2021-04-28 Nr. AB-8999-3-62-3-00677-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-247-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00677-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. birželio 18 d. buvo laikomas Ligoninės kamerose Nr. 205 ir 206, kuriose gyveno nuo 3 iki 4 asmenų. Patalpose buvo šalta, drėgna, vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei numato teisės aktai. Patalpų plotą mažino jose esantys baldai ir kitas inventorius. Nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas, rūkantieji laikomi su nerūkančiais asmenimis. Atvykstant ar išvykstant etapu asmens krata ir daiktų apžiūra buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis. Dušuose ir tualetuose nėra rankenų, jie nepritaikyti neįgaliems asmenims. Sunku nuvažiuoti į pasivaikščiojimo kiemelį, kiemelyje per lietų būna pilna vandens, jam nėra kur nubėgti. 205 palatos tualete nebuvo rankenos. Pareiškėjas pažymėjo, jog juda tik su vežimėliu, todėl jam sunku įvažiuoti į tualetą, įvažiavimas per siauras. Tekdavo įeiti į vidų, tačiau jam yra sutrikusi koordinacija, todėl dažnai nukrisdavo, patyrė įvairių traumų. 206 palata taip pat nepritaikyta neįgaliems asmenims – lovoje nebuvo atitvarų, todėl ne kartą buvo iškritęs. Pareiškėjas teigė, kad negalėdavo patekti pas gydytojus, kadangi jie buvo kitame aukšte, todėl jį tiesiog užtempdavo laiptais. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, didelių nepatogumų, psichologinį išsekimą, t. y. neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ligoninė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2017 m. gegužės 25 d. 206 kamerų tipo patalpoje (plotas 26,25 kv. m, sanitarinio mazgo plotas – 1,73 kv. m, dušo plotas 1,32 kv. m bei trys vieno aukšto lovos). Natūralus apšvietimas užtikrinamas per langus, palatose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis teisės aktuose numatytas normas. 2018 m. liepos 23 d. buvo atliktas 206 kameros patikrinimas ir nustatyta, jog kameroje yra sudaryta galimybė patalpą išvėdinti, dirbtinis apšvietimas neatitiko teisės aktuose numatytų normų (siekė 133 lx), temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko teisės aktuose numatytus reikalavimus. Pažeidimai buvo pašalinti. Dyzelinis generatorius automatiškai įsijungia, tik esant elektros srovės sutrikimams, tam kad būtų užtikrinamas nuolatinis elektros tiekimas Ligoninėje, o kitu metu jis elektros netiekia, todėl triukšmo nekelia. Ligoninės teritorijoje yra draudžiama rūkyti. Pareiškėjas neįvardijo kokie pareigūnai ir kada su juo netinkamai elgėsi, deklaratyvūs teiginiai dėl netinkamai atliekamų kratų atmestini. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis teisės aktais. Neįgalieji į pasivaikščiojimo kiemelius patenka liftu, specialiai jiems pasivaikščiojimo kiemeliuose yra padidintas stogelis nuo kritulių. Esant poreikiui gydomojo skyriaus tvarkinys visuomet padeda neįgaliems nuteistiesiems patekti į pasivaikščiojimo kiemelius bei į kitas patalpas. Neįgaliems nuteistiesiems, judantiems tik vežimėlio pagalba, Ligoninėje takai į pasivaikščiojimo kiemelį yra pritaikyti. Ligoninė 2016 m. organizavo ir atliko patalpų pritaikymo neįgaliesiems darbus įskaitant ir 206 kamerą. Sanitariniame mazge buvo įrengta atlenkiama ir stacionari atrama. Neįgaliųjų reikalų departamentas 2018 m. balandžio 4 d. lankėsi Ligoninėje ir nustatė, jog fizinė aplinka nuteistiems neįgaliems asmenims yra pritaikyta pakankamai. Pareiškėjas dėl akių nesikreipė į gydytojus, pareiškėjo bendra būklė stabili, be dinamikos, yra palengvėjimas dėl (duomenys neskelbtini).

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo D. M. skundą patenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundėsi netinkamomis kalinimo sąlygomis Ligoninėje nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2019 m. kovo 25 d.

7. Teismas nurodė, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 111.4 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotą, visas jos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje palatoje metu, buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl teismas vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą skaičiavo konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinęs iš miegamųjų vietų skaičiaus.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2019 m. kovo 25 d. buvo laikomas Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus (13D3p korpusas) 206 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 26,25 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,73 kv. m, dušo plotas 1,32 kv. m. Patalpoje trys vieno aukšto lovos. Vienam asmeniui patalpoje teko 8,75 kv. m. Ligoninės pateikta asmens kameros kortelė patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės 25 d. gyveno 206 kameroje. Pareiškėjas kitų patvirtinančių duomenų nepateikė, jog jis gyveno ginčo laikotarpiu ir 205 kameroje, nenurodė ir laikotarpio kada gyveno 205 kameroje bei nenurodė asmenų, su kuriais gyveno kameroje. Todėl teismas rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis ir sprendė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2019 m. kovo 25 d.) gyveno 206 kameroje. Pareiškėjas, gavęs atsiliepimą į skundą, nepaneigė atsakovo pateiktų duomenų apie kamerose įrengtas gyvenamąsias vietas. Teismas vadovavosi oficialiai pateiktais atsakovo duomenimis ir darė išvadą, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę 206 kamerų tipo patalpoje buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamajame plote.

9. Teismas pažymėjo, kad į Taisyklių 111.4 punkte įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams.

10. Teismas aptarė Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), nuostatas dėl gyvenamosios aplinkos higienos normų reikalavimų. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kamerų natūralus apšvietimas užtikrintas per langus. Tai patvirtina prie atsiliepimo pateikta foto nuotrauka. Iš palatos fotonuotraukų matyti, kad kameros vėdinamos natūraliai per atveriamus langus, iš dalies išvengiant ir drėgmės gyvenamosiose patalpose, natūralus apšvietimas patenka per langus, tai atitinka higienos normos reikalavimus.

11. Teismas nustatė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2018 m. liepos 26 d. patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80)PA-4921 nurodė 2018 m. liepos 23 d. atlikto 206 kamerų tipo patalpos patikrinimo rezultatus. Nustatyta, kad šioje patalpoje yra sudaryta galimybė išvėdinti patalpą per langus bei įrengta tiekiamoji-ištraukiamoji mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Patalpoje ant sienų, lubų vizualiai matomo pelėsio nepastebėta, tarakonų bei graužikų nėra. Buvo nustatyta, jog dirbtinis apšvietimas neatitinka HN 134:2015 14 punkto reikalavimų, o natūralus apšvietimas atitiko teisės aktuose numatytus reikalavimus (siekė 1,55 proc.). Palatoje temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus. Grįžtamosios kontrolės metu 2018 m. lapkričio 16 d. buvo nustatyta, jog pažeidimai buvo pašalinti. Teismas vertino, kad patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros gyvenamosiose patalpose.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde deklaratyviai nurodė, jog rūkantieji Ligoninėje laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Iš bylos duomenų matyti, kad įstaigoje yra iškabinti pranešimai, draudžiantys Ligoninėje rūkyti. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją, jog kiti nuteistieji Ligoninėje rūko, teismas darė išvadą, kad atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo šioje dalyje nenustatyta.

13. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 149 punktas nustato, jog kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų.

14. Teismas vertino, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog kratos buvo atliekamos netinkamose patalpose, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Kadangi pareiškėjas į bylą nepateikė jokių konkrečių duomenų, kurie patvirtintų jo teiginius dėl netinkamos kratų patalpos, konkrečiai nedetalizavo laikotarpio, kada krata buvo atlikta, pareiškėjo argumentus vertino kaip deklaratyvius. Teismas pažymėjo, kad minėtos patalpos nėra gyvenamos, o kratos procedūros trunka neilgai, todėl trumpalaikiai pareiškėjo suvaržymai negalėtų sukelti nurodytų neigiamų pasekmių. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl jo laikymo kratų patalpoje netinkamomis sąlygomis. Todėl teismas pareiškėjo argumentus atmetė.

15. Teismas iš medicinos dokumentų išrašų, sprendimo dėl pareiškėjo darbingumo lygio ir kitų dokumentų nustatė, jog pareiškėjas nevaikšto, juda neįgaliojo vežimėlio pagalba, atsistoja prilaikomas, atsisėda pats. Ligoninė nurodė, kad siekdama užtikrinti neįgaliesiems tinkamas gyvenimo sąlygas, 2016 m. organizavo ir atliko patalpų pritaikymo neįgaliesiems darbus, įskaitant ir 206 kamerų tipo patalpos, kurioje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Sanitariniame mazge buvo įrengtos atlenkiamos ir stacionarios atramos. Tačiau Ligoninėje esančias vertybes dažnai laužo ir gadina nuteistieji (suimtieji). Ligoninės patalpų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Ligoninėje neįgalieji į pasivaikščiojimo kiemelius patenka liftu, specialiai jiems pasivaikščiojimo kiemeliuose yra padidintas stogelis nuo kritulių. Esant poreikiui gydomojo skyriaus tvarkinys visuomet padeda neįgaliems nuteistiesiems patekti į pasivaikščiojimo kiemelius bei į kitas patalpas. Be to, neįgaliems nuteistiesiems, kurie juda tik vežimėlio pagalba, Ligoninėje takai į pasivaikščiojimo kiemelį yra pritaikyti ir tai patvirtina pateiktos nuotraukos.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra kreipęsis į Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Departamentas). Departamentas 2018 m. balandžio 4 d. lankėsi Ligoninėje ir vertino fizinės aplinkos pritaikymą bei teikiamas paslaugas nuteistiems neįgaliesiems. Departamento atstovai, įvertinę faktinę situaciją, nustatė, kad: „Fizinė aplinka nuteistiems neįgaliesiems šioje įstaigoje yra pritaikyta pakankamai: įrengtas liftas, pritaikyti vonios / tualeto kambariai su ranktūriais ir pagalbos iškvietimo sistema), yra galimybė pasinaudoti pagalbininkų - įstaigos darbuotojų paslaugomis, ypač sunkiems ligoniams užtikrinamos paslaugos reanimacijoje. Atitinkamuose įstaigos skyriuose budi medikai ir priežiūros personalas <...> Bendrai visa esama aplinka orientuota į įstaigos teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas“. Taip pat Departamentas akcentavo, kad „negalios pobūdis nėra galimybė neįgaliam asmeniui piktnaudžiauti nustatytu neįgalumu (sveikatos, socialinių paslaugų ir kt. srityse), įgyti išimtines teises, siekiant asmeninių interesų“ (Departamento 2018 m. balandžio 16 d. raštas Nr. (1.13.)-SD-763).

17. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (toliau – ir Seimo kontrolierius) 2018 m. rugsėjo 21 d. pažyma Nr. 4D-2018/1-309 patvirtina, jog 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. gegužės 2 d. patikrinimų metu 206 palatoje nustatyta, jog yra dvi atskiros patalpos, t. y., dušo patalpa ir tualetas. Apžiūrėjus jas, buvo vizualiai nustatyta, jog abiejų patalpų durys yra per siauros, kad pro duris įvažiuotų neįgaliojo vežimėlis. Dušo patalpoje nėra ranktūrių, lentynėlės, suoliuko. Tualeto patalpoje yra įrengti ranktūriai, tačiau į šią patalpą neįgaliojo vežimėliu įvažiuoti neįmanoma.

Dušo ir tualeto patalpose fizinės aplinkos pritaikymas akivaizdžiai neatitinka statybos techninių reglamentų reikalavimų, šios patalpos nėra tinkamai pritaikytos neįgaliesiems ir jų specialiems poreikiams, neįgalieji negali savarankiškai, tinkamai ir oriai pasirūpinti asmens higiena, yra žeminamas jų orumas. Pažymoje konstatuota, jog antžeminė perėja / pandusas, vedantis į pasivaikščiojimo kiemelį, nėra pritaikytas neįgaliesiems ir jų specialiems poreikiams. Nepaisant to, kad, siekiant užtikrinti pareiškėjo saugumą ir palengvinti judėjimą, į pasivaikščiojimus jį lydi Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas bei judėti su neįgaliojo vežimėliu padeda Gydomojo skyriaus tvarkinys, antžeminė perėja / pandusas turi būti saugiai įrengtas, kad asmuo, judantis neįgaliojo vežimėliu, galėtų pats, be papildomos pagalbos, juo įvažiuoti.

Seimo kontrolierius konstatavo, jog L. L. teisės į aplinkos prieinamumą nėra (nebuvo) tinkamai užtikrinamos, todėl L. L. skundas dėl netinkamo aplinkos prieinamumo asmenims, turintiems judėjimo negalią, pripažintas pagrįstu. Seimo kontrolierius Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui rekomendavo imtis priemonių išsiaiškinti, kodėl Ligoninės palatoje Nr. 206 esančios sanitarinės patalpos, t. y., tualetai ir dušai, nėra pritaikyti asmenims, turintiems judėjimo negalią, nustatyti dėl susidariusios situacijos atsakingus asmenis; išsiaiškinti, ar kitos Ligoninės palatos tinkamai pritaikytos žmonių su negalia poreikiams; imtis priemonių, kad pažeidimai būtų pašalinti;

Ligoninės direktoriui rekomendavo imtis priemonių užtikrinti tinkamą Ligoninės aplinkos pritaikymą judėjimo negalią turintiems asmenims, taip pat ir aprūpinant palatas stalais; imtis priemonių ir pritaikyti sanitarines patalpas palatose, kuriose yra laikomi asmenys turintys judėjimo negalią taip, kad jie galėtų savarankiškai, tinkamai ir oriai pasirūpinti asmens higiena; imtis priemonių ir pritaikyti pandusą, vedantį į pasivaikščiojimų kiemelius, pagal STR reikalavimus (šios pažymos 14 punktas), kad neįgalūs asmenys galėtų saugiai juo naudotis.

18. Kalėjimų departamentas 2018 m. lapkričio raštu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai nurodė, jog pastate 13D3p remontas atliktas 2016 m. rugsėjo 5 d. Pastate sumontuotas liftas, atliktas visų patalpų dažymas, įrengta 2 vietų 207 kamerų tipo palata su visiškai pritaikytu sanitariniu mazgu asmenims su negalia (įrengtos atramos, rankenos, pagalbos iškvietimo sistema, praplatintos sanitarinio mazgo durys), 3 vietų 206 kamerų tipo palata su iš dalies pritaikytu sanitariniu mazgu (sumontuoti ranktūriai, nedidelė patalpa, siauros durys) ir II aukšte įrengtas specialiai asmenims su negalia pritaikytas sanitarinis mazgas su dušu ir klozetu. Neįgalus pacientas vežimėliu (62 cm) gali privažiuoti prie pat sanitarinio mazgo durų (64 cm) ir į vidų patekti pritvirtintų turėklų pagalba. Informavo, jog šiuo metu (2018 m. lapkričio mėn.) vykdomas Ligoninės pastato 3D2p paprastasis remontas, įrengiant pirmame aukšte gyvenamas patalpas, sanitarinius mazgus, dušus, poilsio kambarį bei virtuvėlę, pritaikytus žmonėms su negalia. Prie pastato bus įrengtas techninius reikalavimus atitinkantis pandusas į nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemą. Remontą planuojama baigti 2018 m. gruodžio mėn. (žr. http://tm.lrv.lt/dok/seimo-kontrolieriu-pazymos/2011-05-30_pazyma.pdf).

19. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 1 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Neįgaliųjų teisė į aplinkos prieinamumą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (toliau – ir NSIĮ), Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir jos fakultatyviame protokole (toliau – ir Neįgaliųjų teisių konvencija), kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 2010 m. gegužės 27 d.

20. Teismas aptarė aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką bei pažymėjo, kad reikalavimai sanitarinio mazgo ir dušo patalpoms įtvirtinti HN 47:2011 32 ir 34 punktuose. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) bei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos) reikalavimo dušo ir tualeto patalpose įrengti turėklus (atramas, ranktūrius) nėra įtvirtinta, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas neįgalus, judėjo vežimėlio pagalba, teismas sprendė, kad toks sanitarinio mazgo ir dušo patalpų įrengimas 206 kamerų tipo palatoje neužtikrino jo į teisės aplinkos prieinamumą.

21. Teismas pažymėjo, kad nors į bylą pateiktame Neįgaliųjų reikalų departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. balandžio 16 d. rašte Nr. (1.13)-SD-763 nurodyta, kad 2018 m. balandžio 10 d. įvertinus faktinę situaciją Ligoninėje nustatyta, kad fizinė aplinka neįgaliems nuteistiesiems šioje įstaigoje yra pritaikyta pakankamai, tačiau iš jos neaišku, ar buvo tikrintos ginčo patalpos (206 palata), vertintas jų pritaikymas pareiškėjui, atsižvelgiant į jo negalią. Priešingai, minėtoje Seimo kontrolieriaus pažymoje konstatuota, kad 206 kamerų tipo patalpos sanitarinio mazgo ir dušo patalpos nėra tinkamai pritaikytos neįgaliesiems ir jų specialiems poreikiams, neįgalieji negali savarankiškai, tinkamai ir oriai pasirūpinti asmens higiena, yra žeminamas jų (įskaitant ir pareiškėją) orumas.

22. Teismas aptarė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas, reglamentuojančias pasivaikščiojimo kiemų įrengimą.

23. Teismas pažymėjo, kad Seimo kontrolieriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. pažymoje Nr. 4D-2018/1-309 konstatuota, jog antžeminė perėja / pandusas, vedantis į pasivaikščiojimo kiemelį, nėra pritaikytas neįgaliesiems ir jų specialiems poreikiams. Nepaisant to, kad, siekiant užtikrinti pareiškėjo saugumą ir palengvinti judėjimą, į pasivaikščiojimus jį lydi Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas bei judėti su neįgaliojo vežimėliu padeda Gydomojo skyriaus tvarkinys, antžeminė perėja / pandusas turi būti saugiai įrengtas, kad asmuo, judantis neįgaliojo vežimėliu, galėtų pats, be papildomos pagalbos, juo įvažiuoti. Kalėjimų departamentas 2018 m. lapkričio rašte nurodė, jog prie pastato bus įrengtas techninius reikalavimus atitinkantis pandusas į nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemą. Remontą planuojama baigti 2018 m. gruodžio mėn. Atsakovas tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Pateiktos Ligoninės nuotraukos dėl panduso įrengimo yra neinformatyvios. Pareiškėjas teigė, jog negalėjo patekti pas gydytojus, kurie dirbo antrame aukšte, tačiau pareiškėjas nedetalizavo nurodytų aplinkybių ir nenurodė tiksliai kada negalėjo patekti pas gydytojus ir pas kokį gydytoją nepateko. Taip pat atsakovas nepateikė duomenų ar pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai nepaneigti.

24. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2019 m. kovo 25 d. buvo kalinamas Ligoninės 206 kamerų tipo palatoje neužtikrinant jam teisės į aplinkos prieinamumą naudojantis sanitariniu mazgu, dušu bei pasivaikščiojimo kiemeliu.

25. Teismas, įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę (daugiau nei 9 mėnesius), esant duomenų, kad dėl nustatytų pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į Ligoninės administraciją, NVSC ir kitas institucijas byloje nesant tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas vertino, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 800 Eur.

III. 26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo D. M. skundą atmesti, teismui nutarus kitaip, grąžinti bylą išsamiai ir objektyviai išnagrinėti pirmosios instancijos teismui.

27. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pateikti teismui medicinos dokumentų išrašai, sprendimas dėl pareiškėjo darbingumo lygio ir kiti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas nevaikšto, juda neįgaliojo vežimėlio pagalba, atsistoja prilaikomas, atsisėda pats. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Ligoninė pateikė duomenis, kuriuos manė esant pakankamais teisingam teismo sprendimui priimti. Ligoninė nori paaiškinti ir pateikti papildomus duomenis, kurie paneigia jog pareiškėjui buvo neužtikrinta teisė į aplinkos prieinamumą naudojantis sanitariniu mazgu, dušu bei pasivaikščiojimo kiemeliu. Ligoninės vertinimu, Ligoninėje pareiškėjas galėjo judėti ir be neįgaliojo vežimėlio. Ligoninė pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančių duomenų ginčui aktualiu laikotarpiu neturėjo, todėl ir nepateikė. Atsižvelgus į tai, kad 2019 m. spalio 16 d. iš procedūrų kabineto buvo pavogtas dezinfekcinis skystis ir 2019 m. spalio 17 d. Saugumo valdymo skyriuje buvo peržiūrėti 2019 m. spalio 16 d. III korpuso vaizdo kamerų įrašai, kur buvo užfiksuota, kaip apie 15.03.20 val., pareiškėjas su neįgaliojo vežimėliu privažiuoja prie patalpos durų, sustoja tarpduryje, atsistoja iš vežimėlio ir įeina į patalpą, vežimėlis matosi tuščias tarpduryje, pareiškėjas būna patalpoje vienas. Apie 15.03.50 val. vaizdo kamerų įrašuose matosi, kaip pareiškėjas atsisėda atgal į neįgaliojo vežimėlį ir kažką slepia dešinėja vežimėlio sėdynės pusėje, tuomet privažiuoja prie koridoriuje esančio lango. Apie 15.04.16 val. vaizdo kamerų įrašuose matosi, kaip pareiškėjas perduoda rankų dezinfekcinį skystį kitam nuteistajam. Ligoninės nuomone, pareiškėjo skunde dėstomi teiginiai yra neatitinkantys tikrovės bei vertintini kaip nesąžiningas noras pasipelnyti. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Šie paaiškinimai turi būti patvirtinti tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais. Teismų praktikoje pripažįstama, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocinius arba sudaryti kliūtis, kurios nėra nesunkiai įveikiamos. Nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, reikalavimams atlyginti žalą negali būti pripažintas pagrįstu.

28. Pareiškėjas D. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o jo skundą tenkinti visiškai ir priteisti jam 4 000 Eur.

29. Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kurios buvo nustatytos, patyrė nežmoniškas kančias, todėl jam priteista suma yra per maža. Pareiškėjas teigia, kad negalėjo oriai atlikti bausmės, jam nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti sanitariniu mazgu, dušu, pasivaikščiojimų kiemeliu. Pareiškėjas neginčija, kad gali atsistoti tvirtai įsikibęs, bet paeiti negali, nes jam sutrikusi koordinacija, jis virsta į priekį arba atgal. Gydytojai yra konstatavę, kad pareiškėjas nevaikšto. Taip pat pareiškėjas teigia negalintis ir rašyti, iš jo buvo atimtas kompiuteris. Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos papildomus dokumentus – Seimo kontrolieriaus pažymą, išrašą apie jo sveikatos būklę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje kilo ginčas dėl 4 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas D. M. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Ligoninėje nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2019 m. kovo 25 d., atlyginimo.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad pareiškėjas, turintis judėjimo negalią, nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2019 m. kovo 25 d. buvo kalinamas Ligoninės 206 kamerų tipo palatoje neužtikrinant jam teisės į aplinkos prieinamumą naudojantis sanitariniu mazgu, dušu bei pasivaikščiojimo kiemeliu.

32. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad Ligoninėje pareiškėjas galėjo judėti ir be neįgaliojo vežimėlio, nes Ligoninėje atlikus tyrimą dėl 2019 m. spalio 16 d. dingusio dezinfekcinio skysčio, iš filmuotos medžiagos nustatyta, kad jį paėmė ir perdavė kitam nuteistajam pareiškėjas, atsistojęs iš neįgaliojo vežimėlio, taigi, pareiškėjas skunde nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

35. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

36. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pažymi, kad atsakovo atstovo su apeliaciniu skundu pateikti duomenys apie 2019 m. spalio 16 d. įvykį, kuomet pareiškėjas paėmė ir perdavė kitam nuteistajam daiktą, kurį Ligoninė įvardija kaip dezinfekcinį skystį, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nustatytų pažeidimų Ligoninėje nepritaikius aplinkos turinčiam judėjimo negalią asmeniui, kurie buvo nustatyti ginčo laikotarpiu – nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2019 m. kovo 25 d. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai bei pateikti įrodymai – vaizdo įrašas apie įvykį, kuris įvyko vėliau, nei byloje nagrinėjamas laikotarpis – nepaneigia, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu negalėjo laisvai judėti be neįgaliojo vežimėlio. Byloje esantys pareiškėjo sveikatos istorijos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas juda neįgaliojo vežimėlio pagalba, atsistoja prilaikomas, atsisėda pats. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų byloje esančius duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę dėl judėjimo negalios bei pirmosios instancijos teismo byloje nustatytą pažeidimą dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų, todėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

38. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

39. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (pareiškėjas, turintis judėjimo negalią, nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2019 m. kovo 25 d. buvo kalinamas Ligoninės 206 kamerų tipo palatoje neužtikrinant jam teisės į aplinkos prieinamumą naudojantis sanitariniu mazgu, dušu bei pasivaikščiojimo kiemeliu), sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pažeidimo pripažinimas šiuo atveju, atsižvelgus į aptartą nusižengimo pobūdį, nebūtų pakankama satisfakcija pareiškėjui už patirtą skriaudą.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė apeliacinio skundo ABTĮ nustatyta tvarka, todėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas pareiškėjo reikalavimas jo skundą tenkinti visiškai ir priteisti jam 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nėra vertinamas.

42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dalia Višinskienė Virginija Volskienė