2024-06-17 Nr. ANB-621-4-06-3-00435-2023-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prašymo Nr. DOK-2287/2024

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00435-2023-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimato Valantino, spręsdama administracinėn atsakomybėn patraukto I. Č. (I. Č.) atstovo advokato Raimondo Mažulio prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucijos) vyresniojo tyrėjo 2023 m. spalio 6 d. nutarimu I. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta 450 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 30 d., 07.21 val., Šarlotės g. 12, Klaipėda, vairuodamas transporto priemonę „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė draudžiamojo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ reikalavimus, pastatyta transporto priemonė trukdė kitam automobiliui išvažiuoti iš stovėjimo vietos, I. Č. vairuodamas automobilį ir pajudėdamas iš stovėjimo vietos, iš chuliganiškų paskatų, staigiai, pavojingai akseleravo vairuojamą automobilį, pasukdamas vairą važiavo link bandančio praeiti pro automobilio priekį V. G., kuris buvo priverstas staigiai atsitraukti atgal tam, kad nebūtų sužalotas. Tokiais savo veiksmais I. Č. demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą, sukėlė realų pavojų V. G. sveikatai ir gyvybei. Tokiais savo veiksmais I. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – ir KET) 4, 8, 9, 101, 150.10 punktų reikalavimus, KET 1 priedo kelio ženklą Nr. 332.

Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto I. Č. atstovo advokato R. Mažulio skundą tenkino. Panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. spalio 6 d. nutarimą ir nutraukė I. Č. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 2 dalį.

Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. Kalasūno apeliacinį skundą tenkino. Panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarimą ir paliko galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. spalio 6 d. nutarimą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto I. Č. atstovas advokatas R. Mažulis prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarimą.

Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas, panaikindamas iš esmės teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą, padarė materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus. Apygardos teismas įrodymų vertinimą atliko neišsamiai (rėmėsi tik vaizdo įrašais), šališkai – nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu; nesilaikydamas reikalavimo vertinti aplinkybių visumą - rėmėsi tik vaido įrašais, iš esmės nesivadovavo kitais įrodymais, o tik formaliai nurodė, kad vaizdo įrašus patvirtina kiti įrodymai. Teismas neįvertino V. G. pareiškimo Institucijai, V. G. paaiškinimo, B. G. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme ir visos likusios bylos medžiagos (neskaitant vaizdo įrašų) ir fakto kad nei V. G., nei B. G. nepripažinti nukentėjusiaisiais. Institucija nepripažino V. G. ir B. G. nukentėjusiaisiais ir tai, kad šie asmenys neįvardino I. Č. vairavimo kaip pavojingo ar chuliganiško leidžia abejoti, ar vairavimas iš tiesų buvo pavojingas. Įvertinus vaizdo įrašą ir Institucijos nutarimo turinį, taip pat kitus įrodymus, aišku, kad Institucijos nutarimo dalis (bent jau tiek, kiek jame nurodoma, kad V. G. bandė praeiti pro automobilio priekį), neatitinka tikrovės, tačiau apygardos teismas paliko šį nutarimą galioti pilna apimtimi ir taip pažeidė ANK 559, 609, 636 straipsnius. Apygardos teismas nesivadovavo nekaltumo prezumpcija ir in dubio pro reo principu ir iš karto pripažino I. Č. padarius ANK 420 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas ankstesnius nepagrįstus skundus prieš I. Č. ir daugkartinius konfliktus su V. G. laikė argumentu nutraukti administracinę teiseną. Apygardos teismas išsamiau I. Č. ir V. G. konfliktų nevertino. Apygardos teismas nevertino I. Č. kaltės formos, rūšies ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apygardos teisme byla išnagrinėta pažeidžiant teisingo bylos nagrinėjimo principus. Apygardos teismas pažeidė ANK 5 straipsnį, nes neįvertino, jog pareiškėjo veika nėra pakankamai pavojinga, kad užtrauktų administracinę atsakomybę.

Atsisakytina priimti administracinėn atsakomybėn patraukto I. Č. atstovo advokato R. Mažulio prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis).

Iš pateikto prašymo turinio matyti, kad esminis materialiosios ir proceso teisės pažeidimas grindžiamas subjektyviu bylos duomenų vertinimu, nesutikimu su apygardos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir motyvais bei pareiškėjo tvirtinimu, kad I. Č. nepadarė jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų.

Prašyme, nors ir nurodoma, kad iš esmės pažeistos ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, tačiau išdėstyti teiginiai suponuoja naują (pakartotinį) įrodymų vertinimą bei jų pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių tikrinimą. Minėta, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalies nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas faktinių bylos aplinkybių nenustato (šiuo atveju remiasi apeliacinės instancijos teismo galutinai nustatytomis). Remdamasis būtent byloje nustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų ir ar tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos, tačiau prašyme nėra pateikiama konkrečių teisiškai reikšmingų argumentų, kurie pagrįstų esminį materialiosios ar proceso teisės pažeidimą byloje (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Paduotas prašymas grindžiamas pareiškėjo versija dėl incidento aplinkybių, savaip interpretuojant bylos duomenis ir įrodymus. Taip pat deklaratyviai keliami klausimai dėl in dubio pro reo principo, teisės į teisingą teismą, kaltės formos nustatymo ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, veikos pavojingumo laipsnio nustatymo. Nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo (ir Institucijos) atliktu įrodymų vertinimu ir to pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, reiškiama vien subjektyvi nuomonė, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas yra neteisėtas. Pareiškėjas deklaratyviai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė proceso teisės normas ir teisiniais argumentais nepagrindžia, jog tokie pažeidimai yra esminiai. Prašyme nėra išsamių teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo padarytus esminius materialiosios ar procesinės teisės pažeidimus.

Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutarties turinio, šis teismas išsamiai pagrindė savo išvadą, kodėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Institucijos 2023 m. spalio 6 d. nutarimą ir nutraukė I. Č. administracinio nusižengimo teiseną bei nurodė įrodymus, kuriuos vertindamas padarė išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų I. Č. kaltei, dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų administracinių nusižengimų padarymo, pagrįsti.

Atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto I. Č. atstovo advokato Raimondo Mažulio prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas

Algimantas Valantinas