atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos tuo laikotarpiu, kai pagal Teritorijų planavimo įstatymo bei Aprašo nuostatas atsakovas privalėjo nagrinėti su administraciniu sprendimu, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, susijusius skundus, daro išvadą, kad atsakovas turėjo pareigą nagrinėti pareiškėjo skundą. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 26 d. skundo matyti, jog pareiškėjas teikė skundą tiek dėl Detaliojo plano sprendinių, tiek dėl Detaliojo planavimo procedūrų pažeidimų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turi teisę nustatyta tvarka skųsti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. (5.3)A1-458, tačiau nepripažintina pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundas, paduotas po detaliojo plano patikrinimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuriuo skundžiamasi dėl detaliojo plano rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų pažeidimo, negali būti nagrinėjamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, kadangi juo neišvengiamai kvestionuojamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimas teikti teigiamą išvadą detalųjį planą tvirtinančiam subjektui, be kurios (teigiamos išvados) detalusis planas negali būti tvirtinamas ir kuri gali būti skundžiama teismui.

Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 28 d. skundu neginčijo atsakovo motyvuotos išvados, teiktos teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo, o pagal bylos duomenis padavė skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo, kuriuo patvirtintas Detalusis planas (skunde nurodomos aplinkybės apie Detaliojo plano patvirtinimą). Pažymėtina, kad atsakovas nagrinėjo pareiškėjo skundą ir iš pareiškėjui pateikto atsakymo matyti, jog priėmė sprendimą, kuriuo nepripažino pareiškėjo skundo pagrįstu ir tenkintinu. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje skundė šį atsakovo sprendimą, nurodydamas faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių šis sprendimas turėtų būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurios sudarė skundo pagrindą, kitų byloje dalyvaujančių asmenų teiktų atsikirtimų į pareiškėjo skundą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažintinas pagrįstu ir teisėtu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko tinkamo ginčo teisinio kvalifikavimo, iš esmės neišnagrinėjo tarp proceso šalių kilusio ginčo, t. y. nenustatė teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių tam, kad būtų konstatuota, ar atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nevertino, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pareikštą skundo reikalavimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Linar“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė